Sąvoka "asmenybės skilimas" apibūdina būseną, kai žmogus jaučia save nesusijusiu, fragmentišku, tarsi sudarytą iš atskirų dalių. Tai nėra lengvai suprantama būsena, o žmonės, išgyvenantys asmenybės skilimą, patiria nuolatinį chaosą ir nerimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra asmenybės skilimas, kaip jis pasireiškia ir kokie yra jo ypatumai.
Įvadas
Asmenybės sutrikimai yra psichologinių sutrikimų grupė, kuriai būdingi nelankstūs ir žalingi mąstymo bei elgsenos būdai. Žmonės, turintys asmenybės sutrikimų, dažnai patiria sunkumų bendraudami su kitais, spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Jie gali būti įsitikinę, kad jų elgesys ir mąstymas yra visiškai normalus, ir dažnai dėl savo sunkumų kaltina kitus.
Kas Yra Asmenybės Skilimas?
Asmenybės skilimas, dar vadinamas ribine asmenybės struktūra, yra būsena, kai žmogus jaučia nuolatinę abejonę dėl savo paties tikrumo, gyvenimo tikrumo ir santykių su kitais tikrumo. Jų pasaulėvokoje vyrauja nerimas ir ištisiniai pavojai, kitaip tariant, juos kamuoja "stabilus nestabilumas".
Asmenybės Skilimo Formavimasis
Skilimas formuojasi ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai dėl trauminių nepriežiūros, apleistumo ir/ar smurto patirčių pirmaisiais gyvenimo metais. Tai yra primityvi psichologinė gynyba nuo skaudžių, mažo vaiko psichikai neįmanomų suvokti patirčių.
Ontologinis Neužtikrintumas
Vienas iš ryškiausių asmenybės skilimą patiriančių žmonių bruožų yra ontologinis neužtikrintumas. Žmogus nėra įsitikinęs, ar jis apskritai yra, ar egzistuoja. Save jis suvokia ne kaip aiškiai apibrėžtą, vientisą asmenį, o tik kaip fragmentinių vaidmenų kratinį, šalia to dar ir atskirą nuo kūno. Turėdamas labai silpną ryšį su savo fiziškumu žmogus jaučiasi labai gležnas ir pažeidžiamas.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Pasaulio Suvokimo Problemos
Nebūdami savo kūne, komunikacijai ir realybės suvokimui asmenybės skilimą patiriantys žmonės retai kada pasikliauja pojūčiais. Vienu metu gaudamas prieštaringus impulsus, bet dėl skilimo negalėdamas jų apjungti į vientisą pranešimą, nepasitikėdamas savo fiziniais pojūčiais, o dar ir neužtikrintas savo paties egzistavimu apskritai, jis pyksta ir puola į paniką. Tokiam žmogui pasaulis yra pavojingas ir nesuprantamas.
Juodai Balta Prizmė
Norėdamas didesnio aiškumo, asmenybės skilimą patiriantis žmogus yra priverstas matyti tik vieną realybės pusę ir nematyti kitos. Jis turi nugalėti vieną pusę, kad galėtų remtis kita. Tik taip, žvelgdamas per juodai-baltą prizmę, į save, į kitus žmones ar į pasaulį jaučiasi šiek tiek stabiliau.
Santykių Problemos
Asmenybės skilimą patiriančio žmogaus vidinė realybė lemia daugybę problemų santykiuose su kitais žmonėmis. Pirmiausia todėl, kad jis nuolat jaučiasi nesuprastas, neatlieptas, ignoruojamas.
Baimė Būti Paliktam
Vienas iš būdingiausių asmenybės skilimą patiriančių žmonių bruožų yra baimė būti paliktam. Iš čia kyla neadekvačios pastangos išvengti būti paliktu. Tam tikslui pasiekti taikomos dvi strategijos vienu metu: stengiamasi įtikti, nuolaidžiaujama, ignoruojami blogi partnerio bruožai, kad būtų galima matyti tik gerus, bet tuo pat metu ir neprisileidžiama to žmogaus per arti, bijoma su juo susilieti, tapti nuo jo priklausomu.
