Psichologija, kaip mokslas, nagrinėja žmogaus elgesį, protą ir psichikos procesus. Jos žinios yra plačiai pritaikomos įvairiose gyvenimo srityse - nuo asmeninio tobulėjimo iki profesinės veiklos. Šiame straipsnyje aptarsime bendravimo psichologijos aspektus, jų pritaikymą asmeniniame gyvenime ir darbo aplinkoje, apimdami teorines koncepcijas ir praktinius metodus.
Socialinis Darbas ir Psichologijos Žinios
Socialinis darbas yra sritis, kurioje psichologijos žinios yra ypač vertingos. Socialiniai darbuotojai dirba su įvairiomis pažeidžiamomis grupėmis, tokiomis kaip neturintys darbo, priklausomybių turintys asmenys, vaikai iš rizikos šeimų. Norint sėkmingai padėti šiems žmonėms, būtina suprasti jų emocijas, motyvaciją ir elgesio priežastis.
Asmenybės Tipų Teorija
Dž. Holando asmenybės tipų teorija gali būti naudinga socialiniams darbuotojams, dirbantiems su žmonėmis, kurie neturi noro dirbti ar neranda sau tinkamo darbo. Ši teorija teigia, kad žmonės skiriasi pagal polinkį į tam tikrus elgesio tipus, atspindinčius jų interesus, polinkius ir sugebėjimus. Holando testas padeda nustatyti asmenybės poreikius, interesus ir motyvaciją, leidžiant sėkmingiau parinkti asmenybei tinkamą profesiją.
Emocijų Valdymas
Emocijų valdymas yra dar vienas svarbus aspektas socialiniame darbe. Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su emociškai sudėtingomis situacijomis, todėl svarbu mokėti atpažinti ir valdyti savo emocijas, taip pat padėti klientams tai daryti. Norint kontroliuoti emocijas, pirmiausia reikia mokėti jas atpažinti. Supratus savo poreikius ir jų sukeliamas emocijas, galima stebėti, kaip jos veikia kūną. Pastebėjus raumenų įtampą, galima atpažinti baimę ar nerimą. Raumenų atpalaidavimas yra teigiamų emocijų, ramybės ir pusiausvyros rodiklis. Pasinaudojant Džemso-Langės emocijų kilmės teorija, galima atpalaidavus raumenis pasijausti nusiraminus ir efektyviau vertinti situaciją.
Bendravimo Psichologijos Svarba
Bendravimo psichologija yra svarbi tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje srityje.
Taip pat skaitykite: Etiketo patarimai bendraujant telefonu ir internetu
Savęs Pažinimas ir Vertinimas
Vienas iš svarbiausių bendravimo psichologijos aspektų yra pozityvus savęs vertinimas ir geras savęs pažinimas. Tik tinkamai vertindamas ir pažindamas save, žmogus gali tinkamai bendrauti su kitais, nesijausti blogesniu už kitus, nenuvertinti nei savęs, nei kitų. Žmogus, neišmanantis bendravimo psichologijos, patiria sunkumų bandant pažinti save, yra nepastovus, nesupranta savęs ir savo norų, nežino, kaip tinkamai elgtis, ir tampa priklausomas nuo aplinkybių bei kitų žmonių įtakos.
Klausymasis
Klausymasis yra dar viena svarbi bendravimo psichologijos dalis. Tik gebant klausytis ir išgirsti kitą žmogų, galima suprasti, ką jis nori pasakyti, tinkamai jam atsakyti ir, esant reikalui, padėti.
Dailės Terapija Kaip Komunikacijos Priemonė
Dailės terapija yra disciplina, pagrįsta vaizduojamąja daile ir psichologija. Ji integruota į gydymo programas padeda spręsti tiek emocinius sutrikimus, tiek fizinius. Dailės terapija nėra naujas reiškinys, ji pradėjo formuotis XX a. 4 dešimtmetyje. Menininkai deklaravo, jog menas, kaip vienas iš saviraiškos būdų, yra terapinė priemonė atsisakant verbalinio kontakto. Psichologija buvo dominantė dailės terapijos disciplinos formavimosi periode. Dėka psichologijos vystymosi atsirado humaniškas požiūris į psichinių problemų gydymą.
