Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs šeimos gyvenimo aspektai, remiantis atviru tėvo Manto laišku, psichologų įžvalgomis ir Bažnyčios mokymu apie šeimą. Aptariami sunkumai, su kuriais susiduria šiuolaikinės šeimos, visuomenės spaudimas dėl vaikų turėjimo, patyčios mokykloje ir elektroninėje erdvėje, stresas paauglystėje, naujų partnerių priėmimas į šeimą bei psichikos sveikatos svarba. Taip pat nagrinėjama Šeimos metų iniciatyva ir Bažnyčios požiūris į šeimos vertę.
Laiškas iš tėvo perspektyvos
Tėtis Mantas savo laiške kritikuoja labdaros akciją, kurioje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras, teigdamas, kad tokia reklama yra neetiška ir neatsakinga. Jis pabrėžia, kad ministras turėtų pirmiausia pasirūpinti tinkamu finansavimu medikams ir ligoninėms iš valstybės biudžeto, o ne reklamuotis prisidengiant sergančių vaikų skausmu. Autorius kelia klausimus apie labdaros fondų skaidrumą ir galimą paslaugų apmokestinimą ateityje.
Mamų unijos pozicija
Fondo „Mamų unija“ narė Justina Mėlinauskaitė paaiškina, kad „Šeimos namai“ projektas apima platesnes paslaugas nei vien tik apgyvendinimas šeimoms gydymo laikotarpiu. Projekto tikslas - sukurti vieningą pagalbos sistemą visai sergančio vaiko šeimai. Namai bus išlaikomi iš lėšų, gautų už papildomas paslaugas, kurios „Mamų unijos“ globojamiems vaikams ir jų šeimoms bus teikiamos nemokamai.
Psichologo patarimai tėvams
Psichologė N. Jūrelienė akcentuoja, kad šeima turėtų būti ta aplinka, kurioje niekas nepatiria sąmoningai skaudinančio, kitą žeminančio elgesio. Ji pataria tėvams vadovautis autoritetingos tėvystės principais, bendrauti su mokykla ir kartu aiškinti vaikams, kad patyčios yra nepriimtinos. Psichologė taip pat pateikia praktinių patarimų, kaip elgtis, jei vaikas patiria elektronines patyčias, ir kaip reaguoti į mokytojo patyčias.
Kaip padėti vaikui susidoroti su patyčiomis?
- Stiprinti savivertę ir pozityvų mąstymą.
- Ugdyti emocinės reguliacijos įgūdžius.
- Skatinti savarankiškumą ir problemų sprendimą.
- Ieškoti laiko bendroms veikloms.
Kada kreiptis į specialistus?
- Atsiradus nepaaiškinamų psichosomatinių simptomų.
- Vaikui patiriant ilgalaikių nerimo ir baimės simptomų.
- Vaikui kylant gyvenimo beprasmybės apmąstymų, savižudiškų minčių, pastebėjus savižalos ženklų.
Stresas paauglystėje
Psichologė Milda Tumėnienė teigia, kad streso lygmuo tapo pernelyg aukštas tuomet, kai jis ima trukdyti atlikti kasdienes svarbias veiklas. Ji pataria tėvams išklausyti nerimą patiriantį paauglį, nenuvertinti jo patiriamų baimių ir kartu paieškoti galimų sprendimo būdų.
Taip pat skaitykite: Apie atvirą langą
Kaip jaunuoliams patiems susidoroti su stresu?
- Praktikuoti kvėpavimo pratimus.
- Atlikti vaizduotės pratimus.
- Dirbti su savo mintimis.
- Kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, jei atsipalaidavimo pratimai nebėra veiksmingi.
Visuomenės spaudimas dėl vaikų turėjimo
Studentas savo laiške klausia, kodėl nenoras turėti vaikų yra smerkiamas ir traktuojamas kaip problema, o ne pasirinkimas. Psichoterapeutas Olegas Lapinas atsako, kad joks norėjimas išvis negali būti prievolė. Jis pabrėžia, kad svarbu atrasti savo tapatybę ir apibrėžti save, o ne prisitaikyti prie visuomenės standartų. Psichoterapeutas teigia, kad baimė netekti vaiko arba jam išaugus ne tokiu, kokio tikėtasi, yra normali tėvystės dalis.
