Šiame straipsnyje aptariama, kas yra psichologas Andrius Tamašauskas, kokias problemas jis sprendžia ir kokią pagalbą jis teikia savo pacientams. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, kuriuose A. Tamašauskas dalijasi savo įžvalgomis apie psichikos sveikatą, emocijų slėpimą ir kitus svarbius aspektus.
Įvadas
Nors psichikos sveikata tampa vis aktualesnė, o visuomenė skatinama rūpintis savimi ir kreiptis pagalbos, vis dar egzistuoja tam tikrų barjerų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Psichikos sutrikimai dažnai painiojami su somatinėmis ligomis, todėl žmonės vietoj tiesioginio kreipimosi į psichiatrus, lankosi pas kitus specialistus. Šiame kontekste svarbu paminėti psichiatro Andriaus Tamašausko veiklą ir jo indėlį į psichikos sveikatos gerinimą.
Andrius Tamašauskas: psichiatro veiklos sritys
Andrius Tamašauskas yra psichiatras, dirbantis Žaliakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centre ir medicinos centre „Neuromeda“. Jis specializuojasi psichikos ligų diagnostikoje ir gydyme, konsultuoja priklausomybių, elgesio ir emocijų, mitybos, lytinės funkcijos sutrikimų, vaiko raidos sutrikimų ir kitų ligų sukeltų padarinių klausimais.
Dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai vyresniame amžiuje
A. Tamašauskas atkreipia dėmesį į dažniausiai pasitaikančius vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimus. Pirmiausia jis pamini demenciją, kurios viena žinomiausių apraiškų yra Alzheimerio liga. Antra grupė sutrikimų yra susiję su įvairiais somatiniais susirgimais, kurių padažnėja sulaukus 65 metų. Trečioji grupė - psichologiniai sutrikimai, kuriuos patiria į pensiją išėję žmonės.
Išėjimas į pensiją ir tuščio lizdo sindromas
„Išėjimas į pensiją yra didelis šokas žmogaus psichikai. Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad jų pasitraukimas iš darbinės veiklos atrodys vienaip, tačiau realybė neatitinka lūkesčių. Žmonės dažnai jaučiasi atskirti, izoliuoti nuo kolektyvo, veiklos. Pereinamasis periodas gali būti labai sunkus iki tol, kol jie atranda save ir tinkamą savo buvimą pensijoje. Taip pat sunkumų gali sukelti ir vadinamasis tuščio lizdo sindromas (kai suaugę vaikai palieka tėvų namus), sutuoktinio netektis,“ - sako A. Tamašauskas.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Alzheimerio liga ir atminties sutrikimai
Viena žinomiausių demencijos apraiškų - Alzheimerio liga, kurios pasireiškimo atvejų vis daugėja. Pradžioje ši liga pasireiškia trumpalaikiais atminties sutrikimais, pvz., žmogus pamiršta, kur padėti raktai, ką vakar veikė, kur pastatė mašiną, ką neseniai kalbėjo. Po šios išsiblaškymo fazės atminties sutrikimai gali pasireikšti rimčiau. Žmogus gali nebepažinti artimųjų, nebesigaudyti aplinkoje. Nors paprastai tai vyresnio amžiaus žmonių liga, nedidelei populiacijos daliai - apie 5 proc. gyventojų - ji gali pasireikšti nuo 50-55 metų. Tokiu atveju ji ganėtinai sparčiai progresuoja ir žmogus per kelis metus netenka atminties, jo asmenybė pasikeičia iš esmės. Kitais atvejais ši liga gali progresuoti labai lėtai, pvz., 20 metų.
