Bendroji ir raidos psichologija: žmogaus kelionė nuo gimimo iki brandos

Žmogaus raidos psichologija, dar vadinama amžiaus tarpsnių psichologija, yra psichologijos šaka, kuri nagrinėja žmogaus elgesio ir psichikos pokyčius nuo pat gimimo iki mirties. Ši disciplina apima platų spektrą sričių, įskaitant vaiko psichologiją, paauglio psichologiją, vyresniojo mokyklinio amžiaus, subrendusio žmogaus psichologiją ir gerontopsichologiją. Raidos psichologai atlieka mokslinius tyrimus, apimančius fizinės raidos (kūno pokyčius, motorinius gebėjimus), kognityvinius arba pažintinius (mąstymą, kalbą) ir psichosocialinius (emocijas, bendravimo ypatybes) aspektus.

Raidos psichologijos esmė ir tyrimų kryptys

Pagrindinis žmogaus raidos psichologijos tikslas - nustatyti kiekvieno amžiaus tarpsnio psichikos ypatybes, procesus ir asmenybės savybių susidarymo bei raidos dėsnius. Ši šaka aprašo, kaip žmonės keičiasi normatyviai (bendri raidos dėsningumai, pobūdis) ir ideografiškai (individualios variacijos). Daugiausia dėmesio skiriama vaikystei, paauglystei ir jaunystei, t. y. žmogaus raidos (augimo, brendimo, išmokimo) nulemtiems psichikos pokyčiams, susijusiems su elgesio funkcijų įgijimu arba praradimu. Pavyzdžiui, mažas vaikas įgyja gerus kalbinius gebėjimus, o senas žmogus gali prarasti atmintį.

Augimo ir brendimo kiekybiniai fiziniai ir fiziologiniai pokyčiai, kartu su išmokimu (nevalingu įsiminimu ir tikslingu mokymusi) įgyta patirtimi, kokybiškai pakeičia bręstančio žmogaus veiklos galimybes ir elgesį. Psichikos dinamiką, elgesio ir psichikos plėtrą lemia asmens genetinių, biologinių, fizinių ir socialinės aplinkos sąlygų sąveika.

Kritiniai ir sensityvūs periodai

Tam tikri amžiaus tarpsniai, vadinami kritiniais arba sensityviais periodais, yra palankiausi kokiai nors emocinei ar socialinei patirčiai įgyti, asmenybės bruožams ir įgūdžiams susidaryti. Neišnaudojus šių kritinių periodų, vėliau gali būti sunku ar net neįmanoma susidaryti tam tikrus įgūdžius ar ko nors išmokti.

Raidos psichologijos istorija ir įtaka

Žmogaus raidos psichologijos pradininkas G. Stenley Hallas (1844-1924, Jungtinės Amerikos Valstijos) XIX a. pabaigoje pirmasis pradėjo taikyti interviu ir jo duomenis panaudojo teorijai formuluoti. XX a. pradžioje žmogaus raidos psichologija tapo savarankiška psichologijos šaka, kuriai darė poveikį biheiviorizmas, etologija, psichoanalizė, psichoseksualinė raida, psichosocialinė raida, kognityvinė psichologija, socialinio išmokimo teorija ir kitos kryptys. Žymiausi tyrinėtojai: S. Freudas, E. Eriksonas, J. Piaget, B. F. Skinneris.

Taip pat skaitykite: Psichologija saviugdai

Raidos psichologija Lietuvoje

Lietuvoje žmogaus raidos psichologija pradėta plėtoti XX a. pradžioje. Problemas tiria Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetai, Švietimo plėtotės centras.

Psichologija mokykloje

Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas.

Psichologijos dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu. Pasirenkama Programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius. Ugdomas jauno žmogaus gebėjimas tinkamai naudotis savo stiprybėmis, kompensuoti savo trūkumus.

Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys:

• Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija)
• Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija)
• Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas

III-IV gimnazijos klasėse psichologija yra laisvai pasirenkamasis dalykas. III gimnazijos klasėje siekiama suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, kurie padėtų suvokti žmogaus asmenybę kaip sudėtingą ir nedalomą visumą, skatintų mokinius atskleisti savąjį individualumą, suvokti savo ir aplinkinių stipriąsias bei silpnąsias savybes, suprasti emocinio pasaulio reikšmę ir sudėtingumą. IV gimnazijos klasėje mokiniams suteikiamos žinios leis geriau analizuoti žmonių tarpusavio santykius, taikyti efektyvesnius socialinės sąveikos būdus. Mokiniai suvoks bendravimo socialinėje grupėje ypatumus, išmoks analizuoti konfliktines situacijas ir pasirinkti tinkamą konflikto sprendimo strategiją.

Taip pat skaitykite: Tarpusavio supratimas

Vidurinio ugdymo uždaviniai

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Suvokia psichologijos dalyko tikslus ir uždavinius, geba paaiškinti psichologijos specifiškumą, naudojamus metodus, dėsningumus, ryšį su kitais mokslais. Geba, naudodamas psichologijos žinias, kelti klausimus ir rasti atsakymus apie save ir kitus. Atskiria pagrįstą psichologijos dalyko teiginį nuo nepagrįsto, geba argumentuoti. Žino psichologijos pagrindinius faktus, suvokia ir gali paaiškinti psichologijos žinių suteikiamą naudą. Giliau pažįsta savo asmenybę, sieja asmenines savybes su tikslingai iškeltais tikslais tobulėti. Stiprina pasitikėjimą savimi bei savo empatiškumą, toleranciją. Geba apibūdinti ir vertinti savo ir kitų emocijas. Geba vertinti ir apibūdinti, kaip emocijų išraiška gali paveikti kitus žmones. Moka išklausyti kitokią nuomonę, konstruktyviai spręsti kilusius konfliktus. Geba save motyvuoti, įveikti sunkumus, geba išsikelti tikslą, formuoti ir pasiekti tarpinius tikslus, analizuoja ir argumentuotai paaiškina savo sprendimus. Analizuoja ir paaiškina, kokią įtaką daro įtampa, atpažįsta dirgiklius ir lanksčiai vertina situaciją. Kritiškai vertina gyvenimo būdo ir aplinkos įtaką sveikatai. Taikydamas įgytas žinias apie save geba tikslingai formuoti asmeninį įvaizdį įvairiomis komunikavimo priemonėmis, giliau suvokia komunikacijos proceso dėsningumus, galimas komunikavimo klaidas, tikslingai naudoja komunikavimo kanalus ir priemones. Taiko įvairias strategijas bendraudamas individualiai ir grupėje. Pasiruošęs užmegzti socialinius ir darbo santykius, įgyja tam reikalingų įgūdžių. Susipažįsta su kūrybinio mąstymo, vaizduotės ypatumais, mechanizmais. Savarankiškai kelia klausimus ir kūrybiškai analizuoja problemas, idėjas, galimybes, būsimus veiksmus apsvarsto iš įvairių pozicijų, prognozuoja, įvertina riziką. Mokiniai ugdosi motyvaciją kūrybiškai interpretuoti socialinę aplinką, nuostatą nuolat keistis, tobulinti savo santykius bendruomenėje, inicijuojant pokyčius ir santykių dinamiką. Suvokia pareigą ir darbą bendruomenei ir visuomenei kaip neatskiriamą savo asmenybės komponentą. Analizuoja savo vaidmenį bendruomenės procesuose, suvokia, kaip socialinė terpė daro įtaką asmenybės formavimuisi. Analizuoja bendruomenėje kylančias problemas iš psichologijos pusės, geba tinkamai išreikšti savo poziciją. Suvokia dalyvavimo bendruomenės veikloje svarbą asmenybės augimui. Suvokia kultūros, kaip esminio asmens pasaulėvaizdį formuojančio komponento, svarbą, asmenybės formavimąsi kultūriniame (Lietuvos, Europos, pasaulio) kontekste. Geba pažinti save ir esančius šalia, atsižvelgdamas į kultūrinį kontekstą. Ugdydamas savęs suvokimą kultūriniame kontekste, mokosi, kaip atpažinti kitą, suvokia, kaip svarbu žinoti kultūros panašumus ir skirtumus, mokosi išvengti stereotipinio mąstymo, išankstinių nuostatų.

