Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas (VU FsF) yra reikšmingas psichologijos mokslo ir studijų centras Lietuvoje. Institutas ne tik vykdo psichologų rengimą, bet ir aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, prisideda prie visuomenės psichologinės gerovės. Šiame straipsnyje apžvelgiama instituto veikla, studijų programos, moksliniai tyrimai ir kita svarbi informacija.
Įvadas
Psichologija - tai mokslas, kuris gilinasi į žmogaus psichikos ir elgesio dėsningumus. Psichologams rūpi, kaip veikia žmogaus protas, kaip patiriamos emocijos, kokios yra žmogaus asmenybės savybės, kaip vystosi žmonių tarpusavio santykiai ir dar daugybė kitų dalykų. Vilniaus universitetas turi ilgiausią patirtį rengdamas psichologus Lietuvoje; universitete dirba tarptautinio lygio mokslininkų ir patyrusių praktikų komanda, studijose taikomi aktyvūs ir inovatyvūs studijų metodai.
Istorinės Šaknys ir Raida
Psichologijos studijos Vilniaus universitete yra ilgiausiai gyvuojantis segmentas dabartiniame Filosofijos fakultete, pradėtas vykdyti dar 1969 m. Nors paties Filosofijos fakulteto tuo metu nebuvo, naujai įsteigta katedra vadinosi „Psichologijos ir pedagogikos“ ir priklausė Istorijos fakultetui. 1971 m. ši katedra skilo į dvi - Psichologijos ir Pedagogikos - katedras, o 1989 m. VU Filosofijos fakultetas švenčia tris gimtadienius: steigimo 445-metį, atkūrimo 35-metį ir psichologijos studijų 55-metį.
VU Filosofijos fakultetas vienija penkis institutus - Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų.
Svarbi psichologijos studijų institucionalizacijos prielaida buvo specialistų parengtis tokias studijas organizuoti ir vykdyti. Pirmiausia, psichologija buvo dėstoma kitų specialybių studentams ir ne tik VU - kurį laiką pokariu ji buvo mokoma ir vidurinėse mokyklose. Antra, psichologijos studijas organizuoti VU buvo mėginta ir ankstyvuoju pokariu - 1946-1947 m., bet po poros metų jų rengimas nutrauktas, o studentai išskirstyti po kitas specialybes arba patekdavo į 1948-1953 m. organizuotas psichologijos ir lietuvių kalbos studijas Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija). Beje, šias studijas taip pat teko organizuoti prof. A. Gučui. Nuo 1958 m. veikė minėta LPD, organizavusi ne tik respublikines, bet ir Baltijos respublikų konferencijas. Taip pat buvo dar prieškariu VDU ir Vilniaus Stepono Batoro universiteto psichologų sukauptas nemažas laboratorinės įrangos arsenalas ir didžiulė psichologijos literatūros biblioteka anglų ir vokiečių kalbomis. VU biblioteka prenumeravo periodinį leidinį „Psychological Abstracts“, spausdinusį daugumos užsienio psichologijos žurnalų santraukas, pagal kurias buvo galima užsisakyti ir straipsnių atspaudus. Dėstytojai turėjo galimybę važiuoti į Maskvos Lenino bei Užsienio literatūros (dar vadintos Inostranka) bibliotekas, kurios komplektavo kone visus užsienio šalių periodinius leidinius. Nors Psichologijos katedroje iš pradžių darbavosi tik 5-6 dėstytojai, greit iškilo dėstytojų, besispecializuojančių atskirose srityse, poreikis. Tos nišos 1969-1972 m. buvo užpildytos - prie katedros veikė psichologijos aspirantūra (dabar doktorantūra), atsirado gabių iš kitų sričių persikvalifikavusių specialistų.
