Mokykla - tai ne tik žinių, bet ir socialinių įgūdžių ugdymo erdvė. Tačiau neretai čia iškyla mokinių elgesio problemų, kurios kelia iššūkių mokytojams, vadovybei ir patiems mokiniams. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti, kaip mokyklos reaguoja į mokinių elgesio problemas, kokios priemonės naudojamos ir kokie sunkumai iškyla sprendžiant šias problemas. Straipsnyje remiamasi mokytojų, mokyklų vadovų ir kitų švietimo specialistų nuomone, atskleidžiančia įvairias perspektyvas ir požiūrius.
Mokyklos vadovybės vaidmuo sprendžiant mokinių elgesio problemas
Mokyklos vadovybė atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant mokinių elgesio problemas. Tačiau nuomonės, kaip vadovybė reaguoja į tokias situacijas, skiriasi. Vieni teigia, kad vadovybė visada ateina į pagalbą, stengiasi išklausyti tiek mokinį, tiek mokytoją, sudaro komisiją išsiaiškinti vienokios ar kitokios situacijos priežastis ir išaiškina pasekmes. Mokytojai jaučiasi saugūs, nes žino, kad netinkamai pasielgus mokiniui, visuomet sulauks administracijos dėmesio ir greito reagavimo iškilusiai problemai išspręsti. Mokyklos vadovybė išklauso apie mokytojo pateiktą problemą, padeda ją spręsti, įpareigoja atsakingus darbuotojus, derina veiksmus.
Kita vertus, nemažai mokytojų teigia, kad mokyklos vadovybė vengia konfliktinių situacijų su tėvais, yra abejinga, dirba tik su popieriais. Anot jų, ne visada mokyklos vadovybė nusiteikusi tas problemas spręsti, o kartais direktorius atsiriboja, visas problemas pavesdamas spręsti pavaduotojams ir spec. pedagogams. Pasitaiko atvejų, kai mokyklos vadovybė yra suinteresuota visais atvejais bet kokio smurto apraiškas užglaistyti, kad tik nepatektų į viešumą, o problema iš esmės lieka pradinėje stadijoje.
Kai kurie mokytojai pastebi, kad mokyklos vadovybė dažnai stoja į mokinio pusę, nors šis ir kaltas. Taip yra todėl, kad mokykla galvoja, jog mokiniui reikia leisti pasitaisyti (taip daug kartų su tuo pačiu mokiniu). Dažniausiai bijomasi prarasti „krepšelį“, visą atsakomybę ir kaltę suverčiant dalyko mokytojui ar klasės vadovui.
Yra mokyklų, kur mokyklos administracija kiekvieną pirmadienį organizuoja prevencinį susitikimą "Pasitarkim", kurio metu problematiškas mokinys kartu su tėvais ir mokytojais bei psichologu ir soc. darbuotoju sprendžia iškilusias problemas. Tačiau kviečiami vaikai į Vaiko gerovės komisiją dažnai būna neveiksminga, o kviečiami tėvai pokalbiui - veiksminga. Mokiniams teikiamos konsultacijos pas psichologą mokykloje ar soc.
Taip pat skaitykite: Motyvacija kalbai
Mokytojo vaidmuo ir patirtis
Mokytojai yra tie, kurie kasdien susiduria su mokinių elgesio problemomis. Jų patirtis ir požiūris į tai, kaip reikia spręsti šias problemas, yra labai svarbūs.
Dažnai mokytojai jaučiasi, kad vadovybė pageidautų, jog pats pedagogas susitvarkytų su iškilusia problema. Kartais mokytojai mano, kad tai yra jų problema, todėl susitvarkytų patys, galbūt įtrauktų šeimą, artimuosius. Tačiau yra ir tokių, kurie jaučiasi bejėgiai ir teigia, kad mokyklos vadovybė nepajėgi spręsti smurto prieš mokinius ir mokytojus problemų.
Kai kurie mokytojai kritikuoja vadovybę už tai, kad dažniausiai traktuojamas mokytojo nesugebėjimas dirbti, sudominti, dirbti pagal naują metodiką ir panašūs priekaištai. Išvada - mokytojas nulis, o mokinys - viskas. Baimė prarasti darbo vietą baugina šv. Labai dažnai akcentuojamas gebėjimas išvengti bet kokių konfliktų su vaikais, o ypač tėvais.
Pasitaiko atvejų, kai aiškinama, kad kai mokinys atsisako dirbti, o poto atsisako atsakinėti, keikiasi, nuobodžtaudami grupėje šnekasi… vadovybė teigia, kad privalome būti patrauklūs, kaip mokykla, kad tėvai skundžiasi dėl žemo vidurkio prieš išeinant į gimnazijas - todėl mes patys nesugebame išmokyti, nesuvaldome. Mokiniai mokomi neprisiima atsakomybės, o skatinami gavę pastabas ar žemesnį įvertinimą apskųsti pedagogą, tada įsijungia tėvai su soc. pedagogu ir vadovybe, o mokytojas ,,šokdinamas". Visas mokymas orientuotas ne į pažangius, gabius vaikus, o dirbame policininkais.
