Spartus visuomenės senėjimas, prilygstantis klimato atšilimui ar visuotinei skaitmenizacijai, kelia iššūkių socialinės ir sveikatos apsaugos sistemoms. Vyresnio amžiaus žmonių gerovė tampa vis aktualesnė, o tai susiję su ekonomika, psichologija ir kitomis sritimis. Straipsnyje nagrinėjamos psichologijos ir ekonomikos sąsajos, ypač vyresnio amžiaus žmonių kontekste, siekiant suprasti, kas lemia geresnę ar prastesnę savijautą.
Sidabrinė ekonomika ir psichologijos svarba
Didėjant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui, auga ir sidabrinės ekonomikos svarba. Sidabrinė ekonomika apima visus produktus, veiklas ir paslaugas, skirtas vyresnio amžiaus žmonėms. Europos Komisijos duomenimis, 2015 m. Europos sidabrinė ekonomika buvo įvertinta 3,7 trilijono eurų ir tikimasi, kad 2025 m. ji pasieks 5,7 trilijono eurų. Kalbant apie sidabrinę ekonomiką, dažnai atkreipiamas dėmesys į vyresnio amžiaus žmonių darbinį potencialą.
Daugelis sričių, susijusių su sidabrine ekonomika, siejasi su psichologija. Norint atsakyti į klausimus, susijusius su prekėmis, paslaugomis ar darbo rinka, reikia išmanyti žmogaus psichologijos aspektus: nuostatas, sprendimų priėmimą, psichinių procesų raidos ypatumus, gerovės veiksnius, suvokimo procesus.
Psichologinių tyrimų trūkumas ir SHARE tyrimas
Nepaisant aktualumo, vyresnio amžiaus žmonių psichologijos tyrimai nėra populiarūs Lietuvoje. Pavyzdžiui, seniausiame Lietuvos psichologijos žurnale „Psichologija. Mokslo darbai“ nuo 2006 iki 2020 m. buvo publikuoti vos 4 straipsniai, skirti šiai temai. Šitokia padėtis stebina, nes tyrimų aktualumas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių visuomenių Europoje, neabejotinas, tačiau tyrimų mažai. Viena iš galimų priežasčių - tyrimų sudėtingumas, nes apklausti vyresnio amžiaus žmones sunkiau nei studentus.
Vienas svarbiausių senėjimo tyrimų pasaulyje yra SHARE tyrimas, kuriame dalyvauja 50 metų sulaukę ir vyresni žmonės iš 27 Europos šalių ir Izraelio. Nuo tyrimo pradžios 2004 m. iki dabar jau apklausta 140 000 žmonių, su jais atlikta 380 000 interviu. Tyrimas yra tęstinis, todėl įmanoma stebėti pokyčius. Deja, Lietuva į tyrimą įsitraukė tik 7-ojoje bangoje, vadinasi, mes turime gerokai mažiau duomenų apie vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo pokyčius nei tos šalys, kurios tyrimus pradėjo anksčiau.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Tyrimo metu renkami duomenys leidžia visapusiškai analizuoti žmonių, vyresnių nei 50 metų, funkcionavimą ir jo pokyčius - įvertinti fizinę ir psichikos sveikatą, ekonominį ir socialinį užimtumą, pajamas, turtą, pasitenkinimą gyvenimu ir daugelį kitų aspektų. Taigi šie duomenys įdomūs tiek psichologams, tiek ekonomistams, tiek daugelio kitų sričių mokslininkams.
SHARE tyrimo rezultatai ir jų reikšmė Lietuvai
Remiantis SHARE duomenimis, nustatyta, kad išsilavinimas siejasi su fiziniu aktyvumu vyresniame amžiuje, o vyresnio amžiaus darbuotojų mokymai yra naudingi tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Mokslininkų atliktos vyresnio amžiaus Baltijos šalių gyventojų gerovės analizės rezultatai piešia ne patį palankiausią Lietuvai vaizdą. Analizuojant pasitenkinimą gyvenimu, paaiškėjo, kad 50 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai yra vieni labiausiai nepatenkintų gyvenimu Europoje. Lietuvos gyventojų pasitenkinimo gyvenimu vidurkis yra antras nuo galo tarp SHARE tyrime dalyvavusių šalių (6,5), o tai - balu mažiau nei visų šalių vidurkis (7,6) ir net dviem balais mažiau nei labiausiai gyvenimu patenkintos šalies - Danijos vidurkis (8,5). Su vyresnio amžiaus žmonių gerove siejasi daugybė veiksnių - tiek finansinė padėtis, tiek sveikata, tiek asmenybės bruožai, tiek daugelis kitų. Tyrimas atskleidė, kad bent kartą gyvenime patirtas nedarbas susijęs su mažesne gerove vyresniame amžiuje.
