Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas būtų mandagus, draugiškas ir gerai išauklėtas. Tačiau kaip pasiekti, kad vaikas elgtųsi gražiai ne tik viešumoje, bet ir namuose? Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius gražaus elgesio aspektus, pradedant nuo meilės ir baigiant praktiniais patarimais, kaip modeliuoti tinkamą elgesį ir skatinti gerus įpročius.
Meilės svarba vaiko elgesiui
Vaikams, kaip ir suaugusiems, svarbu jaustis mylimiems ir priimtiems. Didžiausias vaiko poreikis yra meilė, kurią gali suteikti mylintys tėvai. Deja, šiandien daugelis tėvų per daug dėmesio skiria vaiko drausminimui ir tinkamo elgesio visuomenėje įtvirtinimui, o meilės, kuri galėtų vaiką paguosti, sustiprinti ir paskatinti gražiau elgtis, rodo per mažai.
Teko konsultuoti 11 metų berniuką, kurį dėl elgesio problemų namuose atvedė mama. Pokalbių metu paaiškėjo, kad berniukas labai myli savo mamą, jos ilgisi, nes ji daug dirba. Kai mama nedirba, ji tvarkosi namie, ilsisi, o jam dėmesio rodo per mažai. Todėl jis dažnai jaučiasi vienišas ir apleistas. Daug laiko praleisdamas su močiute bei mažesniąja sesute, jis tapo užsidaręs, piktas ir irzlus. Savo susikaupusį pyktį jis išliedavo ant sesers ir net mamos, elgdamasis su ja nepagarbiai. Berniukas guodėsi, kad mama jį "pastoviai ant manęs… dažniau su manimi pasikalbėtų nepamokslaudama… pasistengtų mane suprasti ir išklausytų…". Vienos konsultacijos metu jis net atsinešė knygą, skirtą labiau skaityti tėvams apie vaikų auklėjimą. Pasak berniuko, jis ją jau perskaitė šimtus kartų ir net parodė labiausiai jam įstrigusias vietas, kurios buvo pabrauktos, pažymėtos bei įvairiai išryškintos. Tai buvo gana paprastos mintys, aišku, daugiau skirtos tėvams, kaip parodyti savo vaikui, kad jį myli ir yra svarbus. Bet tam berniukui tos mintys buvo lyg šventos, lyg įrodymas, kad jis yra normalus, o jam tiesiog trūksta mamos, jos dėmesio, ir kad jis ją labai myli.
Niekas nesiginčija - disciplina svarbi. Ji reikalinga ir net būtina kaip vienas iš nepakeičiamų vaiko elgesio reguliavimo būdų. Tačiau drausminant savo vaiką reikia nepamiršti parodyti ir savo meilę jiems kuo švelnesniais bei priimtinais būdais.
Kaip perteikti meilę savo vaikui?
- Žvilgsnis į akis. Tai efektyviausia priemonė perteikti savo vaikui meilę. Jūs geranoriškai žiūrite vaikui į akis, o vaikas žiūri į jus. Atrodo, viskas paprasta, bet iš tikrųjų tai retai naudojamas bendravimo būdas. Dažniausiai griebiamės jo, kai norime sudrausminti savo vaiką. Mūsų meilė neturi priklausyti nuo to, ar mes patenkinti vaiku, ar ne. Būtina nuosekliai rodyti savo meilę, be perstojo, nepaisant situacijos.
- Fizinis kontaktas. Ankstyvajame amžiuje naudojamas fizinis kontaktas skiriasi nuo fizinio kontakto paauglystės periodu. Kai vaikas paauga, jam reikia mažiau tokių fizinių glamonių, kaip apkabinimai ir bučiniai, bet pats fizinio kontakto poreikis nemažėja. Jis ir toliau išlieka svarbus tiek mergaitėms, tiek berniukams. Paaugus jiems reikšmingas tampa „paaugliško tipo“ fizinis kontaktas: linksma kova, pasibaksnojimai, patapšnojimas per petį, „duok penkis“, pliaukštelėjimas delnais, plaukų pataršymas, apkabinimas per pečius ir kiti padrąsinantys, palaikantys veiksmai.
