Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kada reikalingas siuntimas pas psichologą Lietuvoje, kokiais atvejais galima kreiptis tiesiogiai ir kokias galimybes teikia psichikos sveikatos priežiūros sistema. Aptarsime, kokią pagalbą galite gauti be siuntimo, kokiais atvejais jis yra būtinas, kur kreiptis esant įvairioms situacijoms, įskaitant krizes ir ilgalaikį stebėjimą dėl lėtinių ligų. Taip pat panagrinėsime, kur ieškoti informacijos apie laisvas vietas pas specialistus ir kaip pasinaudoti nemokamomis psichologinės pagalbos galimybėmis.
Kada nereikia siuntimo pas psichologą?
Lietuvoje yra keletas atvejų, kai siuntimas pas psichologą nėra būtinas. Tai palengvina priėjimą prie psichikos sveikatos priežiūros paslaugų ir leidžia greičiau gauti reikiamą pagalbą.
Pirminė psichikos sveikatos priežiūra
Siuntimo nereikia einant pas visus pirminę sveikatos priežiūrą teikiančius specialistus, įskaitant psichikos sveikatos centre dirbantį gydytoją psichiatrą ir medicinos psichologą. Tai reiškia, kad galite tiesiogiai kreiptis į šiuos specialistus, norėdami gauti konsultaciją ar gydymą.
Psichikos sveikatos centrai
Pirmiausia, ką reikėtų padaryti, prireikus psichinės sveikatos paslaugų, - kreiptis į savo psichikos sveikatos centrą. Dažniausiai tokie centrai yra gydymo įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs ir gauna šeimos medicinos paslaugas. Jeigu šeimos medicinos paslaugas teikianti įstaiga psichikos sveikatos centro neturi, ji turi suteikti galimybę savo pacientams šias paslaugas gauti kitame psichikos sveikatos centre. Kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasirinkti psichikos sveikatos centrą prie kurio nori būti prirašytas. Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų visose savivaldybėse.
Būtinoji medicinos pagalba
Siuntimo nereikia ir būtinosios medicinos pagalbos atvejais. Yra daug būklių, kurios - vienos daugiau, kitos mažiau - grėsmingos sveikatai. Šią pagalbą turi užtikrinti, tai yra suorganizuoti ir suteikti absoliučiai visos įstaigos pagal savo kompetenciją, nepriklausomai nuo to, ar žmogus draustas Privalomuoju sveikatos draudimu, ar ne. Tai gali būti ir per 48 val. laikotarpį įvykusios traumos, karščiavimas, jeigu suaugusiajam jis didesnis negu 40 laipsnių, o vaikams iki 18 metų - daugiau kaip 39 laipsniai, kuris nuo antipiretikų nepraeina daugiau kaip per 24 val., bet ne taip, kad sukarščiavau ir važiuoju. Taip pat erkių įsiurbimai dabar jau priskiriami būtinajai pagalbai.
Taip pat skaitykite: Mokinių psichologinė gerovė
Patyrus išvardintas būkles, jeigu veikia poliklinika, visų pirma reikėtų kreiptis ten, geriausia, jei tik įmanoma, pas šeimos gydytoją. Čia yra ūmios būklės ir pagalba savo poliklinikoje turi būti suteikiama nedelsiant. Bet, jeigu yra ne darbo laikas arba naktis, savaitgalis, tada kreipiamasi į įstaigą, su kuria ta įstaiga, kurioje dirba šeimos gydytojas, yra sudariusi sutartį. Kiekviena įstaiga turi sudaryti sutartį su kita, kuri užtikrintų būtinąją pagalbą, jeigu pati jos neužtikrina.
Pakartotinis apsilankymas pas specialistą
Dar viena grupė pacientų, kuriems siuntimų neprireiks, yra tie, kurie dėl tos pačios priežasties lankosi pakartotinai pas gydytoją specialistą. Jeigu gydytojui paskyrus kažkokius vaistus, tyrimus ar kontrolę po kiek laiko pacientui nepagerėja, grįžti pas šeimos gydytoją nereikia - galima grįžti tiesiai pas gydytoją specialistą. Dar geriau, jeigu tas gydytojas specialistas pats užregistruotų pacientą sekančiam vizitui.
Ilgalaikis stebėjimas dėl lėtinių ligų
Siuntimas nebūtinas pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, besilankantiems pas gydytoją specialistą, kai reikalingas ilgalaikis stebėjimas. Tokiais atvejais šeimos gydytojas, nustatęs ilgalaikės stebėsenos poreikį, siuntimą pacientui turi išrašyti tik pirmą kartą. Po to pats gydytojas specialistas pacientui paskiria apsilankymus tam tikru periodiškumu ir šeimos gydytojo siuntimo nebereikia. Tai - tokios ligos, kaip sunkiai kontroliuojamas cukrinis diabetas, glaukoma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma ir dar įvairios ministro nustatytos kardiologinės, neurologinės ligos.
