Įvadas
Socialinė atskirtis yra aktuali problema šiuolaikinėje visuomenėje, ypač liečianti rizikos šeimas ir jų vaikus. Šiame straipsnyje nagrinėjama socialinės atskirties įtaka rizikos šeimų vaikų socializacijai, remiantis anketinio tyrimo duomenimis. Straipsnyje siekiama atskleisti, kokius sunkumus patiria vaikai iš socialinės atskirties šeimų, adaptuodamiesi profesinio mokymo įstaigose, ir kokie veiksniai daro įtaką jų mokymosi motyvacijai bei socializacijai.
Socialinės Atskirties Samprata ir Priežastys
Socialinė atskirtis apibrėžiama kaip tam tikros priklausymo sistemai, laikomos visuomenės funkcionavimo pagrindu, žlugimas. Nuo neatmenamų laikų visuomenės formavimasis apėmė žmonių gyvenimą bendruomenėse, kuriose nustatyti tam tikri priimtini bendravimo būdai. Dažnai nepriimtini ar nepageidaujami asmenys būdavo atstumiami, o kategorizavimas į "savi" ir "svetimi" turėjo tam tikrų pasekmių. Atstumtieji netekdavo socialinių vaidmenų ir socialinių ryšių.
Šiuolaikinė visuomenė yra daugiau ar mažiau vartotojų visuomenė su savo masine kultūra, daiktų kultu ir pinigų visagališkumu, o kultūrinis erzacas tenkina daugumą. Tai ryškiai atsispindi vaikų ir paauglių santykiuose mokymo įstaigoje, kur socialinės atskirties šeimų vaikai atsiduria išskirtinėje padėtyje.
Įvairiais istoriniais laikotarpiais socialinės atskirties reiškiniai egzistavo, tik jų raiška buvo kitokia. Socialinė atskirtis gali būti apibrėžiama kaip visuomenėje egzistuojantis pilietinių teisių apribojimas tam tikroms žmonių grupėms, nesavanoriškas nutolimas nuo visuomeninių ir ekonominių vertybių. Tai yra nebuvimas sudėtine "normalios" visuomenės dalimi. Socialinė atskirtis taip pat aiškinama kaip įvairiausių visuomenės grupių atskyrimas nuo galimybės dalyvauti pagrindiniuose visuomenės plėtros procesuose, procesas, sąlygojantis susvetimėjimą tiek visuomenėje, tiek šeimoje.
Socialinė atskirtis apibūdinama kaip nesavanoriškas atskiro asmens arba jų grupės visiškas arba dalinis nutolimas nuo visuomenės, sumažėjusios galimybės dalyvauti politiniame, socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame visuomenės gyvenime.
Taip pat skaitykite: Pavyzdžiai: anketos socializacijos tyrimuose
Analizuojant šeimos reikšmę, galima teigti, kad šeima yra maža bendruomenė, turinti savo pareigas, funkcijas ir atsakomybę, veikiama ne tik socialinių, bet ir savo vidinių procesų. Todėl šeima yra svarbiausia socialinio darbo sfera ir pagrindinis jos darbo objektas. Šeima - tai maža asmenų grupė, kurios pagrindas - santuoka ar kraujo ryšiai, kurių narius sieja bendras namų ūkis, emocinis ryšys ir įsipareigojimas vienas kitam. Tai stabili santykių tarp žmonių, apimanti svarbiausią kasdienę žmogaus gyvenimo dalį.
Šeimos sistemoje yra posistemės, vadinamos subsistemomis: sutuoktinių, tėvų ir vaikų. Kiekvienoje iš šių posistemių tenkinami specifiniai narių poreikiai. Jos turi būti pakankamai atviros, nes nuo uždarumo priklauso posistemių funkcionavimo savarankiškumas, o atvirumas garantuoja visos šeimos kaip sistemos vientisumą. Socialinė atskirtis šeimose pasireiškia pasyviu visuomeniniu dalyvavimu, uždaru gyvenimo būdu, atsitraukimu ir nedalyvavimu arba pasyviu dalyvavimu įvairiose visuomeninėse srityse. Dažniausiai įvardijama socialinės atskirties rizikos šeima - tai šeima, kurioje narių bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas yra sutrikęs.
Socialinės rizikos šeimoms būdingas socioekonominis statusas, kuriame tinkamo profesinio pasirengimo trūkumas ir nedarbas yra pagrindiniai veiksniai. Šios šeimos, ypač jautrios ekonominėms kaitoms dėl netinkamo elgesio su vaikais ir netinkamo gyvenimo būdo, dažnai turi žemą išsilavinimą, nepakankamus darbinius įgūdžius ir ribotą kasdienį gyvenimo įgūdžių suvokimą. Net ir aukštesnį išsilavinimą turinčios šeimos patiria nedarbo atvejus. Tokių šeimų vaikai, turėdami žemą savivertę, retai yra motyvuoti planuoti savo karjeros galimybes.
