Šiame straipsnyje aptariami aukštų temperatūrų streso valdymo aspektai, ypač gyvulininkystėje, pabrėžiant neigiamą poveikį kiaulėms ir strategijas, kaip sumažinti šį poveikį.
Įžanga
Tiek formalioje, tiek neformalioje sferoje visą gyvenimą kaupiame žinias ir patirtį, kad pasirūpintume savo autonomija ir taptume savarankiškomis asmenybėmis. Auga ir atsakomybės bei galimybės, o taip pat kartu nesustoja ir vystymasis. Šiandien stresas - kasdienis ir, kaip bebūtų gaila, dažnėjantis mūsų gyvenimo reiškinys. Daugelio specialistų nuomone, šiuolaikiniame gyvenimo ritme stresas tapo nuolatiniu kiekvieno iš mūsų palydovu. Tyrinėjamos įvairios streso ypatybės, priežastys bei įtaka. Vieni išskiria streso įtakos veiksnius, kiti labiau pabrėžia streso poveikį.
Jauno suaugusiojo psichosocialinė raida
Raidos psichologijos tekstuose dažnai pažymima, kad ši psichologijos sritis buvo orientuota tik į vaikus, net paauglystė gana ilgą laiką buvo pamirštas periodas ir buvo manoma, kad vystymasis sustoja suaugusiojo amžiuje. Apžvelgiama jauno suaugusiojo vystymosi perspektyva - tai yra socialinis psichologinis modelis, kuris susijęs su daugybe pasikeitimų gyvenime ir į kuriuos turi būti atkreiptas dėmesys studijuojant gyvenimo tęstinumą. Suaugusiojo vystymasis pereina tam tikrus gyvenimo ciklus ir susiduria su daugybe socialinių procesų, įtraukdamas ir kitus žmones. Kritiniai socialiniai santykiai padeda pripažinti naujus narius ir įvykius. Dalyvavimas darbo pasaulyje - tai dar vienas fundamentalus žingsnis suaugusiojo įsitvirtinime gyvenime. Vaidmenys, santykiai, tam tikri įvykiai turi svarbią įtaką individo vystymuisi ir jo dalyvavimui visuomenėje. Visi šie jauno suaugusiojo vystymosi uždaviniai įneša tam tikro streso į žmogaus gyvenimą. Šioje - daugybė pasirinkimų. Šis stresas, nerimas, egzistencinė tuštuma, o tai itin rimta kliūtis jaustis iniciatyvia, gabia ir brandžia asmenybe.
Streso samprata ir faktoriai
Žvilgsnis į specialią literatūrą leidžia tikėtis paaiškinimo, kas gi iš tikrųjų yra stresas? Kaip jį galima įveikti? Kaip jis susijęs su asmeninėmis psichologinėmis savybėmis? Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus magistrinio darbo objektu pasirinkau jaunojo suaugusiojo streso įveiką. Pastaruoju metu stresas ir jo įveika tai bene viena iš labiausiai studijuojamų psichologijos problematikų ir ši tema neprarado aktualumo iki šiol. Juk nesugebėjimas nustatyti ir tinkamai įveikti streso, jo padarinius sunkiai atsiliepia žmogiškiesiems fiziniams ir psichiniams ištekliams. Todėl šiame darbe siekiama panagrinėti jauno suaugusiojo amžiaus psichologinius ypatumus, streso sampratą, faktorius, streso įveikos ypatumus, bei streso įveikos ryšius su kitais psichologiniais ypatumais - vidine darna, emociniu intelektu, saviverte. Visa tai atlikti remiantis išstudijuota psichologine literatūra šia tematika, bei tyrimo duomenų statistinės analizės rezultatais, kurie padės suformuluoti išvadas. Ši tematika yra aktuali tiek teorine, tiek praktine prasme, kadangi Lietuvoje minėta problematika nėra pakankamai ištirinėta, tai gauti rezultatai ir išvados pildys turimą informaciją - galėsime aiškiau ir tiksliau suvokti jauno suaugusiojo streso įveikos stilius ir kitus psichologinius ypatumus - vidinės darnos, emocinio intelekto ir savęs vertinimo sąsajas, o tai galbūt padės planuoti ir įgyvendinti streso prevenciją.
