Lietuvoje vis labiau populiarėja psichologinė pagalba, o žinomi žmonės atvirai kalba apie savo patirtis lankantis pas psichologus. Ši tendencija rodo augantį visuomenės supratimą apie psichologinės gerovės svarbą. Bet kas gi iš tiesų yra psichologija, ką ji analizuoja ir kodėl ji tokia svarbi?
Psichologijos Istorinės Šaknys
Psichologijos ištakos siekia Antikos laikus, kai filosofai ėmėsi tyrinėti žmogaus prigimtį. Sielos suvokimas buvo perimtas iš mitologijos, kur siela įkūnijo psichiką, emocines būsenas ir jų pasireiškimus. Sokratas į asmenybę žiūrėjo kaip į vertybių, įsitikinimų ir gyvenimo pozicijos visumą. Aristotelis išskyrė tris sielos rūšis: augalinę, gyvulišką ir protingą, teigdamas, kad žmogus, augdamas ir vystydamasis, tarsi pereina per visas tris.
Viduramžiais religija darė didelę įtaką žmogaus suvokimui, teigdama, kad žmogus turi fizinį apvalkalą ir sielą, kuri jį pilnai užpildo. Atgimimo epochoje Dekartas įvedė reflekso sąvoką, kuri tapo psichologijos pagrindu. Jis teigė, kad iš išorinio pasaulio ateinantis impulsas-dirgiklis pereina per žmogaus smegenis ir sukelia reakcijas. Leibnicas tvirtino, kad tarp sielos ir kūno egzistuoja ryšys. Dž. Lokas teigė, kad žmogus gimsta kaip tabula rasa (švari lenta), kurioje patirtis įrašo viską per pojūčius.
Psichologija, kaip savarankiškas mokslas, pradėjo formuotis XIX amžiuje. Wilhelm Wundt, vokiečių psichologas, filosofas ir fiziologas, 1879 m. Leipcige įkūrė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją, kuri tapo svarbiu psichologijos mokslo raidos etapu.
Psichologijos Apibrėžimas ir Objektas
Psichologija yra mokslas, tiriantis žmogaus psichikos atsiradimą, formavimąsi ir vystymąsi įvairiose sąlygose ir įvairiais gyvenimo etapais. Tai mokslas apie žmogaus elgesį, protą, emocijas, sąmonę bei mentalinius procesus. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus, siekdama atsakyti į daugybę klausimų, susijusių su žmogumi: kodėl žmogus taip elgiasi? Ji imasi sudaryti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Psichologija tai spėjimų mokslas, susidedantis iš hipotezių, kurias nuolatos reikia tikrinti tikrovėje.
Psichologijos Tikslai ir Uždaviniai
Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius.
Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas. Psichologijos dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu.
Pasirenkama Programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius. Ugdomas jauno žmogaus gebėjimas tinkamai naudotis savo stiprybėmis, kompensuoti savo trūkumus.
Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys:
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
- Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija)
- Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija)
- Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas
III-IV gimnazijos klasėse psichologija yra laisvai pasirenkamasis dalykas. III gimnazijos klasėje siekiama suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, kurie padėtų suvokti žmogaus asmenybę kaip sudėtingą ir nedalomą visumą, skatintų mokinius atskleisti savąjį individualumą, suvokti savo ir aplinkinių stipriąsias bei silpnąsias savybes, suprasti emocinio pasaulio reikšmę ir sudėtingumą. IV gimnazijos klasėje mokiniams suteikiamos žinios leis geriau analizuoti žmonių tarpusavio santykius, taikyti efektyvesnius socialinės sąveikos būdus. Mokiniai suvoks bendravimo socialinėje grupėje ypatumus, išmoks analizuoti konfliktines situacijas ir pasirinkti tinkamą konflikto sprendimo strategiją.
Vidurinio ugdymo uždaviniai. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Psichologijos Šakos ir Sritys
Psichologija, kaip mokslas, nuolat plėtojasi ir apima vis daugiau įvairių gyvenimo reiškinių. Dabar yra daugybė specialiosios psichologijos sričių arba šakų, kurios skirstomos pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas (psichiniai reiškiniai, siela).
- Bendroji psichologija: tiria bendriausius suaugusio sveiko žmogaus psichikos reiškinius ir jų dėsningumus, apibendrina kitų psichologijos šakų duomenis, analizuoja tyrimo metodus, teorinius principus, psichologijos sąvokas.
- Diferencinė psichologija: tiria žmonių individualius ir grupinius skirtumus.
- Biopsichologija (fiziologinė psichologija): nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį. Ji tiria psichikos ir elgesio biologinius pagrindus ir apima lyginamąją psichologiją, psichofiziologiją, ekologinę psichologiją, geografinę psichologiją, psichofarmakologiją, psichogenetiką.
- Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t. t. Ji tiria psichinių procesų ir asmenybės ontogenezę ir skirstoma į vaiko psichologiją, paauglio psichologiją, suaugusio subrendusio žmogaus psichologiją, gerontopsichologiją.
- Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius ir elgesį grupėse. Ji tiria žmonių grupių ir asmenybės elgesio grupėse psichinius reiškinius.
- Asmenybės psichologija: tiria skirtumus tarp žmonių, individualias savybes, asmenybės teorijas, asmenybę aprašančius veiksnius ir kt.
- Klinikinė psichologija: emocinių ir elgesio problemų diagnozavimas ir gydymas; psichiniai sutrikimai, jų pasireiškimo būdai, priežastys, eiga ir terapija. Ji tiria psichinės veiklos, psichikos raidos sutrikimus (patopsichologija)
- Specialioji psichologija: tiria organizmų įvairių anomalijų (aklumo, kurtumo) įtaką psichikos raidai ir funkcionavimui, protinį atsilikimą. Ji skirstoma į tiflopsichologiją, surdopsichologiją.
- Neuropsichologija: tiria psichinių funkcijų mechanizmus ir jų lokalizaciją smegenyse.
- Zoopsichologija: tiria žemesniųjų gyvūnų psichikos reiškinių ypatybes.
- Taikomosios psichologijos šakos: darbo psichologija, inžinerinė psichologija, kriminalinė psichologija, medicininė psichologija, meno psichologija, mokslo psichologija, muzikos psichologija, pedagoginė psichologija, propagandos psichologija, religijos psichologija, sporto psichologija, tanatopsichologija, teisės psichologija, teismo psichologija, ekonominė psichologija ir kitos.
Tokia psichologijos diferenciacija kartu rodo psichologijos ryšius su kitais mokslais.
Kriminalinė psichologija
Kriminalinė psichologija tiria nusikaltėlių elgesį, jų motyvaciją, reakcijas ir psichologinius modelius. Ji jungia psichologiją ir teisės sistemą, todėl tampa itin svarbi policijos, probacijos ir teismo ekspertizės darbuotojams.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Kognityvinė psichologija
Kognityvinė psichologija nagrinėja, kaip apdorojame informaciją: kaip įsimename, dėmesingai klausomės, sprendžiame problemas, suvokiame pasaulį, kuriame idėjas ir priimame sprendimus.
Spalvų psichologija
Spalvos daro kur kas didesnę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, nei gali pasirodyti. Jos veikia mūsų emocijas, elgesį, sprendimų priėmimą ir net mokymąsi. Būtent spalvų psichologija tiria, kaip skirtingos spalvos sukelia skirtingas psichologines reakcijas ir kokią reikšmę jos įgauna socialiniuose kontekstuose.
Edukacinė psichologija
Edukacinė psichologija padeda suprasti, kaip žmonės mokosi ir kokie veiksniai lemia jų pažangą.
Socialinė psichologija
Socialinė psichologija nagrinėja, kaip žmonės veikia vieni kitus ir kodėl mūsų elgesys keičiasi priklausomai nuo socialinės situacijos. Tai viena populiariausių psichologijos sričių pasaulyje ir Lietuvoje.
Psichologijos Metodai
Moksliniais psichologiniais tyrimais siekiama nustatyti psichikos ir psichinio gyvenimo faktus, įvairių faktų ir reiškinių ryšius, suformuluoti hipotezes, dėsnius, kurti ir tikslinti psichologines teorijas. Svarbiausi psichologijos metodai:
- Eksperimentas
- Stebėjimas
- Koreliacinis tyrimas
Pagalbiniai metodai: anketavimas, interviu (jie dažniausiai remiasi tiriamųjų savistaba). Taikomiesiems tyrimams, praktiniams tikslams taikomi psichodiagnostikos metodai, iš jų svarbiausi - psichologiniai testai.
Asmenybės psichologija
Asmenybės psichologija yra psichologijos mokslo šaka, kuri tiria asmenybę ir jos asmeninius skirtumus. Asmenybės sąvoka yra plati ir sudėtinga, apimanti fizinius ir psichologinius žmogaus ypatumus - visa tai, ką žmogus suvokia ir išgyvena kaip ”aš”: išorines ir vidines savybes, sugebėjimus, suvokimo ir mąstymo procesus. Asmenybė yra vientisa, bet sudėtinga sistema, jungianti žmogaus psichikos procesus, elgesio bruožus, motyvus, pažinimą ir veiklą į unikalią darnią visumą.
Yra išskiriamos kelios pagrindinės asmenybės teorijos: bruožų, psichoanalitinės, humanistinės, biologinės, bihevioristinės (elgesio) ir kognityvinės (pažinimo). Kiekviename žmoguje slypi didžiulės galimybės, kurias galima atskleisti pasitelkus vaizduotę, pastangas ir atkaklumą. Su tam tikromis žiniomis apie žmogaus smegenis, šiek tiek pastangų ir ryžtingais veiksmais galime tapti geriausia savo pačių versija. Nepaisant mūsų auklėjimo, polinkių ar giliai įsišaknijusių elgesio modelių, turime begalę saviugdos galimybių.
tags: #psichologijos #mokslas #analizuoja