Depresija nuo vienatvės: simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Būna, kad ir laimingas, atrodytų, viską turintis žmogus jaučia už nugaros jį sekantį šešėlį. Tačiau ne visi šešėliai vienodi. Šis straipsnis skirtas aptarti depresiją, kuri atsiranda dėl vienatvės jausmo, jos simptomus, priežastis ir galimus gydymo būdus. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, nes vieno ignoravimas gali auginti kitą ir galiausiai susikaupti į visą puokštę simptomų, kuriuos vėliau apibūdina visiems gerai žinoma sąvoka - depresija.

Kas yra depresija?

Depresija yra liga, priklausanti nuotaikos sutrikimų grupei. Jei bloga nuotaika nepagerėja dvi savaites, galime pradėti manyti, kad ji gali peraugti į lengvą depresiją. Depresija yra viena geriausiai gydomų psichikos ligų.

Depresijos tipai ir kaip ji atsiranda

Depresija gali būti endogeninė (dar vadinama „vidine“ arba „tikrąja“) arba egzogeninė (arba „reaktyvioji“). Endogeninės depresijos priežastis paprastai pastebėti sunkiau, nes jos slypi mumyse pačiuose. Ją sukelia cheminis disbalansas smegenyse, kuris gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas. Šio tipo depresija paprastai gydoma antidepresantais.

Egzogeninę depresiją gali sukelti pervargimas ir ilgalaikis stresas (pavyzdžiui, perdegimo sindromas gali virsti depresija), sunkūs gyvenimo įvykiai ar traumos. Tačiau depresijos eiga paprastai būna panaši, nepriklausomai nuo to, kaip liga atsirado.

Depresiją taip pat galima skirstyti į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Negydomos depresijos atveju paciento būklė blogėja, o depresinės būsenos stiprėja. Tokių būklių pasekmė gali būti visiškas nesirūpinimas savimi ir artimaisiais arba gyvenime nebelieka džiaugsmo.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Dažniausi depresijos požymiai

Dažniausi depresijos simptomai yra prasta nuotaika, nuovargis ir prarastas susidomėjimas tuo, kas anksčiau patiko. Depresija sergantiems žmonėms taip pat dažnai pasireiškia miego sutrikimai, svorio ir apetito pokyčiai, mintys, vedančios į savęs kaltinimą ir neviltį. Depresinės būsenos paprastai intensyviausios būna ryte.

Pirmieji depresijos požymiai neretai būna šie:

• Liūdesio, tuštumos arba beviltiškumo jausmas.
• Pykčio protrūkiai, dirglumas arba nusivylimas net dėl mažų dalykų.
• Susidomėjimo arba malonumo praradimas daugumoje arba visuose įprastuose užsiėmimuose.
• Miego sutrikimai, įskaitant nemigą arba pernelyg didelį miegą.
• Nuovargis ir energijos trūkumas, todėl net mažos užduotys reikalauja papildomų pastangų.
• Nerimas, jaudulys arba neramumas.
• Lėtas mąstymas, kalbėjimas arba kūno judesiai.
• Bevertiškumo arba kaltės jausmas, užstrigus praeities nesėkmėse arba savigailoje.
• Sunkumas mąstant, susikaupiant, priimant sprendimus ir prisimenant dalykus.
• Nepaaiškinami fizinius negalavimus, tokius kaip nugaros skausmai ar galvos skausmai.

Fiziniai depresijos požymiai

Be gilaus liūdesio, depresija labai dažnai pasireiškia ir psichosomatiškai. Dažniausiai pasitaikančios fizinės depresijos apraiškos yra šios:

• Skausmas ir raumenų įtampa: Depresija gali sukelti galvos skausmus, nugaros ar raumenų skausmus be aiškios fizinės priežasties. Tai gali būti dėl nuolatinio streso, raumenų įtampos ar kūno reakcijos į emocinį disbalansą.
• Virškinimo sutrikimai: Depresija gali paveikti virškinimo sistemą, sukeldama simptomus kaip pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar apetito pokyčiai.
• Svorio pokyčiai: Dėl depresijos gali keistis apetitas - kai kurie žmonės pradeda valgyti daugiau, kad pabėgtų nuo nemalonių jausmų, o kiti praranda apetitą ir jų svoris nukrenta. Svorio pokyčiai gali būti susiję su hormonų disbalansu.
• Širdies ritmo ir kvėpavimo problemos: Depresija gali sukelti nerimą, kuris gali turėti fizinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, krūtinės skausmai, dusulys ar sunkumas kvėpuojant. Tai gali būti dėl padidėjusio streso ir organizmo kovos su emociniais sunkumais.
• Sumažėjęs lytinis potraukis: Depresija gali sumažinti lytinį potraukį dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų ir emocinio nuovargio. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, dažnai neturi noro arba energijos užsiimti seksualine veikla.
• Sumažėjęs dėmesys ir koncentracija: Dėl depresijos gali sumažėti gebėjimas susikaupti ir orientuotis aplinkoje, todėl gali pasireikšti koordinacijos problemos ir suprastėjusi pusiausvyra.
• Kvėpavimo sunkumai ir dusulys: Depresija gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, tokius kaip dusulys. Emocinis stresas ir įtampa gali paveikti kvėpavimo raumenis, ypač diafragmą, sukeldami jausmą, kad sunku gauti oro. Tai gali būti fiziškai nemalonu ir dar labiau sustiprinti depresijos simptomus.

Fiziniai depresijos simptomai gali labai varginti ir būti painūs, nes jie gali būti klaidingai suprasti kaip kitos sveikatos problemos. Jei patiriate tokius simptomus, svarbu kreiptis pagalbos į gydytoją arba terapeutą, kad būtų atlikta tinkama diagnozė ir gydymas.

Socialiniai depresijos požymiai

Socialiniai depresijos požymiai apima atsitraukimą nuo socialinių veiklų, pomėgių ignoravimą ir sunkumus namų ar darbo gyvenime. Asmenys taip pat gali parodyti padidėjusį socialinį vengimą, sumažėjusį susidomėjimą draugais ir sumažėjusią motyvaciją prosocialiniam elgesiui. Kai kurie asmenys gali taip pat patirti pyktį arba dirglumą, kas gali turėti įtakos jų santykiams.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

• Sumažėjęs socialinis įsitraukimas: Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, dažnai vengia socialinių sąveikų, nori likti vieni ir mažiau dalyvauja socialinėse veiklose.
• Pomėgių ir interesų ignoravimas: Susidomėjimo anksčiau mėgstamais užsiėmimais ir pomėgiais praradimas.
• Sunkumai santykiuose: Depresija gali neigiamai paveikti santykius su šeima, draugais ir kolegomis, todėl tampa sunku palaikyti sveikus socialinius ryšius.
• Pokyčiai elgesyje: Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, gali patirti pokyčius savo socialiniame elgesyje, pavyzdžiui, padidėjusį tikėjimąsi paguodos, neteisybės jausmą ir problemišką socialinių tinklų ar išmaniųjų telefonų naudojimą.
• Padidėjusi reakcija į neigiamas socialines sąveikas: Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, gali būti jautresni neigiamiems komentarams ir socialinėms sąveikoms.
• Emocijų reguliavimo sunkumai: Depresija sergantys žmonės gali turėti sunkumų teisingai interpretuoti socialinius ženklus, reguliuoti savo emocijas ir suprasti kitų emocijas, kas lemia sutrikusią socialinę funkciją.

Kas gali paskatinti depresijos atsiradimą?

Depresijos atsiradimą gali paskatinti įvairūs veiksniai, įskaitant genetinius ir biologinius. Tyrimai rodo, kad depresija gali būti paveldima, todėl žmonės, kurių šeimoje buvo sergančių depresija, turi didesnę riziką susirgti šia liga. Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos žmogaus smegenyse vykstantiems cheminiams procesams ir hormonų pusiausvyrai, o tai gali sukelti depresijos simptomus. Be to, biologiniai pokyčiai smegenyse, tokie kaip neurotransmiterių (serotonino, dopamino) disbalansas, gali sutrikdyti nuotaiką ir elgesį, o tai yra dažna depresijos priežastis.

Vaikystės traumos taip pat gali turėti ilgalaikį poveikį ir prisidėti prie depresijos atsiradimo. Fiziniai, emociniai ar seksualiniai smurtai, tėvų praradimas, atsiskyrimas ar kitos traumuojančios patirtys gali sutrikdyti vaiko emocinį vystymąsi ir padidinti depresijos riziką suaugus. Šios patirtys gali sukelti gilias emocines žaizdas ir neigiamus mąstymo bei elgesio modelius, kurie išlieka ir vėlesniame gyvenime, sukeldami psichinę sveikatą neigiamai veikiančius simptomus.

Kiti veiksniai, galintys provokuoti depresiją:

• Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.).
• Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.

Skirtumas tarp depresijos ir blogos nuotaikos

Net ir blogą nuotaiką, pavyzdžiui, žiemos ar rudens laikotarpio liūdesį, nusiminimą dėl santykių ar vienatvės, esame įpratę vadinti depresija arba „slogia nuotaika“. Tačiau dažniausiai tai tėra nuotaikų svyravimai, kurie anksčiau ar vėliau stabilizuojasi. Žinoma, bloga nuotaika nėra maloni, tačiau jos nereikia bijoti. Tai natūrali sveiko žmogaus psichikos dalis.

Tačiau jei jaučiate, kad ji tęsiasi neįprastai ilgai ir įsitvirtina jūsų gyvenime taip, kad kenkia jo kokybei, tai gali būti pirmieji depresijos požymiai. Šiuo etapu pokalbis su terapeutu gali atnešti laukiamo palengvėjimo ir padėti lengviau susigaudyti sudėtingoje situacijoje. Taip sužinosite, ar jūsų depresija yra klinikinė, t. y. ar ją galima galutinai diagnozuoti.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Kaip sužinoti, ar sergu depresija?

Patikimą diagnozę visada nustato specialistas, atlikdamas psichologinius testus. Dažniausiai tai būna klinikinis psichologas, psichiatras, bet taip pat ir bendrosios praktikos gydytojas. Remdamiesi psichologiniais testais ir pokalbiu, gydytojai nustato diagnozę ir aptaria su pacientu tinkamą gydymą. Ši procedūra dažniausiai taikoma sunkesnėms depresijos formoms. Esant lengvesniems sunkumams, terapeutas taip pat gali padėti konsultacijų metu.

Depresijos gydymas - ką daryti susirgus depresija?

Depresijos gydymas yra individualus procesas. Priklausomai nuo depresijos sunkumo, taikoma psichoterapija, medikamentinis gydymas (paprastai antidepresantais) arba abiejų šių būdų derinys. Jei jaučiate pirmuosius depresijos požymius, ieškokite būdų, kaip palengvinti sau gyvenimą, bent jau tol, kol turėsite galimybę kreiptis į specialistą.

Rekomenduojami būdai depresijai palengvinti:

1. Sureguliuokite savo dienos režimą ir miego grafiką. Susikurkite reguliarią dienotvarkę, prie kurios gali prireikti priprasti, bet kuri galiausiai turės teigiamą poveikį hormonų lygiui, kuris yra atsakingas už depresines būsenas. Pradėkite sveiką gyvenimo būdą, jei įmanoma, venkite alkoholio ir kofeino.
2. Pasitikėkite artimu žmogumi. Konfidencialus pokalbis gali išvaduoti nuo slegiančio vienatvės jausmo. Be palaikymo kitas žmogus taip pat tikrai suteiks jums erdvės išreikšti savo mintis, kurios gali atrodyti nepakeliamos jūsų proto tyloje.
3. Stenkitės judėti, atsipalaiduoti ar išbandykite masažą. Kaip protas veikia kūną, taip ir kūnas veikia protą. Maloniai stimuliuodami savo pojūčius taip pat galite sumažinti depresiją lydinčią protinę įtampą. Internete galite rasti įvairių atsipalaidavimo ar autogeninės treniruotės seansų, pasimėgaukite aromaterapija ar nedidelio intensyvumo fizine veikla.

Gydymo sudedamosios dalys:

• Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
• Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
• Medikamentinis gydymas. Gydytojas psichiatras konsultacijos metu nustato psichologinius sutrikimus ir jų lygį bei paskiria medikamentinį gydymą.

Kiti depresijos tipai

Bipolinis sutrikimas

Bipolinis afektinis sutrikimas - tai psichikos liga, kurios metu kaitaliojasi euforijos ir gilios depresijos būsenos. Depresijos fazės metu žmogus gali būti linkęs save žaloti ar net bandyti nusižudyti. Manijos periodas gali atrodyti malonus ir nenuobodus, tačiau sergantysis gali ne visiškai kontroliuoti savo veiksmus ir vėliau tenka spręsti jų pasekmes. Įtarus šią ligą, reikia kreiptis į psichiatrą, kuris gali paskirti tinkamų vaistų. Gydymas derinamas su psichoterapija.

Pogimdyvinė depresija

Pogimdyvinę depresiją gali patirti net ir tos moterys, kurios anksčiau jautėsi psichiškai sveikos ir nepatyrė didelių nuotaikų svyravimų. Viena iš galimų priežasčių yra pakitęs lytinių hormonų, šiuo atveju estrogenų grupės, kiekis. Po gimdymo estrogenų kiekis smarkiai sumažėja, o vėlesniu žindymo laikotarpiu jų kiekis ir toliau svyruoja. Dėl šios sąveikos biocheminių procesų lygmeniu padidėja depresinės būsenos rizika. Kiti dirgikliai yra bioritmo ir apskritai miego sutrikimai. Moterys šiuo laikotarpiu iš dienos į dieną praranda reguliarų miegą, o visa jų dienotvarkė keičiasi, kad atitiktų kūdikio poreikius.

Nepadeda ir socialinė izoliacija, kuri daugeliui moterų gali kelti stresą. Kalbant apie psichologinę depresiją, ją dažnai sustiprina įsisavinti įpročiai. Vienas iš jų gali būti, pavyzdžiui, įsitikinimas, kad prašyti pagalbos yra silpnumo ženklas. Pasąmonėje skambanti menka frazė gali privesti moterį prie psichinio ir fizinio išsekimo ribos.

Pogimdyvinės depresijos simptomai:

• Liūdesys
• Išsekimas
• Apatija
• Baimė ar nerimas
• Dirglumas
• Pesimizmas
• Žema savivertė
• Kaltės jausmas
• Jausmas, kad negali pasirūpinti savo vaiku
• Ašarojimas
• Nepasitenkinimas savo kūnu

Nėra vienos tikslios priežasties, kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija, o kartais jų, atrodo, visai nėra.

1. Emocinės problemos. Kūdikio gimimas atneša daug pokyčių, naujų atsakomybių ir baimių, o tai, kartu su miego trūkumu, gali stipriai paveikti emocinę būklę. Net mažiausios problemos ar įsivaizduojamos grėsmės sukelia stiprias emocijas, gali atsirasti abejonių, ar pajėgsite auginti vaiką, jį apsaugoti.
2. Fiziniai pokyčiai. Po gimdymo staigiai ir stipriai nukrenta estrogeno, progesterono ir kitų hormonų lygis kraujyje, todėl kūnas patiria stresą bei žymius pokyčius. Dėl šios priežasties juntamas nuovargis, silpnumas, liūdesys. Taip pat, pasikeitusi išvaizda gali versti jaustis nepatraukliai, sumažinti pasitikėjimą savimi.
3. Gimdymo aplinkybės. Kartais kūdikio gimimo aplinkybės motinai yra nepalankios ir tai stipriai paveikia emocinę būklę. Rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai didėja, jei kūdikis gimė su negalia ar tai yra dvynukai, jei nėštumas buvo neplanuotas ar nenorimas. Palaikymas nėštumo ir gimdymo metu yra labai svarbus, todėl sudėtingi santykiai su partneriu, palaikymo nebuvimas, sunki finansinė būklė kelia liūdesį, kuris gali išlikti ir po gimdymo.

Svarbu suprasti, kad pogimdyvinė depresija tėčiams yra normalus reiškinys, kurio negalima ignoruoti. Tėvams ji pasireiškia tais pačiais simptomais: liūdesiu, neviltimi, mintimis apie žalojimąsi, pasikeitusiu elgesiu.

Ką daryti jaučiant pogimdyvinę depresiją:

1. Neslėpkite savo jausmų.
2. Kreipkitės į psichologą.
3. Atraskite laiko sau. Poilsis ir grįžimas prie hobių gali padėti pasijusti geriau.
4. Venkite vienatvės. Nors kartais gali nesinorėti bendrauti su žmonėmis, susitikite su artimaisiais, draugais, neatsisakykite jų pagalbos.
5. Sveika gyvensena. Sveikatai naudingi kasdieniai įpročiai leis kūnui greičiau grįžti į normalias vėžias ir stabilizuotis emociškai.

Kaip padėti depresija sergančiam žmogui?

Kai kurie depresija sergantys žmonės gali nesuvokti, kad serga depresija - jie tai gali vadinti bloga nuotaika ir laukti, kol ji praeis. Arba jie nenori pripažinti savo problemų arba bijo prašyti pagalbos.

Jei įtariate, kad artimas žmogus serga depresija, į situaciją žiūrėkite jautriai. Taip yra todėl, kad tokiam žmogui labiausiai reikia paramos ir empatijos. Jei galite, padėkite jam ar jai laikytis dienos režimo ir sukurkite saugią erdvę, kurioje jis ar ji nebijotų kalbėti apie savo jausmus. Atverkite ir profesionalios pagalbos temą ir pasistenkite apie ją kalbėti taip, kad būtų aišku, jog jos nesmerkiate, o veikiau manote, kad ji naudinga.

Taip pat pravartu atsižvelgti į tai, kad depresija sergančio artimo žmogaus elgesys gali būti kitoks, nei esate įpratę. Nesijaudinkite, kad iš visų jėgų stengiatės padėti savo artimajam, o jis, atrodo, to neįvertina. Gali būti, kad jis ar ji yra tokios depresijos stadijos, kai tiesiog negali to įvertinti, ir tam prireiks laiko. Tačiau tikėkite, kad galite palengvinti jo kelionę iš depresijos.

Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai - nieko nelaukite. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto.

Vienatvė ir depresija

Vienatvė - tai ne tik emocinė būsena. Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė vienatvė turi tiesioginį poveikį fizinei ir emocinei sveikatai, o vyresniame amžiuje ji tampa vienu reikšmingiausių gerovės veiksnių. Socialinė izoliacija ir vienatvė nėra tas pats. Izoliacija - tai objektyvus ryšių ir kontaktų stygius, o vienatvė - subjektyvus jausmas „būti vienam“.

Vyresnio amžiaus žmonių kasdienybėje bendravimo ratas pamažu siaurėja. Pasitraukus iš darbo, susiduriant su draugų netektimis ar sveikatos apribojimais, natūralių ryšių tampa mažiau. Tyrimai rodo, kad po 70 metų žmogaus socialinis tinklas sumažėja net 20-40 %, todėl bendravimo stoka tampa ne išimtimi, o dažna realybe.

Vienatvės rizika didėja tarp mažas pajamas gaunančių ir LGBTQ asmenų. Kartais vienatvė gali slopinti motyvaciją užsiimti kasdiene veikla, ir netgi prisidėti prie atsiribojimo nuo kitų. Vienatvė netgi susijusi su ligų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, širdies ligos ir kognityvinis susilpnėjimas, vystymusi bei pablogėjimu, taip pat su psichinės sveikatos problemomis. Mokslininkai teigia, kad vienatvė sąveikauja su nervų sistema taip, jog gali pakenkti ir sukelti pernelyg didelio budrumo jausmą, miego sutrikimus bei emocinę kančią. Ir tai yra pirmieji būklių, tokių kaip depresija ir nerimas, simptomai.

Kaip kovoti su vienatve ir liūdesiu?

• Atkreipkite dėmesį į savo mintis. Gali būti, kad vidinis dialogas veda į neviltį. Jei sąmoningai atkreipsite dėmesį į savo mintis, pastebėsite, jog kai kurios iš jų yra neigiamai iškreiptos. Kai suprasite, kad tam tikros mintys yra nenaudingos, galite imtis veiksmų joms valdyti.
• Ieškokite naujų ryšių bendruomenėje. Įsitraukimas į bendruomenės organizaciją ar veiklą yra išbandytas būdas užmegzti ryšį su kitais, jaustis mažiau izoliuotais ir sustiprinti savivertės jausmą.
• Puoselėkite turimus santykius. Įprastų kontaktų užmezgimas su rūpimais žmonėmis yra dar vienas teigiamas veiksmas, kurio galite imtis kovojant su vienatve.
• Apsvarstykite naujus būdus gyvenimo įprasminimui. Norėdami kovoti su vienatve, pagalvokite apie savo tikslą: kaip galėtumėte rasti naujų būdų prisidėti prie kitų gyvenimo? Viena iš galimybių - užsiimti savanoryste.
• Naudokite technologijas tikslingai. Net trumpi tekstiniai pranešimai ar pokalbiai feisbuke suteiks vertingų šansų palaikyti ryšį. Vaizdo skambutis „FaceTime“ ar panašioje platformoje yra dar vienas būdas susisiekti su asmeniu, kuris šiuo metu nepasiekiamas.

Skandinavijos valstybės itin daug dėmesio skiria socialinei integracijai. Jų patirtis rodo, kad dienos veiklos centrai gali sumažinti vienatvės jausmą iki 60 %, o nuolatinis dalyvavimas užsiėmimuose gerina nuotaiką bei kognityvinius gebėjimus. Kai kuriose Europos valstybėse vyresnio amžiaus žmonės gyvena kartu su studentais ar reguliariai susitinka su vaikais bei moksleiviais. Tokia sąveika mažina emocinę įtampą ir suteikia senjorams jausmą, kad jie yra reikalingi ir vertinami.

tags: #depresija #nuo #vienatves