Dailės Terapijos Taikymas Vaikams
Vaikai yra nuolatos linkę kurti ir raiškiai reikšti emocijas nepaisant jų fizinės būklės. Piešimas, tapymas, lipdymas padeda lavinti loginį, erdvinį bei pasaulio pažinimą, kompensuoja sutrikusias funkcijas, formuoja bendravimo įgūdžius, stiprina socialinę adaptaciją, sukuria pilnavertiškumo jausmą, panaikina baimę būti savimi. Laisvojo piešimo metodas sudaro galimybę išreikšti vidinius konfliktus, atpalaiduoja, sukuria galimybę diskomforto problematiką iškristalizuoti neverbaliniu būdu, patenkina pripažinimo ir saviraiškos poreikius.
Dailės Terapijos Taikymas Nyderlanduose ir Lietuvoje
Nyderlanduose dailės terapija dažnai taikoma pataisos namuose. Dailės terapija Lietuvoje žinoma daugiau nei dešimt metų, tačiau požiūris į ją buvo skeptiškas. Didžiausias postūmis įvyko metais, kai Lietuvos sveikatos ir medicinos universitetas ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas įsteigė dailės terapijos magistro studijas.
Taip pat skaitykite: Apie bendravimą pagal R. Želvį
Bendrosios Psichologijos Žinios
Bendroji psichologija tiria vaiko, suaugusio žmogaus psichikos dėsningumus, nagrinėja pagrindines psichologijos sąvokas, sudaro pagrindą kitoms šakoms.
Psichologijos Raidos Etapai
Psichologija vystėsi keliais etapais:
- Psichologija filosofijos ir gamtos mokslų sudėtyje (nuo seniausių laikų iki XIX a.).
- XIX - XX a. - psichologija tapo savarankišku mokslu.
- XX I p. - XX a. pr. JAV atsirado biheiviorizmas (objektas nuo sąmonės persikėlė į elgesį).
- Po II pasaulinio karo radosi humanistinė psichologija (netapatinti su egzistencine).
- Kognityvinė psichologija - populiariausia kryptis, susiformavusi 5 deš. pab.
Psichologiniai Metodai
Psichologijoje naudojami įvairūs metodai:
- Tiriamoji apklausa - tai toks empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tiriamajam žodžiu arba raštu laisvai arba iš anksto numatyta tvarka pateikiami klausimai, į kuriuos jis privalo žodžiu arba raštu atsakyti.
- Eksperimentavimas - pirmieji psichologiniai eksperimentai buvo laboratoriniai.
- Testai - standartizuotos metodikos (vienai ar kitai grupei adaptuotos užduotys).
Psichikos Aiškinimas
Psichikos materialusis pagrindas - nervų sistema. Psichika yra nervų sistemos savybė. Elgesio reguliavimas - individas geba reguliuoti savo elgesį, remdamasis susidarytu aplinkos vaizdu.
Psichikos Reiškiniai
Psichikos reiškiniai skirstomi į:
Taip pat skaitykite: Bendravimo psichologiniai aspektai
- psichikos procesus - itin dinamiški, besikeičiantys psichikos reiškiniai, kurių tėkmė priklauso nuo individą veikiančių dirgiklių;
- psichikos būsenas - pastovesni, ilgiau trunkantys reiškiniai: priklauso nuo fiziologinių, psichosomatinių pakitimų;
- psichikos savybes - individualūs, pastovūs psichikos ypatumai.
Miego Psichologija
Žmogus pramiega apie 1/3 savo gyvenimo. 1950 m. atrastas REM (rapid-eye-movement) - greitų akių judesių miegas - paradoksalus miegas. Šiuo metu žmogaus organizmas labai aktyvus, bet santykis su aplinka sumažėja iki minimumo.
- Somnabulizmas=vaikščiojimas miegant=lunatizmas - miego metu pasireiškia koks nors kompleksinis elgesys. Būdinga dažniausiai vaikams. Neraguojama į bendravimą įprasta forma. Sąmonėje atsiranda tam tikras kodas, kurį smegenys stengiasi išpildyti, dėl to žmogus nereaguoja į “nenumatytus” atvejus. Somnabulizmas vyksta NREM stadijoje (3-4 stadijoje). Žmogus nesapnuoja.
- Narkolepsija - ūmus užmigimas įprasto budrumo valandomis. Narkolepsija (lengvesnė stadija) gali atsirasti, atsidūrus monotoniškose sąlygoe (pvz. autobuse). Vyksta REM stadijoje.
