Psichologijos Institutas Lietuvoje: Raida, Veikla ir Perspektyvos

Įvadas

Psichologija Lietuvoje turi gilias istorines šaknis, siekiančias net XVI amžių. Šiandien, po ilgų raidos etapų, Lietuvoje veikia įvairūs psichologijos institutai ir katedros, vykdančios mokslinius tyrimus, ruošiančios specialistus ir teikiančios pagalbą visuomenei. Šiame straipsnyje apžvelgiama bendroji psichologijos instituto veikla Lietuvoje, jo istorinė raida, dabartinė veikla ir ateities perspektyvos.

Istorinės ištakos: nuo scholastikos iki moderniosios psichologijos

Seniausi Lietuvos psichologinės minties šaltiniai siejami su mokyklose dėstytais filosofijos kursais, filosofų disertacijomis ir studentų darbų tezėmis. XVI-XVII amžiuje religinėje lietuvių raštijoje buvo diegiama krikščioniškoji pasaulėžiūra, teigianti, kad siela yra nuo materijos nepriklausoma substancija, o žmogaus dorinės savybės - įgimtos.

  • Psichologijos dėstymo pradžia: Psichologija pradėta dėstyti 1574 m. Vilniaus jėzuitų kolegijoje.
  • Scholastinė psichologija: Scholastinės filosofijos laikotarpiu psichologija buvo vadinama animastika ir rėmėsi Aristotelio veikalo "Apie sielą" aiškinimu.
  • Naujų idėjų sklaida: Nors jėzuitų ordinas draudė dėstyti naujųjų laikų filosofų pažiūras, buvo keliamos ir naujos, Aristotelio nenagrinėtos problemos.
  • Renesanso ir Reformacijos įtaka: XVI amžiaus antroje pusėje Lietuvos kultūrą veikė Renesanso ir humanizmo idėjos, skatinusios kritiškumą ir skepticizmą. Reformacijos pradžioje plito radikaliųjų arijonų pažiūros, nepripažįstančios sielos nemirtingumo.

Nuo XVIII amžiaus vidurio psichologijos kurso turinys pakito - Vilniaus universiteto dėstytojai pradėjo nagrinėti naujųjų laikų filosofų pažiūras, mėgindami jas derinti su scholastinės psichologijos ir teologijos teiginiais. Buvo remiamasi R. Descartes’o vadinamųjų gyvybinių dvasių sistema, itin populiari buvo vokiečių filosofo Chr. Wolffo filosofinė sistema.

  • Patirties svarba: Labiau domėtasi psichologijos (ypač pedagoginės psichologijos) problemomis, kurios siejosi su švietimo reformavimu.
  • Psichologija Vilniaus universitete: 1804 m. Vilniaus universitete vėl pradėta dėstyti filosofiją, kartu ir psichologiją.
  • Universiteto uždarymas: 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, psichologijos plėtra nutrūko.

XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje sparčiai plėtojantis gamtos mokslams ir plintant evoliucionizmo idėjoms, psichologijos klausimais pradėjo rašyti lietuvių publicistai. XX amžiaus pradžioje psichologijos problematika pradėjo diferencijuotis, o aktualia tapo sąmonės ir savimonės problema.

  • Profesionalių psichologų atsiradimas: XX amžiaus pradžioje Lietuvoje atsirado profesionalių psichologų, studijavusių Europos ir Rusijos universitetuose.
  • Eksperimentiniai tyrimai: Psichologinių tyrimų objektais tapo konkretesni specifiniai tyrimai (psichofiziniai matavimai, reakcijų laiko, judėjimo suvokimo).

Psichologijos institutai tarpukario Lietuvoje

1922 m. įkūrus Lietuvos universitetą, Humanitarinių mokslų bei Teologijos ir filosofijos fakultetuose buvo įsteigtos psichologijos katedros, kurios 1930 m. buvo sujungtos su pedagogikos katedromis.

Taip pat skaitykite: Psichologijos instituto raida

  • Eksperimentinės psichologijos laboratorija: 1922 m. prie Humanitarinių mokslų fakulteto buvo įsteigta Eksperimentinės psichologijos laboratorija.
  • Lietuvos psichotechnikos ir profesinės orientacijos draugija: 1931 m. prie Vytauto Didžiojo universiteto įsteigta Lietuvos psichotechnikos ir profesinės orientacijos draugija, kurios tikslas - padėti pasirinkti profesiją, tirti įvairių veiksnių įtaką darbo našumui ir atlikti taikomosios psichologijos tyrimus.

Psichologija sovietmečiu

SSRS okupavus Lietuvą, psichologija buvo laikoma beveik pseudomokslu. 1946 m. uždaryta Vilniaus universiteto Psichologijos katedra.

  • Požiūrio pokyčiai: XX amžiaus 6 dešimtmetyje požiūris į psichologiją pradėjo keistis.
  • Lietuvos psichologų sąjunga: 1958 m. įsteigtas SSRS psichologų draugijos Lietuvos skyrius (nuo 1988 m. - Lietuvos psichologų sąjunga).
  • Naujos kryptys: Pradėta plėtoti darbo, inžinerinė ir socialinė psichologija.
  • Pedagogikos ir psichologijos katedra: 1969 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete atkurta Pedagogikos ir psichologijos katedra.

Dauguma psichologų tyrė bendruosius pažinimo procesų dėsningumus, vizualinę percepcinę veiklą ir jos efektyvumą lemiančius veiksnius, vaizdo formavimąsi lytėjimu, suvokimo fiziologinius mechanizmus ir jo selektyvumą, atminties, mąstymo ir kalbos funkcionavimą.

Psichologija nepriklausomoje Lietuvoje

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, psichologijos mokslai plėtojami aukštosiose mokyklose.