Nemiga ir depresija
„Jei žmogus skundžiasi atminties sutrikimais, psichiatras dar paprastai paklausia, kaip jis miega. Didžioji dalis tų, kurie skundžiasi prasta atmintimi, naktį prastai miega, ryte jaučiasi pavargę. Nemiga yra vienas dažniausiai pasitaikančių sutrikimų vyresniame amžiuje ir ją, be minėto išsiblaškymo, dažnai gali lydėti nerimas, jautrumas aplinkai. A. Tamašausko teigimu, kai matome vyresnio amžiaus žmones sėdinčius ant sofos, nieko nenorinčius, niekuo nebesidominčius - tai nėra normali būsena. „Tokia bejėgystė, pasidavimas, galvojimas, kad žmogus senas, todėl jam nebeliko nieko kito, tik laukti mirties, yra depresijos ženklas. Tokiai depresinei būsenai senatvėje įtakos turi ir įvairios somatinės ligos. Natūralu, kad su amžiumi žmogaus psichika, smegenys silpsta ir smegenų aktyvumas, kuris būdingas jauname amžiuje, 60-70 m. jau nebebus tas pats.
Jautrumas aplinkai ir nerimas
Psichiatras pastebi, kad su amžiumi žmonės dažnai pradeda jautriau reaguoti į aplinką, pvz., tai, ką išgirdo iš televizoriaus ekrano. Jie gali labai pergyventi dėl neigiamų naujienų, nerimauti dėl to, kas nutiks vaikams, anūkams. Šis nerimas gali daryti įtaką aukštesnio kraujo spaudimo, širdies ritmo sutrikimų atsiradimui.
Kreipimasis į psichiatrą ir savigyda
Būtent šis kelias - pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją dėl somatinių nusiskundimų ir tik po to atvykti pas psichiatrą, kai nerandama jokios šių nusiskundimų priežasties ir šeimos gydytojas išrašo siuntimą - yra tipinis vyresnio amžiaus žmonėms. Kita dalis pas psichiatrus patenkančių pacientų - tie, kurie užsiima savigyda, geria raminamuosius, migdomuosius. Šeimos gydytojui juos nutraukus, žmogus kreipiasi į psichiatrą. A. Dauguma į psichiatrus besikreipiančių vyresnio amžiaus pacientų - moterys. Pasak A. Tamašausko, jos dažniau serga Alzheimeriu, depresija, nerimo sutrikimais. „Žinoma, čia gali veikti ir socialinis aspektas - moterys noriau kreipiasi pagalbos. Vyrai į psichiatrus nesikreipia, jei nieko nėra nutikę. Kitas paaiškinimas galėtų būti tas, kad moterims po menopauzės pasikeičia hormonų pusiausvyra ir tai lemia mažesnį smegenų aktyvumą, jos greičiau pavargsta.
Prevencija ir gydymas
Norint sumažinti šių ligų tikimybę senatvėje, svarbu imtis veiksmų jau jauname amžiuje. Pasak psichiatro, geriausios prevencinės priemonės - intelektualinė veikla ir sveikas gyvenimo būdas. Pvz., jei žmogus geria, rūko, jis žymiai greičiau pasens ir psichiškai. Fizinis aktyvumas, kuris nebūtinai reiškia sportą, bet gali būti ir vaikščiojimas, tvarkymasis namie, soduose, taip pat svarbus psichinės sveikatos išsaugojimui. Judantys žmonės paprastai būna psichologiškai stipresni nei tie, kurie visą dieną sėdi namie. Kitas faktorius - mityba. Jei valgoma daug rafinuoto, perdirbto maisto, cukraus, psichikos sutrikimai gali būti dažnesni. Tokia mityba prisideda ir prie kraujotakos ligų, kurios susijusios su psichikos paprastėjimu.