Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra kompleksinis neurologinės raidos sutrikimas, pasižymintis socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumais bei ribotu, pasikartojančiu elgesiu, interesais ar veikla. Pastaraisiais dešimtmečiais autizmo atvejų diagnozavimo dažnis pastebimai išaugo, todėl visuomenė vis labiau domisi šiuo sutrikimu ir jį sukeliančiais veiksniais. Nors tikslus autizmo išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas, mokslininkai sutaria, kad autizmo atsiradimą lemia genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika.
Autizmo paplitimas ir statistika
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų.JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (angl. Centers for Disease Control and Prevention) 2023 pateikė tokias sutrikimo paplitimo tarp 3-17 m. amžiaus vaikų tendencijas: 2000 jį turėjo 0,67 %, 2020 - 2,76 % šio amžiaus vaikų; turinčių autizmo spektro sutrikimą berniukų ir mergaičių skaičiaus santykis buvo 4:1; pastebėti nedideli rasiniai skirtumai (baltieji - 2,4 %, afroamerikiečiai - 2,9 %, Lotynų Amerikos kilmės amerikiečiai - 3,2 %, Azijos kilmės amerikiečiai - 3,3 %).Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. 2017 m. iš 100 000 vaikų iki 17 m. amžiaus autizmo diagnozė buvo nustatyta 171,9 vaiko (0,17 %), 2023 - 867 vaikams (0,56 %).
Šį augimą pirmiausia lemia pagerėjusi diagnostika, platesnis diagnozuojamų sutrikimų spektras ir didėjantis bendruomenės bei visuomenės sąmoningumas.
Genetiniai veiksniai
Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Jei šeimoje auga vaikas, turintis ASS, rizika, kad kitas vaikas gali turėti šį sutrikimą, sudaro 2-18 proc.Genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi.Jei vienas identiškas dvynys turi autizmą, tikimybė, kad ir antrasis jį turės, siekia nuo 65 % iki 90 %.
Aplinkos veiksniai
Nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui.Tyrimai rodo, kad aplinkos veiksniai, veikiantys tiek per motinos organizmą, tiek tiesiogiai naujagimį jau po gimimo, gali stiprinti ar silpninti genų raišką.Mokslininkai nagrinėja ir aplinkos veiksnius, kurie gali turėti įtakos, nors dažniausiai tai yra sudėtingas, netiesioginis ryšys. Pavyzdžiui, pastebėta sąsajų tarp autizmo ir:
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
- vyresnio tėvų amžiaus (ypač tėvo),
- neišnešiotumo,
- tam tikrų motinos sveikatos būklių (pvz., diabetas, nutukimas),
- oro užterštumo ar pesticidų poveikio.
- rūkymo, alkoholio, pesticidų, chemikalų, maisto, psichotropinių vaistų ir t.t
- infekcijos nėštumo metu
- diabetas, kraujavimai
Tačiau šie ryšiai nėra tiesioginiai ir dar reikalauja daugiau tyrimų.
Rizikos veiksniai
Be genetinių ir aplinkos veiksnių, yra ir kitų rizikos veiksnių, kurie gali padidinti tikimybę, kad vaikui išsivystys autizmas:
- Mažas naujagimio svoris gimimo metu.
- Jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos.
- Berniuko lytis (berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms).
Tačiau svarbu pabrėžti, kad vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas.
Klaidingi įsitikinimai apie autizmo rizikos veiksnius
Svarbu atskirti moksliškai pagrįstus rizikos veiksnius nuo klaidingų įsitikinimų, kurie gali sukelti nereikalingą nerimą ir paniką.
Vakcinos ir autizmas
Pagrindinis ir reikšmingiausias modifikuojamas autizmo rizikos veiksnys yra ankstyvas ir kombinuotas vaikystės skiepijimas. Tai yra melas. Skirtingi didelės apimties tyrimai, tyrę milijonų vaikų reakciją į įvairias vakcinas, nenustatė, kad vakcinos gali sukelti autizmą.
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
Ankstyvieji autizmo požymiai
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai.
Specifiniai požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais.
- Nereagavimas į savo vardą.
- Daiktų nerodymas pirštais.
- Sunkumas suprasti kitų emocijas.
- Dalyvavimas vaizduotės žaidimuose.
- Sunkumas užmegzti draugystę.
- Žaidimas vienam, neįsitraukiant į bendras veiklas.
- Ribotas ir pasikartojantis elgesys (pvz., kartojimas žodžių ar frazių (echolalija), stereotipiniai judesiai (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas)).
- Padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams).
- Įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus.
- Nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis.
Jeigu pastebėjote bent vieną iš šių požymių, kreipkitės į specialistą.
Autizmo diagnostika ir ankstyvoji pagalba
Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su autizmu
Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai.
Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį.
Gyvenimas su autizmu
Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti.
Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.