Ilgalaikis gydytojų specialistų stebėjimas gali būti skiriamas pacientams, sergantiems onkologinėmis, endokrininėmis, nervų, kraujotakos, kvėpavimo sistemos ar kitomis lėtinėmis ligomis, kurios yra įtrauktos į ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo sąrašus. Gydytojas specialistas sprendžia, ar lėtine liga sergančiam pacientui reikalingas ilgalaikis stebėjimas. Jei taip, pacientas įtraukiamas į stebėjimo sąrašą ir iš karto registruojamas kitai konsultacijai toje pačioje įstaigoje. Jei pacientas nori, kad ši paslauga būtų teikiama kitoje gydymo įstaigoje, jam išduodamas siuntimas. Jei pacientas dėl lėtinės ligos paūmėjimo gydomas ligoninėje, sprendimą dėl ilgalaikio stebėjimo gali priimti ir ligoninės gydytojas specialistas.
Nustatęs tokį poreikį, gydytojas sudaro paciento ilgalaikio stebėjimo planą einamiesiems metams. Jame nurodoma, kokia bus gydytojo specialisto konsultacijų tvarka ir dažnumas, kokius diagnostinius tyrimus ir procedūras reikia atlikti iki kitos konsultacijos, kokie kiti būtini veiksmai turi būti atlikti paciento būklei stebėti. Taip pat gydytojas iš anksto paskiria kitą konsultacijos datą. Pacientas, kuriam taikomas ilgalaikis stebėjimas dėl tos pačios lėtinės ligos, turi reguliariai lankytis pas tą patį pasirinktą gydytoją specialistą. Jei pacientas nusprendžia keisti gydytoją specialistą, jam turi būti išduotas naujas siuntimas - tai gali padaryti buvęs gydytojas specialistas. Pacientas taip pat gali bet kada nutraukti ilgalaikį stebėjimą arba jo atsisakyti. Tačiau, jei nusprendžia nebetęsti stebėjimo, jis privalo atšaukti suplanuotą vizitą pas gydytoją.
Taip pat skaitykite: Kas yra medicinos psichologija?
Kaip gauti psichologinę pagalbą?
Yra daug būdų, kaip gauti psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas:
- Emocinės paramos tarnybos: Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, galite kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
- Psichikos sveikatos centrai ir visuomenės sveikatos biurai: Nemokamas psichologo konsultacijas be šeimos gydytojo siuntimo galite gauti psichikos sveikatos centre (kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate registruotas) arba visuomenės sveikatos biure (šiuos biurus galite rasti visose savivaldybėse). Visuomenės sveikatos biuruose organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
- Gydytojas psichiatras: Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo ar konsultacija, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins Jūsų psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas).
- Specializuotos paslaugos: Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare arba skirti psichoterapiją.
- Skubi pagalba: Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti 112.
Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai. Psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Yra įvairių paradigmų: psichodinaminė, psichoanalitinė, kognityvinė-elgesio, humanistinė-egzistencinė ir kt. Psichoterapijos rūšį, kuri bus efektyvi konkrečiai jums, galima parinkti pagal jūsų asmenybę bei pagal jūsų patiriamas problemas.
Psichikos sveikatos centrų paslaugos
Pacientams teikiama būtinoji medicinos pagalba, nustatomi ir gydomi psichikos bei elgesio sutrikimai, užtikrinama ilgalaikė priežiūra sergantiesiems lėtiniais sutrikimais. Pirminė ambulatorinė psichikos sveikatos priežiūra gali būti teikiama pacientų namuose, jei dėl sveikatos būklės jie negali atvykti į psichikos sveikatos centrą. Pacientai gali gauti ir nuotolines paslaugas. Pavyzdžiui, nuotoliniu būdu gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, identifikavęs pacientą, gali tęsti gydymą anksčiau paskirtais vaistais, skirti pakartotinius tyrimus, pagal juos koreguoti gydymą.
