Alkoholizmas - tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kasmet dėl alkoholizmo miršta trys milijonai žmonių. Didelis vartojamo alkoholio kiekis Europoje, o ypač Lietuvoje, lemia didelį mirčių skaičių ir ligų naštą nuo lėtinių ir ūmių ligų, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, kepenų cirozės, taip pat mirčių dėl tyčinių bei netyčinių sužalojimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Alkoholis labai keičia žmogaus elgesį: sumažėja elgesio kontrolė, sprendimai priimami neįvertinus galimų pasekmių ir rizikos, išryškėja agresyvus elgesys. Ilgalaikis priklausomybės alkoholiui progresavimas sukelia ir gilina depresiją ir neretai baigiasi savižudybe.
Alkoholio poveikio stadijos
Pasak toksikologo, psichoterapeuto Tomo Viliaus Kajoko, žmogaus reakcija į bet kokią cheminę medžiagą gyvenimo eigoje keičiasi. Tai natūrali savybė, nulemta aplinkos ir paveldimumo. Žmogaus savijauta priklauso nuo to, kurioje stadijoje jis yra:
- Pirmoje stadijoje alkoholis yra daugiau slopinanti ir raminanti medžiaga.
- Antrojoje - euforizuojanti.
- Trečiojoje - išjungianti ir nuskausminanti.
Kuo ilgiau ir kuo didesnėmis dozėmis žmogus geria, tuo ryškesni visų jo organizmo sistemų antriniai pokyčiai. Reaguodamos į nuolatinį alkoholio buvimą mityboje, jos „nusikalibruoja“ į naują nulinį tašką, taigi pradeda veikti remdamosi kitokiu atskaitos tašku. Dėl to negerdamas žmogus tampa dirglesnis, irzlesnis, o išgėręs alkoholio yra „normalesnis“ nei negėręs. Kai kuriems žmonėms reikia išgerti gerokai daugiau, kad jie pasijustų normaliai, todėl net daug išgėrę jie lieka santykinai blaivūs ir laikosi ant kojų. Tokie žmonės džiūgauja, kad yra labai atsparūs alkoholiui, nors iš tiesų jų organizmas jau smarkiai išsiderinęs. Bene nemaloniausia trečioji - išsekimo ir lėtinio nuovargio - stadija, kai visose organizmo sistemose ima vyrauti stresinis atsakas į alkoholį. Žmogus patiria stresą tiek gerdamas alkoholį, tiek negerdamas. Net medžiagų apykaita persitvarko taip, tarsi būtų nuolatinė streso būsena.
Žmonės alkoholį matuoja ne išgertu kiekiu, o poveikiu. Pavyzdžiui, jaunystėje žmogui užtekdavo išgerti taurę ar dvi, kad jam būtų linksma ir smagu. Dabar jis išgeria butelį vyno ar daugiau ir skundžiasi, kad blogai jaučiasi.
Naujos gėrimo mados
Nors pirminis alkoholio poveikis - raminamasis, dalis žmonių išgėrę tampa konfliktiški. Pasak mediko, egzistuoja tam tikro tipo, paveldimo per vyriškąją liniją, žmonės. Paprastai jie pradeda gerti gana anksti - iki 20 metų. Šie žmonės išgėrę tampa pikti, priekabūs, patenka į keblias situacijas, t. y. arba jie patys ką nors primuša, arba juos kas nors primuša. Tačiau paprastai alkoholis žmogų piktesniu daro antroje arba trečioje stadijoje. Taip iš esmės pasireiškia alkoholio stoka.
Taip pat skaitykite: Gedulas po savižudybės: dvasinis aspektas
Tai, kaip mes elgiamės su savimi ir aplinka, priklauso ne nuo tiesioginio alkoholio poveikio. Jis tiesiog nuima kaltės ir atsakomybės varžtus. Motyvai, kodėl žmonės geria alkoholį, patys įvairiausi, nes alkoholis veikia labai skirtingas neuromediatorių sistemas. Vieni žmonės geria, nes jie nerimauja, kiti liūdi, treti per daug nesusimąsto apie tai, nes geriama jų aplinkoje. Alkoholis dėl savo cheminių savybių ima palaipsniui stimuliuoti malonumo-paskatos sistemą, todėl po tam tikro laiko žmogus pajunta, kad alkoholis ne tik skanus gėrimas, bet ir puiki priemonė apsvaigti - šis apsvaigimas susijęs su dopamino ir serotonino hormonų stimuliacija.
