Įvadas
Augintinis - tai ne tik draugas, bet ir šeimos narys, galintis teigiamai paveikti mūsų psichologinę būseną. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią psichologinę naudą teikia augintiniai, kokie yra tinkamo bendravimo su jais principai ir ką svarbu žinoti norint užtikrinti jų gerovę. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant Gyvūnų gerovės iniciatyvų (GGI) informaciją.
Šunys ir aktyvesnis gyvenimo būdas
Šunys dažnai įsigyjami tikintis aktyvesnio ir sveikesnio gyvenimo. Kasdieniai pasivaikščiojimai su šunimi gali padėti numesti svorio, daugiau laiko praleisti gryname ore ir apskritai tapti judresniu. Tačiau svarbu ne tik vaikščioti, bet ir mokyti šunį bei pačiam mokytis tinkamo bendravimo ir kūno kalbos supratimo.
Kūno kalbos svarba bendraujant su šunimi
Gyvūnai bendrauja be žodžių, todėl svarbu suprasti jų kūno kalbą. Šunys puikiai skaito gestus ir pozas, o mums, žmonėms, tai gali būti sunkiau, nes esame įpratę bendrauti žodžiais. Norint, kad šuo „neištrauktų“ rankų, reikia įsisąmoninti, kad šuo vedžiojamas kojomis, o rankomis pavadėlis tik prilaikomas.
Kūno kalbos signalai
- Stojantis šuo: Nenori eiti.
- Atsisėdantis šuo: Tikrai nenori eiti.
- Atsigulęs šuo: Niekur nesiruošia eiti.
- Pakelta priekinė koja: Gyvūnas neapsisprendžia.
- Einantis šuo: Parodo, kuria kryptimi nori eiti.
Naudodami tuos pačius kūno kalbos signalus, galime lengviau parodyti šuniui, ko iš jo tikimės. Pavyzdžiui, pritūpimas šaukiant šunį gali paskatinti jį atbėgti.
Pasivaikščiojimų tikslai ir nauda
Pasivaikščiojimai su šunimi neturėtų apsiriboti vien tik „reikalų“ atlikimu. Šuo yra gyva būtybė, turinti savo poreikius, tokius kaip judėjimas ir uostymas. Užtektinai judantis šuo yra sveikesnis ir ramesnis.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Uostymo svarba
Šunys turi nuostabią uoslę ir jaučia poreikį ją išnaudoti. Uostant intensyviai dirba didelė šuns smegenų dalis, todėl uostinėjimas padeda atsipalaiduoti, atitrūkti nuo streso ir užsiimti protine veikla. Vakarų šalyse netgi atsirado terminas - „dekompresiniai pasivaikščiojimai“, kai šuniui leidžiama uostyti kiek jis nori, taip nueinant keletą kilometrų.
Judėjimo ir uostymo balansas
Reikia rasti balansą tarp judėjimo ir uostymo. Vieną dieną galima eiti greitu žingsniu, o kitą - leisti šuniui uostyti. Pravartu naudoti komandas ar skirtingo ilgio pavadėlius, kad šuo suprastų, ko iš jo norima. Pasivaikščiojimai - tai puikus laikas kurti ir stiprinti ryšį su savo augintiniu.
Augintiniai ir miegas: privalumai ir trūkumai
Miegoti su augintiniu gali būti naudinga, tačiau tai priklauso nuo individualių aplinkybių. Šunys ir katės, kurie yra glaudžiau susiję su žmonėmis, gauna papildomos naudos sveikatai, įskaitant naudingų neurotransmiterių, tokių kaip oksitocino ir dopamino, kiekį.
Privalumai
- Aukštesnis pasitikėjimo lygis ir glaudesnis ryšys su šeimininkais.
- Naudingų neurotransmiterių kiekis.
- Nerimo mažinimas.
Trūkumai
- Miego sutrikimai dėl gyvūno judėjimo, lojimo ar knarkimo.
- Alergenų poveikis.
- Netinkama nemigos ar kitų miego sutrikimų turintiems žmonėms.
Svarbu įvertinti, ar miegojimas su augintiniu netrikdo miego kokybės ir ar nėra alergijos.
