Psichologiniai dalykinio bendravimo ypatumai

Įvadas

Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai dalykinio bendravimo ypatumai. Valdymas neatsiejamas nuo darbo su žmonėmis, todėl vadovai privalo suprasti žmones, jų interesus, nuotaikas ir nuomones. Žmogaus ir kolektyvinio darbo psichologijos, pedagogikos ir etikos žinios yra būtinos vadovui, norint efektyviai organizuoti kolektyvinį darbą ir bendrauti su pavaldiniais. Vadovo psichologiniai sugebėjimai yra tokie pat svarbūs kaip profesinės žinios ar organizaciniai sugebėjimai.

Komunikacijos esmė ir rūšys

Literatūroje pateikiama įvairių komunikacijos (bendravimo) apibrėžimų. Vieni komunikacijos esmę supranta kaip informacijos perdavimo ir priėmimo tarp individų procesą. Kiti apibūdina kaip bendravimą, keitimąsi patyrimu, mintimis, išgyvenimais. Kai kurie autoriai komunikaciją įvardija kaip meną, kurį norint įvaldyti, be žinių ir patirties, dar reikia būti paslaugiam ir atidžiam. James A.F. Stonerio, R.Edwardo Freemano ir Danielio R. Gilberto knygoje “Vadyba” komunikacija apibūdinama kaip organizacijos gyvenimo kraujas, arba procesas, kurio metu žmonės, perduodami simbolinius pranešimus, siekia pasikeisti reikšmėmis.

Vadovo darbas yra bendrauti su žmonėmis ir tuo remiantis rengti sprendimus. Pagrindinis tikslas bendraujant - gauti ir perduoti informaciją. Bendravimas suprantamas plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme bendravimas - tai socialinis reiškinys, kurio subjektas yra ne tik individas, bet ir įvairios socialinės grupės, visa visuomenė. Siaurąja prasme, bendravimas suprantamas kaip tarpasmeniniai ir tarpgrupiniai tiesioginiai kontaktai, kurių metu individai ir mažos grupės keičiasi informacija ir veikla.

Bendravimas skirstomas į:

• Pažintinis (priimama - perduodama informacija, bendravimo dalyviai gauna įvairių žinių apie save, kitus ir pan.)
• Komunikacinis (atsiranda ir vystosi visos žmogaus emocijos)
• Reguliacinis (daroma įtaka kolegoms, darbuotojams, siekiama išsaugoti ar pakeisti jų elgesį, būvį, aktyvumą, vertybių sistemą ir pan.)

Taip pat galima išskirti dalykinį, oficialų, neoficialų bendravimą. Darbo aplinkoje turi vyrauti oficialusis bendravimas, o bendraujant ne darbo aplinkoje - neoficialusis bendravimas. Pagal bendravimo dalyvių statusą galima skirti: horizontalų (bendravimas tarp lygių padėtimi) ir vertikalių (bendravimas tarp vadovo ir padalinių) bendravimą.

Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės

Neverbalinis bendravimas

Bendravimo metu partneriai daug informacijos vienas apie kitą gauna stebėdami judesius, poza, veido išraiškas klausydami balso tembro ir tempo. Visa tai ir vadinama neverbaliniu bendravimu. Neverbalinis elgesys atspindi jausmus, ketinimus, nuostatas partnerio ar situacijos atžvilgiu. Neverbalinė reakcijos dažniausiai pasireiškia spontaniškai, nesąmoningai, todėl pastebėti partnerio neverbalinio elgesio niuansai gali būti net informatyvesni, negu jo pasakyti žodžiai.