Jei žmogui, išgėrus alkoholio, pasidaro bloga, jį pykina, tai reiškia, kad jo organizmo sistemos nespėja sureaguoti į dėl alkoholio pasikeitusią situaciją, tačiau kai jis išsiblaivo, viskas vėl atsistoja į savo vietas. Tačiau jei žmogus geria ne pirmus metus, yra išmokęs gerti, išmokęs į alkoholį reaguoti savo smegenis, jo organizmo sistemos taip greitai neatsistato, kadangi jos pasižymi inertiškumu. Toks žmogus kitą rytą pabudęs jaučiasi lyg vis dar būtų girtas, tarsi iš vakaro būtų gėręs daugiau nei iš tiesų. Paradoksas - kitą dieną žmogus turi išgerti tam, kad geriau jaustųsi. Tai rodo, kad jis patiria alkoholio stoką, o 50 g gėrimo užpildo šį neuromediatorinį vakuumą. Pradžiai to užtenka, bet kiekvieną kartą žmogus pagiriojasi 15-20 min ilgiau. Ir kai galiausiai jis persirita per 3-4 paras, patenka į vadinamąją deficitinę gėrimo stadiją, kai iš esmės geriama ne todėl, kad gali pasijusti gerai, bet todėl, kad nesijaustų labai blogai. Tokie žmonės paprastai jau neišsiverčia be vienokios ar kitokios medikų pagalbos. Dar iki trijų parų, t. y. žmonės, kurių užgėrimai trunka iki trijų parų, grieždami dantimis, bet dar eina į darbą - pagiriojasi, prakaituoja darbo vietoje, bet išsilaiko. Beje, tai klasikinis šiaurietiškas gėrimo būdas.
Pastaruoju metu daugėja žmonių, kurie geria iš pirmo žvilgsnio ne itin daug - 2-3 taures vyno per dieną, bet kasdien. Tai laikoma nauju gėrimo būdu. Jie ne visada aiškiai supranta, kas su jais darosi, kai ima prakaituoti, sutrinka jų miegas. Mat nors jie nesijaučia apsvaigę, organizmas patiria didžiulį stresą. Kai tokie žmonės nustoja vartoti alkoholį, po dviejų savaičių jų sveikata susitvarko. Taip pat vis daugiau pacientų ateina jau su 2-3 metų gėrimo stažu - maždaug po butelį vyno kasdien. Darbe jie sugeba išsilaikyti, nes dažniausiai geria po darbo. Tai dažna žurnalistų, teisininkų, gydytojų, policininkų, mokytojų bėda. Tokie žmonės be pasekmių sugeba dirbti net iki 10 metų, tačiau vėliau turi arba susilaikyti nuo alkoholio, arba iškrenta iš savo aplinkos.
Kaip pagreitinti prasiblaivinimo laiką
Fiziologinį alkoholis neveikia tik vieno organo, ir kol kas nežinoma, kodėl. Tai inkstai. Visiems kitiems jis daro žalą - kepenims, kasai, širdžiai, kraujagyslėms, plaučiams, smegenims, periferiniams ir centriniams nervams, regai ir pan. Tuo tarpu pykinimas padauginus alkoholio dažniausiai atsiranda ne dėl kasos ar kepenų pažeidimų, nors stiprius gėrimus vartojantys žmonės dažnai turi tokių problemų, o dėl smegenų dirginimo.
Geriantys žmonės labiausiai jaudinasi dėl kepenų, tačiau dažnai nukenčia galva.
Taip pat skaitykite: Patarimai depresijai įveikti
Paprastai teigiama, kad vyras neturėtų išgerti daugiau 2 gryno alkoholio vienetų su valandos pertrauka per dieną, moteris - vieno vieneto. Toks kiekis laikomas saugiu ir galbūt net naudingu sveikatai. Vienas vienetas - 10 g gryno spirito arba apie 120 ml vyno. Butelis alaus dažniausiai jau turi 2,5 vieneto. Yra kita riba, įspėjanti apie žalą. Moterims tai daugiau nei 2 vienetai per dieną arba 14 vienetų per savaitę, vyrams - 3 vienetai per dieną ir 21 vienetas per savaitę. Ir jokiu būdu neturėtų būti per trumpą laiką išgeriami 4-5 vienetai moterims arba 6-7 vienetai vyrams. Taigi jei visą savaitę ar dvi savaites negeriama, tai nereiškia, kad visą sutaupytą alkoholio kiekį galima išgerti per vakarą ar savaitgalį.
