Kaip Padėti Žmogui, Sergančiam Depresija: Supratimas, Palaikymas ir Praktiniai Patarimai

Depresija - tai rimta emocinė būklė, kuri gali paveikti ne tik sergantįjį, bet ir jo artimuosius. Daugelis jaučiasi bejėgiais, matydami, kaip mylimas žmogus kenčia, tačiau veiksmingas palaikymas gali būti raktas į geresnę savijautą ir padėti pradėti gijimo procesą. Šiame straipsnyje aptarsime keletą būdų, kaip suteikti palaikymą artimam žmogui, sergančiam depresija, nesvarbu, ar tai būtų draugas, šeimos narys, ar partneris. Svarbiausia atsiminti, kad depresija yra liga, o supratimas ir kantrybė gali padaryti didelę įtaką tarpusavio santykiams, ryšio kūrimui ar jo nenutrūkimui.

Depresijos Esmė: Daugiau Nei Liūdesys

Norint padėti artimam žmogui, išgyvenančiam depresiją, svarbu suprasti, kas šią būklę sukelia. Depresija dažnai kyla dėl įvairių veiksnių derinio - tai nėra vien tik laikinas liūdesys ar prasta nuotaika, kurią galima lengvai „išsklaidyti“. Depresija gali būti ilgalaikio streso, hormoninio disbalanso, genetinio polinkio, vaikystės traumų ar nesugebėjimo įveikti sunkių gyvenimo patirčių rezultatas.

Fiziologiniu lygmeniu depresiją gali lemti pokyčiai smegenyse. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms depresija gali būti susijusi su serotonino, dopamino ar noradrenalino - medžiagų, atsakingų už nuotaiką, energiją ir motyvaciją - disbalansu. Kai šie neurotransmiteriai veikia netinkamai, žmogus gali patirti ilgalaikį liūdesį, nuovargį, energijos stygių ir nesugebėjimą džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikė malonumą.

Depresija taip pat gali būti giliai susijusi su praeities patirtimis. Pavyzdžiui, vaikystės traumos, kaip emocinis apleidimas ar psichologinė prievarta, gali palikti ilgalaikių randų, kurie vėliau sukelia depresijos simptomus. Taip pat yra genetinių veiksnių - kai kurie žmonės tiesiog turi polinkį į depresiją dėl savo genetinio paveldėjimo.

Depresija nėra žmogaus silpnumo ar vien tik „neteisingo mąstymo“ ženklas. Tai - sudėtinga liga, kuri reikalauja supratimo, empatijos ir kantrybės. Žinodami, kad depresija kyla dėl kompleksinių veiksnių derinio, galime geriau suvokti, kaip svarbu neskubinti žmogaus ir nesitikėti greitų rezultatų.

Taip pat skaitykite: Alkoholizmo požymiai

Kaip Atpažinti Depresiją

Depresija gali pasireikšti labai įvairiais simptomais. Kartais žmonės, kurie turi labai mažai informacijos apie depresiją, patys nesupranta, jog serga, todėl artimųjų pagalba gali būti labai svarbi padedant atpažinti ligos simptomus.

Depresijos simptomai pas kiekvieną žmogų gali kažkiek skirtis. Taip pat ir pas tą patį žmogų jie gali kisti bėgant laikui. Svarbu žinoti, jog pas vaikus ir paauglius depresija išoriškai dažnai būna panašesnė į suirzimą, nei liūdesį.

Pagrindiniai Depresijos Simptomai:

