Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje informacijos prieinamumas yra gyvybiškai svarbus kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo fizinių galimybių. Akliesiems ir silpnaregiams, tradiciniai informacijos pateikimo būdai, tokie kaip spausdintas tekstas, dažnai yra neprieinami. Šiame straipsnyje aptarsime aklųjų ir silpnaregių psichologiją, su kuria susiduriama kasdien, ir garsinių knygų svarbą jų gyvenime, taip pat Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) veiklą, siekiant užtikrinti informacijos prieinamumą ir keisti visuomenės požiūrį į negalią turinčius asmenis.
Istorinis Kontekstas: Nuo Magnetinių Juostų iki Virtualios Bibliotekos
Prieš kelis dešimtmečius viena garsinė knyga tilpdavo į daugybę magnetinių juostų ričių. Tai iliustruoja technologijų pažangos svarbą informacijos prieinamumo srityje. Kauno aklųjų instituto bibliotekėlė, įsteigta praėjusio amžiaus pradžioje, išaugo į Lietuvos aklųjų biblioteką (LAB), valstybinės reikšmės instituciją. LAB teikia paslaugas visiems, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, ir keičia visuomenės požiūrį į informacijos prieinamumą.
LAB - Vertybinio Virsmo Laikotarpis
Pastarieji metai LAB buvo vertybinio virsmo laikotarpis. Skaitantiems savaip LAB atveria galimybę tobulėti, bendrauti, pažinti pasaulį ir save, o tai reiškia ir kintantį požiūrį į skaitytojų auditoriją. Šiandieninė teisinė aplinka, tarptautiniai Lietuvos susitarimai, šalyje galiojantis Autorių teisių įstatymas įpareigoja informacija aprūpinti visus, kuriems tradiciniai informacijos pateikimo būdai yra neprieinami.
Bendradarbiavimas su Organizacijomis ir Kompetencijų Centras
Kryptingai dirbdama su naujomis auditorijomis, biblioteka suteikė kabinetą privačia tėvų iniciatyva įkurtai organizacijai „DYSLEXIA centrui“. Su centru bendradarbiaujama dalinantis garsinėmis knygomis, organizuojami užsiėmimai skaitymo sunkumų patiriantiems vaikams, padedant jiems susidraugauti su knyga. 2020 m. toliau stiprinamas LAB kompetencijų centro vaidmuo. Siekiant sklandžiai bendradarbiauti su kitomis bibliotekomis, specialistams organizuojami seminarai apie autorių teises, Marakešo sutarties įgyvendinimą, viešosios informacinės aplinkos pritaikymą bei lengvai suprantamos kalbos metodą.
Bibliotekų Raida: Nuo Aklųjų Institutų iki Sujungimo
Pirmosios neregintiems moksleiviams bei suaugusiesiems skirtos bibliotekos gimė kartu su neregių švietimo Lietuvoje pradžia ir buvo įsikūrusios tuomečiuose aklųjų institutuose. Kauno aklųjų instituto, įsteigto 1927 m., bibliotekoje saugoti tiflologiniai leidiniai ir Brailio abėcėlės latvių, vokiečių bei esperanto kalbomis. Vėliau Vilniuje įkurta aklųjų mokykla taip pat turėjo biblioteką. Suaugusių aklųjų bibliotekų tinklas sukurtas tik po Antrojo pasaulinio karo (1947-1961 m.).
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
1966 m. sausio 1 d. atskiros Lietuvos aklųjų bibliotekos buvo sujungtos - ši data ir laikoma Lietuvos aklųjų bibliotekos gimimo diena. Pirmuoju bibliotekos direktoriumi tapo V. V. Toločka. Per daugiau kaip pusę amžiaus bibliotekai vadovavo penki direktoriai: dr. V. V. Toločka (1930-2019), Stasys Stasiulis (1939-1995), J. Kuolienė (g. 1936), dr. Rasa Januševičienė. 2019 m.
Technologijų Įtaka: Skaitmenizacija ir Internetas
1995 m. bibliotekos darbuotojus maloniai nustebino dovana iš Švedijos ir Suomijos analogiškų bibliotekų - gautos siuntos su pirmaisiais kompiuteriais. Prasidėjo skaitmenizacijos ir interneto era. Nenuostabu, kad šiuo metu technologiniai pokyčiai labiausiai yra palietę garsines knygas - pagrindinį LAB kuriamą produktą. 2002 m. pasirodė pirmosios garsinės knygos, įrašytos į CD Mp3 formatu. Į kompaktinę plokštelę tilpo iki 25 valandų balsu skaitomos informacijos!