Pagrindiniai neverbalinio bendravimo elementai:

• Veido išraiška
• Žvilgsnis
• Gestai ir pozos
• Tarpasmeninė erdvė
• Balso ypatumai

Veido išraiška - tai pagrindinis emocijų rodiklis. Lengviau suvokiame teigiamas emocijas: džiaugsmą, meilę, susidomėjimą ir pan. Ir kartais galime sumaišyti neigiamą atspalvį turinčias emocijas, pvz.: nuovargį su nepasitenkinimu ar liūdesiu, baimingą uždarumą su pasyviu priešiškumu ir pan. Taip yra todėl, kad gyvenimo bėgyje mes žymiai mažiau laiko linkę žiūrėti į rūškanus veidus ir tuo pačiu turime mažiau patirties identifikuodami neigiamų emocijų subtilybes.

Žvilgsnis - ypatingai svarbus veiksnys bendravimo metu. Žiūrėti į pašnekovą reiškia ne tik suinteresuotumą, bet ir paramą kalbančiam. Dažniausiai partneriai žiūri vienas į kito akis ne ilgiau 10 sekundžių. Pokalbio metu daugiausiai laiko partneriai žiūri vienas į kitą, bet ne į akis. Paprastai konkuruojantys tarpusavyje žmonės vengia vizualinio kontakto.

Gestai ir pozos keičiasi bendravimo metu, tačiau jų reikšmingumas išlieka. Žymiai maloniau bendrauti su pašnekovu, kai jis truputį palinksta į partnerio pusę: neaiškumą ir susierzinimą sukelia išdribusio atsilošusio pašnekovo poza. Kai kurie gestai turi beveik fiksuotą prasmę. Pvz.: sukryžiuotos rankos ar kojos parodo gynybišką žmogaus nuostatą; ranka smakrą apėmęs sėdi susimąstęs žmogus; rankos sunertos už galvos rodo, kad žmogus šioje situacijoje jaučiasi viršesnis už kitus ir t.t. Energingi judesiai dažniau atspindi teigiamas emocijas ir yra suvokiami, kaip draugiškumo ar susidomėjimo ženklai.

Taip pat skaitykite: Pažink save

Tarpasmeninė erdvė parodo partnerių suinteresuotumą vienas kitu. Yra tikri minimalūs atstumai, būdingi įvairiems bendravimo tipams:

• Intymumo atstumas - maždaug 0,5 m. tarpas tarp asmenų
• Tarpasmeninis atstumas - 0,5 - 1,2 m. žymi draugiškų pokalbių erdvę
• Socialinis atstumas - 1,2 - 3,5 m. skirtas socialiniams ir formaliems dalykiniams reikalams
• Viešumo atstumas - 3,5 m. ir daugiau

Balso ypatumai. Balso tembras padeda suprasti emocinę kalbančiojo būseną. Balso jėga ir aukštumas padeda pajusti kalbančiojo entuziazmą, nepasitikėjimą, pyktį, baimę.

Rašytinė ir sakytinė komunikacija

Plačiau galima nagrinėti rašytinę komunikaciją. Keletą rašytinių priemonių trumpai aptarsiu. Skelbimas spaudai - tai įmonės, firmos ar kitokio subjekto paruošta “naujienų” istorija ir pateikta spaudai. Tokie skelbimai paprastai naudojami įvykio anonsavimui, pranešimui arba pagrindinės informacijos pateikimui. Brošiūros gali būti pateiktos bet kokia forma: pradedant paprastu popieriaus lapu, baigiant įmantriu laikraščiu.

Sakytinė ir vizualinė komunikacija skirstoma į:

• Pristatymai ir pranešimai
• Pasirodymai masinėse informacijos priemonėse
• Ekspozicijos

Gerai parengta ir patraukli ekspozicija paverčia informaciją įdomia ir lengvai suprantama. Jos gali būti surengtos beveik visose viešosiose vietose. Jei ekspozicija tinkamai išdėstyta, daugelis žmonių ją pastebės.

Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas

Yra keletas bendravimo lygių. Jie skirstomi į emocinį, santykių ir dalykinį. Emocinis, kai vyrauja betarpiški potyriai ir reakcijos. Partneris vertinamas simpatijos - antipatijos kriterijais, sunku sąmoningai reguliuoti elgseną. Santykių lygyje derinami partnerių santykiai, lygybė ar pranašumas vienas kito atžvilgiu. Norint bendradarbiauti dalykiniame lygyje būtina susitvarkyti emocijų ir santykių lygiuose, nes dalykiškumą gali trukdyti jausmų, nuostatų ar tarpasmeninių santykių pasireiškimas. Slopinti emocijas ir santykius netikslinga, nes tuomet jie gali pasireikšti su dar didesne jėga tada, kai reikia realizuoti sprendimus. Realizuojant skubotą sprendimą gali paaiškėti, kad bendradarbiavimo partneriai gana skirtingai suvokė tikslus ir uždavinius ir mėgina įgyvendinti ne visa tai, ką manė vadovas. Tuomet gali kilti bereikalinga įtampa ir gaištamas laikas grįžtant į pradinį etapą. Tad norint sutaupyti laiką ir pasiekti geros darbo kokybės reikia skirti pakankamai dėmesio ne tik dalykiniams klausimams, bet ir emocijoms ir santykiams ir ne tik problemos sprendimui, bet ir orientavimuisi bei kontaktui.

Vadovams komunikacija yra svarbi dėl daugelio priežasčių. Komunikacija - tai bendra valdymo proceso (planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės) gija. Vadovai daug laiko skiria komunikacijai. Jam tenka daug bendrauti su pavaldiniais, viršininkais ar kolegomis, vartotojais ar tiekėjais tiesiogiai, telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis. Net su niekuo nebendraudami vadovai naudojasi komunikacinėmis priemonėmis, pvz., skaito arba rašo laiškus, ataskaitas ir pan.

Kalbant ne tik apie vadovų komunikaciją, galima sakyti, kad visi mūsų išsireiškimai, judesiai, gestų žaismas, tylėjimas ir yra komunikacija. Būdami tarp žmonių norom nenorom teikiame žinias ir patys iš jų jas gauname. Nagrinėjant techniškąją komunikacijos proceso pusę, skiriamos informacinės technologijos: asmeninis pokalbis, pokalbis telefonu, elektroninis paštas, laiškas, tarnybinis pranešimas (raštu) ir suvestinė (ataskaita).

Įvairus gali būti bendravimas organizacijos viduje: tarp atskirų valdymo lygių, tarp vieno lygio padalinių, tarp vadovo, pavaldinių ir darbo grupių, neformalus bendravimas per pertraukas, po darbo, išeiginėmis dienomis ir t.t. Ryškiausi būna vadovo kontaktai su savo pavaldiniais. Bendraudami su pavaldiniais vadovai praneša apie daromus pakeitimus, pasiūlymus, tuo pačiu sužino apie pavaldinių problemas, jų keliamas idėjas ir t.t. Vadovas gali sudaryti darbo grupes iškilusioms problemoms spręsti. Tokiu atveju jis sutinka su visa grupe, aktyvina jos darbą ir pan.

Neformaliame bendravime labai svarbu vaidmenį vaidina gandai. Neformalaus bendravimo kontaktai žymiai operatyvesni už oficialiuosius. Gandais perduodamos konfidencialios informacijos turint tikslus. Nors gandų tikrumu abejojama, amerikiečių tyrimai parodė, kad apie 80% gandų perduoda tikslią informaciją apie padėtį organizacijoje, todėl vadovai stengiasi gandus panaudoti naudingai. Siekiant patikrinti rengiamų priemonių efektyvumą, sužinoti ką ketina daryti žmonės ir pan. Naudotis gandais irgi reikalinga kvalifikacija, kompetencija, nes kartais gandai gali būti paleisti visiškai klaidingai arba šmeižikiškai.

