Skaitymas yra sudėtingas procesas, kuris apima ne tik žodžių atpažinimą, bet ir jų prasmės supratimą bei ryšio su jau turimomis žiniomis sukūrimą. Tai ypač svarbu vaikams ir paaugliams, kurių kalbos, smegenų jungtys ir įpročiai dar tik formuojasi. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias romanus teksto suvokimo strategijas, kurios gali padėti skaitytojams geriau suprasti ir įsiminti perskaitytą informaciją, pradedant nuo ankstyvojo amžiaus ir tęsiant paauglystėje.
Skaitymo svarba ankstyvajame amžiuje
Nors kūdikiams tiesiogiai knygų nereikia, jiems labai svarbus suaugusiųjų dėmesys, skaitymas, jų glėbys ir sakiniai, kurie yra knygose. Girdėti skaitant - štai kas be galo svarbu, nes vaikų kalba formuojasi iš klausos, iš girdimų sakinių, žodžių, jų junginių. Todėl kūdikėliams tikrai puikiai tiks balsu skaitomos receptų knygos ar tiesiog ištrauka iš patarimų knygos, kurią šiuo metu jums reikia perskaityti, ar kokio nors naujo aparato instrukcija.
Vos tik kūdikiai pradeda tyrinėti pasaulį, pats laikas parodyti, kad vienas iš šio pasaulio objektų yra knyga. Tokiame amžiuje su knyga tikrai galima daryti viską: vartyti, kramsnoti, apsukti aukštyn kojomis ar numesti ant žemės, ištraukti kokią nors detalę, padraskyti. Tikrai rekomenduoju turėti kelias knygas, kurios būtent tam ir bus skirtos - sudėvėti, tiesiog „suskaityti“. Knyga tokio amžiaus vaikui nėra šventa karvė, tad nesijaudinkite, kad jie dar nesupranta ypatingos knygos vertės ir tyrinėja ją kaip objektą.
Skaitymo įpročių formavimas
Norint užauginti skaitytoją - pats turite būti skaitytojas ir skaityti su malonumu. Skaitykite, mėgaukitės ir atvirai tai demonstruokite. Labai svarbu, kad tas skaitymas būtų matomas, kad vaikai matytų, kaip skaito tėvai. Kasdien kartu su vaiku reikėtų skaityti bent 15 minučių. Tiesa, nebūtinai tiek laiko iš karto. Skaitymui skirtą laiką galima skaidyti intervalais - pavyzdžiui, skaityti penkis kartus po tris minutes ar tris kartus po penkias.
Svarbu suprasti, kad vaizdo ir garso įrašai niekada iki galo knygos nepakeis, jie gali tik ją papildyti. Yra gausybė tyrimų, kurie rodo, kad lemiamas veiksnys mokantis naujų dalykų ir formuojantis smegenų jungtims yra gyvo žmogaus balsas, kalba kaip gyva, organiška aplinkos dalis. Tiesa, svarbu įtraukti ir kitus pojūčius, ne vien klausą. Glostymas, lytėjimas, uostymas, kramsnojimas, detalių pajudinimas čia labai svarbus. O labiausiai siūlau atsipalaiduoti, nesijaudinti ir nesitikėti pozityvaus atgalinio ryšio. Tikrai bus momentų, kai atrodys, kad vaikai knygomis ir skaitymu nesidomi, kad jie nekreipia dėmesio ir jiems neįdomu.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Paveikslėlių knygos ir vaizdo bei teksto santykis
Kai vaikai šiek tiek paauga, aktualios tampa paveikslėlių knygos, tačiau svarbu suprasti, kad jų tikslas dar nėra išmokyti vaiką skaityti. Teksto tokiose knygose sąmoningai yra labai nedaug ir esu pastebėjusi, kad dėl to suaugusieji kartais net išsigąsta ar nusivilia. Svarbiausia šių knygelių užduotis - padėti vaikui suprasti santykį tarp vaizdo ir teksto, padėti pajusti, kad tai, kas nupiešta, kas parašyta ir kas tariama balsu, yra vienas ir tas pats. Tokio suvokimo susiformavimas yra labai svarbus raidos etapas, kurį reikia pereiti, jei norima tapti skaitytoju. Žinoma, gali būti taip, kad tekstas knygoje sakys viena, o vaizdas jį papildys, išplės, gal net pasakos visai ką kita, tačiau tos istorijos turės kokį nors tarpusavio ryšį. Vėlgi - reikia atsipalaiduoti, vartyti knygas ir skaityti tai, ką matai.
