Internetas ir socialinė žiniasklaida tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Jie suteikia galimybę bendrauti, dalintis informacija ir reikšti savo nuomonę. Tačiau kartu su šiais privalumais atsirado ir neigiamos pusės, tokios kaip agresija internete. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra agresija internete, kokios jos priežastys, formos ir kaip su ja kovoti.
Agresija internete: apibrėžimas ir formos
Agresija internete - tai įvairios formos priešiškas elgesys, kuris vyksta virtualioje erdvėje. Ji gali pasireikšti įvairiais būdais:
- Kibernetinės patyčios: Patyčios elektroninėje erdvėje gali pasireikšti įžeidžiančiais pranešimais socialiniuose tinkluose, forumuose, pokalbių kambarių komentaruose, momentinėse tiesioginėse žinutėse, žaidimų platformose, o taip pat ir mobiliuose telefonuose sms žinučių, siunčiamų simbolių, nuotraukų, trumpų video ar kita forma. Tai gali būti ir melo skleidimas, grasinimų siuntimas, kompromituojančių nuotraukų skelbimas virtualioje aplinkoje, kito asmens tapatybės perėmimas ir žinučių siuntimas kitiems jo vardu.
- Persekiojimas internete (cyberstalking): Tai įkyrus, pasikartojantis, sistemingas, nepageidaujamas dėmesys Jūsų asmeniui virtualioje erdvėje, naudojantis internetu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Būdinga internetiniam persekiojimui dar ir tai, kad ignoruojama, jog kitas žmogus bendrauti nenori. Persekiojimas internete apima melagingus kaltinimus, šmeižtą, šantažą, asmens stebėjimą, tapatybės vagystę, grasinimus, vandalizmą ar net reikalavimus lytiškai santykiauti.
- Trolinimas: Tai bendravimas internete, kuriuo siekiama kurstyti ginčus, provokuoti, įžeidinėti, meluoti ir apskritai įnešti chaoso į bendravimą. Tai gali sukelti susipriešinimą, kai kiti prisijungia prie puolimo.
- Neapykantos kalba: Valstybių įstatymai draudžia neapykantos kalbą, tačiau internete ją reguliuoti sunku. Neapykantos kalbos išraiškų, nukreiptų į pažeidžiamas grupes, atsiranda daugiau kriziniais momentais, nesaugumo jausmas gali paaštrinti emocijas.
Agresijos internete priežastys
Yra daug priežasčių, kodėl žmonės elgiasi agresyviai internete:
- Anonimiškumas: Žmonės internete dažnai rodo santūrumo ir atsargumo stoką dėl savo tariamo anonimiškumo. Elektroninio bendravimo metu žmogaus niekas nemato, jis atsipalaiduoja, jaučiasi mažiau suvaržytas, labiau drąsesnis ir mažiau ribojamas socialinių normų. Būtent dėl šio atsipalaidavimo gali dažnai elgtis drąsiau ar net agresyviau bendraujant internetu. Taip pat konfrontuoti su kitais, kuriems niekada nedrįstum mesti iššūkio akis į akį. Galimybė išlikti anonimiškam už monitoriaus ar ekrano sumažina asmeninės atsakomybės jausmą, perleidžiant jį grupei.
- Empatijos stoka: Dėl elektroninio bendravimo sunku jausti empatiją. Žmonės nebendrauja realiu laiku. Tai taikoma tiek pokalbiams, tiek komentarams socialinės žiniasklaidos turinyje ir atsakymams į el. laiškus.
- Emocinė reakcija: „Jei mes įsitraukiame į diskusiją, tai paprastai gana emocingai reaguojame į komentarus. Taip pat internetui būdinga tai, kad jei vienas pakomentuoja emocionaliai, tada jam atsako emocionaliai ir ta emocijų spiralė labai greitai užsisuka“, - teigia psichologas A.
- Propaganda: Emocijomis remiasi ir propagandiniai komentarai. „Yra kažkiek įtikintų žmonių, be abejonės. (…) Taikoma į tokią daugiau ar mažiau neapsisprendusią masę. (…) Tai ne tiek psichologinis, kiek retorinis metodas - pateikti, kad yra daug versijų, gal pasižiūrėkite tą versiją ir panašiai“, - sako K.
- Psichologiniai sutrikimai: Internetas turi tam tikrą slaptą galią, kuri ir paprasčiausiame žmoguje gali pažadinti psichinius sutrikimus. Internete neretai sutinkame anonimų, kurie gali bendrauti itin mandagiai, pokštauti, blizgėti sąmoju, tačiau tereikia menkos smulkmenos, kad trapi dvasinė pusiausvyrą sugriūtų ir jie virstų tikrais internetiniais monstrais - imtų plūstis, svaidytis prakeiksmais, grasintų atsekti jūsų IP ir pričiupti jus offline režimu. Šis sutrikimas būdingas isterikams-psichopatams. Taip pat egzistuoja tokia kategorija internautų, kurie palikę įrašą savo tinklaraštyje ar žinutę forume ima kas penkias minutes žvilgčioti, norėdami patikrinti, ar kas nors neparašė naujo komentaro ar atsakymo. Šis sutrikimas įvardinamas kaip "žema frustracijos tolerancija" arba "fanatiško tinklapio atnaujinimo sindromas".
- Socialinės medijos priklausomybė: Neigiamų komentarų skaitymas ir rašymas padeda išvešėti priklausomybei nuo socialinės medijos.
Kaip kovoti su agresija internete?
Kova su agresija internete yra kompleksinis procesas, reikalaujantis įvairių priemonių:
- Švietimas: Svarbu šviesti žmones apie agresijos internete pavojus ir pasekmes. Reikėtų kalbėti apie tai, kaip atpažinti patyčias, kaip reaguoti į jas ir kaip padėti aukoms.