Atsakomybė už išmestus gyvūnus
Artinantis žiemai, padaugėja pranešimų apie išmestus naminius gyvūnus. Sodybų savininkai turėtų pasirūpinti laikinais priklydėliais, ypač jei sodyba naudojama tik kaip vasarnamis.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Kačių išgyvenimo ypatumai
Katės vasarą gali prasimaitinti pačios, tačiau rudenį ir žiemą joms reikia nuolatinio maisto šaltinio. Suaugusi katė gali išgyventi žiemą lauke, jei turi pastogę ir pakankamai maisto. Tačiau jei katė atsiveda kačiukų, iki pavasario jie neišgyvena.
Šunų socialumas ir išgyvenimas
Šunys yra socialesni už kates, todėl prisikviesti juos artyn yra lengviau. Tačiau šunims išgyventi be žmogaus pagalbos yra sunkiau. Jei išmestas šuo pats prieina prie žmogaus, greičiausiai, jis nusiteikęs geranoriškai.
Pagalba priklydusiems gyvūnams
Jei gyvūną pavyko prisijaukinti, reikia pasirūpinti, kur jį išgabenti. Pirmiausia reikia patikrinti, ar gyvūnas neturi savininkystę liudijančios mikroschemos. Jei pasilikti gyvūno galimybės nėra, dėl jo priglaudimo reikėtų tartis su prieglaudomis arba kreiptis į savivaldybę.
Gyvūnų gerovės iniciatyvos ir parama
Yra įvairių organizacijų, tokių kaip Gyvūnų gerovės iniciatyvos (GGI), kurios rūpinasi gyvūnų gerove. Galima prisidėti prie jų veiklos aukojant arba tampant nuolatiniu rėmėju.
GGI veikla
GGI teikia pagalbą gyvūnams, patekusiems į bėdą, pavyzdžiui, paliktiems be priežiūros ar sužalotiems. Jie taip pat vykdo švietėjišką veiklą, siekdami atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovės problemas.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Istorijos apie priglaustus gyvūnus
Yra daug istorijų apie žmones, kurie priglaudė beglobius gyvūnus ir pakeitė jų gyvenimus. Šios istorijos įrodo, kad meilė ir rūpestis gali padėti gyvūnams įveikti baimes ir tapti pilnaverčiais šeimos nariais.
Lunytės istorija
Lunytė buvo viena iš problematiškiausių šunų, kurią buvo sunku socializuoti. Tačiau po ilgų pastangų ir meilės ji pradėjo džiaugtis gyvenimu ir tapo mylimu šeimos nariu.
Perkūno istorija
Perkūnas buvo šuo iš daugyklos, kuris pateko į netinkamas rankas. Tačiau po intensyvios socializacijos ir dresūros jis tapo sportininku ir mylinčiu draugu.
Hario istorija
Haris atkeliavo iš vienkiemio sulūžusia koja ir buvo labai išsigandęs. Tačiau po ilgo gijimo ir dresūros jis tapo pasitikinčiu savimi šunimi.
Aivos istorija
Aiva buvo buvusi globotinė, kurią po operacijos perėmė į laikiną globą. Po pirmo susitikimo su Aiva, ji liko šeimoje visam laikui.
Augintiniai kaip šeimos nariai
Augintiniai tampa šeimos nariais ir daro teigiamą įtaką mūsų gyvenimui. Jie moko mus kantrybės, atsakingumo, atjautos ir supratimo.
Princės istorija
Princė yra protinga katė, kuri tapo trečiuoju šeimos vaiku. Ji leidžia laisvą laiką kartu ant sofos, mėgsta pažaisti ir pamedžioti savo žaisliukus.
MiauMiau, Marfos ir Rubis istorija
MiauMiau, Marfa ir Rubis yra trys šeimos nariai, kurie turi savo galias: išmintį, taiką ir gerumą. Jie papildo vienas kitą ir padaro mūsų gyvenimą pilnesnį.
Vikės ir Muko istorija
Vikė ir Mukas yra du šunys, kurie buvo grąžinti atgal savanoriams. Tačiau jie rado naujus namus ir tapo mylimais šeimos nariais.
tags: #augintinio #pasas #kaip #psichologines