Ar kada pagalvojote, kodėl vieni žmonės nuolat ieško naujų įspūdžių, o kiti vertina stabilumą ir rutiną? Kodėl vieniems viskas greitai nusibosta, o kiti gali ilgai ir nuobodžiai siekti užsibrėžto tikslo? Asmenybės psichologija padeda atsakyti į šiuos klausimus ir suprasti, kas lemia mūsų individualius skirtumus. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra asmenybės bruožai, kodėl kai kuriems žmonėms viskas greitai nusibosta ir kaip su tuo susidoroti.
Asmenybės bruožų įtaka santykiams
Kai mąstau apie visus tuos žmones, įkliuvusius į narcizų spąstus, ir po to negalinčius išsivaduoti, ir kai pagaliau išsivaduoja, į ją jie būna pavirtę, labai norisi įspėti. Bet narcizai nėra lengvai pagaunami paukšteliukai. Narcizas visiems naujai sutiktiems žmonėms rodo tik gerąją, paradinę savo pusę! Todėl taip sudėtinga jį atpažinti tik pradėjus bendrauti.
Kaip atpažinti narcisą: 16 požymių
Norisi įspėti, kai mąstau apie žmones, įkliuvusius į narcizų spąstus. Narcizai nėra lengvai pagaunami, nes naujiems žmonėms rodo tik gerąją pusę. Todėl sudėtinga juos atpažinti pradėjus bendrauti. Štai 16 požymių, kurie gali padėti atpažinti narcisistinę asmenybę:
- Stengiasi save visaip apibūdinti, ir kaip taisyklė, iš gerosios pusės. Koks aš nuostabus, aš pats geriausias ir t.t. Pastebėjau, kad žmonės, kurie yra tikrai daug pasiekę kažkokioje srityje ir yra ne narcizai, nepuola to aiškinti kitiems žmonėms. Dažniausiai net paklausti, savo darbus, sporto pasiekimus, pajamas, įtakingus ryšius ar turtus apibūdina kukliai, vienu žodžiu ar sakiniu, ir gana greitai nusuka kalbą į kažkokią kitą temą. Tuo tarpu narcizai nepasikuklina ryškiai nupiešti savo pasiekimus. Arba savo paties kaip žmogaus šaunumą. Todėl man žmogus, kuris jaučiasi turintis man papasakoti, koks jis nuostabus, iš karto dabar sukelia įtarimą.
- Dėl visko, kas kada nors pasisuko blogai, tas žmogus kaltina kitus. Jeigu išsiskyrė, tai žmona buvo psichiškai nesveika. Jeigu darbe situacija bloga, tai kalti kolegos ir viršininkai, jeigu susidarė pavojinga situacija eisme, tai kaltas tas kitas vairuotojas. Ir t.t. ir pan.
- Jei to žmogaus gyvenime yra visiškai nutrauktų buvusių labai svarbių santykių. Ne tai, kad nutrūkusių. Išsiskyręs žmogus nebūtinai bus narcizas. Tačiau jeigu yra žmonių, kurie jų gyvenime iš pradžių vaidino svarbią rolę, tačiau su jais visiškai nebebendrauja.
- Pasitaikė situacijų, kurios nebuvo kažkokios specialiai sukonstruotos prieš jus, tačiau tas žmogus labai aiškiai savo elgesiu parodė, kad neatsižvelgia į jūsų jausmus. Tarkime, kažką suorganizavo, kas neišvengiamai turėjo įtakoti ir jus, bet nepaklausė jūsų nuomonės, ar jums taip tinka. Nors tarkime, visos kitos aplinkybės, kaip ir savaime suprantamos - jis kviečia tėvus į savo namus, bet tokia maža smulkmena - jūs kątik persikraustėt pas jį, jam susitikti su savo tėvais yra normalu, tačiau jis nepagalvojo ir nepaklausė jūsų, ar jūs jau pasiruošusi irgi susitikti su jo tėvais.
