Visuomenėje vis dar gajūs mitai ir stereotipai, susiję su psichologine pagalba. Dėl šių klaidingų įsitikinimų žmonės dažnai vengia kreiptis į specialistus, baimindamiesi neigiamų pasekmių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ar verta kreiptis į psichologą, kokie mitai apgaubia šią sritį ir kokios galimos pasekmės.
Netolerancija ir stigma Lietuvoje
Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis atkreipia dėmesį į netolerantišką visuomenės požiūrį į žmones, turinčius psichikos sutrikimų. Anot jo, visuomenė dažnai pradeda šalintis tokių asmenų, kai sužino apie jų būklę. Lietuvių bendruomenė istoriškai buvo gana uždara, o tai galėjo turėti įtakos tokiam požiūriui. Žmonės neretai mano, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys negali pilnavertiškai gyventi. Tačiau E. Laurinaitis siūlo prisiminti filmą „Nuostabus protas“, kuris parodo, kad net ir turint sunkų psichikos sutrikimą, protas gali būti ypatingas ir netgi pelnyti Nobelio premiją.
Nuslėpta tiesa ir jos pasekmės
Lietuvoje depresijos diagnozė dažnai neįrašoma į paciento kortelę, o tai gali turėti rimtų pasekmių. Gydytojai gali nesuvokti daugelio dalykų, vykstančių su pacientu, nes depresija gali sukelti ne tik psichikos, bet ir fizinius simptomus, tokius kaip skausmas, maudulys, energijos stoka, dėmesio koncentracijos sutrikimas ar prastas gebėjimas įsiminti informaciją. Pacientui kreipiantis į šeimos gydytoją su tokiais nusiskundimais, šis gali pasimesti ir pradėti ieškoti kitų diagnozių. Todėl galimybė keistis informacija yra labai svarbi. Deja, depresija neretai suprantama kaip nenoras dirbti, nors iš tiesų tai yra energijos kiekio sumažėjimas, dėl kurio žmogus negali atlikti įprastų darbų.
(Ne)paženklintas visam gyvenimui?
Jeigu žmogus yra sirgęs psichikos sutrikimu ir ši informacija įrašyta medicinos kortelėje, neretai jis tampa paženklintu visam gyvenimui. Tačiau E. Laurinaitis teigia, kad joks žmogus nėra sveikas visą laiką, todėl nereikėtų klijuoti ligonio etiketės, kai žmogus išsprendžia savo problemas. Taip pat vyrauja stereotipas, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys padaro daugiausiai nusikaltimų, tačiau iš tikrųjų jie padaro keturis kartus mažiau įstatymų pažeidimų negu vadinamieji „sveiki“ žmonės.
Pokyčiai teisės aktuose
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija analizuoja siūlomus teisės aktų dėl draudimo dirbti kai kurių specialybių atstovams sirgus depresija pakeitimus. Iniciatyvos autoriai siekia mažinti psichikos sutrikimus turinčių asmenų atskirtį ir destigmatizaciją. Projekto „Kurk Lietuvai“ dalyviai atliko tyrimą ir pristatė pasiūlymus, kurie galėtų nulemti didesnius pokyčius šioje srityje. Ataskaitoje teigiama, jog teisėjai, medikai, vaistininkai, advokatai, notarai, prokurorai negali toliau tęsti darbo ir yra diskriminuojami, jeigu jiems diagnozuotas net ir lengvas psichikos sutrikimas, pavyzdžiui, depresija. Tokie asmenys gali prarasti teisę vairuoti bei įsivaikinti. Tačiau užsienio praktika yra kitokia: stebima, ar žmogus gerai dirba savo darbą nepaisant turimų fizinių ar psichinių sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Nuo kada galima pas psichiatrą savarankiškai?
Ar kas keisis?