• Nuolatinis liūdesys ir/arba prasta nuotaika. Moterys dažniau nei vyrai išgyvena klasikinius depresijos simptomus: liūdesį, menkavertiškumo jausmą ir kaltę. Tuo tarpu vyrai, sirgdami depresija, dažniau jaučiasi irzlūs ir pikti, o kartais tampa užgaulūs ar smurtauja.
• Interesų, energijos ir motyvacijos sumažėjimas, trukdantis kasdieniam funkcionavimui.
• Stebėkite sulėtėjusią žmogaus kalbą, judesius.
• Nereguliarus valgymas, persivalgymas arba valgymas labai mažai, apetitas apskritai gali pasikeisti, svoris kisti. Sunkios depresijos atveju - žmogus gali išvis nustoti valgyti.
• Nemiga arba perdėtas mieguistumas.
• Bendravimo su draugais, šeimos nariais, artimaisiais vengimas, izoliacija nuo jų.
• Noro atlikti veiklas, kurios prieš tai teikė džiaugsmą, kuriomis buvo mėgaujamasi, tame tarpe ir įvairūs hobiai, praradimas.
• Dominuojantys beprasmybės ir beviltiškumo jausmai.
• Negebėjimas pasirūpinti savimi, gali nebelikti energijos net išsivalyti dantis ar nusiprausti.
• Neigiamos mintys dėl ateities, kurios gali prieiti net prie minčių apie savižudybę, bandymo žudytis, savižalos.
• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi prastesne atmintimi, pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
• Pradedama piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis, vaistais (raminamieji, migdomieji ir pan.).
• Gali pasireikšti ir fiziniai depresijos simptomai, tokie kaip: silpnumas, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, menstruacijų ciklo pakitimai, įvairūs sąnarių, raumenų skausmai, dusimo jausmas, seksualinė disfunkcija.

Jeigu žmogus yra linkęs slėpti savo jausmus ir juos laiko savyje, depresija gali pasireikšti per padidėjusį alkoholio vartojimą, per suaktyvėjusias kūno ligas, somatinius pojūčius - nugaros, galvos, pilvo skausmus, virškinimo sutrikimus, didelį silpnumą.

Šie simptomai gali padėti atpažinti depresiją tiek savyje, tiek artimuosiuose. Depresija nustatoma tada, kai mažiausiai dvi savaites žmogus didžiąją dalį dienos yra prislėgtas ir pasyvus. Tačiau depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Žmogus, kuris serga depresija, gali vengti apie tai kalbėti arba apsimesti, jog viskas yra gerai.

Depresija gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu ar net pykčiu bei irzlumu. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypač kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti - mokytis, dirbti, bendrauti ir pan. - bet jei žmogus atlieka šiuos dalykus, nebūtinai jis jaučiasi gerai.

Taip pat skaitykite: Gedulas po savižudybės: dvasinis aspektas

Kaip Padėti Artimam Žmogui su Depresija: Praktiniai Patarimai

Kai artimas žmogus išgyvena depresiją, vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galite suteikti - tai kantrybė. Depresija dažnai būna lėta ir sudėtinga kelionė, kurioje nėra greitų sprendimų ar „stebuklingų vaistų“. Kartais jis / ji gali atrodyti lyg „užstrigęs (-usi)“ vietoje - nesijaučia geriau, nenori nieko veikti ar kalbėti apie savo jausmus. Svarbu suvokti, kad tai yra natūrali gijimo proceso dalis, ir spaudimas „jaustis geriau“ ar „ką nors daryti“ gali sukelti priešingą efektą.

Būti kantriam ir supratingam nereiškia, kad turite stengtis „išgelbėti“ ar „pataisyti“ savo artimąjį. Kartais geriausias būdas padėti yra tiesiog būti šalia, parodyti, kad Tu jo ar jos nevertinsi ir nieko nesitikėsi mainais. Leiskite jam / jai suprasti, kad turi teisę jaustis taip, kaip jaučiasi, ir kad Tau rūpi nepaisant visų jo ar jos išgyvenimų. Tai suteikia sergančiam depresija saugios erdvės jausmą, kurioje galima būti savimi ir pasijusti suprastu (-a).

Praktiniai Patarimai, Kaip Rodyti Emocinį Palaikymą:

• Priimkite Depresiją kaip Rimtą Išgyvenimą: Supraskite, kad depresija yra reali ir dažnai stipriai varginanti liga. Venkite sakyti frazes, tokias kaip „visi kartais liūdime“ ar „tiesiog atsikratyk šio jausmo“. Vietoje to, sakykite: „Žinau, kad Tau tikrai sunku, ir noriu būti šalia, kad ir ką jaustum.“
• Leiskite Žmogui Pasirinkti, Kada Jis Nori Kalbėtis: Kai kurie žmonės depresijos metu gali jaustis geriau išsikalbėdami, bet kiti gali norėti išlaikyti distanciją. Pasiūlykite: „Jei kada norėsi pakalbėti, aš visada pasiruošęs (-usi) išklausyti be vertinimo.“ Jei žmogus nesijaučia pasiruošęs kalbėti, būkite kantrūs (-i) ir parodykite, kad esate prieinamas (-a), kai jam ar jai prireiks.
• Būkite Kantrūs (-i) su Lėtais Pokyčiais: Depresijos gijimo procesas gali būti labai lėtas ir kartais net beveik nepastebimas. Jei matote, kad artimasis pradeda rodyti nors menkiausius žingsnius link pagerėjimo, pagirkite jį ar ją už šias pastangas. Pavyzdžiui, jei jis ar ji pagaliau susitvarkė savo kambarį ar išėjo pasivaikščioti, pasakykite: „Žaviuosi, kad nepaisant sunkumų, Tu vis tiek randi jėgų pasirūpinti savimi.“
• Padėkite Lengvuose Kasdieniuose Darbuose: Depresijos metu žmogus gali jaustis bejėgis net dėl paprastų kasdienių užduočių, tokių kaip maisto gaminimas ar kambario tvarkymas. Pasiūlykite savo pagalbą: „Norėčiau padėti Tau pasigaminti vakarienę, jei norėtum, galėtume tai padaryti kartu.“ Taip jis ar ji nesijaus vienas (-a) atliekant šias užduotis, o bendravimas suteiks daugiau saugumo.
• Atverkite Galimybes, Bet Nespauskite Atlikti Veiklas: Kartais veiklos ir pomėgiai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, depresijos metu atrodo beprasmiai. Pasiūlykite veiklą kaip galimybę, bet nespauskite. Sakykite: „Gal norėtum kartu nueiti pasivaikščioti, jei norėtum pabūti gamtoje. Tačiau jei šiuo metu nenori, viskas gerai.“ Svarbu, kad žmogus nejaustų, jog turi „pataisyti“ savo savijautą greitai.
• Skatinkite Kūrybiškus Išraiškos Būdus: Depresija gali būti gilių jausmų ir minčių laikotarpis, todėl skatinimas išreikšti save kūrybiškai gali padėti žmogui susidoroti su išgyvenimais. Pasiūlykite piešti, rašyti dienoraštį arba net klausytis mėgstamos muzikos. Sakykite: „Jei norėtum, galėtum pabandyti išreikšti savo mintis ar jausmus piešimu ar rašymu. Kartais tai padeda atsipalaiduoti.“
• Skatinkite Poilsį ir Tinkamą Miegą: Depresija dažnai trikdo miegą, todėl svarbu padėti artimam žmogui palaikyti sveiką miego rutiną, kad ir kaip sunku būtų. Galėtumėte pasiūlyti vakare atlikti atsipalaidavimo pratimus, išjungti ekranus prieš miegą arba eiti miegoti tuo pačiu laiku. Sakykite: „Miegas tikrai svarbus, ir jei nori, galėčiau padėti Tau rasti būdų, kaip lengviau užmigti.“
• Išlaikykite ryšį per nuotolį - ne visuomet galite palaikyti žmogų būdami šalia, bet galite išnaudoti technologijas.
• Kiek įmanoma skatinkite ir palaikykite nuo depresijos kenčiančio žmogaus fizinį aktyvumą. Bet koks fizinis aktyvumas yra naudingas, nes jo metu smegenyse išsiskiria tam tikri hormonai, didinantys laimės jausmą.
• Neišstumkite sergančiojo iš socialinio gyvenimo. Savaime suprantama, būti šalia depresija sergančio žmogaus nėra lengva. Ir pats žmogus jaučiasi našta kitiems.
• Stenkitės būti kantrus: nuo depresijos nepasveikstama per dieną. Kai kurie žmonės kenčia mėnesių mėnesiais, o blogiausia, kad depresijos epizodai gali kartotis. Kartais gali ir patį gali apimti neviltis, kai artimas žmogus kenčia. Tačiau kantrybė ir ramus, nuoseklus artimojo palaikymas gali stipriai prisidėti prie gijimo sėkmės. Tiesa, nereikėtų ir prarasti pozityvumo: daugeliu atveju esant depresijos epizodui padeda psichoterapija ir/ar antidepresantai.
• Nekaltinkite savęs. Taip, sunkumai santykiuose gali būti viena iš depresijos priežasčių. Bet dažniausiai depresija yra ne apie jus ir ji nebūtinai yra jūsų santykių atspindys.
• Pasirūpinkite savimi. Savaime suprantama, jums rūpi kenčiantis žmogus. Bet jūs turite teisę jausti - liūdėti, bijoti, pykti. Galite sergančiajam pasakyti (aišku, švelniai ir atsargiai), jei tas žmogus daro kažką, kas jums nepriimtina - nekaupkite nuoskaudų ir pykčių. Jūsų gyvenimas kažkiek keisis rūpinantis sergančiu šeimos nariu ar sutuoktiniu, bet nemeskite darbo, pomėgių ir bendravimo dėl to, kad artimasis kenčia. Neturėtumėte leisti, kad nukentėtų jūsų pačių sveikata ar asmeninis gyvenimas dėl to, kad artimas žmogus serga. Pasvarstykite ir aptarkite, kiek galite skirti laiko ir jėgų bei kuo galite padėti sergančiam depresija artimajam, kad apsisaugotumėte nuo perdegimo ir kad neprisikauptumėte neigiamų jausmų dėl to, kad tenka aukotis.