Atsakymų į klausimus paieška knygose
Vaiko raida neišvengiamai prieina tokį etapą, kurį žaismingai galima pavadinti „Didžiuoju kodėl?“ Tai laikas, kai vaikui viskas tampa įdomu, jis nuolat klausinėja, nori sužinoti atsakymus į netikėčiausius klausimus. Gera naujiena ta, kad yra tikrai nemažai knygų, kurios gali padėti atsakyti į pačius įvairiausius „kodėl“, ir daug dalykų galima išsiaiškinti ir sužinoti būtent skaitant knygas. Šiuo laiku labai svarbu jau ne tik balsu skaityti knygas, žiūrėti paveiksliukus, bet ir įtraukti vaiką klausimais jį kviečiant knygoje ieškoti panašių ir skirtingų objektų, padėti skaičiuoti, surasti, kiek tokių pačių daiktų ar detalių yra viename puslapyje. Taigi šiuo laikotarpiu tinka visos knygos, su kuriomis galima ką nors nuveikti. Pavyzdžiui, klausytis garsų, ką nors paspausti, ką nors surasti, ieškoti paslėptų detalių.
Emocinio intelekto lavinimas
Būtent šiuo metu paaugę vaikai pradeda suprasti, kad jaučia labai įvairius jausmus, tačiau dažnai jiems sunku suvokti, kas su jais vyksta ir kaip tuos jausmus galima atpažinti, atskirti vieną nuo kito ir įvardyti. Knygų, lavinančių emocinį intelektą, tikrai yra labai nemažai ir jos paprastai veikia trimis lygmenimis: pirmiausia kaip saviidentifikacija, t. y. kai vaikas iš knygos supranta, kad jaučiasi kaip triušiukas, meškiukas ar kitas knygos herojus, jam ir pačiam tampa lengviau įvardyti, kas vyksta ir kaip jis jaučiasi. Taip pat emocijos būna apibūdinamos kaip kokia nors spalva ar daiktas, ir tai padeda dar aiškiau atpažinti savo jauseną. Trečiasis lygmuo - sprendimas, kaip pasijusti geriau.
Abėcėlės mokymasis
Šis žanras tikrai yra klasikinis, visiems pažįstamas ir visada atrodo daugmaž vienodai. Knygoje visada yra raidė, paveikslėlis, kuriame vaizduojamas daiktas pavadinimu iš tos raidės, ir tekstu užrašytas pats žodis. Tokia struktūra puikiai veikia, bet norisi atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Neseniai teko matyti abėcėlę, kurioje šalia raidės C buvo nupieštas vabzdys ir parašytas žodis „cikada“. Prisipažinsiu, toks pasirinkimas tikrai privertė kilstelti antakį. Labai svarbu žinoti, jog tokio amžiaus vaikams pasaulis, kuris juos supa, ir pasaulis, kurį jie randa knygose, turi sutapti. Tik taip stiprėja suvokimas, kad yra ryšys tarp objektų pasaulyje ir objektų knygoje. Žinoma, vėliau, kai dar labiau paaugs, vaikai iš knygų mokysis apie kultūras, daiktus, reiškinius ir objektus, kurių jų aplinkoje nėra, ir tai taps jų žinių šaltiniu. Tačiau iki tam tikro amžiaus realijos, kurios juos supa, turi sutapti su tuo, ką jie mato knygose.
Skaitymo skatinimas pradinėje mokykloje
Pradėję eiti į mokyklą vaikai yra daugiausia skaitanti amžiaus grupė, o skaitymas jiems tampa absoliučiai natūralia veikla. Pradinė mokykla - tai laikas, kai labai svarbu pamėgti knygas ir atrasti tą savo knygą. Nesvarbu, ar ji apie vienaragius, ar apie nuskriaustus gyvūnėlius, ar apie nuotykius - svarbu, kad tokia knyga atsirastų. Ir būtent ta knyga paprastai tampa lūžio tašku, nuo kurio ir pradedama su džiaugsmu savarankiškai skaityti.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
Ką daryti, jei vaikas nenori skaityti?