Sapnai
Sapnai susideda iš vaizdinių, jie yra fantastiniai laiko bei erdvės kategorijos prasme. Žmogus sapnuodamas dažnai išgyvena emocijas. Iliuziniai - mūsų nervų sistemos, psichikos, vaizduotės padarinys. Žmogus turi poreikį sapnuoti. Jei žmogui neleidi sapnuoti, jis “atsapnuoja savo”, t. y. praleidus naktį be sapnų, kitą naktį sapnai būna ilgesni ir intensyvesni.
Sapnų Teorijos
- Psichoanalitinė (Z.Freud): sapnai susiję su neįsisąmonintomis motyvacinėmis jėgomis. Neįsisąmoninti troškimai kyla iš asmenybės dalies ID, nes Superego draudžia reikšti savo “eros” ir “thanatos”. Miegant Superego atsipalaiduoja iir prasiveržia iškraipyti norai, troškimai.
- Biopsichologinė (R.McCarley, J.A.Hobson) - aktyvacijos sintezės teorija: miegant REM miegu, ypač aktyviai veikia smegenų tiltas (pous). Kai kurie tilto impulsai patenka į smegenų žievę, kur yra sintezuojami. Sapnai randasi dėl atskirų smegenų dalių veiklos.
- Krameris - nauja sapnų aiškinimo teorija “Selektyvi nuotaikos reguliavimo sapnų teorija”: sapnuodami mes išgyvename emocijų, nuotaikų spektrą, kuris kinta teigimaų emocijų link.
Hipnozė
Hipnozė - tai dirbtinai sukelta psichikos būsena, kuriai būdingas padidėjęs sugestibilumas (įtaigumas).
Hipnozės Metu Galima:
- iškraipyti jutimą (pvz. gali justi rožių aromatą, uostydamas popierių). Sukeliamos teigiamos haliucinacijos - jutimas, kai nėra objektyvaus dirgiklio; neigiamos haliucinacijos - nesugebėjimas suvokti tikrovėje egzistuojančių dirgiklių;
- iš esmės pakeisti žmogaus atmintį. Po hipnozės žmogus patiria spontanišką amneziją - neprisimena, kas vyko seanso metu. Tikslinė amnezija: hipnozės metu galima įteigti, kad žmogus kažko neatsimena, t. y. ištrinti dalį patyrimo iš atminties;
- palikti pohipnotines įtaigas yra rizikinga;
- Hiperamnezija: ženkliai pagerinti atminties gebėjimus. Konfabuliacijos efektas: žmogui iš hiperamnezijos naudos nėra, nes pasireiškia konfabuliacijos dėsnis, t. y. žmogus gali pasakyti daug, bet dauguma tos informacijos bus neteisinga (išgalvota, įsivaizduojama, bet vertinama kaip reali, objektyvi).
Hipnozės Teorijos:
- Hipnozė nėra kokia nors ypatinga psichikos ar sąmonės būsena (T.Barber).
- Hipnozė yra iš esmės skirtinga nuo įprasto bbudrumo sąmonės būsena.
Dirgikliai
Dirgiklis - bet koks energijos pavidalas, galintis paveikti nervų sistemą. Jį galima parašyti kokybiškai ir kiekybiškai. Kokybinės charakteristikos: rūšis, tipas, modalumas.
Mąstymas
Uždavinio Sprendimo Būdai:
- Algoritminis uždavinio sprendimas - naudojant algoritmą.
- Euristinis uždavinio sprendimas - dėsnio, hipotezės, taisyklės pritaikymas.
- Dalinių tikslų metodas - suskaidant uždavinį į mažesnius segmentus.
Mąstymo Tipai:
- Dedukcija (išvedimas) - mąstymo veiksmas, kai išvados gaunamos iš prielaidų pagal logikos dėsnius bei taisykles.
- Indukcija (įvedimas) - samprotavimas, kuriame, remiantis atskirais faktais, daromos bendrinės išvados.
Kūrybiškumo Skatinimas:
- “Smegenų audra” (“Brainstorm”): sudaromos sąlygos išsakyti visus sprendimo būdus. Tai atliekama grupėje.
Kalba
Ar kalba lemia mūsų mąstymą, asmenybę? Ar kalba bbūdinga tik žmogui?
- Prasmingumas (semantiškumas): pagrindinė kalbos ypatybė. Jei ženklų sistema neturi prasmės, ji nėra kalba.