Bendravimo kliūtys ir jų įveikimas

Bendraudami su pavaldiniais vadovai sugaišta daug laiko. Bendraujant svarbų vaidmenį vaidina suvokimas, semantika, neverbalinė informacija, blogas grįžtamasis ryšys, nemokėjimas išklausyti ir kt. Suvokimas priklauso nuo tikslo, emocijų , aplinkos ir kitokių veiksnių. Žmogaus požiūris į informaciją gali ją iškraipyti, pakeisti, siekiant savo užsibrėžtų tikslų. Teisingai suprasti informaciją kliudo ir žmonių tarpusavio santykiai, skirtingas išsilavinimas ir kitokie veiksniai. Perduodamos informacijos patikimumas didėja, kai vyrauja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas. Tikslią informaciją gauna tas vadovas, kuris moka išklausyti ir blogas žinias, ir geras žinias, ir neieško kaltininkų, sudaro tokią atmosferą, kada žmogus nebijo pasakyti savo klaidas, jas pripažinti.

Semantika tiria žodžių naudojimą ir jais perduodamą prasmę, t.y. tuos pačius žodžius keli žmonės gali suprasti skirtingai. Daug žodžių būna daugiaprasmių. Dėl to pranešimas turi būti aiškus, tikslus, naudoti vienprasmius žodžius. Neverbaliniam bendravimui naudojami visi simboliai, išskyrus žodžius, pvz.: žvilgsnis (geras, blogas, piktas), šypsena (švelni, gera), gestai. Kalbos ypatybės yra tonas, balso moduliavimas, kalbos sklandumas ir t.t. Dažniausiai verbalinės ir neverbalinės asmeninių kontaktų priemonės naudojamos kartu. Naudingas bendravimas yra tada, kai žmogus pasiunčia ir lygiai tokį pat gauna pranešimą. Visuomet reikia mokėti klausyti, tai reiškia ne tik girdėti žodžius, bet ir jausti pašnekovo nuotaikas, jo jausmus, susirūpinimą, nepasitenkinimą, pyktį, azartą ir t.t., - žodžiu, klausytis tarp žodžių.

• Visuomet rodyti dėmesį pašnekovui, stengtis suprasti jo poziciją, demonstruoti savo atvirumą, geranoriškumą, dėmesingumą.
• Kasdieninis poreikis vadyboje. Bendravimas tarp organizacijos ir aplinkos, tarp valdymo lygių ir padalinių, tarp vadovo ir pavaldinio, tarp vadovo ir darbo grupės.
• Bendravimo procesas ir priemonės. Formalūs ir neformalūs (gandai) informacijos šaltiniai bei kanalai. Bendravimas kaip informacijos mainų procesas tarp dviejų arba daugiau žmonių, jo elementai, etapai ir modeliai.
• Asmeninis bendravimas ir asmeniniai ryšiai. Pokalbio technika ir taktika. Semantika.
• Organizacijų bendravimas ir šiuolaikinė valdymo informacijos sistema bei technologija.

Vadovo vaidmuo komunikacijoje

Vadovų vaidmuo organizacijoje labai svarbus. Norint užtikrinti rezultatyvumą reikia atkreipti dėmesį į keletą veiksnių. Ryšiai su darbuotojais. Geriausiai vieta, kur galima ieškoti idėjų darbo našumui didinti, yra pirminės darbo grupės. Tačiau idėjoms gauti ir joms įgyvendinti būtini geri vertikalūs ryšiai. Svarbiausiai pasiekti pasitikėjimo, kad darbuotojai atvirai kalbėtų, kas trukdo jiems gerai dirbti ir kad negalvotų, jog kiekviena naujovė tai viršininko užmačios darbo vietoms mažinti. Sprendimai ir rezultatyvumas. Naudojant kompiuterius, galima daug greičiau paruošti sprendimą ir jo alternatyvių variantų daugiau. Lyderiavimas ir našumas. Šiuo metu veiksmingas būdas ilgai ir atkakliai didinti darbo našumą - pakviesti darbininkus dalyvauti rengiant sprendimus. Valdymas stresų ir konfliktų aplinkybėmis. Rezultatyvumo didinimu turi rūpintis visų lygių vadovai. Aukščiausioji vadovybė organizacijoje valdo vertybes. Kai ji nesirūpina tomis vertybėmis, kurios skatina darbo našumą, tai organizacija negali panaudoti savo potencialo našumui didinti. Vidutiniojo rango vadovai pateikia didžiąją dalį informacijos, kuria remiantis aukščiausiojo lygio vadovybės priima sprendimus ir tuos sprendimus interpretuoja. Didžiausias jų įnašas į rezultatyvumą - visų svarbesnių priemonių koordinavimas. Žemutinės grandies vadovai yra pirmieji grandinėje perduodančioje į viršų idėjas rezultatyvumui didinti. Jie nulemia tai, kaip darbininkai žiūrės į savo organizaciją. Kad ir kaip stengtųsi aukščiausioji vadovybė, kai meistrui nesiseka sudaryti pasitikėjimo ir atviro bendravimo aplinko, negalima laukti, kad darbininkai ką nors siūlytų rezultatyvumui padidinti.