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Kalbant apie šių ligų gydymą, svarbu suprasti, kad demencija nėra išgydoma - stabdomas tik jos progresavimas. Kuo ji anksčiau pastebima ir diagnozuojama, kuo anksčiau imamasi intervencijų, tuo efektyviau sulėtinimas jos progresavimas. Tai daroma vaistus derinant su gyvenimo būdo pakeitimu. „Yra įrodyta, kad sutvarkius dietą, fizinį aktyvumą, demencijos progresas gali labai sulėtėti ar net sustoti. O pats geriausias būdas apsisaugoti nuo demencijos - geras miegas. Nėra kuo didžiuotis, kad miegi penkias valandas per parą. Kiti sutrikimai vyresniame amžiuje taip pat dažnai koreguojami gyvenimo būdo keitimu. Depresijos atveju dar gali būti įtraukiami SSRI grupės antidepresantai, kurie yra saugesni nei tokie vaistai kaip „Bromozepam“, „Xanax“. Antidepresantai sumažina žmogaus jautrumą, bet neslopina psichinės funkcijos, žmogus išlieka žvalus. Psichiatras atkreipia dėmesį, kad antidepresantų bijoti nereiktų. Tam tikros rūšies antidepresantai gali atitolinti demencijos atsiradimą. Kita svarbi dalis dirbant su psichiniais sutrikimais senatvėje yra nemigos gydymas. Pasak dalies tyrimų, jei žmonės ilgą laiko tarpą gydosi migdomaisiais vaistais („Lorafen“, „Clonazepam“), jų gyvenimo trukmė gali sutrumpėti. Todėl kartais tiesiog sumažinus jautrumą, įtampą dienos metu, žmonėms pagerėja ir miegas - jie gali atsipalaiduoti, jis tampa gilesnis.
Kodėl vyrai bijo jausmų?
A. Tamašauskas taip pat atkreipia dėmesį į vyrų emocijų slėpimo problemą. Jis teigia, kad vyrai linkę slėpti emocijas, vengia apie jas kalbėti, nes bijo tų emocijų ir laiko jas gėdingomis.
Emocijų nepriėmimas ir vengimas
„Yra tam tikras emocijų spektras, suvokiamas kaip gėdingas. Šias emocijas tarsi gėda jausti, nes jos parodo kažkokį silpnumą, nepilnavertiškumą, moteriškumą arba vyriškumo stoką“, - sako gydytojas. Jis pastebi, kad vyksta tam tikras emocijų nepriėmimas, vengimas. Vyrai tiesiog vengia tas emocijas rodyti, bando įtikinti save, kad tų emocijų nejaučia, kad jos neegzistuoja.
Emocijų raiškos priežastys
Kalbėdamas apie emocijų raiškos priežastis A. Tamašauskas pamini genetinį faktorių - kai kurie vyrai būna tiesiog santūresni, jie mažiau linkę parodyti emocijas, dažniausiai pasilaiko jas sau. Taip pat gydytojas įvardija ir mūsų kultūrai būdingą bendrą santūrumą: „Mums yra nepriimtina per daug rodyti emocijas - tiek džiaugsmą, tiek liūdesį ar pyktį. Žmonės dažnai patiria kultūrinį šoką, nuvykę į kokias nors pietų šalis, kur viskas rodoma atvirai ir išraiškingai.“ Be to, jo teigimu, egzistuoja ir tam tikros socialinės nuostatos, kad kai kurios emocijos, pavyzdžiui, pavydas, baimė, nevisavertiškumas, liūdesys, pyktis, nerimas, bejėgystė yra nepriimtinos. „Tikri vyrai“ moka su jomis susitvarkyti ir niekas apie tai neturi sužinoti.
Santūrumas ar slopinimas?