Brailio Raštas: Reformos ir Naujovės
Per 55 metus pasikeitė ne tik garsinių knygų formatai, bet ir leidiniai Brailio raštu. Prieš dvidešimt metų lietuviška Brailio abėcėlė buvo reformuota: pakeistos kelios raidės, įvestas aštuonių taškų Brailio raštas. Šiemet Brailio raštas papildytas specialiu ženklu didžiosioms raidėms žymėti. Prie kompiuterio prijungus prietaisą, vadinamą Brailio eilute, kompiuterio ekrane rodomą tekstinę informaciją galima perskaityti Brailio raštu, taip pat skaityti BRF formato knygas, saugomas virtualioje bibliotekoje ELVIS. Vis dėlto dažnas Brailio rašto vartotojas mieliau renkasi popierinę knygą. Biblioteka yra parengusi sąrašą, iš kurio skaitytojo pasirinktą leidinį atspausdina iškiliuoju raštu ir išsiunčia jam.
ELVIS - Virtuali Biblioteka Visiems
2012 m. bibliotekoje buvo sukurta elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema (ELVIS). Tai yra virtuali biblioteka, kurioje saugomas skaitmenines ir garsines knygas galima atsisiųsti į savo kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Nuo šiol ELVIS vartotojai gali būti ne tik silpnaregiai ar neregiai, bet ir asmenys, kuriems rega silpsta dėl amžiaus ar ligos, vaikai, turintys mokymosi ar raidos sutrikimų, vaikai ar suaugusieji, turintys skaitymo sutrikimą (disleksiją), taip pat asmenys, kurie dėl fizinės negalios ar ligos negali laikyti knygos rankose, perversti puslapių, ilgai sėdėti.
ELVIS fonduose šalia 13 tūkst. pavadinimų populiarių įgarsintų knygų, žurnalų bei skaitmeninių knygų pritaikytais PDF, BRF ir DAISY formatais pamažu daugėja pačios moderniausios prieinamos informacijos formos: saugoma jau 12 filmų su garsiniu vaizdavimu, 5 garso spektakliai, 1 spektaklis su garso vaizdavimu. Virtualioje bibliotekoje taip pat yra pritaikytų leidinių užsienio kalbomis: LAB užmezgus ryšį su tarptautine ABC platforma, lietuviški skaitmeniniai leidiniai tapo prieinami viso pasaulio vartotojams, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, o Lietuvos vartotojai gali džiaugtis analogiškais leidiniais užsienio kalbomis. Nenuostabu, kad labiausiai laukiamos yra garsinės knygos rusų, lenkų kalbomis. Tačiau bendradarbiavimas su ABC - tai kur kas platesni vartai į pasaulį: vartotojai gali klausytis angliškų, ispaniškų, prancūziškų ir kt.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Iššūkiai ir Ateities Vizija
2020 m. LAB pateikė užklausą Lietuvos higienos institutui, siekdama sužinoti, kiek Lietuvoje yra asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto. Atsakymas pribloškė - 450 tūkstančių (ir į šį skaičių neįtraukti disleksiją turintys asmenys). Tik veikdami drauge su kitomis šalies bibliotekomis galime padėti šiems žmonėms atrasti skaitymo džiaugsmą. Išplėsti savo teikiamų paslaugų sąrašą ir tapti ELVIS ambasadore gali kiekviena biblioteka. Bibliotekai žvelgiant į ateitį, ieškoma glaudesnio dialogo su Lietuvos leidėjais, kad kuo daugiau pritaikytų leidinių rastųsi pačiose leidyklose.
Informacijos prieinamumo požiūriu ir siekiant, kad kuo daugiau knygų būtų pritaikytos visiems, tai būtų esminis pokytis. Eiti šia linkme atsakingas institucijas įpareigoja vadinamasis Europos Sąjungos prieinamumo aktas, kuris įsigalios nuo 2025 metų. Dokumentas numato prievolę turintiems negalią žmonėms ES rinkoje užtikrinti prieinamus gaminius ir paslaugas. LAB aktyviai palaiko ir nacionalines iniciatyvas. Ji įsitraukė į autizmui draugiškų viešųjų bibliotekų tinklą, kad nė vienas žmogus nepatirtų atskirties nuo žinių ir knygų.