Tyrimo Metodai ir Rezultatai
Tyrimo objektas - etika ir teisė, kaip žmonių elgesio reguliatoriai. Tyrimo metu buvo naudojamas anketinis metodas, sudarant anonimines anketas su uždarais klausimais, siekiant surinkti reikiamas žinias. Uždara anketos forma pasirinkta siekiant gauti vertingesnius, mažiau subjektyvius atsakymus, padedančius išryškinti klausimo esmę ir lengviau išreikšti kiekybiniais matais. Taip pat naudotas duomenų analizės metodas, apibendrinant ir aprašant apklausos būdu gautus duomenis, rašant tyrimo ataskaitą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinės atskirties šeimų vaikai patiria sunkumų adaptuojantis profesinio mokymo įstaigose ir identifikuojant save kolektyve. Jiems reikia stipresnės motyvacijos ir daugiau pastangų. Vaikai, augantys socialinės atskirties šeimose, patiria turtinę bei socialinę atskirtį, o skirtinga startinė padėtis suponuoja papildomus sunkumus, mažina mokymosi motyvaciją, blogina lankomumą ir sunkina socializaciją. Negatyvios patirtys įtakoja neigimą, frustraciją arba agresyvumą.
Taip pat skaitykite: Psichologinis tyrimas: depresijos diagnostika
Rizikos Šeimų Vaikų Patirtys Profesinio Mokymo Įstaigose
Profesinio mokymo įstaigos mokiniai, kurie yra iš socialinės atskirties šeimų, patiria sunkumų, susijusių su elgesiu ir mokymosi motyvacija. Ši sritis yra mažai tyrinėta, ir trūksta tyrimų, kurie įvertintų, kokią įtaką tokios šeimos vaikams daro profesinio mokymo įstaigoje teikiama pagalba tiek profesinės karjeros, tiek socialinių sprendimų srityse.
Vaikai iš socialinės atskirties šeimų mokymo įstaigoje susiduria su įvairiomis problemomis. Jeigu tai socialinės atskirties šeima, tėvai neatlieka pagrindinių socialinio ugdymo funkcijų. Tokiose šeimose vaikams trūksta dėmesio, trikdomas vertybinių orientacijų formavimasis ir skatinamas nesaugumas. Tėvai abejingi vaikų pasirinkimams, šeimose vyksta konfliktai ir taikoma prievarta. Vaikai jaučiasi nelaimingi ir atstumti dėl tėvų dėmesio, meilės ir pagarbos trūkumo.
Ekonominis aspektas taip pat svarbus, nes socialinės atskirties šeimų vaikai dažnai patiria skurdą. Tai ne tik nepakankamas fiziologinių poreikių patenkinimas (maistas, gyvenamasis būstas ir kt.), bet ir baimės, menkavertiškumo bei gėdos jausmas. Kitaip tariant, atėjęs į mokymo įstaigą socialinės atskirties šeimos vaikas turi visiškai kitokį "pradinį kapitalą" nei funkcionalios šeimos vaikas.
Profesinio mokymo įstaiga gali atlikti svarbų vaidmenį teikiant finansinę paramą (mokama stipendija) ir sudarant galimybes įgyti profesinę kompetenciją, įsidarbinti ir tapti savarankišku bei finansiškai nepriklausomu. Tačiau profesinio mokymosi prestižas Lietuvoje yra nepakankamas, o dalis tokių jaunuolių turi menką mokymosi motyvaciją, todėl profesijos įgijimas jiems tampa vienintele galimybe įgyti profesinį išsilavinimą.
Socialinės Paramos Svarba
Socialinė parama gali būti sėkmingai teikiama tik įvertinus vaikų iš socialinės atskirties šeimų patirtis profesinio mokymo įstaigose. Svarbu suprasti, kad sunki ekonominė padėtis, nedarbas ir nepakankamai veiksminga valstybinė socialinė politika neretai sudaro prielaidas šeimoms atsidurti socialinėje atskirtyje ir tapti paramos gavėjomis. Socialinėje atskirtyje atsidūrusių šeimų situacija turi būti svarbi socialinės politikos dalis, susijusi ir su ekonomikos augimo galimybėmis.
Taip pat skaitykite: Kodėl vaikai slepia tiesą nuo tėvų?
Kalbant apie šalies gyvenimo kokybę, pagrindinis vertinimo kriterijus yra vaikų padėtis šalyje. Tokių šeimų vaikai patiria finansinius, psichologinius ir socializacijos sunkumus, turi motyvacijos, elgesio ir kitų problemų, kurios tiesiogiai koreliuoja su jų nesėkmėmis mokymesi ir bendravime. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir vertingas asmuo, turintis žmogiškąsias teises.
tags: #anketinis #tyrimas #apie #rizikos #seimu #socializacija