Analizuojant žmonių ketinimus dirbti ilgiau, Lietuva priklauso šalių, kurių gyventojai iš darbo nori išeiti taip greitai, kaip tik galės, grupei. Tuo tarpu Lietuvoje iš darbo kuo greičiau norėtų išeiti 67,4 proc. penkiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių. Viena galimų tokios situacijos priežasčių - darbo vietos kokybė. Lyginant Lietuvos ir kitų Europos šalių duomenis matyti, kad dirbantys vyresnio amžiaus Lietuvos žmonės yra mažiau patenkinti darbo vieta - tiek darbo aplinka, tiek atlyginimu, labiau mano, kad darbas yra emociškai sekinantis ar su jais elgiamasi neteisingai.
Ekonominės ir socialinės krizės įtaka laimei
Ekonomikos sąsajos su individo laimės jausmu nėra vienareikšmės, bet pastebimas akivaizdus krizių poveikis žmonių jausenai. Pavyzdžiui, 2008 metais, kai krizė iki Lietuvos dar nebuvo atsiritusi, žmonių, teigiančių, kad jie laimingi arba labai laimingi, buvo 73 proc., o po metų, kai ekonomikos nuosmukis jau sukrėtė mūsų šalį, laimingųjų dalis visuomenėje menkai sumažėjo - siekė 70 procentų. Tačiau 2010 metais smukimas jau buvo labai ryškus - tik 55,7 proc. žmonių teigė, kad jie jaučiasi laimingi.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Vis dėlto tyrimai rodo, kad nors dabar, statistikos duomenimis, ekonomika ir atlyginimai palyginti sparčiai auga, žmonės nepastebi gyvenimo gerėjimo. Laimės jausenos požiūriu mes neatrodome prasčiausiai - pastarojo Jungtinių Tautų tyrimo duomenimis, esame šiek tiek laimingesni už latvius ir estus, bet ne tokie laimingi, palyginti su lenkais. Mus gerokai lenkia čekai, slovakai, slovėnai. Lietuviai iš tiesų linkę skeptiškai vertinti tiek politinę, tiek ir ekonominę situaciją savo šalyje.
Ryšys tarp laimingumo jausmo ir asmens pajamų dydžio ryškus tik tol, kol jos, atskaičius mokesčius, neviršija 350-400 eurų vienam šeimos nariui. Kitaip sakant, kai du dirbantys keturių asmenų šeimos nariai uždirba daugiau kaip po 700-800 eurų, jų gyvenimo vertinimai nuo pajamų augimo jau mažai priklauso.
Visuomenės pasitikėjimo krizė ir jos priežastys
Lietuvoje daugelį metų jaučiama visuomenės pasitikėjimo krizė, žmonių susvetimėjimas nemažėja. Nepasitikėjimas, visuomenės įtarumas priklauso nuo žmonių asmeninės bendravimo patirties ir nuo viešosios informacijos apie tai, kas vyksta. Viešojoje erdvėje nuolat girdime, kad vieni vėl apsivogė, tvirkino, kiti turi ryšių su KGB. Taip dažnai sukuriama audra arbatos stiklinėje, nors realiai nieko baisaus neįvyko.
Visuomenę galima lyginti su savotišku akumuliatoriumi, kuris kaupia vyraujančias nuotaikas. Kai skelbiama daug neigiamų vertinimų, jais įsikrauna visuomenės nuotaikų akumuliatorius. Taip auginamas nerimas, nepasitikėjimas, kuriantis ir prastą žmonių nuotaiką. Tai uždaras ratas: pakanka šeimoje vienam jos nariui grįžti namo prastai nusiteikusiam, ir šia nuotaika užsikrečia jo artimieji. Šis neigiamo emocinio užkrato reiškinys daro didžiulę žalą mūsų visuomenei.
Laimės indeksas ir jo kritika
Turbūt pagrindinis žmonių gerovės vertinimo būdas šiais laikais - Jungtinių Tautų sukurtas pasaulio laimės indeksas. Pateikiamame raporte kiekvienais metais pasaulio valstybės rikiuojamos pagal jos gyventojų laimingumą. Psichologas Gediminas Navaitis tvirtina, kad laimės indeksas - tai patikimas kriterijus visuomenės gerovei nustatyti.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Vis dėlto, yra abejojančių, ar žmonių gerovę iš tiesų įmanoma išmatuoti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad būta daug bandymų sukurti gerovės rodiklį, tačiau sudėtinga yra net pati gerovės sąvoka. „Įvertinti gerovę tam tikru vienu matu yra galbūt ir neįvykdoma užduotis, ypač kai kalbame apie gerovės palyginimą tarp skirtingų valstybių“, - sako jis.
