Ilgos darbo valandos ir nuolatinis stresas gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų sveikatai ir gerovei. Sunkus darbas dažnam yra sėkmės sinonimas, ypač versle. Nors persidirbimo sąvoka nėra nauja, COVID-19 pandemijos metu ji įgijo dar daugiau aktualumo. Vienas pagrindinių pavojų sveikatai - stresas, kurį daugelis darbuotojų patiria praktiškai kasdien. Stresą darbe gali patirti visi. Nuo jo kenčia bet kurio sektoriaus ir bet kokio dydžio organizacijos darbuotojai.
Streso Samprata ir Priežastys Darbe
Stresas darbe yra sąveikos tarp asmens ir jo darbo aplinkos rezultatas. Stresas visų pirma yra nelygybė tarp reikalavimų ir galimybių (pajėgumas ir laikas) tai įvykdyti. Tai emocinių, pažintinių, elgesio ir fiziologinių reakcijų į nemalonius ir kenksmingus darbo turinio, darbo organizavimo ir darbo aplinkos aspektus visuma. Įmonės patiria stresą tuomet, kai jaučia, kad jiems keliami reikalavimai neatitinka jų galimybių įvykdyti šiuos reikalavimus.
Skiriami trys pagrindiniai stresoriai: psichiniai, socialiniai ir fizikiniai. Stresas, kurį sukelia psichiniai faktoriai ir veiksniai, pirmiausiai atsiranda dėl itin didelio darbo tempo ar pernelyg aukštų reikalavimų. Darbuotojai, kurie nespėja ar neturi reikiamos kvalifikacijos, nespėja tinkamai ir laiku atlikti darbo, todėl jaučia nuolatinę įtampą. Darbovietėse gali būti keliami ir aukšti kokybiniai reikalavimai, t.y., iš darbuotojų reikalaujama suvokti ir apdoroti didelius srautus informacijos ar atlikti kompleksines užduotis. Atlikdami tokias užduotis darbuotojai susiduria su problemomis, kad nėra aiškiai suformuotas užduoties tikslas, sunku suvokti pateiktą informaciją ar nepakankamai supažindama su darbo arba užduoties pobūdžiu. Stresas darbe pasireiškia ir tada, kai darbuotojui keliami aukšti emociniai reikalavimai. Tai itin pasireiškia aptarnavimo sektoriuje, kuriame būtina visada būti maloniu ir geros nuotaikos, nepaisant visko. Socialiniams stresoriams priskiriamas blogas mikroklimatas, izoliuotas ar naktinis darbas, baimė prarasti darbą bei informacijos trūkumas apie įmonėje vykstančius įvykius. Trečiajai streso grupei, fizikiniams stresoriams, priskiriamas darbo vietoje jaučiamas karštis ar šaltis, triukšmas ar blogas apšvietimas.
Individualios streso įveikimo galimybės, t.y. išmoktas pavyzdys kaip nugalėti įtampą, taip pat lemiamai formuoja sprendimų ir veiksmų laisvę. Nesaugūs darbo santykiai (aplinkybės) ir nedarbas priskiriami dideliem (stipriai veikiantiems) stresoriams.
Persidirbimas ir Jo Poveikis Sveikatai
2020 m. personalo atrankos įmonės „Robert Half“ atlikta apklausa parodė, kad 55 proc. respondentų, kurie persikėlė dirbti iš namų, dirbo ir savaitgaliais, o 34 proc. Persidirbimo poveikį pirmieji pajuto priešakinių linijų darbuotojai, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus ir greitosios medicinos pagalbos personalą. 2019 metų gegužę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perdegimą priskyrė „profesiniam reiškiniui“, kai stresas darbo vietoje nėra tinkamai valdomas.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Bene didžiausią susirūpinimą persidirbimo ir perdegimo atveju kelia stresas. „Tai gali padidinti širdies priepuolio ar insulto riziką, - pažymėjo ji. „Jei darbe nėra laiko tinkamai pavalgyti ar po darbo užsukti į parduotuvę ir pasigaminti sveiko maisto, gali nukentėti sveika mityba, - pridūrė I. Waichler. - Viršvalandžiai darbe taip pat atima iš mūsų laiką, kurį galėtume skirti santykiams, sportui ir kitiems atsipalaiduoti padedantiems dalykams. Be to, dėl papildomo streso žmonės neretai pradeda vartoti alkoholį ar narkotikus.