- Laikas su vaiku. Mes privalome perduoti meilę savo vaikams prieš imdamiesi kitų pareigų: prieš juos mokydami, vadovaudami jiems, prieš duodami jiems sektiną pavyzdį arba bausdami. Tai kartu su vaiku leidžiamas laikas, tai buvimas su savo vaiku „čia ir dabar“ dviese be pašalinių trukdžių. Laikas - pats vertingiausias mūsų turtas. Visi mes turime tik dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas savaitėje - nei daugiau, nei mažiau. Praktiškai neįmanoma įvykdyti visų savo pareigų tobulai, kad ir kaip norėtume. Tiesiog mes turime nusistatyti prioritetus, tikslus, ir savo laiką susiplanuoti taip, kad juos įvykdytume. Mes turime kontroliuoti savo laiką tam, kad pasirūpintume iš tikro aktualiais ir svarbiais dalykais. Kam jūs teikiate pirmenybę savo gyvenime? Kurioje vietoje yra jūsų vaikai? Antroje? Trečioje? Ketvirtoje? Jūs turite tai nuspręsti. Vienintelis vertas turtas gyvenime - tave mylintys asmenys, kurie galbūt abejingi viskam, bet ne tam, kas vyksta su jumis.
Mandagaus elgesio mokymas
Norime, kad mūsų vaikai būtų draugiški, mandagūs ir malonūs, mokėtų dailiai elgtis svečiuose ir neverstų raudonuoti pietaujant restorane. Kaip to pasiekti?
Taip pat skaitykite: Vaikų etiketo vadovas
Praktiniai patarimai, kaip mokyti vaikus mandagumo
- Skatinkite tyrinėti pasaulį. Savaime suprantama, kad mažylius būtina skatinti ieškoti, mokytis, išbandyti, susipažinti su savo aplinka ir plačiu pasauliu. Nereikėtų lįsti prie kitų žmonių staliuko, tačiau su jais pasisveikinti, linktelėti ar pamojuoti tikrai galima. Einant šaligatviu reikia nepamiršti pasitraukti į šoną, kad pavyktų prasilenkti su priešais einančiu žmogumi.
- Gerbkite vyresnius. Šiuolaikinis auklėjimo modelis koncentruojasi į vaiką, kaip asmenybę ir savarankišką žmogų, moko jį pastovėti už save, drąsiai reikšti mintis, žinoti ir ginti savo teises. Priminkite vaikui, kad būtina atsistoti į kambarį atėjus seneliams, svarbu pro duris praleisti auklėtoją ir mokytoją, gavus skanėstų pirmiausiai pasiūlyti vyresniems.
- Būkite dėmesingi kitiems. Vaikai turi suprasti, kad dėmesys ir draugiškas bendravimas būtinas ne tik jiems, bet ir kitiems žmonėms. Net ir pačių mažiausių galima paprašyti padėti šeimos nariams, draugams ar mokytojams.
- Kontroliuokite emocijas. Įsiaudrinę ir daug įspūdžių turintys vaikai yra linkę šūkauti, pertraukinėti, tujinti suaugusiuosius, o supykę jie gali imti kelti balsą, perdėtai piktintis. Mokykite vaikus tinkamai reikšti emocijas.
- Gerbkite aptarnaujantį personalą. Sakoma, kad žmogaus elgesys su aptarnaujančiuoju personalu geriausiai parodo jo tikrąjį veidą - iš tiesų mandagūs ir draugiški žmonės su padavėjais, valytojais, vairuotojais ir pan. Mokykite vaikus gerbti visus žmones, nepriklausomai nuo jų profesijos.
- Laikykitės etiketo svečiuose. Namuose vaikučiai dažniausiai gali truputį savivaliauti - kraustyti žaisliukus, išberti kaladėles, nubėgus į virtuvę pasiimti obuolį iš vaisių indo ar savarankiškai apsilankyti tualete. Paaiškinkite vaikui, kad atėjus į svečius reikia nusirengti, paklausti šeimininko, kur galima pasidėti viršutinius drabužius ir batukus, palaukti, kol būsite pasodinti ir t.t. Leiskite vaikui pasitreniruoti - sutarkite su bičiuliais, kad apsilankysite su vaiku ir jį apmokysite.