- Jei žmogus pasakoja apie save, kad kiti jį laiko agresyviu, tai vadinasi, jis ir yra agresyvus. Nors jis tai pasakodamas labai stebisi, kokie visi keisti, kad taip mano. Ir nors jūs niekada nematėte to žmogaus agresyvaus, vis dėlto tai yra rimtas ženklas. Nepamirškite, kad narsicizmas yra prieraišumo sutrikimas. Tai reiškia, kad narcizai neprisiriša prie kitų žmonių tokiu lygiu, kaip visi kiti žmonės. O tai reiškia, kad vieną dieną jis taps agresyviu ir prieš jus, ir tas gilus ryšys, kuris, jūsų manymu dabar jus sieja, tam nesutrukdys.
- Stebėkite, ar tai, ką apie save pasakoja narcizas, iš tiesų 1:1 atitinka realybę. Tiesiog stebėkite ir analizuokite. Vyras gali jums pasakoti apie tai, kaip jis 11 metų su žmona, ir kad jam su ja jausmas lygiai toks pats, kaip ir pirmą dieną po vestuvių. Jis gali jums pasakoti, kaip jisai padovanojo jai 11 dovanų vienuoliktųjų santuokos metinių proga. Tačiau jei esate kartu komandiruotėje, stebėkite, ar tikrai jis būtent jai pirmai perka lauktuvių, ir ar didžiausias kiekis lauktuvių bus būtent jai. Nepamirškite, kad narcizai yra puikūs manipuliuotojai! Jis gali net kalbėti, kad ieško dovanų jai, ir gali netgi eiti į moterims skirtas parduotuves, apžiūrinėti, kilnoti rankose ir netgi neštis link kasos moteriškas prekes! O jūs stebėkite, už kiek iš jų jis realiai sumokėjo pinigus! Gali paaiškėti, kad nei vienos! Arba, jeigu žmogus pats apsirengęs prabangių firmų drabužiais, o lauktuvių perka iš parduotuvės, kur viskas po 1€. Todėl stebėkite, stebėkite, stebėkite!
- Ar nemeluoja? Įvertinant tai, kad narcizai moka gerai maskuotis, melas gali būti ir netiesioginis. Atkreipkite dėmesį į “slidžias” situacijas. Vienas mano pažįstamas nuolat kartojo “mano žodį gali nunešti į banką kaip užstatą”, suprask, koks jis patikimas. Ir aš tikėjau, kad jis niekada nemeluoja. Vieną vakarą jam reikėjo pasiteisinimo, kodėl jis taip vėlai negrįžta namo. Jis paskambino savo žmonai ir jai pasakė, kad man reikia į supermarketą, ir jis mane turi ten nuvežti. Kai padėjo ragelį pasakė man: “Dabar mes važiuosim į supermarketą, nes aš niekada nemeluoju.
- Ar laikosi savo žodžio? Dar vienas pavyzdys. Su žmogumi, kuriuo irgi pasitikėjau, susitarėme daryti tokį vieną projektėlį. Aš turėjau nuvykti į vieną vietą ir jis žadėjo padengti pusę kelionės išlaidų. Kai aš grįžau ir suskaičiavau kelionės išlaidas ir paprašiau pusę gražinti, jis man pareiškė, kad aš dėl to, kad aš kitoje nesusijusioje situacijoje pasielgiau ne taip, kaip jam patiko, jis nebegrąžins man žadėtosios pusės išlaidų. Esmė tokia, kad apie išlaidų pasidalinimą mes buvome aptarę, o kad tai susiję su dar kažkokiomis papildomomis sąlygomis - ne.
- Ar jums taiko tuos pačiaus standartus, kaip ir sau? Manau, kad šitas punktas labai svarbus, nes labai daug ką parodo. Vienas žmogus, kuris po to man pasirodė atitinkantis narsicistinę asmenybę, labai reikalaudavo, kad jei kur nors susitardavom vykti kartu ar susitikti, kad būtinai nevėluočiau ar nevėluotume. Jis nesibodėdavo pasakyti ankstesnį laiką, kad tik jam nereiktų laukti. Pavyzdžiui, paskambindavo, kad jau yra prie pat, ir kad išeičiau į gatvę, ir man tekdavo prie gatvės stovėti dar 10 - 15 minučių ir jo laukti.
