Autizmas yra neurologinės ir psichikos raidos sutrikimas, pasireiškiantis fiziniais, pažinimo, emocijų, socialinių įgūdžių ir kalbinio bei nekalbinio bendravimo trūkumais. 2000 m. ligų klasifikacijose autizmo sąvoka buvo pakeista raidos nuokrypio sudėtingumą ir įvairovę atspindinčia sąvoka - autizmo spektro sutrikimu (ASS).
Autizmo spektro sutrikimo (ASS) apibrėžimas ir kategorijos
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai sudėtingas neurologinės raidos sutrikimas, kuris pasireiškia įvairiomis formomis ir paveikia socialinį gyvenimą, komunikaciją, elgesį, interesus, prisitaikymą prie aplinkos ir kasdienį gyvenimą. Vienodų autizmo spektro sutrikimo simptomų derinio ar profilio nėra. Pagal paramos reikalingumą asmeniui skiriamos trys autizmo spektro sutrikimo kategorijos:
- Reikia paramos
- Reikia didelės paramos
- Reikia ypač didelės paramos
Autizmo spektro sutrikimo priežastys ir rizikos veiksniai
Sutrikimą pirmiausia lemia genetiniai veiksniai - ne vienas, o kelių ar net keliolikos genų deriniai (poligeninis paveldėjimas), netgi konkretūs lytinių ar kitų chromosomų genai - tiek iš tėvų gaunami, tiek atsiradusios jų mutacijos gemalo ar vaisiaus raidos etapuose. Mutacijas gali sukelti tam tikri aplinkos veiksniai (pvz., motinos ligos, mitybos ypatumai, vaistų ar raidai kenksmingų medžiagų vartojimas nėštumo metu). Yra ir akivaizdžių rizikos veiksnių:
- Lytis - berniukų imtyse autizmo spektro sutrikimas aptinkamas keturis kartus dažniau negu mergaičių
- Šeimos istorija - jei šeimoje yra autizmo spektro sutrikimą turintis asmuo, joje didesnė tikimybė gimti asmeniui su šiuo sutrikimu
- Kiti raidos sutrikimai - Retto sindromas, veiklos ir dėmesio sutrikimas, protinis atsilikimas, raidos sutrikimai dėl X chromosomos anomalijų
- Gimimas prieš laiką (ypač labai ankstyvas priešlaikinis gimimas - iki 26-os nėštumo savaitės) ir gimimas labai mažo kūno svorio
Autizmo spektro sutrikimo paplitimas
Autizmo spektro sutrikimas apytikriai vienodas visose rasėse ir tautose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų skaičius sudaro nuo 0,4 iki 1 % (apie 100-170 mln.) viso pasaulio gyventojų.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, sutrikimo paplitimo tarp 3-17 m. amžiaus vaikų tendencijos yra tokios:
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
- 2000 m. - 0,67 %
- 2020 m. - 2,76 %
Taip pat pastebėti nedideli rasiniai skirtumai.
Autizmo spektro sutrikimo požymiai
Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmui būdinga:
- Nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus
- Psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio
Pagrindiniai požymiai:
- Socialinės sąveikos sutrikimas (akių kontakto stoka, noro bendrauti ir kurti santykius stoka, socialinių taisyklių nesupratimas)
- Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas (kalbos stoka, kūno kalbos, gestų stoka, sunkumai palaikant pokalbį)
- Elgesio ypatumai (ribotas interesų ratas, reikalavimas laikytis rutinos, susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan., stereotipijos, sensoriniai sutrikimai)
Svarbu nepamiršti, kad autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai.
Autizmo diagnostika
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais.
Pagalba autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims
Autizmo spektro sutrikimo prevencijos priemonių kol kas praktiškai nėra, jis vaistais nepagydomas, iš jo neišaugama. Vienintelis kelias įveikti autizmo spektro sutrikimo pasekmes yra kryptingas, kantrybės reikalaujantis, nuolatinis, visapusiškas ir individualizuotas ugdymas: bendrasis švietimas, bendravimo, adaptyvaus elgesio, mąstymo, judėsenos, vykdomųjų funkcijų lavinimas. Labai svarbus ankstyvas savarankiško gyvenimo, užimtumo ir konkrečios profesinės veiklos mokymas. Pasaulyje (ir Lietuvoje) labai paplito ir toliau plėtojama Taikomoji elgesio analizė (ABA), kuri taikoma autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų neadaptyviems ir netinkamiems elgesio modeliams įveikti, naujiems įgūdžiams formuoti ir bendravimo bei socialiniams įgūdžiams tobulinti.
Ergoterapija
Ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis turinčiais autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymas.
Sensorinė integracija: Ergoterapeutas gali naudoti sensorinę integraciją ir jos technikas, kad padėtų asmeniui tinakamai atsakyti ir valdyti sensorinius iššūkius, tokius kaip jautrumas šviesai, garsams, kvapams ar tekstūroms.
Socialiniai įgūdžiai: Ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems plėsti socialinius įgūdžius, bei skatinti bendravimą, empatiją, gebėjimą kurti draugystes ir palaikyti santykius su aplinkiniais.
Veiklų (užimtumo) terapija: Ergoterapeutas gali padėti suaugusiems autizmo spektos sutrikimą turintiems asmenims rasti ir išlaikyti darbą ar veiklas, kurie atitiktų jų gebėjimus ir poreikius.
Elgesio valdymas: Ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems suprasti ir valdyti savo elgesį bei reakcijas, įskaitant emocinę savireguliaciją, streso valdymą ir konfliktų sprendimą.
Rutina ir struktūra: Ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims su autizmu sukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis su kasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais.
Istorija
Terminą autizmas 1911 pirmasis pavartojo šveicarų psichiatras Eugenijus Bleuleris. Austrų kilmės amerikiečių psichiatras Leo Kanneris straipsnyje Emocinio kontakto autistiniai trikdžiai šį vaiko raidos nuokrypį pavadino ankstyvosios kūdikystės (kai kada rašoma vaikystės) autizmu. 1944 austrų psichiatras Hansas Aspergeris aprašė vaiką, turintį autizmo požymių, bet ir ypač gerai išvystytus intelektą bei kalbą.
Dėl sutrikimo diagnostikos ribotų galimybių bei specialistų ir institucijų trūkumo Lietuvoje autizmo spektro sutrikimu susidomėta vėlai. 2024 kvalifikuotai buvo konsultuojama tik Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaiko raidos centre.