Priežasčių gali būti tikrai įvairių. Galbūt tėvai ar mokytojai pernelyg spaudė skaityti knygas, gal jis pernelyg dažnai girdėjo, kaip reikia skaityti knygas ir kaip bus blogai, jei neskaitys. Galbūt jis neatrado savo knygos. Taigi čia reikėtų, kad tėveliai ir vaiką supantys žmonės pastebėtų ir atkreiptų dėmesį į tai, ką vaikas mėgsta, kas jam įdomu, ir pasiūlytų knygą ta tema.
Skaitymo duobės paauglystėje
Kai atkeliaujame į paauglystę, prasideda vadinamosios skaitymo duobės, kurios ištinka ir ankstyvuosius, ir vidurinio amžiaus paauglius. Tuo metu iš skaitymo duobės galima išlipti… arba ne. Jei iki tol jau buvo susiformavęs skaitymo įprotis, jei skaitymas buvo tapęs maloniu laiko leidimo būdu, kurį tereikės prisiminti, - išlipti bus tikrai gerokai lengviau. O jei ne, tuomet padėti gali skaitančių draugų atradimas. Priklausyti grupei, kuri skaito, kuriai patinka skaityti, šnekėtis apie knygas, paauglystėje yra labai svarbu. Taip pat padeda įtakingi paauglių autoritetai. Tik čia labai svarbu nesupainioti, kas yra autoritetai suaugusiems, vaikams ir paaugliams. Šiuo atveju tai žinomi žmonės, visuomenės veikėjai ir muzikos, sporto ar kitų sričių žvaigždės, kurių nuomonė vaikams yra svarbi ir į kuriuos vaikai nori lygiuotis. Jei jie skaitys knygas ir apie jas kalbės, labai didelė tikimybė, kad ir skaitymą užmetęs paauglys noriau prie to sugrįš. Ir, aišku, labai svarbu užkabinanti, gera, įdomi literatūra paaugliams.
Ką skaityti?
Jeigu į skaitymą žiūrėsime kaip į tam tikrą smegenų žievės aktyvacijos procesą ir mums bus svarbu, kad smegenys dirba, akys mato raides, raidės susiveda į žodžius, žodžiai keliauja į smegenų centrus ir taip gimsta teksto suvokimas, tuomet tokiai funkcijai užtikrinti tiks bet koks tekstas. Bet jeigu mes rūpinsimės, kad iš knygų vaikai gautų žinių, vertybinių nuostatų, tada stengsimės, kad ta literatūra būtų vertinga, t. y. Kaip pasiekti, kad vaikai tokią literatūrą skaitytų? Atsakymas yra vienas - derybos, derybos ir dar kartą derybos. Faktas, kad jeigu drausite vaikams skaityti, jūsų manymu, bereikšmes ir nevertingas knygas, tai jie tikrai norės skaityti būtent jas. O štai jei leisite rinktis ir galbūt sudarysite sandorį, kad vieną kartą renkasi vaikas, o kitą kartą knygą pasiūlote jūs, literatūrinis skonis, - kuris, beje, tikrai yra išugdomas ir suformuojamas, - taip pamažu ir susiformuos.
Skaitymo iššūkiai
Ar pastebėjote, kokie populiarūs yra visokie iššūkiai? Kas dieną nueiti dešimt tūkstančių žingsnių, kas vakarą parašyti tris dėkingumo priežastis, kas savaitę išmokti šimtą naujos kalbos žodžių, pavasarį nubėgti maratoną… Galima tęsti ir tęsti. Iššūkiai motyvuoja neapleisti pradėtos veiklos, skatina išmokti kažko naujo, išmėginti savo galimybių ribas, atrasti naujų skonių.