- Ar tas žmogus tampa labai nekantrus ir labai susinervina, kai situacija nenumatytai pasisuka ne taip, kaip jis tikėjosi? Ar reakcija yra adekvati situacijai? Ar prasižengimo ir bausmės dydis yra adekvatus?
- Kaip jis vairuoja? Aš pastebėjau, kad šio tipo asmenybės mėgsta aštrius pojūčius už vairo ir vairuoja su neadekvačia rizika, taip sakant “raižo” gatvėse. Arba juos ištinka neadekvačiai didelis pykčio priepuolis, kai eisme vyksta ne taip, kaip jis norėjo.
- Ar tam žmogui labai greitai viskas pasidaro nuobodu? Dažniausiai tai yra savybė, kuri neatrodo, kad praneša kažką labai svarbaus. Tačiau jeigu žmogus demonstruoja, kad labai greitai jam pasidaro visur ir nuo visko nuobodu, tai rodo, kad jam reikia didesnės nei įprastinės stimuliacijos, ir tai, kartu su kitais požymiais, gali būti vienas iš tipinio narcizo požymių. Beje, šitas, kaip ir vairavimas, yra vienas iš retų dalykų, kurie pasimato atvirai ir neužmaskuotai.
- Ar tas žmogus nesukelia jums keisto jausmo, per greitai ir perdėtai sudievindamas jus? Man yra buvę, kad viena klientė, tik pirmą kartą susitikus su ja, ir dar net deramai nepabendravus, man pasakė: “man jus atsiuntė dievas!”. Arba jeigu jūs susitinkate su prieš 15 metų buvusiu bendru kolega, kurio nematėte visą tą laiką, o prieš tai tebendravote 2 savaites, ir jis staiga sako: “aš tave myliu, aš tuomet rimtai svarsčiau tave vesti” ar kažką panašaus.
- Jei žmogus nuo pat pažinties pradžios intensyviai reikalauja labai daug dėmesio. Nuo trečio pasimatymo labai dažnai skambina arba siuntinėja labai daug žinučių per dieną ir neslepia arba nesugeba nusplėpti nepasitenkinimo dėl to, kad neatsakėte iš karto. Ar sukelia skandalą, kai į skambutį atsakote kitą dieną? Jei susitikimo metu jūs susimąstėte ir jūsų žvilgsnis nukrypo į save ir į tolį, jis nelaukia, kol vėl grįšite į čia ir dabar, o bando jus iš to susimąstymo akimirkos kuo greičiau ištraukti? Mojuoja rankomis prieš veidą, galbūt netgi kiša savo veidą priešais jūsų ar elgiasi kitaip vaikiškai? Ar tiesiog klausia: “kur nuplaukei mintimis?” ir jums kyla jausmas, kad tokiais veiksmais per daug įženginėja į jūsų asmeninę erdvę?
- Kažko iš jūsų staigiai ir griežtai pareikalauja, nors tai neatitinka pažinties etapo, kuriame esate. Tarkime, jūs dar apskritai neapsisprendėte, kad esate pora, ir apie nekalbėjote, o jis staiga griežtai pasako: “daugiau niekada taip nedaryk”, tarsi turėtų teisę subarti kaip kokį vaiką.