Naujo partnerio priėmimas į šeimą
Psichologė Zita Aleksandravičienė teigia, kad naujas šeimos narys, kuris užims tėčio ar mamos vietą, vaikui gali kelti stresą, išbandymus, pasipriešinimą, ne visada teigiamas emocijas. Ji pataria suaugusiems neskubėti, duoti laiko ir turėti kantrybės išlaukti, kol naujos šeimos nariai susigyvens ir pasijus artimesni. Psichologė pabrėžia, kad svarbiausia, jog vaikas šeimoje jaustųsi saugus.
Patarimai tėvams, pristatant naują partnerį vaikams:
- Aptarti situaciją su vaiku gyvenančiu tėvu (mama).
- Aptarti su nauju partneriu jo lūkesčius ir vaidmenį.
- Rasti jaukią, visiems patogią akimirką susipažinimo pokalbiui.
- Neskubinti vaiko vadinti naują narį mama ar tėčiu.
- Spręsti svarbius klausimus, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius.
- Kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos specialistą ar psichologą, jei kyla nesutarimų.
Psichikos sveikatos svarba
Psichologė V. Bartkutė-Vyšniauskienė pažymi, kad tiek vaikystė, tiek paauglystė yra esminiai asmenybės formavimosi periodai. Ji teigia, kad standartai nuolat auga, todėl vaikams gali būti sudėtinga suspėti visa tai atliepti. Psichologė pataria tėvams įvertinti tai, ką atžala geba ir moka, o ne reikalauti būti geriausiu visose srityse.
Kaip padėti vaikui rūpintis savo psichikos sveikata?
- Sukurti saugią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi palaikomas ir suprastas.
- Pastebėti pasikeitusį elgesį, kalbėjimo manieras, hobių atsisakymą ar niūrias ateities vizijas.
- Skatinti nuoširdžiai pasikalbėti su šeimos ar bendrosios praktikos gydytoju.
Bažnyčios požiūris į šeimą
Popiežius Jonas Paulius II savo laiške šeimoms pabrėžia, kad šeima yra pirmasis ir svarbiausias žmogaus kelias. Jis teigia, kad šeima yra asmenų bendruomenė, o jų tikras egzistavimo ir gyvenimo drauge būdas yra bendrystė. Popiežius ragina šeimas melstis ir gyventi pagal moralės normas, kad joje gimęs ir augantis žmogus nedvejodamas pasirinktų kelią į gėrį.
Šeima visuomet buvo laikoma pirmąja ir pagrindine žmogaus socialinės prigimties išraiška. Ši koncepcija iš esmės nėra pasikeitusi ir šiandien. Tačiau mūsų dienomis labiau išryškinama tai, ką šeimai, pačiai mažiausiai ir pagrindinei žmonijos bendruomenei, duoda asmeniškai vyras ir moteris. Šeima iš tikrųjų yra asmenų bendruomenė, o jų tikras egzistavimo ir gyvenimo drauge būdas yra bendrystė, communio personarum. Ir čia, išsaugant absoliučią Kūrėjo transcendenciją kūrinio atžvilgiu, pasireiškia panašumas Į dieviškąjį „Mes“. Vien tik asmenys gali gyventi „bendrystėje“. Pradžios knyga mums atskleidžia tą tiesą, ryšium su šeimos susidarymu per santuoką tvirtindama, kad „vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos; ir du taps vienu kūnu“ (Pr 2, 24). Evangelijoje Kristus pakartoja tuos žodžius ginčo su fariziejais metu ir priduria: „Taigi jie - jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19, 6). Jis iš naujo atskleidžia normatyvinį turinį fakto, kuris egzistuoja nuo pat „pradžios“ ir nuolat šį savo turinį išlaiko (Mt 19, 8). Kai drauge su apaštalu klaupiamės prieš Tėvą, iš kurio kiekviena tėvystė turi vardą (plg. Ef 3, 14-15), suvokiame, kad sutuoktiniams tapus tėvais, santuokos sutartimi sudaryta šeima save realizuoja „pilnutine ir specifine to žodžio prasme“ [12].
Taip pat skaitykite: Vaikų saugumas ir laimė
Taip pat skaitykite: "Skilimas": psichologinio portreto ypatumai