- Prašykite leidimo. Savarankiškumo ugdymas ir mokymas pačiam priimti sprendimus yra labai svarbus nuo pat mažumės, tačiau pagarbos suaugusiems įskiepijimas - tiesiog būtinas. Mažyliui paprašius leidimo nepamirškite jo pagirti, patikinkite, kad jis pasielgė teisingai, kad nepamirštų ir kitą kartą vėl atsiklausti tėvelių ar kitų suaugusiųjų. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad pagarba turi būti abipusė, tad, norėdami pasiskolinti vaiko žaislą ar pieštukus taip pat paprašykite jo leidimo.
- Netyčiokite. Patyčių kultūra mūsų visuomenėje yra labai stipriai įsišaknijusi, o šaipytis bei žeminti kitus pradeda jau patys mažiausieji. Deja, tačiau šį labai bjaurų ir aplinkinius skaudinantį įprotį vaikai perima iš mūsų. Pasistenkite atsikratyti šio bjauraus įpročio ir neperduokite jo savo vaikams! Mokykite vaikus įžvelgti gražius dalykus, pasakyti komplimentą, pagirti. Parodykite vaikučiui, kad teta įsisegė dailią sagę, o tėtis švariai nusiskuto, priminkite jam, kad gražu pagirti aplinkinius.
Modeliavimas ir skatinimas
Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius. Todėl svarbu, kad tėvai patys elgtųsi taip, kaip nori, kad elgtųsi jų vaikai.
Modeliavimas
Jei užtrenkiate duris koja, nelogiška bei neefektyvu iš jūsų pusės prašyti vaiko tai daryti tyliai ir rankomis. Vaikas visada seks pavyzdžiu, ne žodžiais. Jei norite, kad klasėje vaikai kalbėtų tyliai, pirmiausia kontroliuokite save ir kalbėkite pusbalsiu, niekuomet nešaukite per visą klasę. Kai vaikai susėda į ryto ratą, priminkite, kad rate sėdime turkiškai arba japoniškai. Jei vaikas bet kaip numeta striukę savo spintelėje, priminkite, kad striukes kabiname ant kilpelės. Kai dukra netiksliai groja, tiesiog pasiūlykite: „Galbūt paklausykime šio kūrinio įrašo dar kartą?“. Jei vaikas nesusitvarkė, paklauskite: „Gal gali man priminti, kur gyvena šitas žaidimas?“. Jei vaikas nesaugiai reiškia emocijas, skubėkite sustabdyti ir nukreipti išsilieti tinkamai.
Skatinimas
Suaugusiojo dėmesys ir dėmesingumas vaikui yra lyg augalui šiluma ir vanduo. Dykumoje, kur šilumos pakanka, bet vandens mažai, augalai yra storaodžiai, spygliuoti, jų mažai. O ten, kur gausu ne tik šilumos, bet ir vandens - žydi rojaus sodai. Mes vaikui esame ir šiluma, ir vanduo, kurių jis intuityviai siekia. Jei vaikas gauna dėmesio tuomet, kai elgiasi „negražiai“, tokio elgesio paprastai daugėja. Ir juo labiau daugėja, jei dėmesio gauna tik tuomet, kai elgiasi netinkamai. Norime, kad vaiko elgesys būtų vis dailesnis ir dailesnis, o jo gerųjų savybių įvairovė ir būklė primintų rojaus sodą? Skatinkime gerus dalykus. Vaikai greitai pajunta, ką tėvai laisto pagyrimais, už ką duoda daugiau dėmesio. Vikrumą, mandagumą, susidomėjimą raidėmis ar skaičiavimu, paslaugumą, žingeidumą ir/ar kitką, ką norime stiprinti.
Pavyzdžiui, vienas vaikas pašoka iš ryto rato ir ima kažką knibinėti nuošalėje. Apsimeskite, kad nepastebite. Skubiai garsiai pagirkite ką nors, kas įdėmiai klauso ir dalyvauja.