Kalbos Raidos Etapai:
- Gugavimas arba ččiauškėjimas (babbling): pirmi išgauti garsai nesusiję su gimtąja kalba. Išgaunami per pirmuosius 5-6 gyvenimo mėnesius.
- Pavienių žodžių stadija (6-12 mėn): ištariamas pirmasis žodis (dažniausiai daiktavardis), kuris žymi itin dinamiškus ir spalvingus objektus.
- Sakinių ir sudėtinių junginių kalbos etapas (2-3 mm.): pasakomas pirmas (dažnai dviejų žodžių) sakinys.
Kalbos Teorijos:
- N.Chomsky Kalbos išmokimo modelio hipotezė: kalbos išmokimą lemia kalbos išmokimo modelis. Žmogus gimsta su tam tikromis psichikos struktūromis, leidžiančiomis surasti tam tikras kalbos išmokimo taisykles.
- J.Bruner Kalbos iišmokimas kaip uždavinių sprendimas: vaikai išmoksta kalbos, spręsdami įvairius kasdienius uždavinius (pvz: bendraudami su tėvais). Vaikas kelia hipotezes, o aplinka jas patvirtina arba atmeta.
- B.Skinner Sąlygojimo teorija: kalbos išmokstama kaip ir bet kokio kito proceso. Išmokstama operantinio sąlygojimo dėka - pastiprinimų ir bausmių dėka.
Atmintis
Atminties Tipai:
- Sensorinė atmintis - gali užfiksuoti neribotą info kiekį, kuris saugomas labai trumpai. SA - tai tarsi pagrindas kitiems atminties modeliams bei užtikrina pasaulio pažinimo (suvokimo) nenutrūkstamumą.
- Trumpalaikė atmintis - ribotas info vienetų skaičius. Nuo 5 iki 9.
Užmiršimo Teorijos:
- inf išnykimo terorija;
- inf tarpusavio slopinimo teorija - viena inf slopina kitą;
- atkūrimo nesėkmės - IA saugoma visa inf, tačiau jai atsiminti tuo metu neturime priemonių.
Mokymasis
Mokymasis - tai procesas, kurio metu individas, remdamasis nauja patirtimi, pakeičia savo elgesį. Išmokimas - individualios patirties įgyjimo rezultatas. Išmokimo teorijos remiasi asociacijomis.
Mokymosi Teorijos:
- Biheivioristinės - Pastiprinimai ir bausmės. Veiksmai, kuriuos seka malonumas, yra atliekami daug dažniau, nei tie, kurie siejasi su nemalonumu.
- Socialinio išmokimo - Tam tikro elgesio galima išmokti. Matytas elgesio modelis padeda pačiam pasirinkti elgesį. Dėmesys - kiekvieno išmokimo prielaida.
Intelektas
Intelekto testai pradėti naudoti prieš 100 metų. Intelektą lemia vienas pagrindinis veiksnys - G. (Ch.Spearman).
Empatijos Ugdymas
Ar teko sutikti žmonių, kurie, regis, kiaurai mato kiekvieną jūsų emociją? Jie atrodo iš tiesų susirūpinę, kai pasakojate apie savo nesėkmes, nuoširdžiai džiaugiasi jūsų laimėjimais, moka paguosti ar padrąsinti. Tokie žmonės apdovanoti didele empatija - sugebėjimu įsijausti į kitų emocijas. Empatija yra dalis mūsų emocinio intelekto. Kaip ir kiti emociniai įgūdžiai, ji susiformuoja dar vaikystėje stebint ir mokantis iš aplinkos. Tačiau lavinti empatiją galima visą gyvenimą.
Empatijos Ugdymo Būdai
- Grožinės literatūros skaitymas: Tyrėjai Davidas Comeris Kiddas ir Emanuele’is Castano atlikę eksperimentą nustatė, kad fantastinės literatūros skaitymas yra susijęs su aukštesniu empatijos lygiu. Skaitydami tarsi susitapatiname su knygos herojais, išgyvename jų emocijas, jaudinamės dėl jų ar net verkiame. Šie skaitant užplūdę išgyvenimai padeda lengviau atpažinti kitų žmonių emocijas realybėje.
- Kūno kalbos supratimas: Visi žino, kad suraukti antakiai reiškia pyktį, o šypsena - džiaugsmą. Tačiau yra daugybė kitų veido išraiškų, kurios atskleidžia subtilesnes emocijas. Ar žinote, ką reiškia, kai pašnekovas suspaudžia lūpas, pakelia antakį ar prisimerkia? Daug jausmų išduoda kūno kalba - nuolat rankomis liečiamas veidas, kojų ir rankų padėtis sėdint. Mokėdami suprasti žmogaus kūno kalbą geriau atpažinsite emocijas.