Konfliktiški Santykiai
Antroji tipinė asmenybės skilimą patiriančių žmonių problema - konfliktiniai santykiai su aplinkiniais ir artimaisiais. Patys jausdami nepasitikėjimą ir iš baimės kylantį priešiškumą, jie reikalauja besąlygiško priėmimo ir meilės iš kitų. Santykiuose su kitais jie neretai primena save įsimylėjusius narcizus dėl itin stipraus polinkio įsiskaudinti bei nuolatinio susitelkimo į savo gležno Aš saugojimą.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Pyktis
Asmenybės skilimą patiriantys žmonės pyksta ant visų ir visko apskritai. Pavyzdžiui, jie pyksta ant visų žmonių, kurie nepatiria tokios egzistencinės kančios, kokią patiria jie patys. Pyksta ant visų, kurie jo nesupranta, neatliepia jo poreikių ir nepadeda jaustis geriau. "Ribinis pyktis gali reikšti pagalbos šauksmą, atsidavimo išbandymą ar intymumo baimę. Kad ir kokios būtų priežastys, šis pyktis atstumia visus, kurių ribiniam asmeniui reikia labiausiai."
Depresinės Būsenos ir Suicidinės Tendencijos
Dar vienas būdingas asmenybės skilimą patiriančio žmogaus bruožas - depresinės būsenos ir suicidinės tendencijos. Žmogui, gyvenančiam nuolatinėje sumaištyje, nuolat nusiviliančiam kitais ir pasauliu, niekaip nerandančiam, kuo užpildyti savo vidinę skylę, kyla noras su visa ta kančia atsisveikinti visam laikui.
Simptomų Įvairovė
Vardinant asmenybės skilimą patiriančiam žmogui būdingus simptomus, didžiai stebina jų gausa ir įvairovė. Atrodytų, kad jie net ir čia lieka ištikimi savo fragmentiškam identitetui ir chameleoniškam būdui. Jiems būdingi ir narciziniai, ir paranojiniai, ir depresiniai, ir isteriniai požymiai.
Chameleoniškumas
Fragmentinė asmenybė pasižymi gebėjimu esant reikalui persidėlioti į vis skirtingus derinius. Asmenybės skilimą patiriantys žmonės lengvai susitapatina su kitu asmeniu, parinkdami iš savo gausaus savybių bei gebėjimų arsenalo tam tikrą kombinaciją. Taip jie lengvai tampa pačiais tinkamiausiais partneriais, lojaliausiais darbuotojais ar vienminčiais draugais.
Stipri Empatija
Kitas įdomus asmenybės skilimą patiriančių žmonių ypatumas - stipri empatija. Neretais atvejais jie demonstruoja tiesiog ekstrasensorinius gebėjimus, leidžiančius jiems pajausti slapčiausias kito žmogaus nuotaikas ir tiksliai nuspėti jo elgesio motyvus.
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas
Disociacinis Tapatybės Sutrikimas
Disociatyvus tapatybės sutrikimas (arba skilimas į kelias asmenybes) suprantamas kaip psichikos sutrikimų kompleksas: dalinis atminties praradimas, pažeistas suvokimas, asmeninio identiteto jausmo praradimas, kuris veda į tai, kad žmogaus asmenybė skyla. Dėl to susidaro įspūdis, kad viename žmoguje egzistuoja kelios asmenybės, kurios gali būti skirtingos lyties, skirtingo amžiaus ar socialinio statuso, charakterio.
Diagnostika
Diagnozuojant daugialypės asmenybės sutrikimą pirmiausia būtina atskirti jį nuo kitų disociacijos sutrikimų, tokių kaip vengimo reakcija arba psichogeninė amnezija. Žinoma, yra atvejų, kai susidvigubinusi asmenybė yra tik fantazijos žaismas, o ne liga, nes išties yra asmenų linkusių reaguoti tokiu būdu į savo gyvenimo įvykius.
Gydymas
Pagrindinis gydymo metodas yra psichoterapija - ypač kognityvinė ir racionalioji psichoterapija, nukreipta į kritinį mąstymą apie savo sveikatos būklę. Omenyje turimos metodikos, keičiančios stereotipinį mąstymą, netikslingas mintis, įsitikinimus. Tai reiškia struktūrinį mokymą, kuris apima sąmonės lavinimą. Gydymas gali būti taikomas ir grupinėse, ir šeimos psichoterapijose, kurios susijusios su konfliktų kritika, sudarančią daugialypės asmenybės poreikių bazę.
Kaip Padėti?
Jeigu norime padėti asmenybės skilimą patiriančiam žmogui jaustis bent kiek geriau (saugiau, ramiau), turime būti be galo kantrūs, be galo supratingi ir nuosekliai atkaklūs, kad galėtume vis iš naujo ir iš naujo jam priminti apie neišvengiamą šio pasaulio įvairovę. Būdami supratingi ir atkaklūs, mes galime padėti jam susigrąžinti žemę po kojomis, kaskart kai ji išslysta.