Renginyje šnekučiuojamės su vienos mažos damos mama. Mažoji dama pribėga prie mamos ir „negražiai“ įsiterpusi į pokalbį kažko intensyviai klausinėja, tampydama už sijono. Mama auklėja: „Brangioji, juk prašiau netrukdyti man kalbėtis su žmonėmis“. Nesvarbu, ką kalba mama, bet taktika pribėgti ir kalbėti įsiterpus suveikė! Ir ji toliau bus praktikuojama. Tokioje situacijoje efektyviausia - nekreipti dėmesio. O baigus pokalbį pabrėžti: „Jau baigiau kalbėtis ir dabar galiu išgirsti tave. Rodos, norėjai kažką svarbaus aptarti?“ O kai praeis diena kita ir vaikas prašys dėmesio tinkamai - būtinai tai pastebėti ir iš visos širdies pagirti. Taip, kaip kadaise džiaugėtės pirmais ištartais žodžiais arba pirmais vaiko žingsniais.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis gražiai
Karališkas dėmesio atkreipimo modelis yra toks - prieiname prie besišnekučiuojančių ir nebyliai žvelgdami laukiame, kol šie mus pastebės. Tiesa, šie turi būti pakankamai karališkai mandagūs mus pastebėti. Jei ilgai taip nenutinka, galime bandyti: „Atleiskite, norėjau <…>“.
Stenkitės nuolat savęs klausti, ar mane supantiems vaikams (namuose ir darželyje) tikrai aišku, ko iš jų norime? Ir duokite erdvės kuo daugiau dalykų daryti kūrybiškai, savo būdu, savo greičiu, kartojant tiek kartų, kiek tik vaikai pageidauja.
Patyčios: kaip apsaugoti savo vaiką?
Deja, bet patyčios yra opi problema, su kuria susiduria daugelis vaikų. Svarbu, kad tėvai būtų budrūs ir žinotų, kaip padėti savo vaikui, jei jis patiria patyčias.
Kaip atpažinti, kad vaikas patiria patyčias?
Vaikas gali ir nepasakoti apie patyčias, nes tai yra skaudus išgyvenimas. Kita vertus, kad vaikas papasakotų, tėvams svarbu domėtis jo gyvenimu: kaip jis jaučiasi mokykloje, kaip jam sekasi, su kuo draugauja, ar yra bendraklasių, kurių nemėgsta, kodėl ir t.t. Užduodami šiuos klausimus, tėvai supras, kas vyksta mokykloje. Yra ir požymių, kurie galėtų byloti, kad vaikui mokykloje nėra gerai. Visų pirma, tai pasikeitęs elgesys. Anksčiau buvęs aktyvus ir bendraujantis - tampa uždaras, noriai ėjęs į mokyklą - staiga ima jos vengti, skųstis, kad skauda galvą, pilvą ir pan.
Kodėl vieni vaikai skriaudžia kitus?
Patyčios - tai tyčinis pasikartojantis agresyvus elgesys, sąmoningas skaudinimas kito. Vaikai yra puikūs mokiniai, jie labai gerai išmoksta tokio elgesio, kokį mato aplink save: šeimoje, visuomenėje, žiniasklaidoje, kt. Jeigu vaikas auga agresyvioje aplinkoje, jis išmoksta būtent tokio elgesio.
Taip pat skaitykite: Elgesio kultūra
Kaip padėti vaikui, kuris patiria patyčias?
Dažniausi tėvų patarimai - duok atgal arba nekreipk dėmesio. Deja, nei vienas jų nėra konstruktyvus. Sakydami „duok atgal“, skatiname agresiją, mokome jėga spręsti sunkumus. Be to, jis gali sukelti neigiamų pasekmių, nes atgal duodantį vaiką gali apkaltinti, kad būtent jis ir yra skriaudėjas. Patiriantis patyčias vaikas yra silpnesnėje pozicijoje, jis negali apsiginti ir sakydami „duok atgal“, tarsi paliekame jį patį spręsti problemą, kurią turėtų spręsti suaugusieji.
Todėl pirmas patarimas - neskubėti, išklausyti vaiką, leisti jam išsikalbėti, suprasti ko jis nori. Ši pirminė pagalba labai svarbi, nes išsikalbėjus jaučiamas palengvėjimas. Kartais vaikai gali jaustis kalti dėl to, kad iš jų tyčiojasi. Svarbu jokiais būdais nesakyti „O ką padarei, kad iš tavęs tyčiojasi? Kodėl iš tavęs tyčiojasi?“ Taip kaltė verčiama vaikui. Reikia nuimti kaltę, sakyti, kad „tu nesi kaltas dėl to, kas su tavimi vyksta, niekas neturi teisės taip su tavimi elgtis, niekas neturi teisės iš tavęs tyčiotis“. Kitas žingsnis - kartu su vaiku išsiaiškinti, kas yra skriaudėjas, kiek jų yra, kiek laiko trunka patyčios, kada prasidėjo, jei tyčiojamasi elektroniniu būdu - įrašyti įrodymus. Jeigu patyčios vyksta mokykloje, reikėtų kartu su vaiku, o ne už jo nugaros, kreiptis į mokyklą. Rasti klasės auklėtoją ar kitą mokytoją, kuriuo vaikas pasitiki.
