Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje psichologinė gerovė tampa vis svarbesniu aspektu, ypač vaikų ir paauglių tarpe. Mokykla, kaip antrieji namai, atlieka svarbų vaidmenį formuojant jaunos asmenybės emocinę būklę ir psichologinę sveikatą. Tačiau ar visos Lietuvos mokyklos gali užtikrinti tinkamą psichologinę pagalbą savo mokiniams? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokia yra psichologų situacija Lietuvos mokyklose, kokie iššūkiai kyla ir kokie galimi sprendimo būdai, siekiant užtikrinti prieinamą ir efektyvią psichologinę pagalbą kiekvienam vaikui.
Psichologų skaičius mokyklose: statistika ir realybė
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos mokyklose dirba 753 psichologai. Daugiau nei pusė Lietuvos mokyklų (per 600) turi psichologus, tačiau apie 400 mokyklų vis dar neturi šių specialistų. Tai rodo, kad psichologinės pagalbos prieinamumas mokyklose išlieka nevienodas.
Standartinėje mokykloje, kurioje mokosi apie 700 vaikų, dirba vienas psichologas. Be konsultacijų, psichologas atlieka ir kitas funkcijas: prevencinę, šviečiamąją ir tiriamąją, kai gilinasi į mokyklos psichologinę atmosferą, pavyzdžiui, atlieka tyrimus dėl priklausomybių mokykloje arba siekia išsiaiškinti, kokia yra situacija dėl patyčių. Todėl tiesioginiam kontaktui, t.y. konsultacijoms su vaikais, tėvais ar mokytojais, psichologui mokykloje lieka tik 20 darbo valandų. Tad vienai Vilniaus, Kauno ar kito didesnio miesto mokyklai, turinčiai daug mokinių, tai išties šiek tiek absurdiškas skaičius.
Psichologo funkcijos mokykloje: daugiau nei tik konsultacijos
Svarbu pabrėžti, kad psichologo darbas mokykloje neapsiriboja vien tik individualiomis konsultacijomis. Psichologas atlieka daug svarbių funkcijų, kurios padeda kurti saugią ir palankią aplinką mokiniams:
- Prevencinė veikla: psichologas dalyvauja įvairiose prevencinėse programose, skirtose mažinti patyčias, priklausomybes ir kitas neigiamas problemas mokykloje.
- Šviečiamoji veikla: psichologas veda seminarus ir mokymus mokytojams, tėvams ir mokiniams, siekdamas didinti jų supratimą apie psichologinę sveikatą ir gerovę.
- Tiriamoji veikla: psichologas atlieka tyrimus, siekdamas įvertinti mokyklos psichologinę atmosferą, nustatyti problemas ir rasti efektyvius sprendimo būdus.
Iššūkiai, su kuriais susiduria mokyklos ir psichologai
Nepaisant teigiamų pokyčių, Lietuvos mokyklos vis dar susiduria su įvairiais iššūkiais, susijusiais su psichologinės pagalbos užtikrinimu:
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos programos mokykloms
- Psichologų trūkumas: 400 mokyklų vis dar neturi psichologų, o esamų psichologų krūvis yra didelis.
- Finansiniai apribojimai: ne visos mokyklos gali sau leisti įdarbinti psichologą dėl biudžeto trūkumo. Psichologo etatas gali būti kuriamas mokykloje, kurioje mokosi nuo 301 iki 600 mokinių, esant galimybei - ir mažesniam mokinių skaičiui. Yra mokyklų, kurių biudžetas nepakankamas, kad galėtų būti kuriamas psichologo etatas.
- Informacijos trūkumas: ne visi mokiniai ir tėvai žino, kas yra psichologas ir kokiais atvejais į jį galima kreiptis. Kartais vaikas nė nežino, kur rasti tą psichologą ir kokia apskritai yra jo funkcija. Taip pat iš pokalbių su vaikais kartais susidaro įspūdis, kad jie ne visuomet žino, ką daro psichologas jų mokykloje, kokiais atvejais į jį galima kreiptis, arba iš aplinkinių suaugusiųjų girdi, kad su psichologais bendrauti reikia tik „nenormaliems“.