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas teigia, jog situacija dėl psichikos sutrikimų turinčių asmenų stigmos Lietuvoje yra nuvilianti. Anot jo, vizitas pas psichikos sveikatos specialistą vis dar asocijuojasi su nepilnavertiškumo jausmu, baime ar kompleksu, nes tai gali užkirsti kelią karjeros galimybėms ateityje. Tačiau jis pabrėžia, kad vien tik vizitas pas psichikos sveikatos specialistą ar jo paskirtų vaistų išrašymas negali daryti įtakos asmenų kasdienei veiklai ar karjerai, jei liga netrukdo asmeniui priimti sprendimų, efektyviai ir našiai dirbti. R. Šarknickas atkreipia dėmesį į dažną papildomų duomenų reikalavimą dalyvaujant viename ar kitame priėmimo į pareigas konkurse, įskaitant klausimus apie vizitus pas psichikos sveikatos specialistus ir jų paskirtus vaistus. Tai prisideda prie psichikos sutrikimų turinčių asmenų stigmos Lietuvoje.
Kada verta kreiptis į psichologą?
Psichologė Gintė Gudzevičiūtė teigia, kad vis drąsiau ir garsiau kalbama apie psichologinės pagalbos poreikį, tačiau dažnai tai skamba paprastai tol, kol šis klausimas nepaliečia tavęs asmeniškai. Kreiptis pagalbos gali būti sunku, net jei žmogus supranta, kad su savo gyvenimo iššūkiais susitvarkyti vienas pats nepajėgus.
Štai keletas situacijų, kai verta pagalvoti apie emocinę pagalbą:
- Jaučiatės, kad kažkas su jumis ne taip, kaip būdavo seniau. Jei nuotaika per daug ir per ilgai yra bloga, tai gali signalizuoti prasidedančią depresiją, kurią reikia gydyti.
- Santykiai su artimaisiais kelia vis daugiau įtampos, nei pasitenkinimo. Augant įtampai, vis dažniau pastebime nedžiuginančius savo ir kito jausmus, nežinojimą, ką ir kaip reikia daryti, kad santykis pagerėtų.
- Vis dažniau pagalvojate: tai ne jums, negalite, nesugebėsite. Sumažėjus savivertei, atsiranda daugybė ribų, neleidžiančių iš gyvenimo pasiimti viską, ką jis gali pasiūlyti.
- Intymus gyvenimas labiau kelia diskomfortą, o ne malonumą. Atsirandant priešingiems jausmams (baimei, nepasitenkinimui, nesaugumui, nenorui, negalėjimui mylėtis ir pan.) reikėtų susimąstyti, nes šie jausmai gali slėpti daugybę patiriamų psichologinių sunkumų.
- Jaučiate fizinius negalavimus, tačiau nėra nustatytos jų priežastys. Nusilpęs imunitetas, varginantys galvos, skrandžio, raumenų ir kiti skausmai, dusulys, kurių fiziologinė kilmė nepatvirtinta, gali būti jūsų psichologinio išsekimo, ilgalaikio streso, jaučiamo nerimo pasekmės.
- Pastebite, kad dažniau nei įprastai vartojate vaistus, svaigiąsias medžiagas. Dažnesnis psichotropinių medžiagų vartojimas gali signalizuoti apie giliai užslėptus jausmus bei problemas, nuo kurių bandote pabėgti.
- Darbas vargina, neteikia pasitenkinimo, jaučiatės daugiau duodantis nei gaunantis. Jeigu vis dažniau patiriate stresą, nepasitenkinimą, jums sunku vykdyti užduotis, galite įvardyti, kad jaučiate emocinį, psichinį ir fizinį išsekimą ar spaudimą, tai jau yra signalai, rodantys apie profesinio perdegimo atsiradimą.
- Vaikystės prisiminimai kelia daugiau skausmo nei džiaugsmo. Vaikystės traumos gali lydėti visą gyvenimą ir kartas nuo karto sutrukdyti būti savimi, siekti savo tikslų, skleistis visa savastimi.
Pagalba yra prieinama
Svarbu suprasti, kad kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis - priešingai, tai rodo, kad jums rūpi jūsų emocinė sveikata ir gyvenimo kokybė.