Pasiekimų sritys

Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėje pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Mokiniai susipažįsta su psichologija, jos ryšiais su kitais mokslais, su pažinimo procesais. Aptariami pojūčiai, suvokimas, dėmesio, atminties, mąstymo procesai, pažinimo procesų veikimo mechanizmai, dėsniai. Ypatingas dėmesys skiriamas mąstymo procesui išryškinant kūrybinio mąstymo svarbą. Susipažįsta su pagrindinėmis intelekto teorijomis. Sudaromos sąlygos analizuoti savo pažinimo procesus, išbandyti atminties lavinimo, įsiminimo strategijas, kūrybinio mąstymo strategijas. Pristatomos populiarios asmenybės teorijos, analizuojami asmenybės raidos dėsningumai. Susipažįsta su temperamento, charakterio, motyvacijos, emocijų teorijomis. Praktinės veiklos metu giliau pažįsta savo asmenybę, numato tobulėjimo kelius.

• A1. Atskleidžia esminius psichologijos tyrimų metodų bruožus. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba paaiškina psichologijos ryšius su kitais mokslais. Savarankiškai analizuoja psichologijos ryšius su kitais mokslais, geba apibūdinti psichologijos vietą kitų socialinių mokslų sistemoje. Psichologija - mokslas tau ir apie tave. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Nagrinėjamos šiuolaikinės psichologijos šakos, psichologijos žinių pritaikymo galimybės.
• A2. Paaiškina dėmesio veikimo mechanizmą, atpažįsta dėmesio rūšis, paaiškina individualius dėmesio skirtumus. Paaiškina jutimų veikimo principus, individualius jutimų skirtumus. Įvardija įsiminimo, informacijos saugojimo trumpalaikėje ir ilgalaikėje atmintyje ir atgaminimo dėsningumus. Paaiškina mąstymo, kaip pažinimo proceso, ypatybes. Paaiškina vaizduotės veikimo ir kūrybinio mąstymo principus. Padedamas apibūdina savo pažinimo procesų ypatumus. Konsultuodamasis nurodo pažinimo procesų lavinimo galimybes. Savarankiškai numato pažinimo procesų lavinimo, emocijų valdymo strategijas. Jutimai ir suvokimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Dėmesys. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Atmintis. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Vaizduotė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Mąstymo procesas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Bendrieji gebėjimai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Įspūdis. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
• A3. Paaiškina holistinę asmenybės sampratą ir raidos dėsningumus. Atpažįsta esminius temperamento ir charakterio bruožus. Paaiškina asmens savęs suvokimo dėsnius. Tyrinėja teigiamo ir neigiamo savęs vertinimo požymius. Mokydamiesi apie emocijų, motyvacijos prigimtį ir dėsningumus, paaiškina emocinių išgyvenimų svarbą žmogaus gyvenime, atpažįsta pagrindines emocijas, jų neverbalinius požymius. Pagrindžia emocijų ir jausmų įtaką bendravimui. Praktiškai susipažįsta su emocijų valdymo strategijomis. Atpažįsta esminius temperamento ir charakterio bruožus. Paaiškina asmenybės raidos dėsningumus. Apibūdina motyvacijos prigimtį. Argumentuotai atskleidžia savąjį individualumą, atskleisdamas jį įprastuose ir naujuose kontekstuose. Išsamiai atskleidžia pagrindinius asmenybės teorijų teiginius ir juos palygina. Savarankiškai analizuoja savo emocijų ir jausmų įtaką bendravimui. Asmenybės samprata. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Asmenybę aiškinančios teorijos. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Asmenybės raida. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Temperamentas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Charakteris. III-IV gimnazijos klasių koncentras. „Aš“ vaizdas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Nagrinėjamas „Aš“ vaizdas. Emocijos ir jausmai. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
• B1. Paaiškina bendravimo proceso dėsningumus, komunikacijos sampratą. Atpažįsta pagrindinius žodinio bendravimo požymius, nustato jo rūšis. Paaiškina neverbalinio bendravimo svarbą žmonių tarpusavio supratimui, atpažįsta dažniausius neverbalinio bendravimo ženklus. Paaiškina bendravimo (komunikacijos) sampratą ir atpažįsta pagrindines bendravimo dėsningumus kasdienėje aplinkoje. Atpažįsta dažniausius neverbalinius ženklus įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis įprastame kontekste. Savarankiškai atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis naujame, kintančiame kontekste. Susieja empatiją su neverbalinio bendravimo ir aktyvaus klausymo įgūdžiais. Bendrieji gebėjimai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Temperamentas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Bendravimo įgūdžiai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Įspūdis. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Įgūdžiai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Neverbalinis bendravimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Pasirengimas darbo pokalbiui. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Nagrinėdami tarpasmenį elgesį: kaip žmonės komunikuoja, kaip suvokia ir kaip veikia vieni kitus, mokiniai susipažįsta ir mokosi analizuoti bendravimo ir socialinių santykių dėsnius, analizuoja sėkmingo bendravimo veiksnius ir bendravimo klaidas, asmens socialinės sąveikos grupėje ypatumus. Susipažįsta su konfliktų teorija, konfliktų įvairove, aptaria jų priežastis bei sprendimo strategijas.
• B2. Paaiškina socialinės grupės sampratą, palygina formalios ir neformalios grupės požymius. Analizuoja bendravimo grupėje dėsningumus. Paaiškina grupės nario statuso sąvoką, palygina lyderio, atstumtojo, izoliuotojo statuso požymius. Analizuoja socialinio suvokimo įtaką bendravimui. Paaiškina stereotipo, nuostatų, socialinės atribucijos sąvokas ir atskleidžia jų svarbą bendravime. Savarankiškai atpažįsta socialinio suvokimo ir vertinimo klaidas. Paaiškina socialinio suvokimo ypatumus, susieja su juos lemiančiais veiksniais. Stereotipai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Socialinė atribucija. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Kito žmogaus suvokimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Grupė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Asmenybė ir grupė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Konformizmas. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
• B3. Atpažįsta ir analizuoja konfliktų vaidmenį žmonių socialinėje sąveikoje. Paaiškina konflikto sąvoką, atpažįsta konfliktų rūšis. Bendrais bruožais apibūdina socialinės grupės sąvoką. paaiškina pagrindinius bendravimo grupėje dėsningumus. Palygina formalias ir neformalias grupes. Paaiškina grupės nario statuso ir konformizmo sąvokas. Padedamas atpažįsta grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija). Padedamas atpažįsta konfliktų požymius ir kilimo priežastis. Palygina lyderio, atstumtojo, izoliuotojo statuso požymius, atpažįsta pavyzdžius įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) ir atpažįsta juos realaus gyvenimo įprastose aplinkose. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba nurodo konfliktų kilimo priežastis, atpažįsta konflikto požymius, konsultuodamasis įvardija galimas nesudėtingų konfliktinių situacijų sprendimo strategijas. Analizuoja turimo statuso įtaką savo ir kitų asmenų bendravimui, pateikia pavyzdžius iš įprasto konteksto. Vertina konformizmo svarbą prisitaikymui. Savarankiškai atpažįsta ir palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) realaus gyvenimo įprastose ir naujose aplinkose. Savarankiškai apibendrina savo patirtį sprendžiant konfliktus, nurodo konfliktų kilimo priežastis, naudoja konstruktyvias konflikto sprendimo strategijas. Lyderystė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Manipuliatyvus elgesys. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Konfliktas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Aiškinasi konflikto sampratą. Konflikto signalai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Sunkumų įveika. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Konflikto sprendimo strategijos.
• C1. Paaiškina psichinės sveikatos sampratą. Atpažįsta ir apibūdina pagrindinius psichinės sveikatos požymius. Paaiškina fiziologinį emocijų pagrindą. Paaiškina bendruomenės, visuomeninių organizacijų svarbą smurto, psichologinių krizių, priklausomybių prevencijai. Įvertina savo bendradarbiavimo įgūdžius ir numato jų tobulinimo sritis ir galimybes. Ypatingi jausmai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Emocijų sutrikimai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Psichologinė pagalba. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Dalyvavimas bendruomenės gyvenime. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Mokiniai diskutuoja apie pozityvaus santykio su savimi ir kitais būtinybę, siekiant išsaugoti psichinę sveikatą. Susipažįsta su psichikos sutrikimų samprata, analizuoja streso, nerimo priežastis, kartu su mokytoju ieško būdų, kaip padėti sau ir kitam. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes smurto aukoms bei smurtautojams. Diskutuoja apie savižudybių priežastis, požymius, skatinami kreiptis pagalbos. Ugdomas psichologinis atsparumas įvairioms priklausomybėms.
• C2. Paaiškina streso ir nerimo poveikį psichinei sveikatai, jų kilimo priežastis ir požymius. Įvardija sunkių emocinių išgyvenimų (pokyčių, netekties, atstūmimo ir pan.) poveikį psichinei sveikatai. Analizuoja sunkių išgyvenimų priėmimo ir įveikimo būdus. Paaiškina psichikos ligų sampratą, išskiria psichoterapinės, psichiatrinės pagalbos esmę, paaiškina psichikos ligonių gydymo ir socializacijos principus. Įvardija savižudybių priežastis, analizuoja gresiančios savižudybės požymius, žino pagalbos būdus. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes. Pagrindžia emocinių išgyvenimų svarbą psichinei sveikatai. Stresas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Smurtas. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
• C3. Paaiškina psicho…