• Didesnės galimybė tapti verslininku ar mažos įmonės darbuotoju.
• Naujas mąstymas didelėse organizacijose. Vadovas turi sugebėti kryptingai naudoti judesius ir išlaikyti pašnekovo dėmesį, pabrėžti tam tikras minti, paskatinti pašnekovą ar klausytojus aktyviau dalyvauti pokalbyje arba mažinti įtampą. Tam reikia įvairuoti pabrėžimo, nurodymo, atmetimo ir pavaizdavimo judesius, vengti ilgai gestikuliuoti, pritaikyti judesius siekiamam tikslui bei minties turiniui.
• Padorumas - sąžiningumas, savarankiškumas, pagarba adresatui, dirginimo vengimas.

Psichologijos vaidmuo dalykiniame bendravime

Psichologija - tai mokslas, kuris nagrinėja psichikos reiškinius. Psichologijos studijos siejamos su pažinimu, emocijomis bei elgesiu. Šiuolaikinė psichologija skirstoma į atskiras atšakas, tokias kaip bendravimo psichologija, asmenybės psichologija, kognityvinė psichologija, klinikinė psichologija, kriminalinė psichologija, organizacinė ir kt.

Šioje kategorijoje autoriai dalinasi psichologijos mokslo darbais, kuriose kalbama apie patyčias, temperamentus, žmonių bendravimą, toleranciją ir kitomis temomis. Nemaža dalis psichologijos mokslo darbų - savianalizės, kuriose autoriai analizuoja savo veiksmus, bando atsakyti į tokius klausimus, kaip iš kur aš esu, kokia aš asmenybė? Tai gali būti puikus pavyzdys ruošiant savo asmenybės analizę. Taip pat rasite įvairius savarankiškus darbus apie konfliktų valdymą bei streso ir nerimo mažinimą.

Streso valdymas

Stresas. Jo valdymo būdai Įvadas. Streso sąvoka. Sudegimas. Stresoriai. Streso požymiai. Streso reakcijos sistema. Streso poveikis sveikatai. Teigiamas stresas. Neigiamas stresas. Stresas vaiko amžiuje. Stresas paauglystėje. Stresas jaunystėje. Stresas jauno … 2010 m.

Savianalizė ir asmenybės analizė

Savianalizė asmenybės analizė Manau mano asmenybės tipas yra akivaizdus ir man, ir aplinkiniams. Esu visiškas ekstravertas. Aktyviai domiuosi mane supančiais žmonėmis ir reiškiniais. Taip pat esu atviras naujoms pažintims. Gal todėl ir nebūtų įmanoma suskaičiuoti … Bendra vaiko socialinė - demografinė charakteristika. Fizinė raida ir jos atitikimas amžiaus tarpsniui. Pažintinė raida. Psichosocialinė raida. Apibendrinimas. Literatūros sąrašas. Įvadas.

Konfliktų valdymas

Konfliktinės situacijos analizė. Konfliktinės situacijos aprašymas. Tarpasmeninio konflikto tipas. Konflikto struktūra. Konflikto dinamika. Konflikto sprendimas. Išvados. Literatūros sąrašas. 2014 m.