Kadangi vieni vyrai yra santūresni iš prigimties, o kiti slopina emocijas, kyla klausimas, kaip tą slopinimą atpažinti. „Tarkime, žmogus gali būti labai emocingas stebėdamas krepšinio rungtynes ar filmą, bendraudamas su draugais bare, o konkrečiose tarpasmeninėse situacijose susivaržęs, nenorįs tam tikrų emocijų parodyti“, - aiškina psichiatras. Pasak jo, santūrus, intravertiškas žmogus greičiausiai visur bus ramus, kaip kartais pasakome, flegmatiškas. „Be to, egzistuoja tikrai daug universalių situacijų, kurios sukeltų pyktį, liūdesį, nusiminimą, bejėgystės jausmą, o žmogus sako: „Ne, aš nieko nejaučiu ir čia tiesiog viskas gerai.“ Arba partnerė mato, kad vyras akivaizdžiai piktas, o jis sako, kad nepyksta, kad viskas gerai“, - pateikia pavyzdžių specialistas.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Emocijų neigimo pasekmės
Gydytojas A. Tamašauskas pastebi, kad toks emocijų neigimas negatyviai veikia santykius, iškraipo pačią santykių realybę. Jeigu žmogui kas nors nepatinka santykiuose, jis negali to partnerei pasakyti. Tada dažniausiai jausmai išreiškiami nesąmoningai veiksmais, pavyzdžiui, piktu komentaru, užmiršimu, pavėlavimu į susitikimą. Bet negali tiesiai pasakyti „žinai, man nepatinka, kaip su manim elgiesi“. Pasak gydytojo, tai gali sukelti akumuliuojančius konfliktus: „Tokios situacijos kapsi, kapsi, neišsakyti pykčiai ir nusivylimai dedasi vienas po kito. Per 20 santuokos metų gali daug prisikaupti.“ Klasikiniu atveju gydytojas pavadina situacijas, kai supykus visai nekalbama: „Žmogus šioje situacijoje tiesiog nežino, ką daryti su tuo pykčiu.“ Tiesiog vargina kažkoks neaiškus, nemalonus jausmas viduje, kuris gąsdina, kad jeigu pasipasakosi, bus tik blogiau, sulauksi daugiau pykčio arba pats padarysi kažką siaubingo.
Psichiatras pabrėžia, kad žmogus jaučia, jog kažkas negerai, bet jis nežino, ką daryti, jis tiesiog niekada negavo įrankių, padedančių tokiose situacijose tvarkytis, o iš vaikystės yra išmokęs, kad reikia tam tikrų jausmų vengti, nes jų vengdavo ir globėjai. Tai pasislepia giliai pasąmonėje. Emocijų slopinimas, pasak A. Tamašausko, veda prie tokių psichikos sutrikimų kaip depresija, nerimas, nemiga, psichosomatinių sutrikimų, nes nesuprasti, neišreikšti jausmai yra didelis krūvis psichikai. „Įsivaizduokim, kad laikai kažką užremta durimis ir negali jo paleisti“, - lygina gydytojas. „Pavyzdžiui, pyktis, baimė, gėda ar pasibjaurėjimas sukelia kortizolio išsiskyrimą, manau daugelis yra gyvenime pajutę kaip stiprus gėdos jausmas sukelia kūno aptirpimo jausmą, stiprų širdies plakimą, burnos džiūvimą“, - aiškina specialistas.
Pagalbos būdai ir kreipimasis į specialistą
A. Tamašauskas pabrėžia, kad geriausias pagalbos būdas - įvardinti ir suprasti savo emocijas. Jis pateikia pavyzdį: „Žmogus stipriai užpyko dėl netinkamai manevruojančio kito vairuotojo gatvėje, bet galbūt už to pykčio slepiasi nepasitikėjimas savimi, kurį išprovokavo kažkokia darbinė situacija, kur jautėsi pažemintas viršininko. Todėl galbūt priežastis yra patiriamas stresas darbe, o ne kitų vairuotojų elgesys, galbūt reikia keisti darbą, o ne bėgti maratoną.“ Gydytojas iš savo patirties yra pastebėjęs, kad dalis vyrų skirtingai reaguoja į psichoterapeutes moteris ir psichoterapeutus vyrus. „Yra tam tikra dalis vyrų, kurie moterims negali atskleisti savo silpnumo, baimės, prisipažinti, kad esu bejėgis, kad norisi verkti, nes vyrai turi būti stiprūs, vyriški. Jiems gėda atsiskleisti specialistei moteriai, nes tada jaustųsi dar labiau pažeminti. Kreiptis į specialistą vyrą kartais būna paprasčiau,“ - sako psichiatras.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad netgi vyrų ir moterų lūkesčiai psichoterapeuto kabinete skirtingi. „Vyrai orientuoti į veiksmą, ką man reikia padaryti, kad jausčiausi geriau, kad šis jausmas išnyktų“, - aiškina jis. A. Tamašausko teigimu, moterys dažniau tiesiog nori, kad jų jausmus priimtų ir atlieptų, o ne siūlytų sprendimus. Tai dažniausiai būna poros konflikto priežastis, nes vyras ir moteris skirtingai priima jausmus, moteris nori, kad vyras ją išklausytų ir būtų šalia su tuo jausmu, o vyras supranta, kad reikia imtis veiksmų, kad moterį išgelbėtų nuo to jausmo.