Funkcinis smegenų gebėjimas atsistatyti yra daug spartesnis nei alkoholio skaidymas organizme. Formaliai žmogus jaučiasi prasiblaivęs, tačiau jo kraujyje alkoholio gali būti gerokai daugiau nei leidžia įstatymas. Mat kepenys neskaido daugiau nei 20 ml gryno alkoholio per valandą, t. y. reguliariai geriančio žmogaus kepenys per valandą gali suskaldyti apie 50 ml degtinės, negeriančio žmogaus - 10-15 ml. Taigi jei žmogus nėra užkietėjęs girtuoklis, butelį degtinės jo organizmas skaldys visą parą. Be to, sutrinka subjektyvūs pojūčiai. Žmonės, kurie išgėrę sėda prie vairo, paprastai mano, kad yra pakankamai blaivūs. Ir kuo dažniau geriama, tuo mažiau galima pasikliauti šiuo jausmu. Pagaliau neuromediatorių sistemos, lemiančios mūsų nervų sistemos būklę, taip išsibalansavusios, kad mes vis dar kitaip suvokiame erdvę.
Dauguma būdų, kaip greičiau išsiblaivyti, yra mitai, nes mes vis tiek blaivomės tam tikru greičiu. Per plaučius ir su šlapimu pasišalina tik mažoji dalis alkoholio, organizmui reikia jį suskaidyti. Tačiau jei geriant valgoma, manoma, kad kepenys šiek tiek apsaugomos ir joms lengviau skaidyti alkoholį. Kad procesas vyktų sėkmingiau, maiste turėtų būti daug angliavandenių. Alkoholio skilimą stabdo parūgštėjusi terpė, todėl jos šarminimas mineraliniu vandeniu arba tiesiog didesni skysčių kiekiai padeda sumažinti rūgštingumą. Taigi jei žmonės geria mažiau koncentruotą alkoholį arba kartu išgeria daugiau skysčių, jie jaučiasi geriau. Dažnai nuo apsinuodijimo alkoholiu siūloma raugintų kopūstų sriuba nors yra rūgšti, tačiau visi gėrimai, kuriuose yra daug suskilusių terpių, apsaugo ląsteles. Taigi visokius bizalus, raugalus, sultinius geriantys žmonės kaip ir pataiko į koją su logika, kad skysčiai neturėtų būti gėli. Jie turėtų būti arba sūrūs, arba saldūs. Metaboliniu požiūriu pastarieji net geriau - pavyzdžiui, saldžios apelsinų sultys, saldi arbata.
Nuostata, kad savijautai kenkia skirtingų alkoholio rūšių maišymas, taip pat mitas. Tiesiog maišantieji gėrimus išgeria daugiau, nes būna jau nusiteikę prisigerti. Pavyzdžiui, jei žmogus per vakarą išgeria 4-5 bokalus alaus, po to prideda vyno ar degtinės, susidaro mažiausiai 15-20 gryno alkoholio vienetų, o kitą kartą - ir 40. Natūralu, kad kitą dieną jis jausis blogiau.
