Atsakingas elgesys: Kas tai ir kodėl tai svarbu?

Šiame straipsnyje nagrinėjama atsakingo elgesio sąvoka, remiantis teismų praktika ir konkrečiu civilinės bylos pavyzdžiu. Aptariama, kaip atsakingas elgesys siejamas su žalos atlyginimu, viešųjų pirkimų procesais ir valstybės finansavimo panaudojimu.

Atsakingo elgesio samprata

Atsakingas elgesys - tai bendra pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Ši pareiga kyla iš civilinės teisės principų, įpareigojančių kiekvieną asmenį vengti veiksmų, galinčių sukelti žalą kitiems.

Atsakingas elgesys ir civilinė atsakomybė

Civilinė atsakomybė atsiranda, kai asmuo, nesilaikydamas atsakingo elgesio principų, padaro žalą kitam asmeniui. Žalos atlyginimas yra viena iš civilinės atsakomybės formų, kuria siekiama kompensuoti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius.

Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos kelios sąlygos:

  • Neteisėti veiksmai (arba neveikimas), pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus ar bendrą pareigą elgtis atsakingai.
  • Žala, kurią patyrė nukentėjęs asmuo.
  • Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
  • Kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės).

Atsakingas elgesys viešuosiuose pirkimuose: Teismų praktikos analizė

Nagrinėjant civilinę bylą pagal atsakovės UAB „HSC Baltic“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, buvo paliesti atsakingo elgesio klausimai viešųjų pirkimų kontekste.

Taip pat skaitykite: Straipsnis apie meilę ir įsipareigojimus

Bylos aplinkybės

Kauno miesto savivaldybės administracija (ieškovė) kreipėsi į teismą, teigdama, kad UAB „HSC Baltic“ (atsakovė) neteisėtais veiksmais padarė jai žalos. Žala, ieškovės teigimu, atsirado dėl to, kad atsakovė, pralaimėjusi viešąjį pirkimą dėl Lampėdžių irklavimo bazės trasos įrengimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovė negalėjo laiku pasirašyti rangos sutarties su pirkimo laimėtojais ir pradėti darbų.

Ieškovė teigė, kad dėl šios priežasties ji negalėjo panaudoti visos valstybės skirtos dotacijos iki nustatyto termino (2020 m. gruodžio 3 d.) ir patyrė nuostolių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškinį, konstatavęs, kad atsakovės ieškinio atmetimas viešojo pirkimo byloje savaime neįrodo atsakovės bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo. Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nepanaudotos valstybės finansavimo dalies.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, jog konkrečių darbų atlikimas susietas su dotacijos panaudojimu iki 2020 m. gruodžio 3 d. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal techninio projekto sąlygas karjero valymo darbai negalėjo būti atliekami žuvų ir varliagyvių neršto ar paukščių perėjimo metu, todėl laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neturėjo įtakos darbų atlikimo galimybėms iki 2020 m.

Apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisė ieškovei žalos atlyginimą. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Laikinosios apsaugos priemonės lėmė ne tik vėlesnę rangos sutarties pasirašymo datą, bet ir vėlesnę sutarties vykdymo pradžią.

Taip pat skaitykite: Saugus elgesys skaitmeninėje erdvėje

Teismas rėmėsi rangos darbus faktiškai vykdžiusios tiekėjos UAB „Statybų kodas“ pažyma, kurioje nurodyta, kad jei darbai būtų pradėti anksčiau, iki 2020 m. gruodžio 2 d. būtų atlikta daugiau darbų. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Statybų kodas“ būtų suinteresuota bylos baigtimi, o atsakovė nepaneigė šios bendrovės skaičiavimų.

Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad pradiniam rangos darbų etapui aplinkosaugos draudimai neturėjo esminės reikšmės, kadangi šį etapą sudarė tik paruošiamieji darbai. Kolegijos vertinimu, ieškovei kilę neigiami padariniai nėra pernelyg nutolę nuo atsakovės neteisėto veiksmo, t. y. egzistuoja ir teisinis priežastinis ryšys.

Kasacinio teismo argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „HSC Baltic“ prašė panaikinti apeliacinio teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovė teigė, kad apeliacinis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų išaiškinimų dėl viešojo pirkimo dokumentų teisinės reikšmės ir netinkamai aiškino bei taikė CK 6.247 straipsnį, reglamentuojantį priežastinio ryšio nustatymo taisyklę.

Atsakovės teigimu, pirkimo dokumentai bei pirkimo sutarties projektas nebuvo siejami su ieškovei skirta valstybės subsidija bei jos būtinu panaudojimu iki 2020 m. gruodžio 3 d. Be to, apeliacinis teismas pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 51 straipsnio 1 dalį ir CK 6.249 straipsnio 3 dalį, nes nėra pagrindo nepanaudotą valstybės subsidijos dalį kvalifikuoti kaip ieškovės žalą.

Ieškovės pozicija

Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašė atmesti atsakovės kasacinį skundą ir palikti galioti apeliacinio teismo sprendimą. Ieškovės teigimu, kasacinio teismo praktika dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus.

Taip pat skaitykite: Atsakingo lytinio elgesio svarba

Ieškovė teigė, kad dotacijos panaudojimo terminas iki 2020 m. gruodžio 3 d. buvo nustatytas Vyriausybės nutarimo pagrindu, priimtu Susitarimu ir buvo aiškus bei žinomas tiek pačiai atsakovei, tiek projektą vykdžiusioms rangovėms. Be to, ieškovė patyrė realią žalą dėl atsakovės iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsakingo elgesio svarba

Ši byla iliustruoja, kaip svarbu laikytis atsakingo elgesio principų viešuosiuose pirkimuose. Tiekėjai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose, turi teisę ginti savo interesus teisinėmis priemonėmis, tačiau šios priemonės turi būti naudojamos sąžiningai ir atsakingai, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina įvertinti galimus padarinius kitoms šalims ir valstybės interesams. Nepagrįstas arba piktnaudžiavimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali sukelti didelių nuostolių ir sutrikdyti svarbius projektus.

tags: #cpk #atsakingas #elgesys