Balandžio 2-oji - Pasaulinė autizmo supratimo diena, o visas balandžio mėnuo skirtas autizmo supratimo didinimui. Šios dienos tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į autizmą, kaip į sparčiai plintantį sveikatos sutrikimą, paskatinti ankstyvą diagnostiką bei pagalbą.
Autizmas: kas tai?
Autizmas - neurologinis raidos sutrikimas, kuris veikia tai, kaip žmogus suvokia pasaulį ir bendrauja su juo. Autizmo spektro sutrikimą turinčiam žmogui neretai yra sunkiau bendrauti, išreikšti jausmus, norus, susirasti draugų, orientuotis kasdieninėje veikloje bei pokyčiuose. Autizmo bruožų turintys žmonės „kitaip“ suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Mokslas ir medicina nuo pat autizmo diagnozavimo pradžios autistiškumą nagrinėjo iš išorės, tai yra stebint. Jei stebint asmenį kurie nors aspektai neatitinka daugumos savybių, tai įprasta vadinti sutrikimu. Kita vertus, dauguma autistiškų asmenų pripažįsta, kad autizmas yra neatsiejama jų asmenybės dalis, lemianti kitokį pasaulio patyrimą. Tai kitokia, neįprasta žmogiškumo patirtis.
Svarbu pabrėžti, jog autizmas nėra liga, o neurologinis sutrikimas, kuris lydi žmogų visą gyvenimą. Autizmas nėra blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje padarinys. Jam įtakos turi genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo. Autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų. Dėl to autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai ir turi įveikti įvairius iššūkius įprastoms smegenims pritaikytame pasaulyje. Tai gali pasireikšti neįprastu elgesiu, individualiais mokymosi poreikiais, kitokiomis emocinėmis reakcijomis ir bendravimu.
Pasaulinės autizmo supratimo dienos tikslai ir reikšmė
Pagrindinis Pasaulinės autizmo supratimo dienos tikslas - didinti visuomenės informuotumą apie autizmą ir skatinti supratimą bei toleranciją autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms. Ši diena skirta:
- Šviesti visuomenę: Svarbu priminti, kad visuomenės dalis yra patys įvairiausi žmonės, o autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai nėra kokie „baubai“ - agresyvūs ir neprognozuojami. „Norime priminti, kad esame tokie pat, kaip ir kiti vaikai, tik su didesniais iššūkiais ir gal kiek mažesnėmis galimybėmis“, - sako I. Bielevičiūtė-Gegužienė.
- Skatinti ankstyvą diagnostiką ir pagalbą: Ankstyva intervencija gali padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams išmokti elgesio ypatumų, bendravimo ir kitų svarbių įgūdžių.
- Kovoti su mitais ir išankstiniais nusistatymais: Nors autizmo diagnozė jau seniai nebėra retenybė, visuomenė į šią būseną dažnai žiūri pro mitų ir išankstinių nusistatymų miglą.
- Pabrėžti autizmo įvairovę: Autizmo simptomai yra skirtingi, o jų sunkumo laipsnis keičiasi augant vaikui. Autizmo paliesti vaikai tokie skirtingi, kad net po kelias dešimtis metų su jais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma.
- Skatinti įtrauktį: Svarbu užtikrinti, kad autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės turėtų galimybes dalyvauti visose gyvenimo srityse, įskaitant švietimą, užimtumą ir socialinę veiklą.
Iniciatyvos ir renginiai, skirti autizmo supratimo dienai
Visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, vyksta įvairios iniciatyvos ir renginiai, skirti Pasaulinei autizmo supratimo dienai. Tai apima:
Taip pat skaitykite: Autizmo Supratimo Diena Bibliotekoje
- Šviečiamąsias kampanijas: Siekiama didinti informuotumą apie autizmą ir skatinti supratimą.
- Konferencijas ir seminarus: Skirta specialistams, tėvams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
- Paramos grupes: Suteikia galimybę autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms ir jų šeimoms susisiekti ir pasidalinti patirtimi.
- Meninius renginius: Demonstruoja autizmo spektro sutrikimą turinčių žmonių talentus ir kūrybiškumą.
Štai keletas pavyzdžių iš Lietuvos:
- Kovo 29 d. Jurbarke vyko šventė, kurios metu skambėjo dainos, šokiai, vyko meniniai pasirodymai. Tradiciškai buvo pasodinta ir gražuolė magnolija. Šios šventės iniciatorė, asociacijos „Auksinė begalybė“ įkūrėja ir pirmininkė Irma Bielevičiūtė-Gegužienė, pati auginanti du autizmo spektro sutrikimą turinčius sūnus, besimokančius progimnazijoje, sako, kad pirminė šventės idėja buvo skirta šviesti visuomenę.
- Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje „Nematomos negalios. Autizmas“, kurią organizavo Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo socialinė iniciatyva „Rinkis gyvenimą“ kartu su partneriais, pristatytas jautrus vaizdo klipas, skatinantis visuomenę būti tolerantiškesniais ir supratingesniais bei praplėsti žinias apie šį sutrikimą.
- Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, kartu su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai”, keliose mokyklose vykdė dokumentinio filmo apie autistišką berniuką iš Islandijos „Kaip Titanikas mane išgelbėjo” peržiūras su edukacine programa.
Kaip galime prisidėti prie autizmo supratimo didinimo?
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie autizmo supratimo didinimo:
- Švieskite save: Sužinokite daugiau apie autizmą iš patikimų šaltinių.
- Būkite tolerantiški ir supratingi: Atminkite, kad autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės kitaip suvokia pasaulį ir gali elgtis kitaip nei mes.
- Skatinkite įtrauktį: Siekite, kad autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės turėtų galimybes dalyvauti visose gyvenimo srityse.
- Palaikykite autizmo organizacijas: Paaukokite pinigų ar savanoriaukite organizacijose, kurios dirba su autizmo spektro sutrikimą turinčiais žmonėmis.
- Kalbėkite apie autizmą: Pasidalinkite savo žiniomis ir patirtimi su kitais.
Ankstyvieji požymiai ir kada kreiptis į specialistus
Tėvams svarbu pastebėti pirmuosius galimus autizmo simptomus, kitonišką vaiko reakciją į bendravimą, emocijų reiškimą. Pasak pediatrės L. Mikulėnaitės, „Jei mama augina pirmąjį vaiką, ji galbūt nelabai tuos pokyčius supranta, bet jeigu ji augina antrą ar trečią, tai be abejo ji aiškiai mato, kad tas vaikas vystosi visiškai skirtingai. Yra ir trečioji grupė simptomų, susijusi su žmogaus jutiminiais dalykais: vaikas kitaip reaguoja į regos, klausos dirginimą, prisilietimo stimulus. Tuomet išoriškai tampa pastebimas jo kitoniškas elgesys, jis daro keistus pasikartojančius judesius, jam tampa svarbi rutina. Jis tarsi yra užsidaręs savyje, randą ką veikti ir yra visiškai patenkintas tuo, tačiau niekada neateis pasidžiaugti mamai, kad turi kokį tai žaislą, jis nelauks mamos patvirtinimo, jis tiesiog žais kaip ir visi kiti vaikai žaidžia, bet jo žaidimas atrodys kitaip, nei įprastinės raidos vaikų“.
Mokslininkai ir gydytojai praktikai sukūrė vadinamųjų „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams.
- 6 mėn.: Nesišypso socialiai, nerodo džiaugsmo.
- 9 mėn.: Neatsiliepia pašauktas vardu.
- 12 mėn.: Nerodo gestų, tokių kaip mosavimas ranka ar rodymas pirštu.
- 12 mėn.: Neburkuoja.
- 16 mėn.: Nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn.: Nesako jokių prasmingų dviejų žodžių frazių (neįskaitant mėgdžiojimo ar kartojimo).
Jei pastebėjote šiuos požymius, svarbu pasikonsultuoti su specialistais.
Taip pat skaitykite: Vilties Simbolis
Autizmas Lietuvoje: statistika ir iššūkiai
Remiantis paskutiniais 2018 metų duomenimis, oficialiai Lietuvoje yra 2061 asmuo, kuriam yra nustatyta diagnozė iš autizmo grupės sutrikimų. Higienos instituto duomenimis, 2021 metais Lietuvoje buvo 4082 autistiški žmonės.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar susiduriama su iššūkiais, susijusiais su autizmo supratimu ir pagalba autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms. Tai apima:
- Žinių trūkumą: Visuomenė vis dar nepakankamai informuota apie autizmą.
- Neigiamą požiūrį: Dėl aplinkinių žinių ir tolerancijos stokos, dažnas autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas visuomenėje, dėl jo išskirtinio elgesio ar socialinių įgūdžių trūkumo, yra vertinimas kritiškai.
- Pagalbos trūkumą: Trūksta specialistų ir mokytojų, kurie būtų paruošti darbui su autistiškais mokiniais. Taip pat trūksta dienos centrų, kuriuose autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai galėtų gauti visą kompleksinę pagalbą.
- Integracijos problemas: Autizmo sutrikimą turinčių vaikų labai nenori priimti į mokyklas.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
tags: #supratimo #apie #autizma #stiprinimo #diena