Taip pat skaitykite: Psichologijos raida Lietuvoje
Pagrindiniai idėjos organizuoti ir vykdyti psichologijos studijas autoriai buvo du darniai darbavęsi psichologai - prof. A. Gučas ir doc. Juvencijus Lapė (1925-1911). Formalus vadovas buvo katedros vedėjas A. Gučas, tačiau visa lobistinė veikla, studijų programos tobulinimas, vėliau jos vykdymo organizavimas, netgi prasižengusių tarybinei ideologijai studentų gelbėjimas gulė ant J. Lapės pečių. 1975-1985 m. Kelerių pirmųjų studijų metų dėstytojų branduolį, be minėtų A. Gučo ir J. Lapės, sudarė: A. Bagdonas (neurofiziologas), A. Danielius (anglistas; 1942-2002), F. Laugalys (biofizikas), G. Mikšytė-Butkienė (matematikė), E. Rimkutė (lituanistė), A. Suslavičius (anglistas; 1940-2011). Raidos (amžiaus tarpsnių) psichologijos dalykus kuravo psichologė A. Poškienė (1929-2001). Visi jie daktaro (tada mokslų kandidato) disertacijas apgynė psichologijos arba neuromokslų srityje. Jiems talkininkavo ir ne psichologijos dalykų dėstytojai: filosofai, antropologai, anatomai, psichiatrai, biologai, užsienio kalbų dėstytojai, matematikai, kibernetikai. Maždaug nuo 1975 m.
Šių eilučių autoriui per penkias dešimtis dėstymo metų teko pabendrauti (skaityti paskaitas, egzaminuoti, vadovauti kursiniams ir baigiamiesiems darbams) su maždaug 3000 psichologijos studentų. Iš jų apie 2000 tapo profesinei veiklai parengtais specialistais (tais, kurie baigė penkerių metų trukmės vientisąsias arba abi studijų pakopas ir gali savarankiškai dirbti praktinį darbą). Teko dėstyti ir kitų specialybių studentams - pedagogams, fizikams, socialiniams darbuotojams, gamtininkams.
Nuoseklios, nė karto nenutrūkusios, po Nepriklausomybės atkūrimo išplėtotos dar šešiuose universitetuose psichologijos studijos negalėjo nepaveikti visuomenės gyvenimo. VU auklėtiniai pirmieji susiburia į psichologų grupę Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui remti, pirmieji (dar 1988 m. rudenį) nutaria LPD pertvarkyti į LPS, o ši 1989 m. sausį oficialiai išstoja iš SSSR psichologų draugijos. 1992-1994 m. psichologai aktyviai dalyvauja kuriant psichologinės pagalbos švietimui sistemą - turime gerai suplanuotą savivaldybių pedagoginių ir psichologinių tarnybų tinklą, metodiškai tą tinklą kuruojantį Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą. Aktyvesnieji psichologai jau nuo 1975 m. Po Nepriklausomybės atkūrimo suklesti organizacinė psichologija, orientuota į geresnį verslo organizavimą. Sunku net suskaičiuoti, kiek privačių verslą ir organizacijas konsultuojančių įmonių įsikūrė. Ar įmanoma pamatuoti, kiek psichologijos studijų diegimas prisidėjo prie visuotino gėrio - geresnio atskirų asmenų klestėjimo, protingesnių valdininkų sprendimų, žmonių psichinės ar net fizinės sveikatos pagerėjimo?
VU FsF Psichologijos institutas rugsėjo 27 d. VU Teatro salėje surengs šventinę konferenciją „VU psichologijos studijoms - 55-eri“. Nuo 10 val. vyksiančiame renginyje VU psichologai prisimins svarbiausius psichologijos studijų Vilniaus universitete istorijos momentus, pagerbs psichologijos studijų pradininkus, dalinsis prisiminimais ir įžvalgomis apie psichologijos raidą (programa: VU psichologijos studijoms - 55-eri - VU Filosofijos fakultetas). Renginyje dalyvaus ir pasisakys VU Emeritas profesorius dr. Albinas Bagdonas, profesorė habil. dr. Danutė Gailienė, docentė dr. Birutė Pociūtė, Žmogaus studijų centro partneris, Psichologijos akademijos prorektorius, VU psichologijos absolventas Justinas Burokas, istorikė Ignė Rasickaitė. Vyks panelinė diskusija „Psichologijos studijų savianalizė: kur buvome, esame, būsime?“, kurioje dalyvaus pirmos, 10-os, 20-os, 30-os, 40-os ir 50-os psichologijos studijų laidos atstovai, moderuos VU FsF Psichologijos instituto doktorantė Rita Jakštienė ir docentas dr. Renginiai atviri visuomenei, įėjimas laisvas.