Su vaiku galima aptarti, ką jam daryti pačioje patyčių situacijoje, pamodeliuoti įvairius variantus, pasiruošti, kad kitą kartą susidūręs su skriaudėju jaustųsi drąsiau. Siūlome pabandyti pažvelgti skriaudėjui į akis ir ramiu tonu pasakyti: „Baik, man nepatinka, kai tu taip šneki, tu neturi teisės manęs pravardžiuoti“.
Drausmės lentelės: efektyvus auklėjimo būdas
Dauguma tėvų susiduria su tam tikromis savo atžalų drausmės problemomis. Tada iškyla klausimas, kokį auklėjimo būdą pasirinkti, kad poveikis būtų ilgalaikis. Vienas iš būdų - drausmės lentelės, kurias galima vadinti įvairiai. Kantriai taikant šį metodą, galima išspręsti nemažai įvairių problemų.
Kam tinka drausmės lentelės?
Mažiems vaikučiams (1-3 m.) drausmės lentelės netinka, nes jie dar negali lentelių suprasti. Labai paprastos drausmės lentelės galėtų tikti jau nuo ketverių metukų. O nuo penkerių šešerių (priklauso nuo to, kaip vaikas pajėgia suprasti siūlomas taisykles) jau tikrai galima vaikams pritaikyti šį auklėjimo metodą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad drausmės lentelėms turi būti pasiruošę ne tik vaikai, bet ir tėvai. Jos turi būti pildomos nuosekliai kiekvieną dieną, todėl tėvai turi ne tik atrasti tam laiko, bet ir paprasčiausiai nepamiršti kiekvieną dieną sutartu laiku lentelę aptarti. Taip pat tėveliai turi kūrybingai ir kryptingai bei lanksčiai taikyti šį metodą.
Kokioms vaikų elgesio problemoms tinka drausmės lentelės?
Beveik visoms, jei tik tėvai kūrybingai jas taiko. Elgesiui. Aiškiai sutariama, koks vaiko elgesys yra nepageidaujamas ir koks turėtų būti. Aptariamos visos pagrindinės elgesio problemos, kurios būdingos jūsų atžalai ir paaiškinama, kad būtent už kažkokį konkretų poelgį gaus pliusą, o jei taip nesielgs gaus minusą. Tvarkai. Konkrečiai su vaiku išsiaiškinama, ką, kaip ir iki kada jis turi susitvarkyti. Pavyzdžiui, „Šiandien mes tvarkėmės kartu ir tu matai, kaip turi atrodyti tvarkingas kambarys". Asmens higienai. Atsakomybei už kažką. Jei vaikas turi namuose pareigų ir nenoriai jas atlieka, pavyzdžiui, prastai rūpinasi naminio gyvūno priežiūra arba tam tikrais jam paskirtais darbeliais namuose. Bendravimui tarp brolių ir seserų. Šiuo atveju tėveliams reikėtų ypač lanksčiai pasižiūrėti į lentelės pildymą, nes gali iškilti daug įvairiausių niuansų, apie kuriuos galbūt ne iš karto pamąstysite. Vaikai gali norėti ginčytis dėl kiekvieno aspekto, todėl svarbus geras tėvų pasiruošimas prieš pristatant tokią lentelę. Reikalinga akcentuoti savitarpio pagalbą, geranoriškumą, konfliktų vengimą ir gebėjimą diplomatiškai juos spręsti.
Prieš pakabinant lentelę labai svarbu vaikui išaiškinti, kodėl ji yra užvedama, labai smulkiai su vaiku aptarti, kaip jūs pildysite šią lentelę, kiek laiko pildysite ir kokie paskatinimai ar nuobaudos bus taikomi. Praėjus savaitei arba penkioms darbo dienoms būtina aptarti, kaip praėjo savaitė ir vaikas jau turėtų sulaukti paskatinimo arba nuobaudos, jei to prireiktų.