- Jeigu viskas atrodo kažkaip per tobula, tai greičiausiai taip ir yra. Kaip sakiau, santykių pradžioje narcizus labai nelengva identifikuoti. Tai yra jų didysis per visą gyvenimą ištobulintas talentas - pateikti save kaip nuostabų žmogų ir rasti kelią į kito žmogaus širdį. Todėl visiškai normali santykių dinamika yra tokia, jis sudaro pirmą nuostabaus žmogaus įspūdį! Jis atrodo toks puikus, pastebimai geresnis už visus kitus, jūsų sutiktus anksčiau, kad jums tos mažos smulkmenos, mano aprašytos aukščiau, gali atrodyti labai nereikšmingos. Tačiau vistik jeigu esate nudegę su narcizais, verta pasitikrinti su šiuo sąrašu. Tačiau jeigu atitinka bent trys ar penki punktai ir jūs nesate tikri, ar nesate per daug apžavėti šio žmogaus, t.y. ar tikrai jis neatitinka ir likusių punktų, tai patarimas būtų reguliuoti savo bendravimą su šiuo žmogumi taip, kad santykiai vystytųsi palengva. Bendraukite, tačiau atidžiai, atsargiai, nuolatos pasimatuodami ribas, ar jūsų nespaudžia, ar negreitina santykių, ar nepradeda kaltinti ir t.t. ir panašiai. Prisiminkite, kad jei žmogus ne narcizas, jis yra pajėgus suprasti priežastis, kodėl jūs norite santykius vystyti lėtai ir pamažu. Kad norite įgauti pasitikėjimą tuo žmogumi ir jį prisileisti palengva. Beje, taip ir elgiasi normalūs žmonės. Jie neturi patologinio poreikio santykius sukurti labai greitai ir su trenksmu. Jeigu tas žmogus jūsų, jis palaikys lėtą ir atsargų tvirtų santykių kūrimą. Jeigu tai narcizas, greičiausiai jį labai sunervins tokia lėta santykių eiga. Ir yra nemaži šansai, kad jį prarasite. Narcizas tiesiog neištoleruos būti tiriamas ir neprisileidžiamas greitai. Jis arba pradės dėl to kelti skandalus, arba kaltinti jus kažkuo, arba, jeigu tam nepasiduosite, nutrauks santykius. Žinoma, tai būtų labai nemalonus įvykis. Patikėkite, kas pajėgia priimti jūsų nustatytas ribas ir rodo supratimą, daug daugiau šansų, kad kai tapsite vyru ir žmona, rodys supratimą ir po vestuvių.
ADHD: kai viskas greitai nusibosta
Išsiblaškymas, impulsyvumas - tik iš pirmo žvilgsnio „nekalti“ dalykai, sutrikdantys kasdienę žmogaus veiklą. Atrodo, tai nedaro tiesioginės įtakos sveikatai, tačiau, tik atidžiau panagrinėjus savo darbo rezultatus, asmeninių santykių nesėkmes, galima suvokti, kad dėl to kaltas ADHD (angl. attention deficit/hyperactivity disorder) - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Buvo manoma, kad ADHD sindromas būdingas tik vaikams, tačiau simptomai, atsiradę vaikystėje ar paauglystėje, išlieka suaugus ir neabejotinai daro neigiamą įtaką mūsų gyvenimo kokybei. Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos psichiatrės Tamaros Kuntelijos-Plieskės, išsiblaškymas, nekantrumas, impulsyvumas trukdo tapti geru specialistu, tobulėti ir kurti santykius. Kartais žmonės neatkreipia į save pakankamai dėmesio, nesupranta, kodėl jiems nesiseka karjera, kuo jie blogesni už kitus?