- Aktorystės kursai: Viena priežasčių, kodėl aktoriai atrodo tokie žavūs - jų gebėjimas įsijausti į kito žmogaus emocijas, kitaip tariant, empatija. Tyrėja Thalia R. Goldstein atliko eksperimentą su vaikais ir suaugusiaisiais. Eksperimento dalyviai turėjo atlikti testą, matuojantį jų empatijos lygį. Po to jie metus lankė aktorystės kursus ir dar kartą užpildė testą.
- Perspektyvos pakeitimas: Norėdami geriau suvokti kitų emocijas, treniruokite gebėjimą matyti įvykius iš kito žmogaus perspektyvos. Galite atlikti tokį pratimą: išsirinkite draugą, apie kurio emocinį gyvenimą žinote šiek tiek daugiau (kas jį džiugina, kokių baimių turi, kas kelia įtampą). Pamėginkite įsivaizduoti, kad esate tas žmogus. Paklauskite savęs, kaip jaustumėtės būdamas jis? Kaip reaguotumėte į kokią nors konkrečią situaciją? Kokias emocijas ji keltų, jei būtumėte tas asmuo su jo emocijomis, patirtimi ir charakteriu?
- Prielaidų atsisakymas: Įsivaizduokite, kad jūsų mylimasis papietavo ir nepagyrė patiekalo, kurį pagaminote. Jei gyvenime linkstate vadovautis prielaidomis, greičiausiai imsite galvoti: „jam buvo neskanu, o dar atrodo paniuręs, turbūt aš jo apskritai nebedominu“. Padarę tokią prielaidą greitai ir galimai klaidingai nusprendžiate apie kito žmogaus emocijas. Ilgesnis, tačiau kur kas tikresnis kelias - palikti prielaidas horoskopų kūrėjams ir vadovautis faktais.
- Šokiai: Tai dar vienas netikėtas būdas tapti labiau empatiškiems. Šokdami mokomės pamėgdžioti kito žmogaus kūno judesius. Profesorius Frankas A. Russo tyrė, kaip šokio terapija veikia žmonių gebėjimą įsijausti į kitų emocijas.
Žmogiškasis Ryšys ir Bendravimo Problemos
Žmogaus ryšys su žmogumi - viena iš didžiausių socialinių vertybių. Be jo neįmanoma jokia visuomenė nei praeityje, nei dabar, nei ateityje. Žmonių tarpusavio bendravimo pobūdis priklauso nuo gyvenimo būdo, atitinkamos orientacijos, charakterių, skonio, interesų. Šiuolaikinėje industrinėje visuomenėje natūralus žmonių bendravimas tapo probleminiu reiškiniu. Pirmiausia tai pasakytina apie Vakarų kraštų visuomenę, kurioje daug kalbama ir rašoma apie žmogaus vienišumą, pamestumą, nekomunikabilumą. Industrinė visuomenė sukūrusi žmogui daug patogumų, tuo atskyrė žmones vieną nuo kito. Lieka labai daug svarbių kultūrinių bei dvasinių žmogaus pproblemų; psichologinių, etinių, estetinių, komunikacinių ir kitų. Žmonių daugėja, sugebėjimas bendrauti mažėja. O atrodo turėtų būti atvirkščiai - kuo daugiau žmonių, tuo ir kontaktai turėtų būti dažnesni. Iš tikrųjų mūsų gausėjimas ir to gausėjimo padariniai kaip tik labiausiai ir didina vis labiau pastebimą nūdienos žmonių vienišumą. Vienišumas ir masiškumas - du teiginiai, kurie, ir dažniausiai kartojami, nepraranda savo reikšmės. Visi žinome pavyzdžių, kaip aplinka gali teigiamai ar neigiamai paveikti mūsų vidinį gyvenimą. Aplinkinis pasaulis kuria pasaulį mumyse ir nuo jų aabiejų mes esame priklausomi. Kiekvienas žmogus patiria vis kitokius poveikius. Ir žmonės labai skirtingai reaguoja į tai, kas juos veikia iš šalies. Todėl kiekvienas turi savų, tik jam vienam būdingų problemų. Priežastys, kodėl daugeliui žmonių sunkiai sekasi užmegzti kontaktus, kyla ddėl pasąmonės struktūros, susidariusios po žmogaus gimimo. Visai kitokio pobūdžio yra žmogaus instinktai, vieniems jie pasireiškia stipriau, kitiems silpniau Paveldėti bendravimo sunkumai sudaro tik dalį reiškinių trukdančių bendrauti. Nė kiek ne mažesnę dalį apima ir mūsų aplinkos veiksniai, turėję mūsų gyvenime įtakos ir prisidėję prie mūsų elgsenos, charakterio formavimosi. Tai iširusios šeimos, silpna mokykla, brutualumo, seksualinio išnaudojimo įtaka.