Surašant į drausmės lentelę punktus su reikalingomis spręsti problemomis, nereikia išsiplėsti. Kuo mažiau punktų, tuo lengviau valdyti situaciją, kuo daugiau, tuo sudėtingesnis aptarimas ir įvertinimas. Pradėkite nuo labiausiai įsisenėjusių ir svarbiausių problemų. Drausmės lentelėje būtini dalykai gali būti parašomi apibendrinti, pavyzdžiui, „Elgesys“, „Tvarka“, „Tavo švara“ ir pan. arba išdėstomi svarbiausi galimo elgesio variantai, pavyzdžiui, „Vėlavimas“, „Atsikalbinėjimas“, „Žaislų tvarkymasis“, „Dantų valymas“ ir pan.
Drausmės lentelės žymėjimui pasirinkite vaikui patinkančius ženklus ar simbolius. Tai gali būti paprasčiausi pliusai ir minusai; besišypsantys ar nusiminę veidukai; saulutė ir mėnuliai; įvairūs lipdukai ir pan. Prie lentelės gamybos vaikas gali prisidėti ją papuošdamas taip, kaip jam norisi.
Lentelė gali būti pildoma tam tikrą sutartą laiką, pavyzdžiui, du mėnesius, ir aiškinamasi, ar ji duoda rezultatų, ar yra toliau reikalinga. Galima duoti vaikui pertrauką nuo lentelės pildymo ir stebėti elgesį. Vaikai pradžioje ne visada noriai pildo lentelę, bet gana greitai prie jos pripranta. Lentele nubrėžiamos elgesio ribos ir vaikai pasijaučia saugesni žinodami, kaip konkrečiai turi elgtis. Tai prilygsta savotiškam žaidimui ir įtraukia.
Pliusų ir minusų suvestinę darykite savaitės pabaigoje (mažesniam vaikui dažniau). Sugalvokite sau priimtiną galimą minusų skaičių, už kurį dar vaikas gaus paskatinimą. Paskatinimai ir nuobaudos turėtų būti tokie, kad vaikai siektų laikytis lentelės taisyklių. Skatindami vaikus nepersistenkite. Pagalvokite apie tai, kas vaikui atneštų džiaugsmo, ir tikrai nereikia brangių dalykų. Tai gali būti smagus užsiėmimas, leidimas kažkuo užsiimti ar pan. Nuobaudos gali būti susijusios su draudimais, papildomais darbais ir pan. Tėvai artimiausiai pažįsta savo vaikus, todėl geriausiai gali nuspręsti, kas juos motyvuotų ir drausmintų.
Drausmės lentelių nauda
Drausmės lentelės vaikus skatina, drausmina, įpareigoja. Jos akivaizdžiai parodo pažangą arba neatsakingumą ir nedrausmingumą. Drausmės lentelės nubrėžia vaikų elgesio ribas, akivaizdžiai parodo egzistuojančias problemas, padeda išvengti beprasmių kivirčų, skatina keistis. Visgi svarbiausia sąlyga, kad jos turi būti taikomos geranoriškai, siekiant teigiamų pokyčių. Atminkite, kad vaikai noriai laikosi lentelės taisyklių, jei tik mato, kad tėvai irgi yra aktyvūs ir nepamiršta bei neapleidžia pradėto darbo.
Vaikų saugumas namuose: prevencija yra svarbiausia
Praskeltas smakras, guzas mažylio galvoje ar apsinuodijimas gurkštelėjus iš to gražaus spalvoto buteliuko - situacijos, kurių buvo galima išvengti. Gavę iškvietimą, skubame padėti mažyliams ir dažnai šalia randame šoko ištiktus tėvelius, kartojančius „Nesitikėjome, kad taip nutiks…“ Tai sukelia ne tik didelį stresą vaikui, bet ir įtampą visai šeimai. Todėl labai svarbu užkirsti kelią tokioms nelaimėms dar prieš jas įvykstant.
Kaip užtikrinti vaikų saugumą namuose?
- Užtikrinkite tvarką namuose. Patraukite daiktus, už kurių galima užkliūti, paslysti ar nusiversti. Tuo pačiu metu neleiskite vaikui žaisti su aštriais daiktais, kurie galėtų jį sužaloti. Ne tik išvaizdūs daiktai, bet ir įvairios mažos detalės, kurias galima praryti, gali tapti rimtais pavojais.