Dienos stacionaras
Pavyzdžiui, kai vien ambulatorinis gydymas neefektyvus, o gydyti ligoninėje nebūtina arba kai po gydymo ligoninėje pacientui reikia tam tikros tęstinės pagalbos, žmonės gali būti siunčiami gauti psichoterapijos ar psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų. Jomis siekiama pagerinti psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo veiksmingumą ir kokybę. Gali būti taikoma individuali ar grupinė psichoterapija, žaidimų, muzikos terapija, ergoterapija. Dienos stacionare taikomas gydymas vaistais ir pokalbiu, vyksta įvairios veiklos (konsultacijos, terapijos, užsiėmimai, socialinių įgūdžių lavinimas).
Specializuotas psichologinis konsultavimas
Nuo pernai metų liepos Lietuvoje diegiama ambulatorinė specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga, kurią apmoka ligonių kasos. Ši paslauga, kurios trukmė 45-60 minučių, iki 12 kartų per kalendorinius metus gali būti skiriama žmonėms, kurių pačių arba kurių artimųjų sveikata labai pasikeitė, todėl sunkūs emociniai išgyvenimai gali neigiamai paveikti psichiką. Esant poreikiui skiriama papildomų konsultacijų. Gauti specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos gali siųsti gydytojas, kuris gydo paciento pagrindinę ligą. Specializuotas psichologines konsultacijas teikia medicinos psichologas.
Taip pat skaitykite: Pagalba psichologinėje srityje
Skubi pagalba
Skubi psichologinė ar psichiatrinė pagalba psichikos sveikatos centruose yra teikiama be eilės jų darbo valandomis. Lietuvoje nemokamai pagalbą teikia Psichologinių krizių pagalbos centras bei mobili psichologinių krizių įveikimo komandos. Pagalba teikiama nutikus krizei, kuri turi stiprų neigiamą poveikį psichikos būklei (savižudybė, smurtinė mirtis, žmogaus dingimas, nelaimingas atsitikimas, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, įvykus išprievartavimui, užpuolimui, kitokiam sukrečiančiam įvykiui), paskambinus į Psichologinių krizių pagalbos centrą trumpuoju numeriu 1815, profesionalūs psichologai Jus pakonsultuos, suteiks reikalingą informaciją, įvertins kokia psichologinių krizių valdymo paslauga reikalinga, o esant poreikiui, Jūsų kontaktus perduos Mobiliajai psichologinių krizių įveikimo komandai. Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda paslaugas teikia nemokamai, įvykio vietoje ir gali atvykti sutartu laiku. Darbo laikas - pirmadieniais - penktadieniais nuo 9 val. iki 19 val. ir šeštadieniais nuo 9 val.
Visuomenės sveikatos biurų teikiamos paslaugos
Visuomenės sveikatos biure vykdomi:
- Streso valdymo, emocijų atpažinimo ir valdymo grupiniai užsiėmimai
- Savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai (įvairiomis temomis)
- Psichologinės konsultacijos grupėse
- Individualios psichologo konsultacijos (iki 5 vienam asmeniui)
- Priklausomybės konsultavimas asmenims, siekiantiems mažinti alkoholio vartojimą ar visai jo atsisakyti
Biure gali būti teikiamos visos arba tik dalis aukščiau išvardintų paslaugų. Paslaugos skirtos visiems gyventojams. Galite kreiptis tiesiai į savo savivaldybės biurą ir užsiregistruoti, gydytojo siuntimas nereikalingas. Už paslaugas mokėti nereikia.
Kaip rasti informaciją apie eiles pas specialistus?
Anot J. K. Kedaitės, ligonių kasų svetainėje kiekvieną mėnesį teikiama ir informacija, pas kuriuos gydytojus pagal įstaigas, pagal specialistus yra eilės. Dabar sunkiausiai prieinami yra kardiologai, gastroenterologai, alergologai. Bet yra tik 50 proc. įstaigų, kuriose prieinamumas didesnis nei nustatytas terminas, tai yra daugiau kaip mėnesis. Kitos įstaigos per mėnesį gali suteikti pagalbą. Pacientams siūlau rinktis plačiau - pasižiūrėti ligonių kasų svetainėje, kur eilės mažiausios ir ten kreiptis.
Psichologinė pagalba vaikams ir paaugliams
Vis daugiau jaunesnės kartos tėvelių drąsiai praveria vaikų psichologo ar psichiatro kabineto duris, norėdami pasikonsultuoti įvairiais psichinės sveikatos klausimais. Tėveliams aktualu vaikų auklėjimas, patyčios, elgesio sutrikimai, netekties skausmo malšinimas ir daugelis kitų klausimų. Džiugu, kad tėveliai drąsiai konsultuojasi su specialistu ir tikisi kvalifikuotos pagalbos. Vaiko mama, tėtis ar globėjai gali paskambinti ir užregistruoti vaiką konsultacijai Psichikos sveikatos centre. Patogu tai, kad nereikia turėti jokio siuntimo, jei norite konsultuotis su psichologu ar psichiatru.