Pokario laikotarpis ir psichologijos likimas karo metu
Ignė Rasickaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros doktorantė, straipsnyje nagrinėja psichologijos mokslo likimą Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvos universitetuose. Psichologija nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu pirmųjų psichologų dėka egzistavo ir ieškojo savo vietos pagrindinėje ir vienintelėje to meto aukštojo mokslo įstaigoje - Lietuvos (vėliau - Vytauto Didžiojo) universitete. Atgavus Vilnių, dalis psichologų liko Vytauto Didžiojo universitete, dalis buvo perkelti iš Kauno į atgautą Vilniaus universitetą. Antrojo pasaulinio karo metu Vytauto Didžiojo universitetas neteko visų jame dirbusių psichologų, keleto psichologų neteko ir Vilniaus universitetas. Tačiau net ir okupacinėmis bei nepalankiomis karo sąlygomis psichologija universitete išliko.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įtaka slaugytojo darbui
Mokslinės disciplinos įsitvirtinimas kokioje nors konkrečioje valstybėje yra baigtinis tada, kai dalykas yra dėstomas universitete ir (ar) mokykloje, leidžiamas šiai disciplinai skirtas žurnalas ir toji mokslinė disciplina yra pritaikoma praktiškai. Universiteto, kaip daugiaprasmės mokslinės sklaidos vietą, iliustruoja ir mokslinės psichologijos kūrėju vadinamo Wilhelmo Wundto pavyzdys. Jis būtent Leipcigo universitete įkūrė Eksperimentinės psichologijos laboratoriją, į kurią studijuoti studentai traukė iš daugelio Europos, JAV ir Azijos šalių. Lietuvos atvejis taip pat nėra jokia išimtis, nes ir čia pirmoji psichologus vienijanti institucija buvo universitetas. Tad šio straipsnio pagrindiniu objektu tampa universitetas, o tai reiškia, kad psichologijos raida ir būklė Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu bus tiriamos instituciniu lygmeniu. Tačiau jokia institucija negali gyvuoti be joje dirbančių žmonių, šiuo atveju - mokslininkų (psichologų), kurie bus pagrindiniai šio straipsnio veikėjai. Lietuvoje 1922-1939 m. veikė Lietuvos (vėliau - Vytauto Didžiojo) universitetas (VDU), kuris beveik dvidešimt metų čia buvo vienintelė aukštoji mokykla. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Lietuvai atgavus Vilnių prasidėjo pokyčiai ir aukštosiose mokyklose - buvo likviduotas lenkiškasis Stepono Batoro universitetas (SBU) ir atkurtas lietuviškasis Vilniaus universitetas (VU). Lietuvoje nuo to laiko pradėjo veikti du - Vilniaus ir Vytauto Didžiojo - universitetai, o fakultetai abiejuose universitetuose buvo padalinti. Visų pirma iš Kauno į VU buvo perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetai, o kartu su jais ir visi studentai bei profesūra. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu veikė apie dešimt psichologų, kurie, be kita ko, dėstė ir VDU Humanitarinių mokslų ir Teologijos-filosofijos fakultetuose. Antrojo pasaulinio karo pradžioje įvykęs universitetų (o kartu ir fakultetų) padalijimas leidžia kelti hipotezę, kad psichologija nuo to laiko pradėjo veikti nebe viename, o dviejuose universitetuose ir kad Teologijos-filosofijos fakultete dėstę psichologai greičiausiai liko Kaune, o Humanitarinių mokslų fakultete dirbusieji veikiausiai persikėlė į Vilnių.
Daugiau klausimų, o ne atsakymų aptinkama, atsižvelgus į tyrimų būklę. Psichologiją Lietuvoje kol kas yra tyrinėję tik patys psichologai. Dažniausiai jie, kaip ir pritinka atitinkamos srities atstovams, tyrinėjantiems savo mokslo istoriją, tyrimuose perteikia tik bendrą psichologijos raidą, kurią galima pavadinti tradicine mokslo istorija, kai mokslo sritis analizuojama fragmentiškai, daugiausia koncentruojantis į faktų, teorijų ir metodų visumą, kurią dar XX a. septintajame dešimtmetyje kritikavo JAV filosofas ir istorikas Thomas S. Kuhnas. Tai būdinga mokslo istoriją iš vidaus tyrinėjantiems konkrečios srities mokslininkams. Jie dažnai nesiremia pirminiais šaltiniais, todėl juose pasigendama kritiškumo ir gilesnės analizės. Lietuvos psichologai daugiausia koncentruojasi į psichologijos raidą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu ir į sovietų Lietuvos psichologijos etapą. Dėl to, kad kreipiamas dėmesys tik į šiuos laikotarpius, iš konteksto iškrinta Antrojo pasaulinio karo laikotarpis, kuris psichologų tekstuose pasirodo tik fragmentiškai. Pažymima, kad apskritai lietuviškiesiems mokslo istorijos tyrimams būdinga prašokti Antrojo pasaulinio karo etapą. Tyrinėtojai dažnu atveju iš karto gilinasi arba į tarpukarį, arba į sovietmetį, tad konkrečios mokslo srities karo laikotarpiu tyrimų yra itin mažai. Atsižvelgus į tyrimų būklę, linkstama manyti, kad neištirtas etapas keičia psichologijos istorijos naratyvą, o tai padeda išsigryninti pagrindinį šio straipsnio tikslą - ištirti psichologijos likimą Lietuvos aukštosiose mokyklose Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu.