Lietuvos vieta laimės indekse ir laimės prielaidos
2021 m. Jungtinių Tautų skelbiamame laimės indekse mūsų šalis užima 38 vietą iš 149 vertintų. Laimės ekonomikos ambasadorė, Vytauto Didžiojo universiteto lektorė Viktorija Starkauskienė atkreipia dėmesį, kad JT laimės indeksas išskiria keletą prielaidų, darančių žmones laimingesniais.
Pagal socialinės paramos ir asmeninių ryšių kriterijų, Lietuva 2021 m. užima netgi 19 vietą iš 149. Tuo tarpu mūsų šalis ne itin „sublizga“ sveikos gyvenimo trukmės rodiklio aspektu, sako ekspertė. Pagal šį rodiklį Lietuva atsiduria maždaug per vidurį - 53-ioje vietoje. „Klausimą kelia itin žema Lietuvos pozicija (89 vieta) vertinant laisvę rinktis ir priimti sprendimus. Pagal tai, kaip jaučiasi lietuviai, atrodo, kad gyvename ne demokratinėje valstybėje“, - pabrėžia V. Starkauskienė. Dosnumo (savanorystė, aukojimas) rodikliu Lietuva taip pat negali labai pasidžiaugti: „Nukritome ir esame beveik sąrašo pabaigoje - 106 vieta. Ar tikrai rūpinamės tik savimi ir nesidaliname su tais, kas turi mažiau?“ Vis dėlto, laimės ekonomikos ambasadorė akcentuoja Lietuvą pozityviai vaizduojantį korupcijos suvokimo rodiklį. Šiuo atžvilgiu Lietuva užima 50 vietą: „Jausmas, kad gyvename teisingoje valstybėje didėja ir tai - bene didžiausias progresas visose srityse.“
Svarbu pastebėti, kad dažnai vienu svarbiausių dalykų laikomos pajamos ir pinigai pagal JT laimės indeksą yra tik viena iš šešių laimės priežasčių, pastebi V. Starkauskienė. Pagal BVP vienam gyventojui Lietuva užima 34 vietą iš 149. Apibendrindama JT rodiklio duomenis, VDU lektorė lietuviams pateikia laimės receptą: „Pakilti laimės laiptais mes, lietuviai, galime būdami tiesiog dosnesni, geresni vieni kitiems, daugiau rūpindamiesi savo sveikata bei sumažindami lūkesčius ir patikėdami laisve rinktis.“
Ekonominė gerovė ir BVP ribotumai
Visuomenės gerovė dažnai matuojama ir bendrojo vidaus produkto rodikliu. Lietuvos BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią per dešimt metų išaugo labiausiai tarp ES narių (+72 proc.), todėl šiuo pasiekimu tikrai neturėtume kuklintis, sako SEB banko ekonomistas T. Povilauskas. Nors BVP rodiklis bei jo kaita yra laikoma vienu pagrindinių ekonomikos aktyvumą ir gerovę atspindinčių matų, ekonomistas pabrėžia, kad perkamoji galia dar nėra viskas. Pasak jo, svarbu ir kaip keičiasi žmonių sveikata, socialiniai santykiai, aplinka ir gamta, o šiose srityse pokyčiai per dešimt metų buvo kuklesni. „Reikia suprasti, kad žmonių gerovė neateina vien tik iš ekonominės gerovės. BVP yra ekonominis, bet ne socialinis ar aplinkosauginis rodiklis“, - sako jis.
Anot ekonomisto, didesnis gyventojui tenkantis BVP lemia didesnes pajamas, o tai padeda spręsti bazines problemas, tokias kaip maisto stygius. Taigi sąsaja tarp gerovės ir BVP tikrai egzistuoja, tačiau T. Povilauskas atkreipia dėmesį į kitą aspektą: ekonomikos augimas yra paremtas žmonių vartojimo didėjimu, o iš to kyla naujos problemos, ypač - aplinkosauginės.