- Stereotipai ir stigma: kai kurie tėvai neleidžia vaikams lankytis pas psichologą, nes mano, kad tai nėra reikalinga arba bijo visuomenės pasmerkimo.
- Mokyklos bendruomenės požiūris: kai kurios mokyklos bendruomenės nariai nejaučia poreikio turėti psichologą, manydami, kad socialiniai pedagogai ar mokytojai gali suteikti pakankamą pagalbą.
Alternatyvūs psichologinės pagalbos būdai
Jei mokykla neturi psichologo, tokią pagalbą teikia Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) specialistai. Tačiau dėl didelio krūvio ir ribotų resursų, vaikas kartais tenka laukti net pusę metų, kad jis galėtų patekti pas psichologą Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.
Kai kurios mokyklos bendradarbiauja su psichikos sveikatos centrais arba nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios teikia psichologinę pagalbą mokiniams. Tačiau šie sprendimai ne visada yra pakankamai efektyvūs, nes psichologas, dirbantis iš išorės, nepažįsta mokyklos aplinkos ir mokinių poreikių.
Sprendimo būdai: kaip užtikrinti prieinamą psichologinę pagalbą kiekvienam mokiniui?
Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas mokinys gautų reikiamą psichologinę pagalbą, būtina imtis kompleksinių priemonių:
- Didinti psichologų skaičių mokyklose: siekti, kad kiekviena mokykla turėtų bent vieną psichologą, o didesnėse mokyklose - kelis.
- Skirti daugiau finansavimo psichologinei pagalbai: didinti mokyklų biudžetą, skirtą psichologo etatui ir kitoms psichologinės pagalbos priemonėms.
- Šviesti visuomenę apie psichologinę sveikatą: organizuoti informacines kampanijas, skirtas didinti supratimą apie psichologinę sveikatą ir mažinti stereotipus, susijusius su psichologine pagalba.
- Integruoti psichologinę pagalbą į mokyklos gyvenimą: skatinti mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus bendradarbiauti su psichologu ir aktyviai dalyvauti prevencinėse programose.
- Užtikrinti psichologų kvalifikaciją: tobulinti psichologų atestacijos sistemą ir užtikrinti, kad mokyklose dirbtų tik aukštos kvalifikacijos specialistai. Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, kompetencijų ir praktinės veiklos įvertinimą bei kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką reglamentuoja Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Psichologų atestaciją vykdo Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos komisija, veikianti prie Nacionalinės švietimo agentūros. Psichologo praktinė veikla vertinama pagal Psichologo praktinės veiklos vertinimo sričių ir kriterijų lentelę. Psichologo praktinę veiklą vertina paskirtas psichologo praktinės veiklos vertintojas.
- Gerinti PPT veiklą: stiprinti Pedagogines psichologines tarnybas, didinti jų darbuotojų skaičių ir gerinti paslaugų prieinamumą.
Psichologo vaidmens svarba mokyklos bendruomenėje
Psichologas mokykloje yra svarbus pagalbos šaltinis ne tik mokiniams, bet ir mokytojams bei tėvams. Psichologas gali padėti mokytojams geriau suprasti mokinių poreikius ir elgesį, o tėvams - spręsti vaikų auklėjimo problemas.
Be to, nuolat mokykloje dirbantis psichologas įvertina vaikų poreikius ir žino, kaip galima geriausiai ir efektyviausiai padėti konkrečiam vaikui, nes pažįsta tą vaiką ir žino, kokia psichologinė aplinka egzistuoja jų mokykloje. Kuo psichologinė pagalba yra arčiau vaiko, tuo ji efektyvesnė, tuo ji greičiau pasiekiama tiek vaikui, tiek tėvams.
Taip pat skaitykite: Parama mokyklos bendruomenei
Taip pat skaitykite: Plačiau apie vidinę motyvaciją
tags: #mokyklu #saras #kurioms #reikalingas #psichologas