Atvejo analizė psichologijoje

Psichologijos atvejo analizė Atvejo analizė. Susitikimo su klientu aprašymas. Trumpas susitikimo aprašymas. Situacijos įvertinimas. Pastabos. Problemos įvardijimas. Problemų socialiniai padariniai. Prioritetų iškėlimas (su kokiomis problemomis dirbsime). Intervencijos … Įvadas. Irvin D. Yalom „Terapijos dovana“. Irvin D. Yalom „Gydymas Šopenhaueriu“. Elisabeth Kübler-Ross „Apie mirtį ir mirimą“. Literatūra.

Konfliktų analizė pagalvės metodu

Įvadas. „pagalvės“ metodo samprata. Konfliktinės situacijos nagrinėjimas naudojant „pagalvės“ metodą. Situacijos aprašymas. Konfliktinės situacijos nagrinėjimas skirtingose pozicijose. Pozicija: aš teisus, ji neteisi. Pozicija: …

Dalykinio bendravimo stilius

Mano dalykinio bendravimo stilius, pagal testus, yra betarpiškas ir priklausomas. Darbe, bendraujant su kolegomis ir klientais, visu pirma jie man visi žmonės, ne vien tik dalykinio bendravimo partneriai. Aišku, su vadovais tas … 2013 m.

Elgesio sutrikimų analizė

Psichologijos atvejo analizė elgesio sutrikimai Tiriamasis. Vaiko ir jo šeimos aprašymas, dabartines sąlygos. Santykiai šeimoje ir šeimos psichologinė charakteristika. Problemos atskleidimas. Vaiko šeimos piešinis ir jo interpretacija. Problemos analizė. Apibendrinimas. Literatūra. Vaiko, pasižyminčiu delinkventiniu elgesiu, situacijos analizė. Pedagoginio darbo įvertinimas. Tikslas - siekti, kad pagerėtų mokinio mokymosi rezultatai, elgesys ir savijauta gimnazijoje. Metodai. Vertinimas. Numatomi rezultatai. 2011 m.

Konflikto analizė pagalvės metodu

Konflikto analizė ,,pagalvės“ metodu. Įžanga. Pozicija Aš teisi, ji neteisi. Pozicija Mama teisi, aš neteisi. Pozicija Abi esame teisios ir abi klystame. Pozicija Tai nėra taip svarbu kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pozicija Visos … 2014 m.

Filmo analizė

Filmo analizė Eksperimentas ,,Eksperimentas“ tai sukrečiantis ir daug apmąstymų sukeliantis filmas, kuris buvo sukurtas remiantis realiais Stanfordo eksperimento, vykusio JAV, elementais. Faktas, kad filme rodomas eksperimentas yra paremtas tikrais faktais, sukėlė … Šioje nuostabioje knygoje atskleidžiami, tikro psichoterapijos meistro I. Yalomo žvilgsnis į savo psichoterapeuto darbą. Knygos pradžioje pateiktas Ernesto ir daktaro Seimuro Troterio pokalbis apie pastarojo konsultavimo metodus, ir … Interviu metodas. Pokalbio metodas. Pokalbio samprata. Naudota literatūra.

Verslo psichologijos savianalizė

Verslo psichologijos savianalizė. Temperamentas asmenybės savybės. Kokia esu bendravime. Kolektyvinės pasamonės archetipai. Aš vaizdas savęs vertinimas. Asmenybės brandumas. Brandi asmenybė. Vertybinės nuostatos vertybė. Nematerialius …

Bendravimo veiksniai mokyklose

Bendravimo veiksniai mokyklose. Įvadas. Mokytojų ir mokinių tarpusavio bendravimas. Mokinių tarpusavio bendravimas. Bendravimo įgūdžių susiformavimas ir poveikis mokymuisi. Tyrimų metodų pasirinkimo pagrindimas. Tyrimų klausimų … 2012 m.