Raidos faktoriai

Daugiausiai raidoje sąveikauja socialiniai ir biologiniai pradmenys kartu. Kognityvinė - ,,cognitio“ pažinimo raida. Branda - subrendimas raidos procesas susidedantis iš anksto užprogramuotų augimo pokyčių sąveikoje su genetiniu planu. Biologinėje išvaizdoje keičiasi ne tik išvaizda, bet ir didėja organizmas. Aplinkos įtaka žmogaus raidai - vyksta visą laiką. Gali būti laikina (liga), ilgalaikė. Socializacija - tai visiems bendras procesas, kurio dėka žmogus tampa socialinės grupės nariu (t.y. bendruomenės, šeimos). Perima, supranta ko tikisi ta grupė iš jo. Vyksta visą gyvenimą. Socializacija yra dvipusis procesas. Laiko faktorius - brendimo ir mokymosi sąveika priklauso nuo to, koks amžius.

Bronfenbrennerio ekologinė teorija

• 1 lygis - Mikrosistema - viduryje pats žmogus, jo požiūris, sąveikauja su mezosistema.
• 2 lygis - Mezosistema - mezosistema susiformuoja sąveikaujant 2 mikrosistemoms. Šeima irgi gali būti mikrosistema, kaimynai, sąveika vyksta visomis kryptimis.
• 3 lygis - Ekzosistema - tai socialinės aplinkos ar visuomenės struktūros lygiai, kurie netiesiogiai veikia individo patirtį, bet įtakoja jo gyvenimą, pvz.; tai tėvų darbo vieta, vaiką tai netiesiogiai veikia. Priklausyti platesnei giminei, kai pataria kaip auklėti. Priklauso žiniasklaidai daro įtaką ir mokyklai, ir šeimai, ir kaimynams. Baltes (’87) teigė, kad individo eiga gyvenimo eiga įtakoja ne tik sąveika tarp augimo pokyčių ir istorinių pokyčių.

Išvados: rasė, lytis, socialinė priklausomybė, tautybė, sąlygoja socialinį tipą ir įtakoja efektą. Objektyvumo principas - jį labai sunku pasiekti, gali veikti pavyzdžiui išankstinė nuomonė / rasizmas.

Tyrimo metodai

1. Turiningų klausimų uždavimas - klausinėti konkrečiai, tikslingai. Lyginti kas yra svarbu, neturi būti padrikas klausinėjimas.

   Taip pat skaitykite: Teisės psichologijos apibrėžimas

2. Hipotezės patikrinimas - surenkant duomenis, fiksuojant.

3. Eksperimentinio plano parinkimas - eksperimentinis planas, kai parenkamos sąlygos, tiriamieji, tiriamo elgesio matavimo metodai, leidžiantys nustatyti duomenų surinkimo tvarką ir struktūruoti gaunamą informaciją.