Vertybės ir Bendravimas
I. Vertybe vadiname tai, kas, žmogaus manymu, jo gyvenime yra svarbiausia, jei mes ką nors labai vertiname, tuomet manome, jog verta šito siekti. Mes dedame daug pastangų, įgydami tai, kas vertinga. KKiekvienas iš savo patirties žinome, kokie įvairūs, nepanašūs vienas į kitą būna žmonės, todėl nenuostabu, jog jie gali būti orientuoti į nevienodas vertybes. Vieno asmens vertybė gali labai skirtis nuo kito asmens vertybių. Tačiau viena tokių universalių vertybių laikytinas bendravimas. Tai, ką mes laikome vertybėmis, padeda tenkinti svarbiausius mūsų poreokius. Pirmiausia žmogus stengiasi patenkinti savo fiziologinius poreikius: miego, kvėpavimo, maitinimosi ir kt. Paskui siekia aukštesnės pakopos - saugumo poreikių tenkinimo. Kiekvienas žmogus nori jaustis saugiai. Meilė - tai stiprus ir ilgalaikis ryšys tarp žmonių, sąlygotas abipusės simpatijos, pagarbos ir pasitikėjimo. Mes trokštame mylėti ir būti mylimi, rasti pasaulyje sau artimą, giminingą sielą. Kaip tik meilė ir išlaiko žmonių giminės, šeimos visuomenės vienybę. Kai patenkinami meilės ir priklausomybės poreikiai, įmanoma siekti aukščiausiųjų - savęs vertinimo ir saviraiškos - poreikių. Bendravimas tai tikrai universali vertybė - ji būdinga visiems arba beveik visiems žmonėms. Tenka rinktis, kuri iš bendravimo gijų turi gauti pirmenybę, kuris priklausomybės ryšys mums pasirodys besąs vertingesnis. Daugelis psichologinių problemų kyla dėl tokio pasirinkimo sudėtingumo, ypač paaugliams ir jaunuoliams. Jei įvyksta vidinis konfliktas tarp skirtingo tipo vertybių, pavyzdžiui, renkantis tarp draugystės ir meilės bei patogaus, sotaus gyvenimo, dažniau teisingesnis kelias yra atiduoti pirmenybę bendravimui.
Verbalinis ir Neverbalinis Bendravimas
Dažniausiai kasdieniniame gyvenime minėdami bendravimą, tturime galvoje visų pirma bendravimą žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto, normalaus pokalbio metu tarp dviejų žmonių metu tik apie tretčdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du tretčdalius - kitais būdais.
Asmeninė Erdvė
Asmeninė erdvė. Erdvė, kuri susidaro tarp mūsų ir kitų žmonių, yra išorinė vidinių jausmų išraiška. Ji daug ką pasako apie tai, ką jaučiame kitų žmonių atžvilgiu, ir ką, savo ruožtu, jie jaučia mums.
Akių Kontaktas
Akių kontaktas. Akių kontaktas yra labai aiškus mūsų ketinimo bendrauti su kitu žmogumi požymis. Akių kontaktu parodomas ketinimas užmegzti bendravimo ryšį, tačiau mes nežinome ką jis reiškia. Pašaliečio žvilgsnis yra visiškai suprantamas, nėra reikalo jo vengti - tiesiog į jį vienaip ar kitaip reaguojame. Akių žvilgsnis gali būti panaudotas ir grasinimui.