Sveikatos sutrikimo analizė pagal asmenybės teorijas

Sveikatos sutrikimo analizė pagal skirtingas asmenybės teorijas Savarankiškas darbas nr. Sveikatos sutrikimo analizė pagal skirtingas asmenybės teorijas. Bihevioristinė asmenybės teorija. Watsonas ,. Skineris. Socialinė kognityvinė asmenybės teorija. Bandura ,. Seligmanas ,. . Beckas. 2015 m.

Darnios šeimos analizė

Darni šeima. Ar mano šeima darni? Dauguma žmonių, jau nuo vaikystės svajoja apie savo šeimą, tai ypač svarbu būna mergaitėms. Net žaidimai atspindi jų norus, juk žaidimas pavadinimu „namai“ toks populiarus. Mama, tėtis, kurie turi vaikelį, kuriuo besąlygiškai …

Derybų analizė

Derybų analizė. Kokios derybos. Dalyvių sudėtis. Derybų vieta . Patalpos. Įvaizdis, pirmojo įspūdžio sudarymas. Derybų planavimas. Derybų valdymas ir vedimo technika. Literatūra.

Socialinio vaidmens analizė

Socialinio vaidmens samprata. Socialinių vaidmenų rūšys. Komandinius vaidmenis. Socialinio vaidmens atlikimas ir reikšmė. Vaidmens atlikimas. Laukiamą vaidmenį. Suvoktą vaidmenį. Atliktą vaidmenį. Socialinio vaidmens stadijas. Su …

Pasikartojančio sveikatos sutrikimo analizė

Mano pasirinktas pasikartojantis sveikatos sutrikimas. Sveikatos sutrikimo atsiradimas ir paūmėjimas skirtingomis asmenybės teorijomis. Skirtingų teorijų skirtumai ir panašumai. Skirtumas. Panašumai. Kiekvienas žmogus ateina į šį pasaulį sukurti savęs, santykyje su kitais. Esu Vardene Pavardene ir į šį pasaulį atėjau sukurti savęs kaip asmenybės, nes ja negimstama, ja tampama. Asmenybė - individo savitumas, reikšmingų pastovių …

Tarpasmeninio konflikto analizė

Įvadas. Tarpasmeninio konflikto aprašas. Konflikto struktūra. Konflikto dalyviai. Konflikto objektas. Konflikto aplinka. Konflikto dinamika. Tarpasmeninio konflikto sprendimas. Tinkamas konflikto sprendimas. Išvados. Literatūra. Ekonominės - demografinės ir socialinės šeimos sąlygos. Ikivedybiniai santykiai.

Šeimos analizė

Šeimos mikroaplinka ir bendravimo ypatumai. Šeimyninio gyvenimo stadijos. Sutuoktinių asmenybių apibūdinimas ir konfliktų sprendimas. Pasitenkinimo … Šeimos analizė. Bendra šeimos sudėties analizė. Šeimos struktūra. Šeimos funkcionavimo ypatumai. Šeima ir vaikai. Vaikų auklėjimo stiliai. Tėvų ir vaikų pareigos šeimoje. Vaiko vaidmuo šeimoje. Šeima kaip sistema. Socialinio verslo aplinka. Savęs , kaip asmenybės, analizė verslo aplinkoje. Temperamento tipas remiantis H. Aizeko testu. Mano charakteris. Kolektyvinės pasamonės archetipai. Asmenybės brandumas. Savęs vertinimas. Vertybinės nuostatos. …

Individualios konfliktinės situacijos analizė

Individualios konfliktinės situacijos analizė. Konfliktinės situacijos aprašymas. Konflikto priežastys. Konflikto raidos analizė. Konflikto sprendimo strategija. Verbalinė ir neverbalinė komunikacja konflikto metu. Emocinių reakcijų …