  • Svarbiausi veikalai: Išleista mokslinių straipsnių, mokomųjų priemonių ir vadovėlių.
  • Naujos galimybės: Atsivėrė naujos galimybės bendradarbiauti su užsienio mokslininkais, dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas

VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas yra vienas iš pagrindinių psichologijos mokslo ir studijų centrų Lietuvoje.

  • Adresas: Universiteto g.
  • Kontaktai: +370 5 266 7628, el. paštas: [nurodyti el. pašto adresai iš pateiktos informacijos].

Mokslinių tyrimų kryptys

Psichologijos instituto mokslinių tyrimų laukas apjungia psichologinių teorijų ir metodikų taikymą, siekiant spręsti socialines problemas, kylančias dėl sparčiai besikeičiančios visuomenės.

Taip pat skaitykite: Psichologijos įtaka slaugytojo darbui

  • Technologijų poveikis: Instituto mokslininkai vykdo tyrimus apie technologijų poveikį vaikų vystymuisi.
  • Amžiaus stigma: Tiriami su amžiumi susijusios stigmos senstančioje visuomenėje.
  • Užimtumo praktikos: Analizuojamos besikeičiančios užimtumo praktikos.
  • Sveikatai žalingas elgesys: Vykdomi tyrimai apie sveikatai žalingą elgesį.
  • Postkomunistinės transformacijos: Nagrinėjamas postkomunistinių transformacijų poveikis individo ir visuomenės emocinei ir psichinei sveikatai.
  • Socialinė aplinka: Tiriama socialinės aplinkos įtaka psichikos sveikatai šiuolaikinėje Lietuvoje.

Veiklos sritys

Pagrindinė veikla, vykdoma Psichologijos institute, apima:

  • Tyrimo priemonių vertinimą, testavimą ir pritaikymą.
  • Metodines naujoves.
  • Dokumentų analizę, lauko ir eksperimentinius tyrimus.
  • Taikomąsias studijas ir konsultacijas politikos klausimais.
  • Bendradarbiavimą su visuomenės informavimo priemonėmis apie jautrias su psichologija susijusias problemas.

Disertacijų temos

Institute rengiamos disertacijos įvairiomis psichologijos temomis:

  • Asmenybės funkcionavimo sunkumų prevencijos galimybės vaikystėje.
  • Religinių ir dvasinių sunkumų vaidmuo psichopatologijos kontekste.
  • Mokytojų (ne)motyvuojančio bendravimo su mokiniais poveikio universalumas.
  • Ribinio asmenybės sutrikimo požymių raiška, raidos trajektorijos ir veiksniai paauglystėje.
  • Nuotoliu dirbančiųjų darbo atlikties bei gerovės individualios ir organizacinės prielaidos.
  • Ankstyvoji asmenybės sutrikimo intervencija paauglystėje.
  • Jaunų suaugusiųjų, turinčių neuroraidos sutrikimų, psichikos sveikatos sunkumų rizikos veiksniai.
  • Darbo ir gyvenimo pusiausvyros, didėjančios gyvenimo vaidmenų įvairovės ir taikomų individualių bei organizacinių strategijų sąsajos lankstaus darbo organizavimo kontekste.

Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutas (HEPI)

Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutas (HEPI) įsteigtas 1995 m. Vilniuje.

  • Dėstytojai: Institute dirba daugiau kaip 30 dėstytojų, supervizorių ir psichoterapeutų.
  • Mokymo programa: Pagrindinę vietą HEPI gyvenime užima tarptautinė dvipakopė „Egzistencinės terapijos“ mokymo programa, patvirtinta Lietuvos Psichoterapijos draugijoje bei Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedroje.
  • Seminarai: Institutas kasmet rengia keletą trumpų praktinių seminarų.

HEPI pozicija dėl karo Ukrainoje

Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutas smerkia Rusijos karą Ukrainoje ir stengiasi prisidėti prie pagalbos kovojančios Ukrainos žmonėms. Institutas yra sustabdęs laisvą paraiškų mokytis Institute priėmimą iš kolegų, gyvenančių Rusijoje ir Baltarusijoje.

Kitos psichologijos studijų galimybės Lietuvoje

Be VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto ir HEPI, psichologijos studijas Lietuvoje siūlo ir kitos aukštosios mokyklos:

Taip pat skaitykite: Kas yra psichologijos katedra?

  • Mykolo Romerio universitetas
  • Vytauto Didžiojo universitetas
  • Šiaulių universitetas
  • Klaipėdos universitetas

Mykolo Romerio universitetas siūlo psichologijos studijų programą, kuri atitinka Europos psichologų federacijos (EFPA) standartus.

Lietuvos analitinės psichologijos asociacija (LAPA)

Lietuvos analitinės psichologijos asociacija (LAPA) vienija Lietuvos jungiškosios krypties psichoanalitikus ir psichoanalitikes bei jungiškosios krypties psichoterapeutes ir psichoterapeutus. Asociacija skatina analitinės psichologijos teorijos ir praktikos plėtrą Lietuvoje, plėtoja tarptautinius ryšius, rūpinasi narių kvalifikacija ir kompetencija.

  • Analitinė psichologija: Tai šveicarų psichiatro C.G. Jungo sukurta teorija, kuri iš kitų psichologinių teorijų išsiskiria ypatingu dėmesiu simboliniams žmogiškosios patirties aspektams.

Kitos organizacijos ir įstaigos, susijusios su psichologija

Lietuvoje veikia ir kitos organizacijos bei įstaigos, susijusios su psichologija:

  • UAB „Mavis“
  • UAB „Abili“
  • American English School

tags: #bendrosios #psichologijos #institutas