Bendravimas ir Išklausymas Be Vertinimo

Kai artimas žmogus, kurį Tu myli, išgyvena depresiją, jam dažnai reikia erdvės ir žmogaus, kuris tiesiog būtų šalia ir išklausytų. Depresija sergantys žmonės dažnai bijo būti nesuprasti ar įvertinti negatyviai, todėl labai svarbu, kad jie jaustųsi laisvai galintys kalbėti apie savo jausmus, nebijodami būti teisiami.

Bendravimas be vertinimo reikalauja kantrybės ir jautrumo. Svarbu neskubėti duoti patarimų ar nevertinti to, ką jis ar ji jaučia. Net jei norisi pasakyti ką nors, kas, Tavo manymu, padėtų, kartais geriausia yra tiesiog klausytis ir būti atviram (-ai) jo ar jos jausmams.

Praktiniai Patarimai ir Pavyzdžiai, Kaip Bendrauti Be Vertinimo:

• Venkite Nuvertinančių Frazės: Venkite sakyti frazių, tokių kaip „tiesiog pabandyk apie tai negalvoti“. Tokie pasakymai gali priversti žmogų jaustis nesuprastu ir gali sumažinti norą atsiverti. Geriau sakykite: „Suprantu, kad dabar Tau sunku. Galiu Tave išklausyti, jei norėtum pasidalinti.“
• Naudokite Atvirus Klausimus: Atviri klausimai padeda žmogui lengviau išreikšti savo jausmus, nes leidžia jam pačiam apsispręsti, kaip daug nori pasakyti. Pabandykite tokius klausimus kaip: „Kaip šiuo metu jautiesi?“ arba „Kas Tave labiausiai slegia šiomis dienomis?“ Jei kas nors serga depresija, jam reikia pamiršti apie tai, kaip jis jaučiasi. Todėl nereikia klausti, kaip jis gyvena. Galima klausti „kaip jautiesi?“. Nebijokite to daryti, tačiau būkite pasiruošęs klausytis, jei artimasis norės apie tai pasikalbėti.
• Pabrėžkite, Kad Jo/Jos Jausmai Yra Svarbūs: Parodykite, kad suprantate, jog jo ar jos jausmai yra tikri ir vertingi. Pavyzdžiui, jei jis arba ji dalinasi, kad jaučiasi labai pavargęs (-usi) ar prislėgtas (-a), sakykite: „Girdžiu, kaip Tau tai sunku. Tavo jausmai tikrai yra svarbūs, ir aš esu čia, kad Tave palaikyčiau.“
• Patikinkite, Kad Viskas, Ką Jis Arba Ji Jaučia, Yra Normalu: Dažnai depresija išgyvenantys žmonės bijo, kad jų jausmai yra „nenormalūs“. Parodykite, kad Tu priimate jo ar jos emocijas kaip natūralią reakciją į sudėtingą būklę. Sakykite: „Tavo jausmai visiškai suprantami. Net jei jie labai sunkūs, tai yra dalis to, ką Tu išgyveni dabar.“
• Klausykitės Aktyviai, Parodydamas (-a) Dėmesį: Aktyvus klausymasis padeda žmogui jaustis suprastam ir išgirstam. Kai kalbate su artimu žmogumi, palaikykite akių kontaktą, parodykite susidomėjimą galvos linktelėjimu ir atsakykite raminančiais žodžiais, pvz.: „Suprantu“ arba „Aš čia, jei nori toliau kalbėtis.“