Šis skyrius, kuriame aiškiai išsiskiria jauno suaugusiojo santykiai su kitais žmonėmis, svarba yra išskirtas į dvi pagrindines dalis: pirmoje dalyje tie santykiai ir vaidmenys apžvelgiami iš šeimos, kaip mikro-sistemos, o antroje dalyje jie apžvelgiami iš visuomenės, kaip makro-sistemos pusės. Visas skyrius apžvelgiamas per fundamentalios kategorijos - būtent lyties prizmę, kuri turi lemiamą reikšmę tam, kaip žmonės planuoja savo, kaip suaugusiojo gyvenimo kursą. Čia apžvelgiami jauno suaugusiojo socialiniai ir psichologiniai raidos aspektai. Jauni suaugusieji susiduria su daugybe naujų problemų, su nauja patirtimi, jie sprendžia naujas vystymosi užduotis, kurios tiesiogiai susijusios su su patiriamais stresais. Daugelis patiria stresus ieškodami darbo, keisdami darbą ir pan. Tiksliai pasakyti, kuomet prasideda suaugusiojo žmogaus amžius, yra gana sudėtinga. Asmens vystymosi periodų trukmė gali būti tik apytikslė, ir kiekvienas amžiaus periodas tai jautrusis laikotarpis tam tikriems vystymosi uždaviniams įgyvendinti ir tam tikrus gebėjimus įgyti. As (1990) jauno suaugusiojo amžius vadina pirmu brandos amžiumi ir nurodo šiek tiek skirtingas amžiaus ribas vyrams ir moterims - vyrams (22 - 35 metai), o moterims - (21- 35 metai). Levinsonas (1978; 1986 pagal Durkin K., 2002) sukūrė suaugusiojo vystymosi teoriją, kurios pagrindas yra stadijos, ciklai arba sezonai, kurie yra kiekvieno individo gyvenime. Levinsonas išskyrė tris aspektus gyvenimo struktūroje - gyvenimo tęstinumas (periodas nuo gimimo iki mirties), gyvenimo kursas (apima individo tam tikrą gyvenimo laikotarpį - išgyvenimus, specifinius įvykius, kuriuos patiria), ir gyvenimo ciklas (Levinsonas jį apibūdina kaip kelionę per visą gyvenimą, kaip sezonus, kurie pasižymi pasibaigimu ir atgimimu iš naujo). Autoriui ši struktūra atrodo itin svarbi, todėl, kad kiekvieno individo psichologinė charakteristika gali būti suprasta tik turint omeny viso gyvenimo ciklo struktūrą. Levinsonas šį modelį plėtojo atlikdamas interviu su Amerikos vyrais (35 - 45 m). Iš interviu atsakymų išaiškėjo keturi periodai - sezonai, kurie būdingi daugeliui žmonių. Pirmas - vaikystė ir jaunystė, kurioje mes sprendėme pakankamai daug uždavinių susijusių su vystymusi ir kitais gyvenimo iššūkiais. Anot Levinsono, mes koncentruojamės šiame amžiaus periode, kuris susijęs su suaugusiojo gyvenimo vystymusi. Kiti trys svarbiausi suaugusiojo gyvenimo sezonai pagal Levinsoną tai: jauno suaugusiojo gyvenimas (apie 17 - 45m); vidutinio suaugusiojo (apie 40 - 65m) ir vyresniojo suaugusiojo sezonas ( po 60m). Žinoma, neabejotinai kiekvienas periodas, sezonas seka vienas paskui kitą. Ankstyvasis suaugusiojo gyvenimas, anot autoriaus, prasideda nuo jaunojo suaugusiojo (17 - 22m) perėjimo tarpsnio, per kurį individas ieško autonomijos nuo tėvų ir naujų formų, kurias Levinsonas vadina svajone - žmogaus gyvenimo tikslo vizija, kuri atsižvelgiant į ateitį jį motyvuoja. Šiuo nustato savo asmeninius santykius (pvz. veda). Taip jis pereina į kitą periodą - perėjimo periodą (28 - 33m). Šiuo žmogus nustato savo gyvenimo prioritetus ir pasiruošia kitam gyvenimo periodui, t. y., ramybės (nusistovėjimo) (33 - 40m) periodui. Šiame periode indvidas atranda savo nišą visuomenėje, priima sąlygas plėtoti savo karjerą. Svarbi jauno suaugusiojo gyvenimo sezono ypatybė - patarėjo pasirinkimas, kuris apipila patarimais, kaip plėtoti karjerą. Roberts ir Newtton (1978; pagal Durkin K., 2002) atliko tyrimą su moterimis, kad išsiaiškintų, ar tokia pati ir moters gyvenimo struktūra, kaip Levinsono tirtų vyrs. Buvo nustatyta, kad moters gyvenimo struktūra yra panaši į vyrs, tik didžiulis skirtumas yra tame, kaip moteris supranta svajonę. Moters ir vyrs svajonės yra skirtingos savo prioritetais. Tik nedaugelis moters pažymėjo kaip pirmaujančią komponentą - mokymąsi, kuris turi ypatingą reikšmę karjerai. Taip pat daugelis moters pirmu komponentu suaugusio gyvenime laikė vedybas. Apskritai moters svajonės buvo daug sudėtingesnės ir labiau padrikos negu vyrs. Jose dažnai atsispindėjo pjūvis tarp individualis veiksmų ir privalomybės. Tuo tarpu, kai Levinsono tirti vyrai matė savo gyvenimą gerai organizuotą, kur siekiami individualūs tikslai, karjera ir gera šeima. Moterys savo svajones pastatė šalia santykių su vyrais ir šeima bei šalia asmeninis poreikių patenkinimo - Jos svajonis dalis buvo Jo sėkmė . Įdomus pastebėjimas buvo atrastas 30-ties metų moters periode. Moterys, kurios pažymėjo vedybas ir motinystę kaip svarbiausius dalykus jų gyvenime, kai joms buvo 20, turėjo tendenciją plėtoti individualius tikslus sekantį dešimtmetį, tuo tarpu kai, moterys, kurios jaunojo suaugusiojo amžiuje buvo orientuotos į karjerą, 30-ies metų amžiuje ypatingai buvo susikoncentravusios ties vedybomis ir šeimininiu gyvenimu (Roberts ir Newtton, 1987; pagal Durkin K., 2002). Kitas autorius E. Eriksonas tvirtino, kad po paauglis tapatybės stadijos prasideda jauno suaugusiojo stadija, kurios metu formuojasi artimumas - mokėjimas kurti emociškai artimus santykius. Anot jo, šiame laikotarpyje (20-40 metai) jaunas suaugęs siekia artimų santykių ir kartu ugdo gebėjimą mylėti. Artumas, pasak autoriaus - daugiau nei seksualiniai ryšiai, tai gebėjimas atiduoti dalį savęs kitam žmogui nebijant prarasti savo tapatumo. Nesugebėjimas užmegzti tokis artimų santykių lemia psichologinę izoliaciją, vienišumą, kuris asmenybei kelia daug problemų. Šioje - beprasmiškumas. Barbara ir Philipas Newmanai išplėtojo Eriksono teoriją, anot jų, jauno suaugusiojo amžius prasideda nuo 22 - ejs metų ir trunka iki 34 - eris metų (šių amžiaus ribų buvo laikomasi ir šiame magistro darbe). Pasak autoris, jauno suaugusiojo amžiuje sprendžiamos šeimos kūrimo, vaikų gimdymo ir auginimo, darbo ir gyvenimo stiliaus vystymosi užduotys. Šiame amžiuje sprendžiama intymumo ir izoliacijos krizė. Šis sunkumas, psichosocialines krizes įveikia teigiamo poliaus naudai. Krizės sprendimas padeda Ego ugdyti naujus socialinius ir pažintinius gebėjimus. Kiekvienoje individo vystymosi fazėje jo poreikius susieti su kultūros reikalavimais padeda tam tikri mechanizmai - centriniai procesai. Jauno suaugusiojo amžiuje toks centrinis procesas - abipusis ryšys su bendraamžiais. Šiuo, žmogaus vystymasis neatskiriamas nuo santykių. Kiti žmonės mums turi didžiulę emocinę ir pažintinę reikšmę nuo pat gyvenimo pradžios. Esame ir kuo tampame. Būtų labai keista, jei visa tai staiga sustotų per mūsų 21-ąjį gimtadienį. Aišku, taip atsitikti tiesiog negali. Visas mūsų gyvenimas, jo principai yra paliesti mūsų santykių su kitais žmonėmis. Šiuo jie niekur nedingsta. Nauji santykiai gali būti suformuluoti pagal tai, kaip mes suprantame save ir savo gyvenimo prasmę.Viena iš svarbių temų, tai žmogaus asmeninė organizacija, jo socialiniai prioritetai, kai žmogus tyrinėjamas gyvenimo ciklo sampratoje. Ką žmogus galvoja apie kitus žmones, visuomenę, koks yra jo santykis su kitais? Socialiniai tikslai, interesai labai susiję su pagrindiniais vystymosi uždaviniais, su kuriais individas susiduria per savo gyvenimą. Bernice Neugarten įvedė terminą socialinis laikrodis tam, kad aprašyti sociokultūrinius apribojimus daugeliui suaugusiojo gyvenimo vystymosi aspektų. Šis susijęs su amžiaus normomis ir asmens elgesio apribojimais ir pasirinkimais per visą gyvenimą, kurie veda mus pirmyn, kartais tai mus sulaiko nuo tam tikro veiksmo, o kartais suerzina. Suaugusiojo vystymasis įjungia daugybę pasikeitimų, susijusių su statusu ir santykiais. Šis jo progresas, bet taip pat ir nuo socialinio konteksto, kurio ribose žmogus vystosi. Auga, kadangi nuo pat vaikystės mes kovojame už savo autonomiją ir nepriklausomumą. Atsiskyrimo nuo tėvų procesas tęsiasi visą žmogaus gyvenimą ir niekada nesibaigia (Levinsonas, 1978). Bowlby (1988) mano, kad prieraišumo sistema turi ypatingą efektą savivertės reguliavimui nuo lopšio iki karsto. Kadangi žmogus vystosi, tai jis suformuoja vis naują prieraišumą - silpnos draugystės ir romantiško bendravimo tipą. Viena iš prieraišumo naudos bet kurioje gyvenimo stadijoje - tai, kad tai yra mūsų saugumo pagrindas, kuris mums padeda susidoroti su gyvenimo stresais (Bowlby, 1988; Levitt, 1991). Šiuose namuose visą gyvenimą. Šiuo formuojasi ir naujas (pvz. partneris, sutuoktinis). Iškyla klausimas, iki kokio lygio galima brėžti analogiją tarp tėvo - vaiko prieraišumo ir suaugusios poros prieraišumo? Feeney ir Noller (1993) atrado, kad užsidaręs žmogus turi mažai patirties meilėje, tuo tarpu susirūpinęs/ambivalentiškas žmogus, turi jos daugiau, o saugaus tipo žmonės turi daug pasitenkinimo meilės santykiais. Taip pat šie autoriai (1992) atrado, kad romantiški santykiai skiriasi pagal skirtingus žmonių stilius, reakcijas. Uždaras žmogus buvo laisvas, tuo tarpu kai susirūpinęs labai greitai įsimylėdavo. Levitt (1991) tvirtina, kad prieraišumo santykiai per visą gyvenimą tęsiasi ir vėlesnių santykių kokybė priklauso nuo pradinių tėvų ir vaiko santykių. Šiuo nereikia užmiršti, kad kiekvieni nauji santykiai, kuriuos individas formuoja, turi priimti ne tik asmeninę žmogaus vystymosi istoriją, bet ir ją susieti su partnerio gyvenimo raida. Vedybos - tai vienas iš populiariausių socialinių atradimų (Durkin K., 2002). Nors formalumas jaunimo yra labiau ignoruojamas, daugelis žmonių, kurie juridiškai nesituokia, vis tiek gyvena ilgai trunkantį partneris gyvenimą, kuris panašus savo struktūra ir funkcijomis į vedybinį. Vedybos, arba panašaus pobūdžio susitarimas yra kritinis laikas socialiniame ir asmeniniame gyvenime daugumai suaugusijs ir daugumoje bendruomenis. Šis kodėl vedybos laikomos nuostabiu atradimu - tai, kad labai daug iš to tikimasi. Vedybos sudėtingais keliais yra susijusios su socialiniu vystymusi. Pradžioje, kaip pažymi Levinsonas, daugelis žmonių apsiveda visiškai tam nepasiruošę. Individai, kurie veda iki 20-ties, gali turėti nemažai seksualinės patirties, bet gerokai mažiau ilgalaikių santykių palaikymo ir plėtojimo patirties. Šiuo, vedybos taip pat gali iššaukti stiprius pasikeitimus. Su tėvais (Levinson, 1978; pagal Durkin K., 2002). Šiuo vedybos paprastai susijusios su radikaliais pasikeitimais pagrindiniuose individo šeimos struktūros principuose (Neff Lisa A., Karney Benjamin R., 2004). Vedybos yra susijusios su psichine ir fizine žmogaus sveikata. Vedę žmonės vidutiniškai yra sveikesni, nei nevedę. (Anson 1989; Bengston irk t., 1990; Cramer, 1993; Mastekaasa, 1995; Wood ir kt. 1989). Vedybiniai santykiai gali pasikeisti ir dėl tėvystės. Daugeliui tėvystė - tai yra pagrindinė rolė. Statuso pasikeitimai turi radikalias pasekmes tam, kaip individas save priims (Baker 1989; Deutsch ir kt., 1988; Nicolson, 1986; J. Smyth, 1991), kokius santykius jis turės su nauja, didesne šeima.(Cowan ir Cowan 1988; Feldman ir Nash 1984; Goodnow ir Collins 1990; Palkovitz ir Sussman, 1988; Rubl irk t., 1988) (pagal Durkin K., 2002). Akivaizdu, kad tapimas tėvais turi savyje daug streso ir be to dar naujos rolės reikalavims. Šis. Tyrimai rodo, kad pasitenkinimas vedybomis sumažėja po pirmojo vaiko gimimo (Belsky ir Pensky, 1988; Reibstein ir Richards,,1992; Rubl irk t.,1988). Yra stiprūs įrodymų, kad poros santykis…
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Karščio streso poveikis kiaulėms
Kiaulėms, kurios yra ypač jautrios karščiui, karščio stresas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, sumažėti produktyvumas ir net mirti. Visų pirma, klimato sąlygos, tokios kaip karštis, didelė drėgmė ar vėdinimo stoka veisimosi patalpose, yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys šilumos streso atsiradimą. Norint išvengti šios problemos, labai svarbu užtikrinti tinkamas šilumos sąlygas pastatuose, kuriuose laikomos kiaulės. Kadangi kiaulės turi gana storą poodinių riebalų sluoksnį ir nedidelį kiekį prakaito liaukų, jų gebėjimas reguliuoti kūno temperatūrą pašalinant šilumos perteklių iš kūno yra labai ribotas. Esant aukštai temperatūrai, jie gali greitai perkaisti ir sukelti šilumos stresą. Šiais laikais oro nestabilumas reiškia, kad vis dažniau matome ekstremalias oro sąlygas, kurios kelia pavojų kiaulių sveikatai. Dažnėja ilgai trunkančios karščio bangos, todėl ūkininkavimo sistemas reikia pritaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų. Kiaulių šiluminis optimalumas, priklausomai nuo jų amžiaus ir fiziologinės būklės, yra 18-26°C. Išimtis yra kelių dienų amžiaus paršeliai, kuriems reikia aukštesnės temperatūros. Šios sąlygos yra labai svarbios norint užtikrinti tinkamą gyvūnų augimą, sveikatą ir komfortą. Be pačios temperatūros, labai svarbi ir drėgmė. Kuo jis didesnis, tuo kiaulės mažiau toleruoja aukštą oro temperatūrą.
Veiksniai, prisidedantys prie karščio streso
Kiaulių patalpose palaikyti tinkamą temperatūrą nėra lengva, kai lauke yra ekstremalios oro sąlygos. Tačiau veiksniai, prisidedantys prie šilumos streso, yra tinkamos ventiliacijos trūkumas. Nepakankamas vėdinimas veisimo patalpose trukdo oro apykaitai, todėl didėja temperatūra ir drėgmė. Pasitaiko, kad gravitacinės ventiliacijos nepakanka, o dėl priverstinės ventiliacijos trūkumo ar nepakankamo efektyvumo gyvulininkystės pastatuose gali sparčiai didėti tiek temperatūra, tiek oro drėgmė.