Yra daug būdų, kaip gauti psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas:
Taip pat skaitykite: Tiapridalis ir Xanax: ką reikia žinoti
- Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, galite kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
- Nemokamas psichologo konsultacijas be šeimos gydytojo siuntimo galite gauti psichikos sveikatos centre (kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate registruotas) arba visuomenės sveikatos biure (šiuos biurus galite rasti visose savivaldybėse).
- Visuomenės sveikatos biuruose organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
- Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo ar konsultacija, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins jūsų psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas).
- Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare arba skirti psichoterapiją.
- Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti 112.
- Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai.
- Psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą.
- Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais.
Mitas apie įrašą pas psichologą
Daugelis žmonių nerimauja, ar apsilankius pas psichologą lieka įrašas, kuris gali pakenkti ateityje. Tačiau tai yra mitas. Apsilankius pas psichologą medicinos įstaigoje, asmens kortelėje paliekamas įrašas, kad toks vizitas buvo, bet tas įrašas niekam pakenkti negali. Jeigu vis dėlto baimė apie įrašą medicininėje kortelėje yra labai stipri, galima rinktis apsilankymą pas privatų psichologą ar skambinti į pagalbos liniją telefonu.
Dešimt mitų apie psichologinę pagalbą
- Jei lankysiuosi pas psichologą, tai reikš, kad esu silpnas. Kreiptis pagalbos - tai stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
- Lankytis pas psichologą reikia tik tada, kai situacija tampa nevaldoma. Kuo anksčiau ieškoma pagalbos, tuo lengviau ir greičiau galima spręsti problemas.
- Vyrai psichologinės pagalbos nesikreipia - tai „nevyriška“. Visi - nepriklausomai nuo lyties - patiria emocinius sunkumus ir turi teisę ieškoti pagalbos.
- Psichologai gali „perskaityti“ mintis ar pasakyti, ką jaučiu. Psichologai padeda žmogui pačiam geriau suprasti savo mintis, emocijas ir elgesį.
- Psichologai pasako, ką daryti ir kaip išspręsti problemas. Psichologas padeda žmogui pačiam rasti atsakymus, kurie atitiktų jo unikalią situaciją ir poreikius.
- Psichologinei pagalbai nereikalingas specialus išsilavinimas - svarbiausia gyvenimiška patirtis. Išsilavinimas yra būtinas, nes psichologas įgyja gilių žinių apie žmogaus psichiką, elgesį ir emocinius procesus, taip pat išmoksta taikyti moksliškai pagrįstus metodus.
- Jei lankysiuosi pas psichologą, tai negalėsiu gauti darbo ir prarasiu teises. Šis mitas neturi pagrindo.
- Psichologinės konsultacijos turi greitai padėti. Psichologinė pagalba - tai procesas, reikalaujantis laiko.
- Psichologinė pagalba yra malonus ir lengvas procesas. Darbas su emocijomis, traumomis ar giliai įsišaknijusiais įsitikinimais gali būti sunkus ir kartais net nemalonus.
- Į psichologą reikia kreiptis tik sergant psichinėmis ligomis. Kaip rytais reikia praustis, taip kartas nuo karto pravartu „išsiplauti“ ir savo vidų.
Darbdavio vaidmuo
Darbuotojo psichikos sveikatos gerovė turėtų būti vienas esminių darbdavio prioritetų. Darbdavys teisiškai negali domėtis darbuotojo sveikatos būkle ar prašyti pateikti su tuo susijusią informaciją, kai tai nesusiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu. Taip pat jis negali tvarkyti darbuotojo sveikatos duomenų, nebent kalbame arba apie būtinąją profilaktinę patikrą, arba darbo medicinos tikslus, kad darbdavys įvertintų darbuotojo darbingumą. Visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą yra visiškai konfidenciali, ir asmens medicinos knygelėje ar pažymoje nei diagnozė, nei ligų grupė nenurodoma.
Taip pat skaitykite: Akiniai skaitymui