Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra neurologinės raidos sutrikimų grupė, pasireiškianti įvairiomis formomis. Autizmas nėra liga, bet neurologinis sutrikimas, lemiantis skirtumus, kaip žmogus suvokia pasaulį ir sąveikauja su juo. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo spektro sutrikimus 7 metų vaikams, atkreipiant dėmesį į ankstyvos diagnostikos svarbą, galimus simptomus, priežastis, gydymo būdus ir vyraujančius mitus.
Kas yra autizmo spektro sutrikimas?
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai neurologinės kilmės būklė, paveikianti žmogaus socialinę sąveiką, komunikaciją, interesus ir elgesio modelius. „Autizmo spektras - labai platus, autizmo požymiai, jų sunkumas, raidos ir funkcionavimo sutrikimai gali būti labai įvairūs, todėl autistiški vaikai ir suaugusieji nėra vienodi, jie turi labai skirtingas gyvenimo patirtis ir pasiekimus“, - aiškina doc. dr. Indrė Bakanienė. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų.
Autizmo paplitimas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 1 iš 100 vaikų pasaulyje turi autizmą. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2020 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Priežastys
Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. „Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Žinoma nemažai genų, susijusių su autizmu, tačiau konkrečiu atveju genetines priežastis pavyksta nustatyti ne visada ir dažniausiais tik tiems asmenims, kurie greta autizmo turi intelekto sutrikimą ar kitų nervų sistemos pažeidimo požymių”, - teigia doc. dr. I. Bakanienė. Iš atliktų tyrimų rezultatų galima teigti, kad autizmo rizika susijusi su vyresniu tėvų, ypatingai tėčių, amžiumi, endokrininėmis motinos ligomis, nutukimu, nėštumo ir gimdymo komplikacijomis, nežymiai su aplinkos tarša, automobilių išmetamomis medžiagomis, kai kuriais žemės ūkyje naudojamais herbicidais. Pastaruoju metu padaugėjo mokslinių straipsnių, kuriuose aprašomos mažų vaikų prie ekranų praleidžiamo laiko sąsajos su autizmu, keliamos hipotezės, kad pasikeitusios vaikų auginimo praktikos (ypatingai ekranų naudojimas iki 2 metų, kai labai intensyviai vystosi smegenys) paskatina autistiškų smegenų formavimąsi vaikams, kurie turi genetinį polinkį. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.
Simptomai
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su autizmu
Konkretūs požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį 7 metų vaikams:
- Socialiniai sunkumai:
- Sunkumai užmezgant ir palaikant draugystę.
- Nesidomėjimas bendraamžiais.
- Sunkumai suprantant socialines užuominas ir neverbalinę komunikaciją.
- Nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis.
- Komunikacijos sunkumai:
- Kalbos raidos vėlavimas arba nebuvimas.
- Echolalija (žodžių ar frazių kartojimas).
- Sunkumai pradedant ir palaikant pokalbį.
- Sunkumai suprantant abstrakčias sąvokas.
- Pasikartojantis elgesys:
- Stereotipiniai judesiai (pvz., plasnojimas rankomis, sukimasis).
- Obsesinis domėjimasis tam tikrais objektais ar temomis.
- Reikalavimas laikytis tam tikros rutinos ir pasipriešinimas pokyčiams.
- Neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu).
- Kiti požymiai:
- Padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, prisilietimui).
- Maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas).
- Dėmesio nesukaupimas.
- Elgesio, miego sutrikimai.
Svarbu atsiminti, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais.
Diagnostika
Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Autizmo diagnostikos procesą galima suskirstyti į kelis etapus:
- Bendras vaiko raidos vertinimas, kurį Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Jeigu jo metu nustatomi raidos nukrypimai nuo normos, vaikas įprastai nukreipiamas į Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą.
- Išsamus raidos vertinimas, kurį atlieka daugiadalykė specialistų komanda. Ją įprastai sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, ergoterapeutas, pagal poreikį - kiti specialistai.
- Klinikinis stebėjimas, kurio metu vertinamas vaiko socialinis dėmesys, bendravimas žodžiais gestais, žvilgsniu, kita neverbaline komunikacija, atliekami specialūs testai, padedantys nustatyti autizmo diagnozę, įvertinti sutrikimo sunkumą. Pagrindinė autizmo diagnostikos priemonė - įvairių sričių specialistų klinikinis vaiko stebėjimas, aptarimas specialistų komandoje, diskusijos, o testai - tik pagalbinė priemonė.
Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Ankstyvos diagnostikos svarba
Pradėjus taikyti specifines intervencijas intensyvaus smegenų formavimosi laikotarpiu, galime tikėtis pakeisti autistiškų smegenų formavimosi eigą ir tikėtis lengvesnio autizmo požymių pasireiškimo. Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas - pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS. Ankstyva sutrikimo diagnostika ir intervencija suteikia vertingos informacijos apie tai, kas veikia ir kas neveikia, leidžiant tobulinti būsimas terapijas ir intervencijų metodus. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos tyrimai autizmui
Pagalba ir intervencijos
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.
Terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Pagrindinės intervencijos, taikomos 7 metų vaikams:
- Taikomoji elgesio analizė (TEA): Tai moksliškai pagrįstas metodas, kuris padeda vaikams išmokti naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį.
- Kalbos ir komunikacijos terapija: Padeda vaikams lavinti kalbos įgūdžius, mokytis bendrauti ir suprasti kitų kalbą.
- Socialinių įgūdžių mokymas: Padeda vaikams mokytis socialinių taisyklių ir sąveikos su kitais žmonėmis.
- Ergoterapija: Padeda vaikams lavinti smulkiąją ir stambiąją motoriką, taip pat sensorinį apdorojimą.
- Šeimos konsultavimas: Padeda tėvams suprasti autizmą ir išmokti efektyviai bendrauti su savo vaiku.
Svarbu, kad tėvai aktyviai dalyvautų terapiniame procese ir taikytų išmoktus metodus namuose.
Mitai apie autizmą
Nors visuomenės supratimas apie ASS pastaraisiais metais gerokai išaugo, vis dar egzistuoja daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie gali lemti neteisingą požiūrį autistiškus vaikus ir suaugusius. Dažniausi mitai:
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
- Autizmas yra išgydomas vaikystėje.
- Autizmą sukelia vakcinos.
- Visi autizmu sergantys asmenys turi savotiškų talentų ar yra savantai.
- Autistiški žmonės yra emociškai šalti ir nesugeba mylėti.
Svarbu atminti, kad autizmas nėra liga ir jo negalima išgydyti. Autizmas - tai visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, tačiau tinkama pagalba ir parama gali padėti autistiškiems asmenims gyventi visavertį gyvenimą.
Požiūrio į autizmą kaita
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes. Pabrėžiama, kad visuomenė turėtų būti pritaikyta palaikyti visų žmonių, nepriklausomai nuo jų neurologinių ypatumų, dalyvavimą visuomenės gyvenime, vietoj to, kad bandytų „išgydyti“ ar „normalizuoti“ tuos, kurie nesutampa su dominuojančiais mąstymo ar elgesio modeliais.