- Reguliavimas: Portaluose moderavimas ar panašūs veiksmai yra būtini. „Mano galva, praktiškai vienintelis klausimas, kaip prieiti prie normalios komentavimo kultūros, tai kažkokių taisyklių atsiradimas, ir jos atsiranda“, - teigia psichologas A. Dalis Lietuvos portalų komentarus tvarko uždrausdami anoniminį komentavimą - reikalaujama susikurti paskyrą arba naudotis savo feisbuko, kito socialinio tinklo anketa. Europos visuomeninių transliuotojų sąjungos (EBU) atstovas Jo Watersas LRT.lt nurodo, kad EBU savo platformose automatiškai „paslepia“ komentarus, kuriuose yra „keiksmažodžių, kitų žodžių (ir jaustukų) iš draudžiamų ženklų sąrašų“. O štai „The Wall Street Journal“ leidžia komentuoti tik atrinktus straipsnius (apie 40 proc. „The New York Times“ ėmėsi kitokios strategijos ir naudoja vienos „Google“ kompanijos sukurtą dirbtinio intelekto įrankį „Perspective“, kuris automatiškai atpažįsta „toksiškus“ komentarus. Tokiu būdu portalas siekia atverti kuo daugiau straipsnių komentavimui. Dar vienas sprendimas, kurį taip pat naudoja ir Lietuvos interneto žiniasklaida, - leisti vartotojams pranešti apie netinkamus komentarus.
- Prevencija: Reikia stengtis užkirsti kelią agresijai internete, ugdant empatiją, pagarbą ir kritinį mąstymą. Vaikus reikėtų mokyti, kaip saugiai elgtis internete ir kaip atpažinti patyčių požymius.
- Pagalba aukoms: Svarbu teikti pagalbą žmonėms, kurie nukentėjo nuo agresijos internete. Aukos turėtų žinoti, kur kreiptis pagalbos ir kaip apsaugoti save.
- Teisinė atsakomybė: Reikėtų užtikrinti, kad už agresiją internete būtų taikoma teisinė atsakomybė. Tai padėtų atgrasyti žmones nuo agresyvaus elgesio.
Kaip atpažinti pirmuosius patyčių požymius?
Išmok pastebėti pirmuosius požymius ir užkirsk kelią didelei savo bei kitų bendraamžių psichologinei žalai. Elektroninės patyčios yra reikšmingas streso veiksnys, sukeliantis nerimą, depresiją, baimę ir bejėgiškumo jausmą. stresinėmis reakcijomis naudojantis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu. Tačiau streso pasireiškimas naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis ne visada turi būti sukeltas dėl kibernetinių patyčių. Kiekvienas į rūpesčius ir stresą reaguoja skirtingai.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Nerimas ir kibernetinis saugumas
Baimė praleisti (angl. FOMO (Fear Of Misssing Out) - jausmas, kad gali nutikti kas nors įdomaus ar svarbaus ir žmogus gali tai praleisti. Šis jausmas susijęs su baime būti neprisijungus prie interneto. Šis reiškinys taip pat yra susijęs su kibernetiniu saugumu ir kelia potencialią riziką bei pažeidžiamumą. FOMO daro įtaką tavo elgesiui internete. Padidėjęs noras būti minios dalimi arba patirti tai, ką patiria kiti, gali lemti impulsyvų ir rizikingą elgesį.
Praktiniai patarimai, kaip apsisaugoti nuo agresijos internete
- Apsaugokite savo asmeninę informaciją: Įsitikinkite, kad neviešinate savo asmeninės informacijos, kuri gali jus identifikuoti, pavyzdžiui, namų adreso, telefono numerio, lankomos mokyklos ar klasės, gimtadienio ir kitų duomenų.
- Būkite atsargūs su socialiniais tinklais: Kaskart dalindamiesi kur esame, ką veikiame, padedame kibernetiniams nusikaltėliams stebėti mūsų žingsnius. Ar tikrai norime dalintis šia informacija su visais?
- Naudokite saugumo sprendimus: Apsaugoti savo privatumą galite naudodami saugumo sprendimus, kurie turi metaduomenų valymą privatumui užtikrinti. Naudojant programinę įrangą su čia funkcija, užkertamas kelias tapatybės vagystėms, pvz., stebimas tamsusis internetas, ieškoma duomenų pažeidimų bei nutekintos jūsų informacijos, ir apie tai esate iškart informuojamas, jei tokia informacija apie jus randama.
- Nesivelkite į trolių pinkles: Nesivelkite į trolių pinkles - atsakydami į tai tik dar labiau pabloginsite situaciją. „Nemaitinkite“ trolių. Jie minta emocinėmis reakcijomis - įkvėpkite ir sustokite. Būkite geri. Panašiai kaip ir su gerumu, troliai paprastai nesugeba reaguoti į humorą.
Kaip reaguoti į agresiją internete?
- Neatlikite tuo pačiu: Jei jaučiatės užpultas, neatsakykite tuo pačiu. Tai tik paskatins agresiją.
- Ignoruokite: Kartais geriausias būdas reaguoti į agresiją yra tiesiog ignoruoti ją. Tai gali atimti iš agresoriaus pasitenkinimą.
- Praneškite: Jei patiriate patyčias ar persekiojimą internete, praneškite apie tai socialinio tinklo administratoriui arba teisėsaugos institucijoms.
- Kreipkitės pagalbos: Jei jaučiatės emociškai sužeistas, kreipkitės pagalbos į psichologą arba emocinės paramos liniją.
Taip pat skaitykite: Apie vaikų agresiją prieš mokytojus
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Agresijos psichoanalitinė teorija