ADHD tipai ir simptomai
Išskiriami trys pagrindiniai ADHD sindromo tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Remiantis moksliniais tyrimais, šia liga dažniau serga vyrai (5:1), jiems būdingas hiperaktyvusis, o moterims - nedėmesingumo tipas. Suaugusiems žmonėms ligos simptomai pasireiškia švelniau nei vaikams, todėl nesusimąstome, kad nesėkmės mus gali lydėti ne dėl to, kad esame blogi specialistai, o todėl, kad sergame. Sergantis žmogus yra neatidus, išsiblaškęs, jam viskas greitai nusibosta, jis neramus, impulsyvus, nesugeba planuoti laiko, dažnai pamiršta raktus, piniginę. Tokie žmonės labai šnekūs, dažnai pertraukia pašnekovus, todėl gali pasirodyti nemandagūs. Kitas svarbus aspektas, kad pacientams būdingos ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, priklausomybės, asmenybės ir nuotaikos sutrikimai. Nustatyta, kad nuo dviejų iki penkių procentų populiacijos serga šia liga, tačiau net specialistai ne visuomet diagnozuoja šį sindromą dėl daugelio priežasčių. Anksčiau manyta, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra tik vaikų liga, todėl buvo laikomasi nuomonės, kad paauglystėje simptomai išnyksta.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
ADHD diagnostika ir gydymas
ADHD diagnozuojamas atlikus visapusišką klinikinį ištyrimą ir pateikiant diagnostinį klausimyną. Anamnezėje turi būti patvirtintas simptomų atsiradimas vaikystėje, o tam būtina vyresnių šeimos narių apklausa ir dalyvavimas diagnostiniame pokalbyje. Tuomet analizuojama, ar šie simptomai tęsiasi visą gyvenimą, ar sukelia pažeidimus. Žmonės gali būti išsiblaškę, aktyvūs, energingi, tačiau tai nebus ADHD sutrikimas. Sutrikimas būna tuomet, kai simptomai sukelia funkcionavimo problemas įvairiose srityse. Pastebima, kad tokiems žmonėms, nors ir turintiems aukštą intelektą, nesiseka mokslai, asmeninis gyvenimas, jie negali įvykdyti užduočių, sunku susikaupti. Ir tik išanalizavus visus simptomus liga gali būti diagnozuota. Diagnozavus ADHD sindromą, pacientui padedama suvokti, kokia tai liga ir kaip kontroliuoti simptomus, tad gydymas prasideda nuo psichoedukacijos, kuomet žmogui yra paaiškinami ligos simptomai, eiga, gydymo galimybės. Geriausiai šios ligos gydymui tinka psichostimuliantai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino kiekį taip palengvinant simptomus. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes.
Pagalba sergantiems ADHD Lietuvoje
Lietuvoje susiduriama su situacija, kai žmonės, kuriems ADHD yra diagnozuotas svečioje šalyje, grįžę į tėvynę neranda reikiamos pagalbos. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre siūlomas kompleksinis ištyrimas ir gydymas sindromu sergantiems žmonėms. Labai svarbu tai, jog laiku diagnozavus ligą ir skyrus tinkamą gydymą, simptomai tampa kontroliuojami, o gali ir visiškai išnykti. „Ne vieno paciento teigimu, negydant ligos laikas ėjo veltui“, - sako gydytoja T. Tyrimais įrodyta, kad žmonių, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, šeimose susirgimų dažnis yra apie 20 proc. Įtaką daro ir aplinkos poveikis. Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbus prenatalinis periodas. Jei nėštumo metu motina vartojo alkoholį, narkotikus, buvo patyrusi stiprių emocinių sukrėtimų, tokiems vaikams taip pat padidėja rizika susirgti dėmesio sutrikimu.
Erico Berne'o "Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės": santykių psichologijos gidas
Tad „kiekvieno, esančio kuo nors“ konkrečioje socialinėje grupėje (bendradarbių komandoje, paauglių grupėje, draugų rate ar studentų organizacijoje), elgesys gali atrodyti neįprastas kitos socialinės grupės nariams. Priešingai, bet kuris socialinės grupės narys, kuris ima žaisti kitus žaidimus, veikiausiai bus išstumtas, tačiau greitai supras, kad jį mielai priima kita socialinė grupė. Leidyklos VAGA išleistas, klasika tapęs Erico Berne’o bestseleris „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“ - tai universalus santykių psichologijos gidas, padėsiantis atpažinti ir nesivelti į ydingus „žaidimus“ ir manipuliacijas darbiniuose ir asmeniniuose santykiuose, geriau suprasti ir koreguoti savo elgesį.