Laimė ir turtas: priežasties ir pasekmės ryšys
Tyrimai rodo, kad ekonominis potencialas ir pajamos, matuojamos kaip BVP, tenkantis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą, šiandien paaiškina tik trečdalį laimės jausmo, tvirtina Laimės ekonomikos ambasadorė V. Starkauskienė. Dar XX a. 8-ajame dešimtmetyje JAV ekonomistas Richardas Easterlinas teigė, kad pasiekus tam tikrą materialinės gerovės lygį, tolesnis BVP augimas daro žymiai mažesnę įtaką visuomenės laimės augimui. Psichologas G. Navaitis sako, kad šiam paradoksui atsirasti reikalingas materialinės gerovės lygis prilygsta ekonomiškai išsivysčiusių šalių gyvenimo lygiui, o Lietuva šiai grupei šalių jau priklauso.
Savo ruožtu V. Starkauskienė pastebi, kad žmogui daug svarbesnėmis tampa ne absoliučios, o santykinės pajamos: „Mes linkę lyginti save su kitais. Dauguma žmonių sutiktų gauti mažiau, kad tik pakiltų socialiniais laiptais.“ R. Easterlino atradimas leido susikurti ekonomikos, sociologijos ir psichologijos mokslus jungiančiai idėjų grupei, vadinamai laimės ekonomika. Pasak psichologo, tai yra bandymas atrasti, ką reikia daryti, kad visuomenė būtų laimingesnė. „Vyraujančios rinkos ekonomikos teorijos teigia, kad jeigu žmogus bus turtingesnis, jis taps ir laimingesnis. Iš tikro tyrimais yra įrodyta, kad tie, kurie laimingesni, tampa ir turtingesni, nes tokie žmonės yra labiau savarankiški, kūrybiški. Visuomenėje, kuri orientuojasi į savo narių laimę, jie neišvengiamai tampa ir turtingesni“, - tvirtina G. Navaitis.
Sinergetika ir laimė
Sinergetika, aprėpianti daugybę įvairiausių mokslo šakų, gali aiškinti ir žmogų, jo psichologiją. Sinergetikos dėsningumais remiantis, modeliuojama meilės problema, pavyzdžiui, ar iš tikrųjų Romeo ir Džuljetos poelgiai turėjo būti tokie, kokie buvo (galbūt buvo galima kitaip?), ir parodoma, kad kitokios išeities šiuo konkrečiu atveju ir negalėjo būti.
Sinergetikoje atrasti dėsniai ir dėsningumai yra vienodi, tarkim, ir kalbant apie visą visatą, arba metagalaktiką (tą fizinę visatą, kurią mes stebime), ir apie žvaigždes, ir apie planetas, ir apie kalnus, ir apie pakelėje gulintį akmenį (nors atrodo, kad jis absoliučiai negyvas, bet reikia pažvelgti į laiką, kiek tas akmuo gali būti stabilus), ir apie žmogų, ir apie visuomenę, ir apie finansus, ekonomiką, politiką.
Sinergetika į mokslą sugrąžino tikslingumą. Pasirodo, kad vis dėlto egzistuoja tam tikras kryptingumas, įvykių tikslingumas, o įdomiausia tai, kad tikslingumo paaiškinti paprastais mechaniniais dėsniais praktiškai neįmanoma. Pasirodo, kad gali egzistuoti nepriežastinis priežastingumas. Kitaip sakant, įvykių tarpusavio sąsajos, kai tarp tų daiktų, kurie vienas kitą tarsi veikia, nėra jokio veikimo.
Psichinė sveikata ir sveikatos apsaugos sistemos prioritetai
Požiūrio, kad teisė į psichinę sveikatą ir gerovę yra svarbi laimės prielaida, niekas neginčija, tačiau modernių šalių sveikatos apsaugos sistemos vis dar prioritetiškai orientuotos ne į laimės kūrimą, o į ligų gydymą. Netgi ligų prevencijai skiriama vos keli procentai sveikatos apsaugos sistemos biudžeto, o visuomenės dvasinės gerovės kūrimas ar atkūrimas dažnai net nepaminimas tarp sveikatos politikos tikslų.
PSO duomenimis išsivysčiusių šalių gyventojai nuolat patiria stresą ir kenčia nuo depresijos, miego sutrikimų, o viso pasaulio žmonės dar ir nuo lėtinių skausmų. PSO nurodo, kad išsivysčiusiose šalyse pusė visų negalios (psichinės, fizinės ir socialinės) atvejų yra nulemta psichinių sutrikimų, o jiems įveikti yra skiriama 7 proc. JAV, 11 proc. Vokietijos, 13 proc.
tags: #psichologas #ekonomika #sąsajos