„Kai ilgą laiką patiriame stresą, mūsų [„kovok arba bėk“] mechanizmas nuolat yra budėjimo režime, - paaiškino Jungtinėje Karalystėje dirbanti farmacininkė ir vyresnių kaip 50 metų moterų sveikatos patarėja Elizabeth Roddick. - Šis mechanizmas yra naudingas pavojaus atveju, pavyzdžiui, stengiantis išvengti į jus lekiančio automobilio. Staigus adrenalino antplūdis suaktyvina raumenis, širdies darbą ir regėjimą, tokiu būdu padėdamas judėti greičiau. E. „Tai […] aiškiai parodo, kaip didžiulis stresas gali sukelti fizinių problemų, - sakė E. Roddick.
PSO duomenimis, dėl ilgesnių darbo valandų nuo insulto ir išeminės širdies ligos 2016 m. mirė 745 tūkst. žmonių - 29 proc. Tyrimas taip pat parodė, kad dirbantiems 55 ar daugiau valandų per savaitę, 35 proc. padidėja insulto rizika ir 17 proc.
Streso Sukeltos Ligos ir Korekcinės Priemonės
Nuolatos patiriamas stresas sukelia sveikatos sutrikimus, kurie ilgainiui perauga į susirgimus. Streso sukeltiems sutrikimams priskiriami kraujo apytakos sutrikimai, virškinimo sutrikimai, skrandžio dirglumas, vegetatyvinė distonija, dėmesio sutrikimai, migrena ir galvos skausmai, neatsparumas ligoms, miego sutrikimai, nervingumas, išsekimas bei nuovargis.
Pasak L. Mackevičiaus, geriausi to pavyzdžiai - vieno iš britų banko „Barclays“ padalinių vadovų, buvusio Didžiosios Britanijos Finansinių paslaugų priežiūros tarnybos vadovo atsistatydinimas pernai, dėl sunkaus streso. Paskaičiuota, kad pernai streso sąnaudos JAV siekė 300 mlrd. dolerių per metus, o Didžiojoje Britanijoje - 28 mlrd. svarų.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Psichosocialiniai Stresoriai ir Jų Vertinimas Darbe
Psichosocialiniai stresoriai glaudžiai siejasi su žmogaus sveikata. Ilgai trunkančios stresinės reakcijos pavojingos sveikatai. Jei stresas intensyvus ir patiriame jį ilgą laiką, gali sutrikti miegas, apimti nerimas, depresija, sunku susikaupti. Tyrimai rodo, kad 16% vyrų ir 22% moterų širdies ir kraujagyslių ligų lemia stresas darbe.
Atliekant profesinės rizikos vertinimą pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą turi būti atsižvelgiama į visus pavojus sveikatai. stebint darbo procesą ir darbo sąlygas, t.y. Stresinis veiksnys registruojamas tuo atveju, jeigu jis, dirbant, veikia ilgą laiką. Bendras psichinio streso darbe vertinimas atliekamas pagal išvardintus veiksnius bei kita svarbia darbo sąlygų informacija. Vertintojas turi susipažinti su darbo sąlygų charakteristikomis, atsižvelgti į profesinės higienos ir psichinio krūvio aspektus bei aplinkinių darbuotojų parama.