Užsukite į socialinį tinklą „Instagram“ ir paieškoje įveskite raktinius žodžius „skaitymoissukis“ ar „readingchallenge“. Pamatysite, kiek įvairių lietuviškų ir užsienietiškų iššūkių organizuoja knygų skaitytojų bendruomenės nariai. Kiekvienam skoniui! Abejojate ar verta prisijungti? Pasaulyje yra trijų tipų žmonės. Pirmajam priklauso tie, kurie skaityti nemėgsta ir jų rankose knygos išvysti beveik neįmanoma. Na, nebent darbas ar mokslas priverčia. Antrojo tipo žmonės skaito visą savo gyvenimą. Pirmajam tipui iššūkiai nepadės. Na nemėgsta šie žmonės skaityti, tai kam gi juos versti? Tiems, kurie nepaleidžia knygų iš rankų, skaitymo iššūkiai suteikia progą išbandyti kažką naujo. Gal atrasite klasikinę literatūrą ar įvertinsite mokslo populiarinimo knygas, kurias lenkdavote dideliu lanku? Skaitydami knygas jūs automatiškai praplėsite vaizduotės ribas, pagerinsite savo žodyną, lavinsite kūrybinį potencialą ir analitinius įgūdžius, ugdysite empatiją ir dar daugiau.
Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas
Visame pasaulyje yra bendruomenių, kurios organizuoja įvairiausius skaitymo skatinimo projektus. Tačiau, sakysite, tam iššūkio nereikia. Diskutuoti ir draugauti galite ne tik rinkdamiesi knygas mėlynu viršeliu, ar ne? Tačiau taisyklės ragina peržiūrėti savo lentynas. Gal ten jau šimtą metų guli kadaise pirktas romanas, kurio vis neprisiruošėte skaityti, o dabar jis tinka šiai naujai avantiūrai!
Iššūkių tipai
Atsakymas sprūstantis nuo liežuvio galo - įvairūs! Miksas. Tai tokie iššūkiai, kurie kviečia išbandyti įvairius žanrus bei stilius. Nuo poezijos iki klasikinės literatūros ir saviugdos knygų. Dalyvavimas tokiame iššūkyje akiratį išplečia per gana trumpą laiką. Šios iniciatyvos formuluojamos įvairiai. Organizatoriai gali siūlyti skaityti bet kokio žanro knygas, kurių pavadinime yra skaičius, ar rinktis tam tikros spalvos viršelius. Viena iš sąlygų gali būti bibliotekininko, knygyno darbuotojo ar draugo rekomendacija, arba žanras, kurio dar niekada neskaitėte. Autoriaus lytis ar horoskopo ženklas, pirmoji veikėjo vardo raidė… Na, kaip suprantate, šio tipo skaitymo iššūkis gali nuvesti bet kur!
Teminiai iššūkiai. Čia jau aišku iš pavadinimo, kad reikės skaityti knygas, kurias vienija bendra tema, o jos būti įvairios: Holokaustas, vergovė, stiprios moterys, nerimo sutrikimo valdymas, pasaulio istorija ir bet kas kitas! Žanras ar autorius. Pasirinktas žanras gali būti bet koks - nuo verslo iki asmeninio tobulėjimo ar skandinaviškų trilerių. Knygų klubo iššūkiai. Daug knygų klubų organizuoja skirtingus skaitymo iššūkius. Kaip jau minėjau knygų iššūkius organizuoja įvairūs knygynai, bibliotekos bei skaitytojų bendruomenės. Pavyzdžiui, gerai žinoma tarptautinis socialinis tinklas „Goodreads“ kiekvienais metais kviečia mesti sau iššūkį. Viskas paprasta, tereikia nusistatyti skaičių, kiek knygų planuojate perskaityti per metus. Gal po vieną per mėnesį? Tada įrašykite 12. O gal vieną per savaitę? Mano šių metų iššūkis yra 113 knygų. „Goodreads“ svetainėje rasite ir lietuvių bendruomenės 2021-ų metų iššūkį. Tiesą sakant, net tris - mini, midi ir maxi. Ką ši iniciatyva siūlo skaityti? Štai, pvz., vienas iš midi iššūkio punktų skatina perskaityti Nobelio premijos laureato knygą. Rekomenduoju rašytojos Olgos Tokarczuk kūrybą! O vienas iš maxi iššūkio punktų kviečia perskaityti knygą, kurios pagrindinio veikėjo profesija - dailininkas. Kiekvieną vasarą Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus apskričių viešosios bibliotekos ir Lietuvos aklųjų biblioteka organizuoja iššūkį „Vasara su knyga“. Dalyviams reikia perskaityti penkias knygas nurodytomis temomis. 