• Rodykite Susidomėjimą Per Mažas Detales: Parodykite žmogui, kad Tavo dėmesys sutelktas į jo pasakojimą, pastebėdamas mažas detales. Jei jis arba ji dalinasi jausmais, galėtumėte pasiteirauti apie tai plačiau. Pavyzdžiui: „Tu minėjai, kad jautiesi bejėgis (-ė) - ar galėtum daugiau papasakoti, kaip tas jausmas atrodo Tavo kasdienybėje?“
• Naudokite Empatiją Patvirtinančias Frazes: Kartais depresiją išgyvenantis žmogus jaučiasi nesuprastas. Todėl įterpkite empatijos patvirtinančias frazes, tokias kaip: „Aš matau, kaip Tau tai yra svarbu, ir labai vertinu, kad pasidalinai šiuo jausmu.“
• Suteikite Erdvę Išreikšti Bet Kokius Jausmus: Depresijos metu gali pasireikšti įvairūs jausmai: nuo liūdesio iki pykčio, nusivylimo ar net kaltės. Leiskite jam ar jai išreikšti visus šiuos jausmus, net jei jie atrodo skausmingi ar nesuprantami. Sakykite: „Neabejoju, kad šie jausmai gali būti labai sunkūs. Tu turi teisę juos jausti ir pasidalinti, jei to norėtum.“
• Padrąsinkite Jį/Ją Būti Nuoširdžiu (-ia) Apie Tai, Ko Jam/Jai Reikia: Niekas kitas geriau nežino, ko reikia žmogui depresijos metu, kaip jis arba ji pats. Skatinkite artimą žmogų nuoširdžiai pasakyti, ar jam/jai reikia erdvės, ar norėtų daugiau bendravimo, ir kokios pagalbos norėtų. Galėtumėte sakyti: „Aš norėčiau būti šalia taip, kaip Tau būtų geriausia. Jei žinai, kas Tave palengvintų, būtinai pasakyk.“
• Leiskite Žmogui Išsikalbėti Savo Tempu: Kai kurie žmonės depresijos metu yra linkę kalbėti lėtai arba gali prireikti laiko prieš pradedant dalintis. Kantriai leiskite jam ar jai pačiam išsakyti savo mintis. Galėtumėte sakyti: „Niekur neskubame, turime laiko - aš esu šalia ir klausausi.“
• Padėkite Suvokti, Kad Yra Erdvė Jaustis Saugiai ir Kalbėti Atvirai: Dažnai žmogui gali būti sunku patikėti, kad gali jaustis saugus. Patikinkite, kad jam ar jai nereikia bijoti pasisakyti ar pripažinti savo silpnumų. Galėtumėte sakyti: „Tu gali dalintis viskuo, kas Tave slegia. Aš čia tam, kad išklausyčiau ir suprasčiau, be jokių vertinimų.“
• Palaikykite Emocinį Ryšį Per Fizinį Kontaktą (jei jis pageidaujamas): Kai kurie žmonės sunkiais momentais jaučiasi geriau tiesiog turėdami fizinį artumą. Jei jaučiate, kad žmogui tai priimtina, gali padėti paprastas peties paglostymas arba laikymas už rankos. Pasitikrinkite: „Ar būtų gerai, jei laikyčiau Tave už rankos?“

Šie bendravimo būdai padės Tau būti geresniu klausytoju ir suteikti artimajam erdvę, kurios jis ar ji gali labai reikėti. Atvirumas ir nevertinantis požiūris sukuria saugią aplinką, kurioje žmogus gali atsiverti ir jaustis labiau palaikomas savo išgyvenimų metu.

Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis

Ko Nereikėtų Sakyti:

• Tikrai nepadėsite savo artimajam sakydami „atsipeikėk“, „visiems kartais būna sunku“ , „aš tau niekuo negaliu padėti, kapstykis pats/pati“, „kiti žmonės kaip žmonės, o kas tau negerai?“, „kodėl tau negerėja?“, „kiti turi daug rimtesnių problemų ir susitvarko“ ar „tiek visko gyvenime turi, tai kaip tu gali norėti mirti“ ir t.t. Nepamokslaukite ir nesitikėkite, kad nuo jūsų „pamokymo“ žmogus pasveiks.
• Nekritikuokite ir nesmerkite. Nesakykite „tu turėtum būti optimistiškesnis“ ar „tu viską išsigalvoji“ - tarsi depresiją būtų galima pasirinkti. Pagalvokite, ar įmanoma, kad žmogus pats norėtų pasirinkti sirgti depresija? Tai pat nenuvertinkite artimojo skausmo: klausdami, kodėl žmogus „į viską taip jautriai reaguoja“ sukelsite žmogui gėdos jausmą ir pastiprinsite neigiamus įsitikinimus apie save. Depresija nėra būdo bruožas, jautrumas ar silpnumas - depresija liga, kurios asmuo negali tiesiog imti ir suvaldyti. Galiausiai, nesakykite „tu man jau atsibodai su savo skundais“. Depresija sergantis žmogus ir taip jaučiasi nuolatos beviltiškas(-), kaltas(-a) dėl būtų ir nebūtų dalykų ir našta pasauliui. Išgirdus iš artimo žmogaus, kad jį/ją sunku pakęsti, gali jaustis dar blogiau.
• Netaikykite „griežtos meilės“ technikų. Yra žmonių, kurie galvoja, kad depresija - silpnumas, kurį galima įveikti valios pastangomis ir norėdami, kad žmogus keistųsi, kaip „motyvacinę“ techniką naudoja ultimatumus („arba atsipeikėk, arba paliksiu tave“), ribų peržengimą (pvz., per prievartą verčia žmogų daryti tai, ko jis/ji nenori), nesikalbėjimą („kol tau nepraeis, aš su tavimi nešnekėsiu) ir pan.
• Nepersistenkite su patarimais. Natūralu, kad kai mylimas asmuo kenčia, norisi padėti. Kartais padėti norisi taip stipriai, kad su pagalba ir patarimais persistengiama.

Profesionalios Pagalbos Svarba: Skatinimas Kreiptis į Specialistus

Depresija yra sudėtinga būklė, kuri dažnai reikalauja profesionalios pagalbos. Nors artimo žmogaus palaikymas yra itin svarbus, tik specialistas gali suteikti gilesnį emocinį gydymą ar skirti reikalingą terapiją. Visgi kai kuriems žmonėms yra sunku žengti pirmą žingsnį ir pripažinti, kad jiems reikia pagalbos. Būtent čia gali pasitarnauti Tavo supratingumas ir švelnus padrąsinimas.

Štai Keletas Būdų, Kaip Galite Subtiliai Pasiūlyti Pagalbą Be Spaudimo:

• Kalbėkite Apie Pagalbą Kaip Apie Normalų Žingsnį: Padrąsindamas (-a) artimą žmogų kreiptis į psichologą, padėkite jam suprasti, kad pagalbos prašymas yra visiškai normalus žingsnis. Galėtumėte sakyti: „Labai daug žmonių eina pas psichologus, kad susitvarkytų su jausmais, ir tai yra labai svarbus savęs rūpinimosi būdas.“
• Pasidalinkite Savo Ar Kitų Patirtimi: Kartais depresiją išgyvenantys žmonės bijo stigmos, susijusios su pagalbos prašymu. Galėtumėte pasidalinti savo ar kitų žmonių istorijomis (be vardų ar detalių), kurios parodys, kad kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą yra normalu ir efektyvu. Sakykite: „Pažįstu žmonių, kurie kreipėsi į psichologą ir jiems tai labai padėjo. Jie jautėsi labiau suprasti ir rado būdų, kaip lengviau susitvarkyti su savo jausmais.“
• Pasiūlykite Pagalbą Surandant Psichologą: Jei matote, kad artimajam sunku imtis praktinių žingsnių, pasiūlykite padėti jam ar jai surasti tinkamą specialistą. Galėtumėte sakyti: „Aš galiu padėti Tau rasti psichologą arba pasitikslinti, kokios yra galimybės. Man būtų malonu kartu tai išsiaiškinti.“
• Pasiūlykite Galimybę Kreiptis į Pagalbą Internetu: Kai kurie žmonės dėl įvairių priežasčių gali nenorėti eiti į fizinį susitikimą, todėl verta pasiūlyti galimybę pradėti nuo nuotolinių konsultacijų. Sakykite: „Yra puikių specialistų, kurie konsultuoja internetu, jei taip Tau būtų lengviau pradėti.“
• Sukurkite Saugią Erdvę, Kurioje Žmogus Gali Atvirai Kalbėti Apie Savo Baimes: Kartais depresija sergantis žmogus gali jaustis nesaugiai galvodamas apie specialistą, bijodamas, kad bus vertinamas ar nesuprastas. Sukurkite erdvę, kurioje jis ar ji gali atvirai pasikalbėti apie tai, kas kelia nerimą. Galėtumėte sakyti: „Jei dėl ko nors nerimauji kreipdamasis į psichologą, mielai Tave išklausysiu. Visada geriau aptarti, kas Tau kelia nerimą.“
• Priminkite, Kad Tai Yra Savęs Rūpinimosi Aktas: Padėkite jam ar jai suprasti, kad kreipimasis pagalbos - tai rūpinimasis savo gerove, o ne silpnumo ženklas. Galėtumėte sakyti: „Visi mes kartais turime pasirūpinti savimi, ir kreiptis pagalbos yra didelis rūpinimosi savimi žingsnis.“
• Nespauskite - Leiskite Pačiam Priimti Sprendimą: Svarbu, kad žmogus pats nuspręstų, kada jis pasirengęs žengti šį žingsnį. Nesiūlykite pagalbos per dažnai ir neskubinkite, nes tai gali sukelti pasipriešinimą. Jei jis ar ji kol kas nėra pasirengęs (-usi), parodykite, kad tai yra visiškai priimtina: „Kai ir jei nuspręsi, kad norėtum pagalbos, aš būsiu čia ir palaikysiu Tavo sprendimą.“
• Palaikykite artimojo medicininius sprendimus. Nesivelkite į ginčus, reikia ar nereikia gerti vaistus - jei depresija sergantis žmogus yra suaugęs ir jūsų patarimo dėl vaistų neprašo, nepriiminėkite sprendimų už jį/ją, tai paties žmogaus ir jo gydytojų reikalas. Tačiau jei jau žmogus apsisprendė gerti antidepresantus, juos svarbu vartoti reguliariai. Tad jei pastebite, kad asmuo vaistus vartoja nereguliariai, galite paklausti, ar jis/ji jau šiandien išgėrė tabletę. Be to, jei jūsų artimasis sako, kad nuo vaistų jaučiasi „keistai“, vaistai „neveikia“ ar kaip tik „per stiprūs“, galite padrąsinti artimąjį kreiptis į medikus vaistų pareguliavimui.
• Palaikykite artimojo gijimą psichoterapijoje. Jei artimajam nedrąsu, galite jį/ją pirmąjį kartą palydėti pas psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą. Jei artimasis prašo ir sutinka - eikite į psichoterapiją kartu.

Svarbu prisiminti, kad net sunkios depresijos formos gali būti sėkmingai gydomos. Gydymas dažnai susideda iš vaistų ir psichoterapijos derinio.

Rūpinimasis Savimi: Būtina Sąlyga Efektyviai Pagalbai

Kai padedate artimam žmogui, kuris išgyvena depresiją, natūralu jausti didelę atsakomybę, rūpestį ir norą jam padėti. Tačiau labai svarbu prisiminti, kad ir Tavo emocinė sveikata yra tokia pat svarbi. Nuolat rūpindamasis (-i) kitais, gali lengvai pats (-i) emociškai išsekti, prarasti energiją ar net pajusti savotišką kaltę, jei žmogui, kuriam padedi, negerėja taip greitai, kaip tikėjaisi. Rūpinimasis savimi leis Tau būti išlikti geru palaikytoju ir suteikti artimam tikrą, ilgalaikį palaikymą.

tags: #artimas #zmogus #serga #depresija