Alkoholizmo stadijos
Kaip progresuojanti liga, alkoholizmas natūraliai pereina į tris palaipsniui viena kitą keičiančias stadijas. Perėjimas iš vienos stadijos į kitą vyksta palengva ir nepastebimai. Šis susirgimas niekada neprasideda staiga. Prieš pirmąją alkoholizmo stadiją būna vadinamas „saikingo“, epizodinio alkoholio vartojimo periodas, kuris gali tęstis įvairiai - nuo metų iki dešimties. Linkę į alkoholizmą žmonės praeina šį etapą labai greitai, kartais net per kelis mėnesius. Vėliau „saikingas“ vartojimas praranda vadinamą „kultūringumą“, ir nepastebimai įžengiama į pirmąją alkoholizmo stadiją. Kiekvienas alkoholikas pradėjo nuo pradžių - „saikingo“ alkoholio vartojimo. Sustabdyti šią ligą gali tik visiška blaivybė. Kaskart sugrįžęs prie alkoholio, alkoholikas puola vis žemiau.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Alkoholizmo stadijos:
Pirmoji alkoholizmo stadija: Žmogus pradeda jausti trauką alkoholiui ir neįsivaizduoja (nors gali teigti priešingai) savo gyvenimo be alkoholio. Pradeda bet kokia proga ir be progos vartoti alkoholį, dingsta išgerto alkoholio kontrolė ir situacinė kontrolė, todėl išgėręs gali padaryti tai, ko blaivas niekada nepadarytų. Savijauta po išgertuvių patenkinama, poreikio pagirioms dar nėra. Atsiranda alkoholinės amnezijos - atminties praradimas išgertuvių metu. Tai dideli mėgėjai išgerti, išrankūs „žinovai“: mėgsta gerus vynus ir brangius stiprius gėrimus. Pirmoje stadijoje, kaip taisyklė, gerti nemetama, nes sveikata dar pakenčiama, dar „leidžia“ vartoti alkoholį, todėl atsiranda gilus įsitikinimas, kad alkoholis pakenkti negali. Atvirkščiai, šioje stadijoje dažnai įtikima alkoholio „naudingumu“ - šį mitą patvirtina geriančios „liaudies išmintis“. Pirmoji stadija gali tęstis keletą metų, perėjimas į antrąją stadiją yra nepastebimas.
Antroji alkoholizmo stadija: Prie pirmosios stadijos simptomų prisideda pagrindinis alkoholizmo požymis - abstinencinis sindromas (pagirios). Lengvesniais atvejais alkoholikas gali kentėti pagirias iki vakaro ir „pataiso“ sveikatą po darbo. Sekantis priklausomybės etapas ateina tuomet, kai iki vakaro žmogus kentėti jau negali ir „taiso“ sveikatą per pietus. Toliau jau ir iki pietų kentėti sunku, todėl sveikata „pataisoma“ iš ryto, ir su laiku vis anksčiau ir anksčiau. Pagirių malšinimas alkoholiu anksti ryte ar naktį rodo alkoholizmo perėjimą į daugiadienio gėrimo stadiją. Ji gali tęstis kelias dienas, savaites ar net mėnesius. Dėl to neišvengiamai prasideda problemos darbe ir šeimoje. Gyvenimas pasidaro nekontroliuojamas, bet pripažinti tai sau yra baisu. Alkoholis tampa dominuojantis sąmonėje, be jo gyvenimas atrodo beprasmiškas. Šeima, darbas ir visa kita pasitraukia į antrą planą. Vieni geria beveik pastoviai, kiti su pertraukomis, bet abiem atvejais liga progresuoja, nes sustabdyti ją gali tik visiška blaivybė.
Trečioji alkoholizmo stadija: Logiškas ir dėsningas daugiamečio alkoholio vartojimo finalas. Tai degradacijos stadija. Požymiai ir pasekmės itin sunkios - beveik nesiliaujantis, nuolatinis alkoholio vartojimas, sunkus abstinencinis sindromas, alkoholiniai įvairių vidaus organų pakenkimai, alkoholinės psichozės, alkoholinė silpnaprotystė, baltoji karštinė, aukštas mirtingumas ir t.t. Remiantis statistikos duomenimis alkoholio vartojimas yra siejamas 80% su savižudybėmis, 50% žmogžudystėmis, 80% su mirtimis nuo gaisro, 40% su kelių eismo nelaimėmis, 30% su mirtinų kelių eismo įvykiais ir 15% su nuskendimais.
Priklausomybės nuo alkoholio požymiai
Tai yra nenumaldomas troškimas išgerti. Potraukis alkoholiui formuojasi ir plėtojasi iš lėto. Iš pradžių žmogus dar gali kovoti su savo aistra, kurį laiką negerti alkoholio. Ligai progresuojant, atsisakyti alkoholio tampa vis sunkiau ir sunkiau. Visos geriančiojo mintys nuolatos nukreiptos į tikslą išgerti alkoholio, jos įkyriai persekioja ir namie, ir darbe. Alkoholis sapnuojasi naktimis. Alkoholio potraukis panašus į stiprų badą arba troškulį - žmogus pasirengęs bet kam, kad tik jį patenkintų. Alkoholio potraukis verčia atsisakyti valgio, kad tik liktų pinigų išgerti. Apimtas šio potraukio žmogus ima degraduoti kaip asmenybė.