Psichikos sveikatos centre dirbanti vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė džiaugiasi: “Glaudžiai bendradarbiaujame su mūsų poliklinikos vaikų ligų gydytojomis - Irina Roždenstvenskaja, Tatjana Čumakova ir kitomis”. Tai naudinga tėveliams, vaikams ir gydytojams bei padeda pasiekti geriausių gydymo rezultatų.
Gydytoja J. Trinkūnienė prašo tėvelių atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį. Paauglystėje ar po įvairių traumų vaikui gali atsirasti nepilnavertiškumo, kaltės jausmas, nenoras gyventi ar net bandymas nutraukti savo gyvybę. Šiuo metu mokyklose yra aktuali patyčių problema. Regis, jog prevencinės programos patyčių tematika vykdomos, tačiau rezultatų nematyti. Gydytoja J. Trinkūnienė užsimena, kad tai viena dažniausių problemų vaikų ir paauglių tarpe. Kai vaikas praranda artimąjį (skyrybos, mirtis), su kuriuo siejo labai stiprus ryšys, gali pasireikšti potrauminis stresas. Su šia problema susidoroti padės psichologas ar psichiatras. Kita dažna problema - tėvų skyrybos, kurias vaikai sunkiai išgyvena. Kuomet vaikas netenka savo augintinio - šuniuko, kačiuko ar kito gyvūnėlio, jį gali apimti slogi nuotaika. Suaugusiajam gali atrodyti, kad vaikas ilgainiui problemą pamirš, tačiau atžala tarsi užsidaro savyje, tampa liūdnas, nenori žaisti su draugais.
Gydytoja psichiatrė J. Trinkūnienė džiaugiasi, jog švietimo įtaka didžiulė - tampa įprasta konsultuotis su psichologu, nes kinta visuomenės požiūris. Lankytis pas specialistą nėra gėda, todėl pakankamai daug pacientų konsultuojasi tiesiog siekdami problemai užbėgti už akių.
Psichologinė pagalba nukentėjusiems nuo neapykantos
Nuo neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų nukentėję asmenys susiduria ne tik su dideliu stresu nusikaltimo metu. Ilgainiui jie gali susidurti ir su ilgalaikėmis psichologinėmis pasekmėmis - nemiga, nesaugumo jausmu, asmenybės pokyčiais ar potrauminio streso sutrikimu.
Kur kreiptis?
Klinikos ir poliklinikos savo pacientams privalo sudaryti galimybę kreiptis į psichikos sveikatos centro komandą, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Krizių įveikimo centras (Antakalnio g. 97, Vilnius). Organizacijos specialistai teikia psichologinę pagalbą (karantino metu tik nuotoliniu būdu) konsultuodami įvairiais klausimais. Pirmoji konsultacija nemokama, vėlesnės septynios konsultacijos kainuoja po 10 eurų. Konsultacijos teikiamos: darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val.
Mobilūs įrankiai
Padėti sau įveikti psichologinius sunkumus, atsiradusius nukentėjus nuo neapykantos, gali padėti ir mobiliosios programėlės:
- „Ramu“: Tai nemokama interaktyvi programėlė, skirta asmenims, patiriantiems panikos atakas. Programėlė suteikia instrumentų įveikti panikos ataką esamuoju laiku. Taip pat lavina savipagalbos įgūdžius, moko nusiraminti, atsipalaiduoti.
- „Pagalba sau“: Naudojant šią nemokamą programėlę galima stebėti savo būseną bei rasti informaciją, kur kreiptis (ar nukreipti kitą) prireikus pagalbos. Mobiliosios aplikacijos turinys suskirstytas į 5 dalis: emocijų stebėjimas; savipagalbos pratimai; pagalbos linijų kontaktai; interaktyvus pagalbos teikėjų žemėlapis; edukacinė medžiaga.
Svarbu laiku kreiptis pagalbos
Labai svarbu laiku kreiptis psichologinės pagalbos - net jeigu tik norite pasikonsultuoti. Tinkamai sureagavus į ramybės neduodantį elgesį, jausmus, reakcijas ar emocijas, laiku pritaikytos pagalbos priemonės gali užkirsti kelią sutrikimų atsiradimui. Labai svarbu suprasti, kad kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis - priešingai, tai rodo, kad Jums rūpi Jūsų emocinė sveikata ir gyvenimo kokybė.
tags: #ar #reikalingas #siuntimas #pas #psichologa