Stasys Babonas: Žvilgsnis į Aklųjų ir Silpnaregių Pasaulį Literatūroje
Kai vizualumo pertekusio XXI a. rėksmingas mirgesys ima varginti, ateina metas persikelti į ne įspūdžio, o jausmo gelmei atvirą teksto pasaulį. XX a. Lietuvos fotografijos mene gilų įspaudą paliko Antano Sutkaus „Aklas pionierius“ bei kiti Kauno aklųjų ir silpnaregių mokykloje meistro užfiksuoti atvaizdai. O kaipgi literatūroje? Prozininkas Stasys Babonas skaitytojus veda į šią kitą, šalia esančią tikrovę. Baigęs aklųjų ir silpnaregių vidurinę mokyklą Vilniuje, Šiaulių pedagoginiame universitete įgijęs tiflopedagogo specialybę, Vilniaus universitete studijavęs psichologiją, visą gyvenimą dirbęs tarp aklųjų ir silpnaregių.
Odeta Jurevičienė: Asmeninė Patirtis ir Kova Už Prieinamumą
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Šiaulių miesto ir rajono filialo pirmininkė Odeta Jurevičienė atvirai dalinasi savo gyvenimiškomis patirtimis, susijusiomis su silpnos regos, diabetinės retinopatijos ir cukrinio diabeto ligomis. Akių problemos moteriai prasidėjo būnant dvidešimt vienerių metų amžiaus. 26 - erių metų moteriai buvo nustatyta sunki akių liga - diabetinė retinopatija. Rega silpo, ji pradėjo matyti juodus taškelius, o dar po maždaug 8 mėnesių jau prireikė ir pagalbos, palydos vaikštant.
Pašnekovės teigimu, tuo metu, 1997 metais, Lietuvoje dar nebuvo tokių medicininių galimybių ir nebuvo tokios medicininės aparatūros, kaip šiais laikais. Vedina vidinio ryžto, vilties regėti geriau ir gavusi gydytojos endokrinologės rekomendacijas dėl modernesnio gydymo užsienyje, moteris savarankiškai kreipėsi į užsienio šalies, konkrečiai, į Danijos medikus. Moteriai buvo atlikta akių tinklainės operacija lazeriu, po kurios jau po 3 valandų regėjimas buvo atkurtas.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Po atliktos operacijos ir pagerėjus akių sveikatai kilo noras padėti akliesiems, todėl pradėjo mokytis. Šiaulietė Aklųjų ir silpnaregių sąjungoje, kurios nare tapo nuo tada, kai tik pradėjo silpti akys, dirbo socialine darbuotoja.
Iššūkiai ir Aplinkos Pritaikymo Dėmesio Deficitas
Vis tik, nors ir labai daug šnekama, bet labai mažai veikiama teikiant pagalbą regos negalią turintiems žmonėms socialinėse įstaigose, savivaldybėse, socialinės rūpybos skyriuose, poliklinikose. Anot O. Jurevičienės, ryškiomis spalvomis reikėtų pažymėti porankius, skirtus įsikibti, stulpus prie gatvių.
Įtraukusis Ugdymas ir Darbo Vietų Stygis
Ponia Odeta pasidalina savo patirtimis, susijusiomis su mokslo įstaigomis. Ji teigia, kad norėdama tobulinti darbo pobūdį, nuvyko į vieną aukštojo mokslo įstaigą su ketinimu studijuoti, tačiau jai buvo atsakyta, jog tokio studento dar nesame turėję ir mums bus sudėtinga. Tačiau ponia Odeta priduria kad šiuo metu labai džiaugiasi, nes dabar mokosi antrosios pakopos studijose Klaipėdos universitete (KU), kurio atvirumu žmonėms su regos negalia moteris yra labai patenkinta. Dėl darbo rinkos, gal dėl pačių žmonių drąsos trūkumo kyla sunkumai nueiti į tam tikrą įstaigą ir kreiptis patiems, sakant, kad jiems reikalingas darbas.
Cukrinis Diabetas ir Regos Sutrikimai
Cukrinio diabeto nulemtas smulkių tinklainės kraujagyslių pažeidimas - diabetinė retinopatija. Skaičiuojama, kad diabetinės retinopatijos paplitimas pasaulyje siekia 22,27 proc. Ligos pradžioje pacientai gali neturėti jokių nusiskundimų ir simptomų.
tags: #akluju #ir #silpnaregiu #psichologijos #apybraizos #garso