Žaidimų perdavimas iš kartos į kartą
Žaidimai perduodami iš kartos į kartą. Individo mėgstamo žaidimo ištakų galima aptikti jo tėvų, net senelių kartoje, jis perduodamas vaikams, kurie savo ruožtu, jei nebus įvykdyta sėkminga intervencija, išmokys šių žaidimų ir vaikaičius. Iš kartos į kartą perduodami žaidimai gali susilpnėti arba pakisti. Vaikų „auklėjimas“ visų pirma yra jų mokymas - kokius žaidimus žaisti. Skirtingos kultūros ir skirtingi socialiniai sluoksniai turi savo mėgstamus žaidimus. Žaidimai sumuštinio principu įsiterpę tarp neįpareigojančio bendravimo ir artimumo. Neįpareigojantis bendravimas nusibosta, kaip nusibosta ir reklamai skirti kokteilių vakarėliai. Artimumas reikalauja elgtis ypač apdairiai, nes jam savo ruožtu gali paprieštarauti vieno iš žaidžiančiųjų - Tėvo, Suaugusiojo ar Vaiko - rolę prisiėmęs asmuo. Visuomenė nepatikliai raukosi matydama atvirumą, jei jis demonstruojamas ne asmeninėje aplinkoje. Sveika nuovoka mus įspėja, kad atvirumu visuomet galima piktnaudžiauti. Vaikas bijo atvirumo, nes jį gali demaskuoti. Taigi tam, kad pabėgtų nuo neįpareigojančio bendravimo nuobodulio, išvengtų artimumo pavojaus, dauguma žmonių pasirenka kompromisą - žaidimus. Jais dažniausiai ir užpildomos pačios įdomiausios žmonių bendravimo valandos. Tai socialinė žaidimų reikšmė.
Ydingos žaidėjų rolės
Daugelį bendravimo žaidimų ypač intensyviai žaidžia sutrikusios asmenybės. Kuo sutrikimai didesni, tuo intensyviau žaidžiama. Gana keista, tačiau šizofrenikai, atrodo, atsisako žaisti žaidimus ir iš karto reikalauja atvirumo. Kasdieniame gyvenime daugiausiai žaidžia dvi grupės - Niurzglių ir Menkystų, arba Bukagalvių vaidmenis prisiimantys žmonės. Niurzglys - žmogus, pykstantis ant savo motinos. Pasigilinus paaiškėja, kad jis pyksta ant jos nuo ankstyvos vaikystės. Paprastai savo pykčiui pateisinti jis randa „vaikiškų priežasčių“. Gal kritišku berniukui brendimo laikotarpiu motina jį apleido, nes susirgo ir pateko į ligoninę, gal pagimdė per daug jaunesnių broliukų ir sesučių. O gal apleido jį sąmoningai. Nesvarbu, kaip ten buvo, tačiau nuo to laiko jis tapo niurzgliu. Moterų jis nemėgsta, nors gali būti net donžuanu. Apsisprendimą nuolat būti blogos nuotaikos jis gali pakeisti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu, panašiai kaip staiga apsigalvoja vaikai, kai ateina metas sėsti prie pietų stalo. Ir suaugusį niurzglį, ir mažą niurzgliuką nebeniurzgėti gali paskatinti tos pačios aplinkybės. Reikia išgelbėti gerą vardą, be to, mainais už privilegiją niurzgėti jam turi būti pasiūlyta kas nors vertingesnio. Niurgzlio vaidmenį prisiėmusiam pacientui nusprendus apsilankyti pas psichiatrą, jį reiktų kruopščiai parengti, pasirinkti tinkamą laiką ir nuostatas. Terapeuto šiurkštumas ar spaudimas neduos rezultatų, kaip ir susidūrimas su niurzgiančiu mažu berniuku. Ilgainiui pacientas atsilygins terapeutui už netinkamą elgesį taip, kaip mažylis anksčiau ar vėliau atsilygina netaktiškiems tėvams. Apie Niurzgles galima pasakyti tą patį, tik jos pyksta ant savo tėvo. Todėl su tokiomis moterimis bendraujantis terapeutas turėtų būti ypač apdairus. Jis rizikuoja būti priskirtas „vyrams, kurie niekuo nesiskiria nuo jos tėvo“. Šiek tiek Menkystos esama kiekviename