Šiame straipsnyje nagrinėsime bendravimo psichologiją, svarbią psichologijos mokslo šaką, tiriančią žmonių tarpusavio bendravimo ypatumus. Bendravimas - tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, vykstantis nuolat: su artimaisiais, kolegomis, nepažįstamaisiais ir net pačiais savimi. Gebėjimas efektyviai bendrauti tiesiogiai veikia mūsų gyvenimo kokybę, todėl svarbu suprasti jo principus ir įgyti reikiamų įgūdžių. Aptarsime žodinį ir nežodinį bendravimą, efektyvaus klausymosi svarbą, konfliktų sprendimo būdus ir kitus aktualius klausimus, siekdami padėti jums praturtinti savo bendravimą ir pakelti jį į sąmoningumo lygį.
Bendravimo svarba ir jo įtaka gyvenimo kokybei
Nuo ryto iki vakaro mes nuolat bendraujame - su draugais, šeimos nariais, kaimynais, bendradarbiais, vadovais, klientais ir net su nepažįstamais žmonėmis. Net būdami vieni, mes bendraujame su savimi. Gebėjimas bendrauti yra be galo svarbus mūsų gyvenimo kokybei. Kaip išmokti tai daryti kuo efektyviau? Kaip derėtų spręsti konfliktus ir sėkmingai dirbti grupėse? Kokias bendravimo klaidas dažniausiai darome?
Bendravimo psichologija tapo reikšminga per Antrąjį pasaulinį karą, kai psichologai domėjosi bendravimu kaip signalų perdavimo reiškiniu tarp siuntėjų (žinutės arba signalo šaltinio) ir gavėjų.
Žodinis bendravimas: Kalbos galia tarpasmeniniuose santykiuose
Žodinis bendravimas apima bendravimą žodžiais: kalbėjimą, klausymą, rašymą ir skaitymą. Tai pagrindinė strateginio bendravimo dalis, kurioje žmonės vartoja kalbą siekdami savo ir tarpasmeninių tikslų. Kalba yra dominuojanti tarpasmeninio ryšio priemonė, padedanti patenkinti poreikius, valdyti socialines situacijas ir koordinuoti veiksmus.
Verbalinė bendravimo forma dažniausiai vartojama biheivioristinėje psichologijoje: žmogaus žodinis bendravimas aiškinamas bendrais bausmių ir stiprinimo dėsniais. Biheivioristai vertina bendravimą kaip stimulo ir atsako santykį tarp bendravimo šaltinio (siuntėjo) ir jį priimančio asmens (gavėjo). Kitos psichologijos šakos (pvz., psichoanalizė) pabrėžia ir kitus socialinius bei giluminius procesus, veikiančius tarpasmeninį bendravimą, pvz., šeimos grupės dinamiką, ankstyvuosius gyvenimo potyrius, traumas.
Taip pat skaitykite: Etiketo patarimai bendraujant telefonu ir internetu
Prašymai ir klausimai: Strateginio bendravimo įrankiai
Prašymai yra itin svarbūs strateginiame bendravime, pvz., derybose ir teikiant pagalbą. Priklausomai nuo tikslo, gali būti skiriami kelių tipų prašymai: informacijos, objekto, veiksmo ir leidimo. Prašymo metu dominuoja du svarbūs aspektai: mandagumas (pragmatiškas, normatyvus procesas) ir tiesmukiškumas (gebėjimas greitai perteikti informaciją semantinių ir sintaksinių užklausų formuluotėmis). Kultūrinė aplinka paprastai suformuoja nesąmoningai sutartas normas dėl numanomo mandagumo lygio.
Klausimų uždavimas struktūrizuoja žmogaus pažinimo ir mokymosi procesus ir yra pagrindinis pasaulio pažinimo įrankis per visą žmogaus gyvenimą. Kaip ir prašymai, klausimai gali turėti didelį poveikį strateginiam bendravimui (pvz., informacijos valdyme, profesiniuose santykiuose, ypač jėgos santykiuose, kai kitas asmuo profesinėje ar socialinėje hierarchijoje užima aukštesnę padėtį). Klausimai gali būti dviejų tipų: informaciniai, siekiant išgauti faktinį arba afekcinį turinį, ir interaktyvūs, siekiant valdyti socialinius vaidmenis ir santykius. Informacijos ieškojimas ir atsakymas sudaro didelę dalį žmogaus veiklos, o klausimų ir atsakymų seka yra svarbiausi tarpasmeninio bendravimo elementai.
Rašytinis bendravimas: Nuo laiškų iki virtualios erdvės
Laiškų rašymas ir pašto sistemų išplėtojimas leido žmonėms bendrauti rašytiniu būdu kur kas dažniau ir efektyviau. Šiandien didelė šiuolaikinio bendravimo dalis vyksta keičiantis teksto pranešimais ir pokalbiais virtualioje erdvėje. Virtualioje erdvėje rašytinė bendravimo forma gali pasireikšti įvairiose platformose, pvz., diskusijų forumuose, bendraujant elektroniniu paštu, socialinėje žiniasklaidoje, tinklaraščiuose.
Asinchroniškas virtualus bendravimas (vykstantis tuomet, kai siuntėjo ir gavėjo apsikeitimas pranešimais nevyksta gyvai) leidžia žmonėms kruopščiau apmąstyti savo pranešimo turinį ir pristatymą, be to, skatinamas samprotavimas ir refleksija.