Veido Išraiška
Veido išraiška. Veido išraiška mums padeda orientuotis, ko reikia vengti, kam turėtume padėti, su kuo verta užmegzti pokalbį, o ko geriau nnekalbinti. Kaip atskirti tikras veide atsispindinčias emocijas nuo netikrų? Paprastai tikros emocijos pasižymi tuo, jog pasireiškia iš karto, nedelsiant. Ne veltui sakoma, kad pirmoji žmogaus reakcija yra pati tikriausia. Bandydami nuslėpti neigiamus jausmus žmonės naudoja socialinę šypseną, jos nereikėtų painioti su tikrais jausmais, tačiau, be jos sunku įsivaizduoti mandagų bendravimą ypač paslaugų, aptarnavimo, informacijos tiekimo sferose.
Gestai
Gestai. Gestu galime nutraukti pašnekovą, paraginti jį kalbėti, perduoti žodį kitam, parodyti, jog patys norime kažką pasakyti, ir pan. Yra gestų, kuriuos naudojame nevalingai ir kurie nėra skirti žodžiams pakeisti. Kaip tik šie gestai laikomi tikraisiais signalais, pasakančiais, ką žmogus galvoja.
Kūno Kalba
Kūno kalba. Mėgstamam žmogui stengiamės pasirodyti palankiai, todėl kontroliuojame savo kūną tam, kad nebūtume pernelyg atsainūs. Uždaresni, nenorintys atsiveri žmonės sėdi susidėję rankas ant krūtinės ir sukryžiavę kojas. Ne veltui sakoma, jog žmogui užsidarius nuo mūsų dvasiškai, užsiskleidžia ir jo kūnas. mums padėti ir trukdyti.
Apranga ir Išvaizda
Apranga bei išvaizda. Drabužiai nusako žmogaus socialinę padėtį, grupinę priklausomybę, agresyvumo laipsnį, lytinę orientaciją. Vien iš aprangos atskirsime futbolo sirgalių, valstybės tarnautoją arba sunkiojo roko gerbėją ir pagal tai spręsime, bendrauti su juo ar ne ir koks bus tas bendravimas.
Daiktai
Mūsų turimi daiktai. Daiktai gali suteikti informaciją apie mūsų fizinę būseną, sakysim, akiniai rodo silpną regėjimą, o o lazda su vaikščiojimu susijusius sunkumus.
Prisilietimai
Prisilietimai. Prisilietimai - tai vienas ankstyviausių ir paprasčiausių noro bendrauti reiškimo būdų.. šiuolaikinėse kultūrose prisilietimų vengiama: jie savotiški tabu, kadangi neišvengiamai pažeidžia mūsų asmeninę erdvę. Atlikti bandymai rodo, jog prisilietimai ypač stipriai išryškina kultūros skirtumus. Vieni prisilietimai yra suprantami kaip artumo arba agresijos pasireiškimas, kiti laikomi priimtinais net ir tarp nepažystamų žžmonių. Pavyzdžiui prisilietimai, kuriuos patiriame perpildytame autobuse, stovėdami eilėje arba patekę į spūstį, dažniausiai nėra malonūs, tačiau jie toleruojami, priimami kaip neišvengiama būtinybė. Prisilietimo teisę pripažįstame tam tikrų profesijų žmonėms, prisilietimas laikomas normaliu reiškiniu daugumoje judriųjų žaidimų.
Garsiniai Būdai
Garsiniai būdai. Bendravimas su kalba nesusijusiais garsais vadinamas paralingvistiniu bendravimu. Tai - juokas, verksmas, kosėjimas, žiovavimas ir kt. Prie šio bendravimo priskiriamos ir pauzės tačiau ne tarp žodžių ar sakinių, o kalbos pauzės, t, y. tylėjimas. Paralingvistinis bendravimas yra labai svarbus užmezgant ir palaikant kontaktą su kūdikiais, dar nemokančiais kalbėti. Vieniems žmonėms pauzė yra kaip priemonė savo žodžių reikšmingumui pabrėžti, kitiems, priešingai, rodo abejonę tuo, kas sakoma. Daug ką sako kalbėjimo garsumas. Garsiau šneka drąsesni, labiau savimi pasitikintys žmonės. GGarsiau taip pat kalbama norint stipriau išreikšti jausmus - baimę, pyktį ir kt. Tyliau kalba ramesni, drovesni žmonės. Tylesniu balsu reiškiamos subtilesnės emocijos. Kada balso variacijų negirdime, t. y. kai žmogus viską sako vienodu, monotonišku balsu, galime manyti, jog jis jaučiasi prislėgtas, apimtas depresiškos nuotaikos.
#
tags: #bendravimo #psichologijos #pritaikymo #galimybes #asmeniniame #gyvenime