žmoguje, tačiau žaidimų analizės tikslas yra sumažinti tai iki minimumo. Šiuo atveju Menkysta yra tas, kuris per daug jautrus Tėvo įtakoms. Tad kritiniais momentais bus trukdoma jo Suaugusiajam apdoroti duomenis bei reikštis Vaiko spontaniškumui, o padariniai, tikriausiai, bus netinkamas arba netaktiškas elgesys. Kraštutiniais atvejais Menkysta gali susilieti su Pamaivos, Prielipos ar kitomis žaidėjų rolėmis. Menkystos nereikėtų painioti su sutrikusiu šizofreniku, kurio Tėvas nefunkcionuoja, o Suaugusysis vos gyvas, todėl jis su pasauliu bendrauja iš sutrikusio Vaiko pozicijų. Įdomu, kad apskritai Menkysta yra epitetas, taikomas tik vyrams arba retais atvejais vyriško tipo moterims. Snobė yra didesnė Bukagalvė negu Menkysta, paprastai šis epitetas taikomas moterims, tačiau retsykiais juo apibūdinamas ir šiokių tokių moteriškų bruožų turintis vyras.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Sąmoningumo, spontaniškumo ir artimumo svarba santykiuose
Savarankiškumas, arba autonomija, bene svarbiausia kompetencija, padėsianti išsilaisvinti iš ydingų santykių žaidimų. Ji pasiekiamas išlaisvinus tris gebėjimus - būti sąmoningam, spontaniškam ir artimam. Sąmoningumas - reiškia sugebėjimą pačiam suvokti, patirti ir pajausti ką nors, nepriklausomai nuo kitų nuomonės, išankstinių nuostatų ar elgesio modelių, t. y. įsisąmoninus, o ne taip, kaip žmogus išmokytas. Pagrįstai galima tvirtinti, kad kūdikiai mato, girdi ir mąsto kitaip nei suaugusieji ir kad pirmaisiais gyvenimo metais jie turi gilesnį grožio pojūtį. Berniukas su džiaugsmu stebi paukščius ir gėrisi jų čiulbesiu. Bet štai pasirodo „gerasis tėvelis“, kuriam atrodo, kad jis turėtų „pasidalyti patirtimi“ ir padėti sūnui „vystytis“. Jis pareiškia: „Štai čia kėkštas, o čia žvirblis.“ Vaikas nebegali savaip matyti paukščių ar girdėti jų čiulbesio, nes dabar jis turi matyti ir girdėti juos taip, kaip nori jo tėvas. Tėvas turi savų priežasčių, nes juk tik nedaugelis žmonių gali sau leisti prabangą - gyventi klausydamiesi paukščių giesmių, tad kuo anksčiau berniukas pradės „mokytis“, tuo geriau. Gal užaugęs jis taps ornitologu. Vienas kitas žmogus vis dar gali matyti ir girdėti „savuoju“ būdu. Tačiau dauguma žmonių praradę sugebėjimą būti tapytojais, poetais ar muzikantais, jiems nepalikta jokių galimybių tiesiogiai matyti ir girdėti, net jei jie galėtų sau tai leisti. Šią patirtį jie gali gauti tik iš kažko kito. Tokio sugebėjimo atgaivinimas čia vadinamas „įsisąmoninimu“. Fiziologiškai įsisąmoninimas yra eidetinė percepcija, artima eidetinei vaizduotei. Galbūt kai kuriems individams būdingas gebėjimas išlaikyti atmintyje ir gyvai atgaminti daiktų ar reiškinių vaizdus. Eidetinis suvokimas gali pasireikšti įvairiose (skonio, kvapo, judesio) srityse. Taip gimsta menininkai - kulinarai, parfumerijos specialistai ir šokėjai, kurių amžinoji problema yra rasti auditoriją, pajėgiančią įvertinti jų kūrybiškumą. Būti sąmoningam - tai gyventi čia ir dabar, ne kur nors kitur - praeityje ar ateityje. Taikliai amerikietiškojo gyvenimo galimybes iliustruoja skubėjimas ryte į darbą. Pagrindinis klausimas - „Kur žmogaus sąmonė, kai jo kūnas automobilyje?“ Štai dažniausi atvejai.
#
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas