Autizmas - tai raidos sutrikimas, pasižymintis tam tikrais elgesio ir socialiniais sunkumais, dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje. Pastebima, kad autizmą turinčio vaiko smegenys kitaip vystosi dar prieš gimstant, o gimus sutrikimo požymiai greitai išryškėja. Lietuvoje kas 70-as vaikas serga bent vienu autizmo spektro sutrikimu. Autizmas turi įvairių formų ir laipsnių, todėl dažnai vadinamas autizmo spektro sutrikimu (ASS). Šioms autizmo potipiams ir formoms didžiausią įtaką daro genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Kadangi autizmas yra spektro sutrikimas, kiekvienas autizmu sergantis žmogus turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius. Šiame straipsnyje gilinamės į autizmo turinčių vaikų ugdymo metodus, siekiant atskleisti efektyviausias strategijas, padedančias jiems tobulėti ir integruotis į visuomenę.
Autizmo samprata ir paplitimas
Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje vaikystėje. Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Nurodoma, kad autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybinius socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas). Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).
Autizmo priežastys ir atpažinimas
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.
Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
Ugdymo metodai ir terapijos
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.
Taip pat skaitykite: Suprasti autizmą: priežastys
Taikomoji elgesio analizė (ABA)
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra viena iš labiausiai pripažintų terapijų, kuri padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį. ABA terapija pradėta taikyti 1964 metais, po to kai I.Lovaas įrodė jos efektyvumą su autistais. Sunkiausia yra terapijos intensyvumas. Autistai daro garantuotą pažangą jei per savaitę gauna 30 valandų tokios terapijos. Tačiau didžioji sėkmės dalis yra tėvai. Vaikas daro pažangą, jei jie aktyviai dalyvauja terapijoje ir likusį dienos laiką su vaiku kartoja, ką jis išmoko per pamokas.
Kitos terapijos ir intervencijos
Kitos terapijos, kaip logopedinė terapija, ergoterapija ir socialinių įgūdžių mokymas, taip pat gali būti naudingos.
- Logopedinė terapija padeda vaikams, turintiems kalbos ir komunikacijos sunkumų.
- Ergoterapija padeda vaikams lavinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip apsirengimas, valgymas ir rašymas.
- Socialinių įgūdžių mokymas padeda vaikams suprasti socialines situacijas ir tinkamai į jas reaguoti.
Medikamentinis gydymas
Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.
Socialinė integracija ir ugdymas
Siekiant palengvinti ASS turinčių vaikų gyvenimą bei sumažinti socialinę atskirtį visuomenėje, svarbu sukurti ir užtikrinti šių vaikų pilnavertį socialinį gyvenimą, ugdyti savarankiškumo įgūdžius bei socialines kompetencijas. Daugelis vaikų su autizmu gali lankyti įprastas mokyklas, ypač jei jie gauna tinkamą pagalbą ir pritaikymus. Specializuotos pagalbos, kaip individualūs mokymosi planai, padeda vaikui mokytis pagal savo galimybes. Kai kurie vaikai gali reikėti papildomos paramos, pavyzdžiui, mokytojo padėjėjo, specializuotų mokymosi priemonių ar socialinių įgūdžių mokymo programų.
Pedagogų požiūris ir taikomi metodai
Pedagogų požiūriu, ikimokyklinio ugdymo įstaigose dažniausiai taikoma trumpų žodinių instrukcijų ir paveikslėlių pagalba bendraujant su ASS turinčiais vaikais.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika ir pagalba
Globalaus skaitymo metodas
Globalaus skaitymo metodą, susidedantį iš 4 žingsnių: reikšmingų žodžių atpažinimo, jų perskaitymo, frazių perskaitymo, frazėse užpildymo pasiūlė Glenn Doman (Pertiwi, Wagino, Mudjito, 2020). Globalaus skaitymo metodo pagrindinis principas yra „Nuo visumos prie dalies“, metodas paremtas vizualizacija, o vizualizacija yra labai svarbi mokant autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Tai susiję su vaikų mąstymo operacijomis ir jų seka: nuo konkretaus mąstymo pereinama prie mąstymo vaizdais ir tuomet prie verbalizacijos (informacijos išreiškimo žodžiu).
Skaitmeninės priemonės ir programos
Šiuolaikinis ugdymas yra pagrįstas skaitmeninėmis technologijomis, padedančiomis mokymui ir mokymuisi, turimų žinių ir gebėjimų įtvirtinimui. Daugybė tyrimų rodo, kad pedagogų naudojamos skaitmeninės priemonės, kurios kuriamos apgalvotai, orientuojantis į vartotojo pasiekimus ir pažangą, skatina mokinių susidomėjimą mokymusi ir didina įsitraukimą. Sukurtos elektroninės priemonės, skirtos autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų skaitymo ir socialinių gebėjimų ugdymui.
- El. priemonė skaitymo gebėjimams ugdyti: Ją sudaro 54 interaktyvios užduotys - žaidimai, kurių turinys susijęs su vaiko artimiausia aplinka. Priemonė yra parengta remiantis vizualumo ir pasikartojamumo principais. Interaktyvūs žaidybiškumo elementai mokymosi procesui suteikia patrauklumo ir įdomumo. Užduotys pateiktos trimis sudėtingumo lygmenimis sunkėjančia tvarka.
- El. priemonė socialiniams gebėjimams ugdyti: Ją sudaro 6 socialinės istorijos, kurių turinys susijęs su vaiko diena, kuri prasideda mokykloje ir baigiasi vakaro rutina. Socialinės istorijos skatina pageidaujamą vaiko elgesio formavimąsi konkrečiose gyvenimiškose veiklose ir situacijose. Priemonę galima naudoti tiek prevenciškai, tiek padedant konkrečiam vaikui įveikti iškylančius sunkumus. Socialinės istorijos pateiktos trimis sudėtingumo lygmenimis.
Tėvų vaidmuo ir patarimai
Svarbu, jog tėvai, auginantys autistiškus vaikus patys gebėtų išlikti emociškai stiprūs, nes tik taip galės būti tvirtesniu vaiko palaikymu ir parama.
- Mokykitės apie autizmą: Vos sužinoję, kad jūsų vaikas turi autizmą, domėkitės apie šį raidos sutrikimą. Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina - taip bus lengviau perprasti trikdžius ir užkirsti jiems kelią.
- Kreipkitės pagalbos į kitus.
- Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos: Autizmo spektrą turintys vaikai skirtingose aplinkose gali elgtis kitaip, pavyzdžiui, mokykloje ir namuose. Vertėtų paskatinti vaiką parodyti, ko mokėsi mokykloje ar pas psichoterapeutę ir skatinti tai atkartoti namuose.
- Raskite būdų kurtį ryšį su vaiku be žodžių: Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba.
- Nepamiškite skirti laiko žaidimams: Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, vis tiek yra vaikas ir nori žaisti.
Žaidimų svarba
Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisti svarbu ne tik todėl, kad tai smagu, bet ir todėl, kad žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi sunkūs minkšti žaislai, nes jie žaislo prisilietimą padaro gilesnį. Tai mažina nerimo jausmą, padeda palaikyti vaikus ramius, stiprinti jų kūno jėgą, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką.
Pagalba suvokiant laiką
Laikas yra abstrakti, paini ir varginanti sąvoka, ypač autizmo spektro žmonėms. Daugybė pojūčių, nerimas ir bendravimo sunkumai kai kuriems autizmą turintiems vaikams apsunkina mokymąsi ar kasdienių užduočių atlikimą. Galimybė „matyti“, kaip laikas dingsta laikmačio diskui judant suteikia daugiau kontrolės. Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienybėje atliekamas veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant.
Taip pat skaitykite: Istorija apie Pasaulinę autizmo supratimo dieną
Stiprybės ir galimybės
Kalbant apie autizmą dažniausiai minime iššūkius ir sunkumus su kuriais susiduria autizmo spektrą turintys žmonės, tačiau svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi. Atkreipdami dėmesį tik į jiems kylančius iššūkius apribojame autizmą turinčių žmonių galimybes. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.