Partnerio vaidmuo ir visuomenės lūkesčiai
Be abejo, kalbant, kad vyrams sunkiau išreikšti emocijas prieš moteris, kyla klausimas, kaip, pavyzdžiui, partnerė gali prisidėti, kad vyras saugiai priimtų emocijas ir jas išreikštų. Gydytojas į tokį klausimą atsako: „Tai priklauso nuo moters emocinio intelekto, kiek ji patogiai jaučiasi su savo jausmais, nes pradėjus kalbėti su vyru apie jo patiriamus jausmus gali pasijusti bejėge, pajusti pasibjaurėjimą, pyktį, baimę, norėti atsiriboti. Tai dažnai gali išgąsdinti ir nepadės partneriui saugiai atsiverti.“ Pasak A. Tamašausko, egzistuoja tam tikri tiek vyrų, tiek moterų suformuoti lūkesčiai apie tobulą partnerį. Juk tobulas vyras kaip koks filmo herojus, susitvarko su visais pasaulio siaubais su šypsena, visada susitvardo, yra geros nuotaikos ir dėmesingas. Bet realybėje vyrai dažniausiai būna pavargę, išsigandę, nerimastingi ir pikti. „Tobulas sėkmingas vyras su viskuo susitvarko, jam nėra jokių problemų kurių jus lengvai neišspręstų, todėl gėda kartais būti nevykėliu, neišmanėliu, bailiu ar niurzgaliu. Atrodo, kad jeigu jau toks esi, tai tave atstums visi kaip nenormalų ar ne vyrišką“, - sako gydytojas.
Vyriška draugystė ir emocijų tvarkymas
Galimybes atsiskleisti vyriškoje draugystėje A. Tamašauskas taip pat vertina ribotai: „Ta vyriška draugystė dažniausiai koncentruojasi į tam tikrą veiklą, kuri užgožia emocinius dalykus. Niekas tarp vyrų neklausia, kaip tu jautiesi. Dažniausiai vyrų draugijoje tu turi parodyti save kaip ironišką, neturintį jokių problemų.“ „Klasika, kad jausmus tvarko alkoholis. Tai toks paplitęs būdas, kaip vyrai tvarkosi su emocijomis, - juokauja gydytojas ir rimtai priduria: O ką su tuo daryti? Aplinka reikalauja, kad tu turi tvarkytis, niekam neįdomu, kaip. Įrankių, kaip tvarkytis, tau niekas nedavė.“
Kreipimasis į psichiatrą ir visuomenės požiūris
Pasak A. Tamašausko, pats kreipimasis į psichiatrą daugeliui jau rodo silpnumą, sunku tam pasiryžti. Ypač vyresnės kartos 60+ vyrai susiformavę tokį idealą, kad vyras nieko neturėtų jausti, viskas jam turėtų būti gerai. Jaunimas, Z karta labiau linkusi priimti savo jausmus, taip pat priimti pagalbą, jie suvokia, kad tai yra normalu, kad pagalba pagerins tavo būklę. Gydytojas pabrėžia, kad jeigu emocijos sukelia problemų, vis tiek reikia kreiptis į specialistą, Ir to nederėtų suvokti kaip silpnumo požymio. „Gal reikėtų suvokti, kad tu esi žmogus, nemokantis kalbos, kurią tau reikėtų išmokti, kad galėtum gerai komunikuoti. Tu neturi tam tikrų įrankių, kurių tau nesuteikė tėvai, visuomenė, kultūra, bet dabartiniame pasaulyje tau jų reikia, - sako gydytojas A. Tamašauskas.