   • Longitudinis planas - (ilgalaikis) tai tyrimo organizavimas, kuriam esant tie patys tiriami stebėsimieji tam tikrą laiko tarpą.
   • Išilginis pjūvio metodas - skirtingo amžiaus grupės tiriamųjų tiriamos tuo pačiu metu.
   • Kombinacinis planas - tai 2 ar daugiau grupių, individų, giminių skirtingu laiku, pakartotinai tyrimai, tam tikrais laiko tarpais.

4. Validumas - tai tinkamumo rodiklis, su kurio kita metodika matuojama tam, ką ji skirta matuoti.

5. Saviataskaitos - (kai tiriamasis pateikia informaciją apie save).

6. Išvadų formulavimas ir jų pritaikymas srities nustatymas - tyrimų išvadų nustatymas, egzistuoja, apibrėžimo, problemų nustatymas.

7. Koreliacija - tai yra matematinė išraiška tarp dviejų kintamųjų. organizuoti, padeda vienus duomenis susiteminti su kitu.

Teorijos reikšmė

• Praktinė reikšmė, remiantis teorija galime nuspėti kaip žmogaus pasielgs ar kodėl taip pasielgė.
• Teorija leidžia patikrinti savo pažiūras, mintis.
• Nėra vienos teorijos, kuri būtų pati geriausia.
• Dėl raidos faktorių, kas lemia raidą? Gamta ar aplinka?
• Kaip vyksta raida? Raidos charakteris? Ar raida vyksta nuosekliai, ar pakopomis?
• Objekto prigimtimi: žmogus organizmas ar mechanizmas? Organizmas - žmogus aktyvus, keičiasi, bet pats keičiantis keičia ir aplinką. Piget.

Pagrindinės teorijos

Šių teorijų šalininkai mano, kad dauguma elgesių normų yra įgyjama išmokimo dėka. Visą apimantis procesas. Vaikas nuo paauglio skiriasi tuo, kad daugiau moka, žino. Bioheviorizmas (angliškai reiškia elgesys) XX a.

• Išmokimas vyksta klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo dėka.
• Žmogus reaktyvus, subjektyviai reaguoja į aplinkos įtaką, individas formuojasi dėka proceso, kurio metu formuojas ryšiai tarp stimulto ir reakcijos, jos arba tarp elgesio variantų ir pasekmių.
• Mokymas vyksta automatiškai. Dėl to teigiama šiuo atveju laikomasi mechaniztinio modelio, pagal kurį žmogus yra mašina, kuri veikia dėl įeinančio signalo ir atsakydama į tai išgeneruoja (pagamina) išeinantį signalą (stimulą).
• 2m. vertybės, elgesio normos yra apspręstos dabarties, praeities ir ateities apsprendžiantys aplinkos faktoriai - determinizmo modelis.
• Klasikinis sąlygojimas - bazinė išmokimo forma, priimta vadinti sąlygojimu. Lipsitt Kaye (1964) tyrė 20 kūdikių 3d. Watsonas Raynor (1920) klasikinis su 11m. berniuku Albertu. Pateikė žiurkę, žaidė su ja, buvo paleistas ir didelis garsas po kelių kartų jis bijojo žaisti su pukuotais gyvūnais. Išmokstami ir teigiami veiksmai, jausmai.
• Operatyvinis sąlygojimas elgesys - kai individas laisvai veikia aplinką arba atlieka kokį nors veiksmą. Reakcijos, kurios keičia aplinką. Reakcijos pasirodymo gali tekti laukti ilgai.
• Efekto dėsnis - išmokino teorijos principas teigiantis, kad elgesio pasekmės apsprendžia jo pakartojimo tikimybę, tai operatyvinio sąlygojimo tipas, kuris vyksta tuomet, kai organizmas gauna patiprinimą už laisvai pateikiamą reakciją.
• Modeliavimas - kai specialiai stebimas žmogus, sistemingai. Efektyviausiai išmokstama, kai modelis panašus savo lytimi, sociaekonominiu statusu, svarbi gali būti rasė.
• Teorijos vertinimas - svarbiausia, kad paskatino objektyvius metodus. Atstovas - Pjažė (1896-1980) laikomi struktūralistai, tai struktūrinio požiūrio psichologiniai šalininkai, kurie kėlė sau tikslą protines struktūras tirti ir informacijos apdorojimo būdus vidiniame plane.

#

tags: #bendroji #ir #raidos #psichologija