Įvairūs požiūriai į mokinių elgesio problemas
Mokinių elgesio problemos vertinamos įvairiai. Vieni mano, kad jei dauguma mokytojų skundžiasi mokiniu, tai yra mokinio problema. Kiti teigia, kad problema sprendžiama iki tam tikros ribos, kol veiksmas vyksta mokykloje ir negarsinama.
Taip pat skaitykite: Strategijos motyvacijai ugdyti
Kai kurie mokytojai jaučia, kad vadovybei nelabai rūpi mokytojo nuomonė, įsiklausoma tik į mokinių ir tėvų norus ir reikalavimus. Dažnai kaltas lieka mokytojas, kaip nesugebantis valdyti klasės. Tėvai ir mokiniai beveik visada laikomi teisiais, nes brangus kiekvienas mokinys.
Tačiau yra ir tokių mokytojų, kurie mano, kad patys kalti, jei nesusitvarko. Mokykitės. Kodėl kolega X neturi su tuo mokiniu jokių problemų?
Priemonės, naudojamos sprendžiant mokinių elgesio problemas
Mokyklos naudoja įvairias priemones, siekdamos spręsti mokinių elgesio problemas. Tai apima:
- Vaiko gerovės komisiją (VGK): Mokyklos vadovybė stengiasi išsiaiškinti situaciją, kviečiamas VGK posėdis. Tačiau kai kurie mokytojai mano, kad kviečiami vaikai į Vaiko gerovės komisiją yra neveiksminga.
- Pokalbius su mokiniais ir tėvais: Mokinys prašomas pasiaiškinti, apklausiamas. Kviečiami tėvai pokalbiui - veiksminga.
- Konsultacijas su psichologu ir socialiniu pedagogu: Mokiniams teikiamos konsultacijos pas psichologą mokykloje ar soc.
- Prevencinius susitikimus: Mokyklos administracija kiekvieną pirmadienį organizuoja prevencinį susitikimą "Pasitarkim", kurio metu problematiškas mokinys kartu su tėvais ir mokytojais bei psichologu ir soc. darbuotoju sprendžia iškilusias problemas.
- Nuobaudų sistemą: Galėtų būti sukurta ir nuobaudų sistemą, kuri tiktų visos mokyklos mokiniams.
Tačiau kai kurie mokytojai mano, kad priemonės, kurių imamasi, nėra efektyvios. Tik pagrūmoja piršteliu mokiniui arba iškviestam tėvui.
Iššūkiai ir sunkumai
Sprendžiant mokinių elgesio problemas, iškyla įvairių iššūkių ir sunkumų:
Taip pat skaitykite: Psichologinė Gerovė
- Mokinių teisės ir pareigos: Vadovybė, kai reikia, padeda spręsti, bet manau, mes mažai ką galime padaryti. Vaikai iš šeimų ateina su psichologinėm problemom ir reikėtų mokykloje, pagal poreikį, ne vieno, o dviejų psichologų, padėjėjų. Sunkesniais atvejais vadovybė dalyvauja sprendžiant problemą, ieško būdų jai išspręsti. Tačiau ir jos galimybės labai ribotos dėl neadekvačių mokinių teisių ir pareigų santykio.
- Resursų trūkumas: Būna dienų, kai keliems vaikams užeina superaktyvumo "bangelės", tada sunku padėti keliems iškarto, nes trūksta specialistų.
- Baimė prarasti mokinius: Dažniausiai bijomasi prarasti „krepšelį“, visą atsakomybę ir kaltę suverčiant dalyko mokytojui ar klasės vadovui. Mokinys prašomas pasiaiškinti. Apklausiamas.
Alternatyvūs požiūriai ir sprendimai
Atsižvelgiant į išsakytas problemas ir iššūkius, galima ieškoti alternatyvių požiūrių ir sprendimų:
- Prevencija: Vietoj to, kad reaguoti į jau iškilusias problemas, daugiau dėmesio skirti prevencijai. Organizuoti mokymus mokytojams apie tai, kaip atpažinti ankstyvus elgesio problemų požymius ir kaip su jais dirbti.
- Bendradarbiavimas: Stiprinti bendradarbiavimą tarp mokytojų, vadovybės, tėvų ir specialistų. Reguliariai organizuoti susitikimus, kuriuose būtų aptariamos mokinių elgesio problemos ir ieškoma bendrų sprendimų.
- Individualus požiūris: Kiekvieną mokinį vertinti individualiai, atsižvelgiant į jo asmenines savybes, poreikius ir aplinkybes.
- Pozityvus elgesio skatinimas: Vietoj bausmių daugiau dėmesio skirti pozityvaus elgesio skatinimui. Pastebėti ir pagirti mokinius už gerą elgesį, sukurti teigiamą atmosferą klasėje.
- Įtraukimas: Įtraukti mokinius į sprendimų priėmimo procesą. Leisti jiems dalyvauti kuriant klasės taisykles, organizuoti apklausas, kuriose jie galėtų išsakyti savo nuomonę apie mokyklos gyvenimą.