Kitas požymis yra savikontrolės praradimas. Alkoholikas neįstengia įvertinti, kiek, kur ir kada geria. Alkoholikas geria tol kol pasigeria, nes gerdamas nesugeba savęs kontroliuoti, negali susilaikyti, praranda saiko jausmą. Pradinėje ligos stadijoje kai kuriems alkoholikams lengviau susilaikyti visai negėrus, negu, pradėjus gerti. Pagal alkoholio kiekį, kuris nuslopina savikontrolę, galima kalbėti apie ligos sunkumą.
Alkoholizmui būdinga ir pakitęs pakantumas, arba tolerancija alkoholiui. Ligos pradžioje tolerancija alkoholiui didėja. Žmogus, įpratęs girtauti, pakelia didesnes alkoholio dozes negu retai išgeriantis. Didėjant tolerancijai, silpnėja vėmimo refleksas. Kaip žinoma, vėmimas yra apsauginis organizmo refleksas, kylantis apsinuodijus dideliu alkoholio kiekiu. Retkarčiais vėmimo reflekso neturėjimas gali būti individo nepaprasto pakantumo išraiška. Tolerancija alkoholiui nedidėja be galo. Vieną gražią dieną alkoholikas pasiekia savo lubas. Po to jis gali gerti keletą metų, ir tolerancija nesikeičia. Senkant kepenų fermentiniam pajėgumui tolerancija pradeda palengva mažėti. Jis gali pasidaryti silpnesnis net už pradinį fiziologinį (normalųjį). Alkoholikui su ilgalaike patirtimi užtenka labai mažos dozės, kad pasigertų.
Alkoholį vartojant ilgesnį laiką pas alkoholikus susiformuoja abstinencinis (pagirių sindromas). Ypatingai sunki abstinencija būna po ilgalaikio užgėrimo, kuomet tam tikros smegenų dalys „pripranta“ prie kasdienių didelių alkoholio dozių ir staiga nutraukus alkoholio vartojimą atsiranda labai nemalonūs, sunkiai pakeliami bei pavojingi gyvybei sveikatos sutrikimai kaip epilepsijos priepuoliai, „baltoji karštinė“, nemiga, didelis nerimas, kūno tremoras, pykinimas, vėmimas.
Kodėl išgėręs žmogus padaro tai, ko nebūtų padaręs blaivus
Pasak Vilniaus priklausomybių ligų centro psichologo Vytauto Jurkuvėno, žmogaus elgesys išgėrus keičiasi todėl, kad jis daug sunkiau kontroliuoja savo impulsus. Alkoholis dažnai nuima „stop“ mygtuką. Mes visi išgėrę daugiau kalbame, daugiau pasakome ar padarome. Tai liečia tiek smulkmenas, tiek svarbius padarinius. Daug nusikaltimų padaroma apsvaigus nuo alkoholio, nes jis prideda drąsos ir susilpnina kritinį mąstymą. Jei mes būtume blaivūs, įvertintume visas pasekmes, o apsvaigę sunkiau galime apie jas galvoti. Jei žmogus dar turi ir agresijos kontrolės problemą, šeimoje prasideda smurtas, kadangi alkoholis šią kontrolę dar labiau sumažina. Šias abi problemas galima spręsti, bet žmonės, jas turintys, dažniausiai nenori to daryti, kol nepriverčia pasekmės. Pavyzdžiui, šeimos nariai gali gąsdinti, kad paliks, bet iš tiesų jiems taip pat labai sunku išeiti. Kai jau žmogus patenka į policiją, netenka žmonos, vaikų, priklausomybė paprastai būna pakankamai pažengusi. Kita vertus alkoholis ir smurtas nebūtinai būna kartu. Alkoholikas gali ir nesmurtauti šeimoje.
Alkoholizmo gydymas
Alkoholizmo gydymas - labai sudėtingas, reikalaujantis paties paciento pasiryžimo ir motyvacijos, procesas. Tai liga visam gyvenimui. Į gydymą įtraukiami ir artimieji. Iš pradžių gali atrodyti, kad įveikti šią klastingą ligą yra neįmanoma, tačiau taip nėra. Jeigu jaučiatės pasiruošęs pakeisti savo gyvenimą, kreipkitės pagalbos į specialistus, jie jums atsakys į visus rūpimus klausimus ir padės spręsti kylančias problemas.
tags: #artimas #zmogaus #priklausomybe #nuo #alkoholio