Karščio streso simptomai kiaulėms
Kiaulėms karščio streso pasekmės gali būti rimtos ir sukelti padidėjusį kraujospūdį, kūno temperatūrą ir greitą kvėpavimą. Dažniausi kiaulių karščio streso simptomai yra greitas kvėpavimas (dusulys). Kiaulės, patiriančios karščio stresą, pradeda sunkiai kvėpuoti, kad reguliuotų savo kūno temperatūrą. Veikiant aukštai temperatūrai, kiaulės gali prarasti norą ėsti, todėl sumažėja pašarų suvartojimas ir sumažėja svoris. Karščio stresas gali padidinti kiaulių dirglumą ir agresyvumą, todėl gali padidėti agresyvus elgesys kitų gyvūnų atžvilgiu.
Karščio streso pasekmės
Karščio streso poveikis kiaulėms gali būti įvairus. Pirmagimių paršelių atveju tarp nujunkymo ir rujos gali praeiti pailgėjęs laikotarpis, o tai gali būti skerdimo priežastis. Aukšta temperatūra labai trukdo embrionams implantuotis į gimdą ir sukelia ankstyvą embrionų ar vaisiaus mirtį per pirmąsias 2-3 nėštumo savaites. Dėl to mažėja paršelių, gimusių vienoje vadoje, skaičius ir mažėja reprodukcijos rodikliai. Tačiau paskutinėmis nėštumo savaitėmis dėl karščio streso gali padaugėti negyvų paršelių. Taip pat padidėja persileidimų rizika, ypač paskutinėse nėštumo stadijose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia kraujotakos sistemą ir termoreguliaciją, o tai gali sukelti vaisiaus hipoksiją. Be to, dėl aukštų temperatūrų suvartoto riboto pašaro mažėja paršavedžių primilžis, o tai tiesiogiai veikia paršelių augimą ir sveikatą. Kitas poveikis, kai kiaulės patiria karščio stresą, yra sumažėjęs apetitas. Tai reiškia, kad sumažėja kasdienis svorio padidėjimas, o kraštutiniais atvejais netgi sumažėja svoris. Be to, buvo pranešta apie padidėjusią ligos riziką. Kiaulės, patiriančios karščio stresą, yra imlesnės įvairioms ligoms, ypač susijusioms su kvėpavimo ir virškinimo sistemomis. Tai susiję su sumažėjusiu imuninės sistemos gebėjimu reaguoti į patogenus, kurie kelia grėsmę kiaulių sveikatai. Taip pat svarbus karščio streso poveikis kiaulių savijautai.
Karščio streso valdymo strategijos
Itin svarbu užtikrinti tinkamas šilumos sąlygas kiaulių patalpoje. Gera ventiliacija, kuria siekiama užtikrinti tinkamą oro srautą, yra būtina norint išlaikyti patogias sąlygas kiaulėms. Aušinimo sistemos, tokios kaip vandens purkštuvai, ventiliatoriai ir aušinimo plokštės, yra naudojamos kiaulių laikymo temperatūrai karštu oru sumažinti. Šių prietaisų dėka galite sumažinti temperatūrą patalpose iki 5-8°C. Tačiau atminkite, kad neturėtumėte pilti šalto vandens tiesiai ant įkaitintų kiaulių, nes tai gali sukelti terminį šoką. Taip pat labai svarbu kiaulių skaičių priderinti prie turimos erdvės ir vėdinimo sistemos pajėgumo, taip pat užtikrinti tinkamą vandens prieinamumą, o tai itin svarbu palaikant tinkamą kiaulių kūno temperatūrą. Lengva prieiga prie gėlo vandens 24 valandas per parą yra labai svarbi siekiant išvengti dehidratacijos ir padėti reguliuoti temperatūrą. Ūkių paruošimas karštiems mėnesiams ir efektyvus aplinkos sąlygų valdymas leidžia sumažinti neigiamą karščio streso poveikį.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
tags: #aukstu #temperaturu #stresas