Psichiatro pagalba: kada kreiptis?
Dažnai kyla klausimas, pas kurį specialistą kreiptis - psichiatrą ar psichologą. Psichologai padeda spręsti tarpasmeninius klausimus, išklauso, padeda rasti tinkamus elgesio modelius. Psichiatrai padeda, susidūrus su sunkesniais atvejais tokiais kaip:
- Priklausomybės. Vartojant psichoaktyviąsias medžiagas galima susidurti su įvairiausiomis priklausomybėmis bei jų pasekmėmis, su kuriomis tvarkytis padeda psichiatrai.
- Psichikos ligos. Psichiatrai padeda susidūrus su nuotaikų sutrikimais, nerimo reakcijomis ir psichikos sutrikimais, dėl kurių keičiasi kūno funkcijos. Pavyzdžiui, anoreksija, lytinių funkcijų sutrikimas.
- Kitų ligų padariniai. Psichikos sutrikimai gali atsirasti dėl kitų ligų bei traumų, pavyzdžiui, meningito, epilepsijos, Alzhaimerio ligos ir įvairių galvos smegenų traumų.
Simptomai, išduodantys psichikos sutrikimus
Psichikos sutrikimus išduodantys simptomai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo to, kokia yra juos lemianti psichinė problema. Dažnai pacientai patiria nerimą, todėl galima pastebėti nuolatinius judesius, blaškymąsi bei vaikščiojimą pirmyn ir atgal be jokio tikslo. Gali būti pastebimas abejingumas aplink esančiam pasauliui, nenoras bendrauti, energijos stygius, negalėjimas atlikti paprasčiausių kasdienių funkcijų. Gali būti stebimi emocijų proveržiai, pyktis ar agresyvumas. Pastebėjus neraminančius simptomus artimoje aplinkoje reikėtų kuo skubiu kriptis į specialistą, kadangi diagnozę nustatyti gali atlikti tik kvalifikuoti specialistai.
Kodėl svarbu nedelsti ir kreiptis į psichiatrą?
Esant psichikos susirgimams labai svarbi artimos aplinkos parama, nes pacientai dažnai negali objektyviai įvertinti savo būklės ar savarankiškai kovoti su problemomis. Laiku pastebėjus sutrikimus paskiriamas savalaikis gydymas. Be reikiamo gydymo gali atsirasti rizika ne tik pacientui, bet ir visuomenei.
Ar psichiatras visada skiria medikamentinį gydymą?
Psichiatrai pritaiko gydymo būdą pagal kiekvieno paciento individualius poreikius ir sveikatos būklę.
Žaliakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centras
Žaliakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centro tikslas - profesionaliai, kokybiškai ir nuoširdžiai teikti paslaugas klientams, turintiems dvasinių, laikinų emocinių sunkumų ar sergantiems rimtais psichikos sutrikimais. Centre NEMOKAMAI teikiama būtinoji pagalba ir pirminio lygio paslaugos. Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos - psichiatrijos, priklausomybės ligų psichiatrijos, vaikų ir paauglių psichiatrijos, medicinos psichologijos, psichikos sveikatos slaugos, socialinės priežiūros paslaugos.
tags: #psichologas #andrius #tamasauskas