Laiko išteklių valdymas

Laiko išteklių valdymas: anksčiau ir dabar Laiko išteklių efektyvaus valdymo srityje per pastarąjį dešimtmetį įvyko svarbių pokyčių, ir jie daugiausiai susiję su technologijų pažanga, darbo kultūros pokyčiais ir vis didesniu dėmesiu darbuotojų gerovei. Laiko išteklių valdymas tapo labiau individualizuotas, kur kas labiau pritaikant įvairiausias technologijas, o dėmesys perkeltas nuo griežto darbo valandų stebėjimo prie produktyvumo ir darbuotojų gerovės užtikrinimo. Šiame straipsnyje… Plačiau…

Sėkmingas pasisveikinimas

Septynios sėkmingo pasisveikinimo taisyklės „Galite ištisas savaites planuoti verslo derybas, detaliai apgalvoti veiksmų planą, tačiau pakanka vienos klaidos spaudžiant ranką ar neatsargaus gesto su ką tik gauta vizitine kortele, kad susikurtas įvaizdis nueitų niekais“, - įspėja verslo konsultantė ir lektorė Giedrė Urmulevičiūtė. Rengiantis verslo susitikimui ji pataria visada prisiminti ir pagrindines protokolinio pasisveikinimo taisykles, kad sėkmės nenusineštų smulkmenos. Pirma:… Plačiau…

Emocinis intelektas organizacijose

Nepakeičiamas emocinio intelekto vaidmuo organizacijose: sėkmės didinimas versle ir viešajame sektoriuje Šiuolaikiniame sparčiai besikeičiančiame ir tarpusavyje susijusiame pasaulyje organizacijų sėkmę tiek versle, tiek viešajame sektoriuje lemia nebe tik techninės žinios ir kognityviniai gebėjimai. Svarbus veiksnys, kuris vis labiau pripažįstamas, yra emocinis intelektas (EI). Įrodyta, kad šis neapčiuopiamas, bet galingas įgūdžių rinkinys yra labai svarbus veiksnys, padedantis gerinti individualią veiklą ir kurti teigiamą darbo kultūrą organizacijose. Taigi… Plačiau…

Viduriniosios grandies vadovo kompetencijos

Esminės viduriniosios grandies vadovo kompetencijos sėkmingai kelionei įmonės aplinkoje Bet kurioje organizacijoje viduriniosios grandies vadovai yra labai svarbi grandis tarp vyresniosios grandies vadovų ir tiesioginių darbuotojų. Jiems tenka pagrindinis vaidmuo siekiant organizacijos tikslų, didinant efektyvumą ir puoselėjant teigiamą darbo aplinką. Viduriniosios grandies vadovai yra atsakingi už kasdienės veiklos priežiūrą, svarbių sprendimų priėmimą ir strategijų įgyvendinimą. Kad galėtų veiksmingai atlikti savo vaidmenį, jie turi turėti… Plačiau…

Konfliktų sprendimas komandoje

Konfliktai organizacijos komandoje ir kaip juos spręsti? Bet kurioje grupėje ar komandoje konfliktai yra neišvengiami. Svarbiausia, kaip grupė sugeba juos išspręsti, ir koks grupės narių požiūris į konfliktą apskritai. Kai kurių žmonių požiūriu, konfliktas yra blogas dalykas, kurio reikia vengti, stengtis jį slopinti. Tačiau konfliktas yra natūralus visų grupių ir organizacijų reiškinys. Konfliktas gali atnešti ir teigiamų pokyčių, jei jis bus tinkamai išspręstas.… Plačiau…

Dalykinis bendravimas telefonu

Dalykinis bendravimas telefonu - praktiniai patarimai Turbūt sakysite, kad ką jau ką, o kalbėti telefonu mokate. Neabejojame. Nors šiuo išradimu pirmą kartą pasinaudota ne taip ir seniai - XIX amžiuje, be jo neįsivaizduojame savo gyvenimo. Svarbią vietą telefonas užėmė ir versle. Tačiau dalykinis bendravimas turi daugybę subtilybių, kurios kartais pakiša koją… Parašyti straipsnį paskatino netgi ne tos subtilybės, o skambutis į vieną įmonę.… Plačiau…

tags: #psichologiniai #dalykinio #bendravimo #ypatumai