2021-ų metų iššūkio temos bus paskelbtos pavasario pabaigoje. Dar daugiau iššūkių galite rasti „Instagram“ soc. tinkle, arba kitaip sakant, pas bukstagramerius. Štai, Ina iš verciant puslapius organizuoja 2021-ų metų iššūki ir kviečia skaityti 12 knygų pagal jos sugalvotas temas. Metų gale ji vieną dalyvį apdovanos prizu. Kiekvieną mėnesį visi norintys kviečiami susipažinti su konkretaus autoriaus kūryba. Visi šie iššūkiai skatina peržiūrėti savo lentynas ir perskaityti knygas, kurios galbūt užsigulėjo. Taip pat iniciatyvos atkreipia dėmesį į mažiau populiarias knygas. Kaip jau minėjau teksto pradžioje, daugiau įvairių iššūkių soc. Įkvėpė vasario 16-tosios vaizdai matyti bookstagrame. Beje, iššūkį galite sugalvoti ir patys, mesti jį sau, draugams ar kolegoms! Man pavasarį norisi spalvų, o dar ir Lietuvos Nepriklausomybės šventės įkvėpė pasiūlyti perskaityti knygas, kurių viršelyje dominuoja geltona, žalia ir raudona spalvos. Tad metu iššūkį sau. Vien dėl smagumo. O jūs jei norite, prisijunkite, juk tikslas yra skaityti daugiau!
Knygų rekomendacijos
Pirma geltono viršelio rekomendacija yra iš grožinės literatūros kategorijos. Tai danų autoriaus Kaspar Colling Nielsen romanas „Europos pavasaris“. Aprašymas teigia, kad tai knyga apie keturių žmonių gyvenimo kelią ir deklaratyvią europietišką žmogaus laisvę. Fantasmagoriškas kūrinys provokuoja ir verčia permąstyti savo santykį su žmogiškosiomis vertybėmis ir pasauliu, kuriame karaliauja cinizmas. Galbūt laikas susipažinti ir su filosofų kūriniais? Ryškiai geltonu viršeliu vilioja šis tas rimtesnio - Immanuel Kant „Apie pedagogiką“. Žymus vokiečių filosofas, laikomas moderniosios filosofijos pradininku, paskaitų rinkinyje aiškina apie vaikų lavinimo ir pedagogikos svarbą. Na, o dar viena geltonoji supažindins su pasaulį šokiravusiais tekstais. Aldous Huxley knyga „Suvokimo durys. Rojus ir pragaras“ laikoma viena reikšmingiausių studijų apie sąmonės ribas plečiančių medžiagų poveikį. Autorius savipažinimo tikslais eksperimentavo su haliucinogenais, o savo potyrius aprašė esė „Suvokimo durys“. Socialiniai šių medikamentų poveikio aspektai aprašyti kitoje esė - „Rojus ir pragaras“.
Įtraukime į sąrašą ir klasikos kūrinius, gerai? Gal, pavyzdžiui, Remarko knygas? Naujausių leidimų viršeliai kaip tik yra žali. Man labiausiai patiko knyga „Juodasis obeliskas“, tad ją ir rekomenduoju. Romanas gali būti laikomas autobiografiniu. Siužetas prasideda 1923-iais metais. Vokietijoje siaučia milžiniška infliacija, paliečianti visų socialinių sluoksnių gyventojus. Markės tampa bevertėmis, o herojai, kurie kovėsi Pirmajame pasauliniame kare, šiandien stoja į mūšį dėl duonos kąsnio. Dar vienu žaliu viršeliu noriu atkreipti dėmesį į Nobelio premijos laureato Kazuo Ishiguro knygą „Palaidotas milžinas“. Tai lėtas ir daugiasluoksnis kūrinys, kuris talpina kolektyvinės ir asmeninės atminties, meilės ir poros santykių, kaltės ir senatvės temas. Skaitėte kitas autoriaus knygas? Aprašyme teigiama, kad šis tekstas išsiskiria maginės fantastikos žanrui būdingais elementais. Literatūros gurmanams turiu dar vieną pasiūlymą. Susipažinkite su rašytoju Witold Gombrowicz! Tam puikią progą sudaro knyga „Dienoraštis 1, 1953-1956“.