Mobingas kaip Streso Šaltinis
Mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė taiko vienam asmeniui. Apibūdinant mobingo veiksmus, laikomasi 45 elgesio variantų: nepagrįsta darbo, asmens, jo pažiūrų kritika, apkalbos, užduočių, viršijančių aukos sugebėjimus, skyrimas, sveikatai kenksmingas darbas, darbinės informacijos slėpimas, ignoravimas, patyčios, įžeidžiančios replikos ir kt. Paprastai laikomasi jog mobingui būdingas ne trumpesnis kaip pusę metų trunkantys ir ne rečiau kaip kartą per savaitę pasikartojantys užpuolimai.
Mobingas aukai sukelia emocinį skausmą, įtampą, nemalonius išgyvenimus. Auka gali pasijusti nevisavertė ir galiausiai išeina iš darbo. Toks ir yra mobingą naudojančių asmenų tikslas. Ne veltui mobingas dar apibūdinamas kaip socialinis stresorius, nes emocinis diskomfortas, socialinė izoliacija, nuolatinis psichologinis spaudimas, baimė, įtampa sukelia stresą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: profesinis perdegimas, depresija, širdies kraujotakos sistemos sutrikimai ir kt. ligos.
Streso Prevencija Darbe
Streso ir psichologinių bei socialinių pavojų darbe mažinimas yra ne tik moralinė, bet ir teisinė pareiga.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Siekiant išsiugdyti streso valdymo įgūdžius, prireiks bent 4-5 savaičių individualaus darbo su savimi bei sąžiningo specialistų parengtų rekomendacijų laikymosi.
Vienas pagrindinių pavojų sveikatai - stresas, kurį daugelis darbuotojų patiria praktiškai kasdien. Stresą darbe gali patirti visi. Nuo jo kenčia bet kurio sektoriaus ir bet kokio dydžio organizacijos darbuotojai.
Atsižvelgiant į tai, kad, kaip rodo 2018 m. I. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įsisąmoninto dėmesingumo praktikos, kaip antai joga, gali padėti sumažinti stresą. „Meditacija ir gilus kvėpavimas gali turėti raminamąjį poveikį, sumažinti širdies ritmą ir kraujospūdį, apraminti stresą organizme. O dr. A. „Idealiu atveju įmonėje turėtų būti užtikrinama psichologinė sauga, kad darbuotojas galėtų pasikalbėti su savo vadovu apie tai, kad per didelis darbo krūvis ir jo įtaka emocinei bei fizinei sveikatai jam kelia susirūpinimą, - teigė jis.
Pasak specialisto, streso valdymo procesas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmiausia, įvertinama situacija, identifikuojant komandos stiprybes ir silpnybes. Naudojantis diagnostiniais įrankiais pateikiamas suasmenintas ir į konkrečius veiksmus orientuotas planas kiekvienam komandos nariui. Antra dalis - darbuotojų mokymai ir individualus ugdymas, sėkmingai pritaikant naujai įgytus įgūdžius praktikoje. Trečiasis žingsnis - tai komandos gebėjimo ateityje susitvarkyti su pasikeitusiomis aplinkybėmis ir dėl to kilsiančiu stresu ugdymas.
Kaip ir visais sveikatos ir saugos klausimais, streso valdymas darbo vietoje yra bendra darbdavių ir darbuotojų atsakomybė. Šalys turi bendradarbiauti, norėdamos kartu priimti sprendimus, kurie abiems būtų priimtini. Sprendžiant problemas iki joms iškylant yra geriausia. Aktas įgalina įvertinti galimą pavojų ir imtis veiksmų jo išvengti. Darbuotojams, veikiamiems streso ar nesusivaldymo, gali padėti palaikymas diskusijų metu.
Darbdaviai organizuoja darbuotojų mokymą ir individualias konsultacijas, kad padidintų jų sugebėjimus patiems susitvarkyti su sudėtingomis situacijomis ir streso sukeliamomis problemomis. Įgyvendinamos streso valdymo programos formuoja asmeninius streso mažinimo įgūdžius.