- Paslėpkite chemiją nepasiekiamose vietose. Daugelis valymo priemonių, vaistų ar kosmetikos produktų gali būti nuodingi ir net pavojingi mažyliams. Buityje naudojamą chemiją laikykite aukštai, toli arba, dar geriau, užrakinkite.
- Pasirūpinkite baldų apsauga. Apsaugokite visus aštrius kampus ir pritvirtinkite spinteles bei kitus baldus, kad žaidynės nesibaigtų ligoninėje.
- Vaistinėlė - visada paruošta. Netikėtoms situacijoms pasirūpinkite pilnai sukomplektuota vaistinėle.
- Nepalikite vaikų be priežiūros. Net ir akimirksnio netikėjimas gali sukelti rimtų pasekmių.
- Saugumas miegant ir žaidžiant. Užtikrinkite, kad lovytė būtų apsaugota nuo galimos kritimo, ir visi žaislai, kurie naudojami mažyliams, būtų saugūs.
Prisiminkite, kad mažųjų darbas - tyrinėti pasaulį, o mūsų - pasirūpinti, kad tas pasaulis jiems būtų saugus.
Kaip rasti laiko sau auginant vaikus?
Auginant vaikus, ypač mažus, dažnai atrodo, kad laiko sau tiesiog nelieka. Tačiau pasirūpinti savimi yra labai svarbu, nes tik pailsėję ir laimingi tėvai gali tinkamai pasirūpinti savo vaikais.
Patarimai, kaip rasti laiko sau
- Skirkite laiko sau. Kartais labai sunku išeiti iš namų, atrodo, kad geriau pasiilsėsite namuose, tačiau tai - saviapgaulė. Jeigu skiriate laiko sau namuose, tai iš tiesų turi būti taisyklė, kad NIEKAS jūsų nesutrukdys! Laikas sau gali būti malda, meditacija, vonia, manikiūras, dekupažas, siuvinėjimas, knygos skaitymas. Žodžiu, bet kas, kas jums teikia atgaivą.
- Sisteminkite savo veiklą, t.y., būkite organizuota. Pradėti reikia nuo to, kad jūs įvardinate, ko jums labiausiai reikia. Papildomų rankų? Užrašų knygelės, kur viską susirašytumėte? Nemokate išskirti prioritetų? Beje, dirbačios, nepamirškite, kad reikia išskirti ir darbinius, ir „naminius“ poreikius.
- Vaikų gyvenime svarbi rutina. Jūsų veiklos planavimas neatsiejamas nuo vaikų veiklos planavimo. Nepamirškite, kad vaikams - ir ypač mažiems - labai svarbi rutina. Rutina garantuoja nuoseklumą, pastovumą, o tai vaikui reiškia saugumą. Susitarkite, ką kada darote (iki smulkmenų), galite net pasikabinti dienotvarkę.
- Žinokite, kur yra jūsų ribos. Šeimos taisyklės yra puikus būdas išvengti pojūčio, kad viskas slysta jums iš rankų. Visų pirma, apsibrėžkite, kas, jūsų nuomone, yra leistinas elgesys. Elgesio taisyklės, kurios ne riboja, o leidžia skleistis asmenybei, yra ne pageidautinos, o tiesiog būtinos.
- Valdykite savo finansus. Jeigu nuolat galvojate apie pinigus, metas kažką daryti!
- Nebijokite prašyti pagalbos. Tėvystė - sunkus darbas.
Pagrindiniai patarimai, kaip būti geru tėvu
Svetainė parents.com į vieną krūvą surinko vertingus patarimus iš geriausių vaikų gydytojų, raidos ekspertų ir pedagogų, kurie sutiko mielai pasidalinti naujausiomis žiniomis apie laimingų ir sveikų vaikų auginimą. Anot jų, itin svarbu:
- Nustatyti ribas.
- Praleisti su vaikais kokybiško laiko.
- Būti geru pavyzdžiu.
- Mokėti pagirti savo vaikus.
- Pasitikėti savimi.
- Mokyti vaikus socialinių įgūdžių.
- Mokyti juos dėkingumo.
- Įprasti valgio laiką paversti visos šeimos laiku.
- Nebijoti kartoti, kad mylite savo vaikus.
- Skatinti fizinį vaikų aktyvumą.
- Pasirūpinti įprasta vaikų sveikatos priežiūra.