Kaip jau minėjau, šio spontaniško trispalvės iššūkio tikslas yra parodyti, kokias skirtingas knygas galime aptikti, norėdami jį išpildyti. Pavyzdžiui, raudonos spalvos viršelių atstovu gali tapti unikalus kelionių vadovas „Atlas obscura. Tyrinėtojo vadovas po slaptuosius pasaulio stebuklus“, kurį parengė autoriai Joshua Foer, Dylan Thuras ir Ella Morton. O gal dar neskaitėte vienos iš geriausių distopijų? Du kartus prestižinį „Man Booker“ prizą laimėjusi autorė Margaret Atwood Lietuvoje geriausiai žinoma savo knyga „Tarnaitės pasakojimu“. Parašyta 1985-tais metais knyga nė truputį neprarado aktualumo. Nedaugžodžiaudama, tačiau be galo iškalbingai, kartais neviltingai, o kartais aistringai autorė kuria lėtos įtampos pilną siužetą bei pasakoja neįprastą istoriją. Na ir paskutinė knyga, nepanaši į nė vieną anksčiau minėtą - Gary Chapman „Penkios meilės kalbos“. Santykių ekspertas teigia, kad meilės kalbos yra tik penkios ir labai svarbu suprasti, kuria kalba jūsų partneris. Šioje knygoje rasite atsakymus, kaip išlaikyti savo santykius ir net juos pagerinti, kai, regis, kasdieninė rutina, konfliktai ir net nuobodulys veržiasi užgožti tai, kas svarbiausia. Autorius teigia, kad meilės kalbų galima išmokti, o knygoje rasite praktinių patarimų.
Savo trispalvės iššūkiu parodžiau, kad įvairaus skonio skaitytojai drąsiai gali prisijungti prie skaitymo iniciatyvų. Tikrai rasite, ką atsiversti, o išėję iš komforto zonos galite gerokai nustebti bei galutinai atsikratyti išankstinių nuostatų, pavyzdžiui, kad visi meilės romanai banalūs, saviugdos knygos nevertos dėmesio, o fantastika įdomi tik paaugliams.
P.S. jei tiesiog pakęsti negalite spaudimo, tai nekankinkite savęs, tačiau visus iššūkius išnaudokite kaip idėją ar įkvėpimą atrasti, pažinti ir patirti.
Rašytojo vaidmuo šiuolaikinėje epochoje
Įpusėjo antrasis dvidešimt pirmojo amžiaus dvidešimtmetis. Kaip apibūdintumėte rašytojo vaidmenį dabartinėje epochoje? Cenzūros formaliai neliko. Bet jos funkciją netiesiogiai atlieka literatūros kontekstas. Ar jaučiate jį ir kaip „apžaidžiate"? Kai kurie lietuvių autoriai (tiesa, jų kol kas nedaug) jau pradėjo rašyti angliškai. O ir kitų kūryboje netrūksta angliškų intarpų.
Rašytojo vaidmuo dabartinėje epochoje, deja, nėra laisvai pasirenkamas. Jis primetamas. Įsivaizduokime savo gyvenimą ir mums tekusį laiką kaip kelionę milžinišku keltu iš vieno kranto (gimimas) į kitą (mirtis). Keltas šiuo atveju būtų tai, kas šios anketos klausimuose vadinama „šiuolaikiniu pasauliu", „dabartine epocha" ir pan. Nesu pesimistas, tad nesakau, kad „Nojaus laivas" yra Dievo išrinktiesiems. Nors potekstėje lieka bjaurus klausimas: išliks ar neišliks lietuvių rašytojas kaip etninė kultūros veikėjo rūšis? Iš paukščio skrydžio pažiūrėjus viskas lyg ir aišku: lietuvių rašytojų padėtis niekuo nesiskiria nuo daugelio visų pasaulio rašytojų padėties. Visi jie kartu su maždaug trimis gyvųjų generacijomis plaukia tuo pačiu keltu į nežinomą ateitį.
#