Nežodinis bendravimas: Kūno kalbos ir emocijų išraiškos galia
Neverbalinė bendravimo forma - judėjimas, kūno kalba, mimika, veido išraiška, akių kontaktas - apima visus kitus bendravimo procesus, kuriuose nėra vartojama kalba (šnekamoji ar rašytinė). Neverbalinė bendravimo forma glaudžiai susijusi su verbalinio bendravimo procesais, pvz., akių kontaktas dažnai naudojamas viešai kalbant. Šnekamojoje kalboje taip pat galima pastebėti nemažai neverbalinių elementų: akcentą, intonaciją, kalbėjimo tempą, tarmę. Rašytinė kalba taip pat apima neverbalinius procesus - rašysenos stilių, žodžių dėstymą, jaustukų ir šypsenėlių naudojimą. Kai kurie neverbaliniai procesai yra nevalingi (t. y. žmogaus nekontroliuojami): prakaitavimas, drebėjimas, veido raudonis.
Taip pat skaitykite: Apie bendravimą pagal R. Želvį
Nors neverbalinė bendravimo forma ir elgesys įvairiose pasaulio kultūrose gali skirtis, laimės, liūdesio, pykčio ir baimės būsenos bei veido išraiškos yra panašios visame pasaulyje. Vėlesni psichologijos tyrimai parodė, kad emocinių išraiškų universalumas yra būdingas žmonėms, kurie yra akli nuo gimimo - jų emocinės išraiškos dažnai yra tokios pačios kaip ir reginčių asmenų.
Istorinis kontekstas: Nuo gestų iki emocijų tyrinėjimo
Dar 1601 m. anglų filosofas F. Baconas pripažino gestus reikšminga bendravimo priemone. Vėlesnės psichologinės analizės, kurios buvo įkvėptos F. Bacono teiginių, ėmė nagrinėti rankų gestus ir chirologiją (kurčnebylių kalbą rankomis). 18 ir 19 a. buvo teigiama, kad emocinės išraiškos ir gestai, tuo metu vadinamosios natūraliosios kalbos, sudarė pagrindą simboliniam bendravimui. Kiek vėliau šokis ir drama buvo įvardyti kaip svarbūs neverbalinio bendravimo procesai.
Anglų biologas ir evoliucijos teorijos pradininkas C. R. Darwinas, siekdamas suprasti emocijų valdymą, studijavo veido išraiškų neuromuskulinę struktūrą. Nemažai psichologų tęsė šiuos mokslinius tyrimus ir ėmė akcentuoti greitus, automatiškus ir universalius žmogaus elgesio aspektus. Šie neverbalinio elgesio elementai dažniausiai nėra sąmoningai valdomi - tai žmonių biologinės reakcijos.
Giluminis savęs pažinimas ir poreikių įsisąmoninimas
Norint praturtinti savo bendravimą ir pakelti jį į kitą sąmoningumo lygį, būtina labai aiškiai pažinti save ir suprasti savo poreikius. Tuomet mums pasidaro daug lengviau pastebėti kitų žmonių, verslo partnerių poreikius, jeigu vyksta ir yra sprendžiamas kažkoks svarbus klausimas. Poreikiai yra mums be galo svarbus dalykas, be jų mes negalime augti, be jų įsisąmoninimo nevyksta joks kokybiškas komunikavimas, be jų mes negalime būti žmonėmis, kurie siekia aukščiausios ir geriausios įmanomos savirealizacijos.
Praktiniai žingsniai efektyvesniam bendravimui
- Pastebėkite situaciją: Bendraudami atkreipkite dėmesį, kas tuo metu jums tinka ir tenkina, ką jūs matote, kokia yra situacija.
- Suvokite jausmus: Aiškiai suvokite, kokie jausmai jums kyla, kokia emocija. Ne mintis apie tai, kas vyksta, tačiau kokie būtent jausmai susiję su tomis emocijomis, su ta situacija? Ką būtent aš matau, kokį elgesį galbūt, kokią informaciją aš girdžiu?
- Įsisąmoninkite poreikius: Užduokite sau klausimą, arba galbūt užduokite kitam žmogui klausimą, koks poreikis yra susijęs su tuo elgesiu ir su ta emocija? Tai mums padeda truputėlį giliau suvokti viso to prašymo ar viso konflikto esmę, t.y. to, ką mes girdime iš kitų žmonių.
Svarbu ištransliuoti savo aplinkai, koks iš tiesų yra giluminis mūsų poreikis, kaip mes iš tikrųjų jaučiamės. Tiesiog pasakydami, kad jaučiamės „gerai” ar „blogai” pasakome nedaug prasmės turinčius žodžius, tai labai mažai informacijos suteikintys žodžiai. Tai kaip iš tikrųjų mes jaučiamės, ko mes iš tikrųjų norime, yra vienas iš svarbiausių dalykų, norint praturinti savo bendravimą.
Taip pat skaitykite: Bendravimo psichologiniai aspektai
Konfliktų valdymas ir savikontrolė
Įvaldyta bendravimo psichologija ir bendravimo įgūdžiai mums suteikia kur kas platesnę prasmę, kad mes galėtume būdami tam tikrose sudėtingose situacijose, galbūt konfliktinėse situacijose, suprasti ir sustabdyti save, kad tas konfliktas neįsisiūbuotų dar labiau, o baigtųsi mums pačiu geriausiu būdu.
tags: #bendravimo #psichologija #siuolaikiskai #2013df