Kaip minėta, psichologijos Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu tyrimų yra itin mažai. Psichologai, kurie yra pagrindiniai lietuviškosios psichologijos istorijos tyrinėtojai, apie šį laikotarpį savo tyrimuose dažniausiai užsimena tik keliais sakiniais, geriausiu atveju galima aptikti kelias pastraipas. Visų pirma galima paminėti 1967 m. Aleksandro Jacikevičiaus rašytą tekstą, kuriame jis nagrinėja psichologijos mokslo raidą sovietmečiu ir savo tyrimą pradeda nuo 1940 m. Lyginant tekstus, parašytus apie psichologiją Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, šis tekstas yra išsamiausias, tačiau atsižvelgiant į teksto parašymo datą, reikėtų šį straipsnį laikyti veikiau šaltiniu, o ne naudotina istoriografine pozicija. Rodos, ankstyviausiame tekste apie psichologijos plėtrą Lietuvoje, rašytame Albino Bagdono jau atkūrus nepriklausomybę, šio laikotarpio psichologijos būklei ir psichologų situacijai dėmesio skiriama itin nedaug. Šiek tiek apie tai savo tekste, analizuojančiame klinikinės psichologijos ištakas, kalba Danutė Gailienė. Keletą faktų apie tai pateikia ir Marija Garbačiauskienė savo knygoje. Tekstuose po 2000-ųjų šiam laikotarpiui daug dėmesio taip pat neskiriama. Kelių mokslininkų komanda 2008 m. tarptautiniame žurnale pristatė psichologijos istoriją, tačiau apie Antrojo pasaulinio karo laikotarpį ten kalbama nedaug. Vos keliais sakiniais šį laikotarpį psichologijos institucionalizacijos Lietuvoje tyrime aptaria A. Bagdonas. Protarpiais apie psichologijos situaciją universitete užsimenama ir Vilniaus universitetui skirtuose tyrimuose, bet daugiausia ten pateikiami chronologija grįsti faktai. Pavienių faktų apie šį laikotarpį galima aptikti ir tekstuose, pristatančiuose konkrečių psichologų biografijas.
Siekiant tyrimus papildyti ir užtaisyti istoriografines spragas, šiame straipsnyje bus pasitelkiami dviejų grupių šaltiniai: 1) archyviniai dokumentai ir 2) publikuoti šaltiniai. Daugiausia šiame straipsnyje naudojami archyviniai dokumentai, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) ir Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje (VUB RS). Iš LCVA bus naudojamasi Stepono Batoro universiteto fonde (LCVA, f. 175) saugomais su SBU susijusiais dokumentais: paskaitų tvarkaraščiais, universiteto vadovybės pranešimais; iš Vilniaus valstybinio universiteto fondo (LCVA, f. R-856): universiteto darbuotojų tarnybinėmis bylomis, Lietuvos TSR švietimo ministerijos dokumentais, universiteto vadovybės ir darbuotojų pranešimais ar jų nuorašais; iš Vytauto Didžiojo universiteto fondo (LCVA, f. 631): universiteto vadovybės ir darbuotojų pranešimais, įsakymais ar jų nuorašais, Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos pranešimais; iš Švietimo ministerijos fondo (LCVA, f. 391): aukštųjų mokyklų darbuotojų asmens bylomis. VUB RS buvo naudojami dokumentai iš Vilniaus universiteto fondo (VUB RS, F98): Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdžių protokolai, įvairūs universiteto vadovybės dokumentai; iš Jono Vabalo-Gudaičio fondo (VUB RS, F126): su aukštosiomis mokyklomis susiję dokumentai (pareiškimai, prašymai, įsakymai, kiti pavieniai dokumentai); iš Alfonso Gučo fondo (VUB RS, F142): su aukštosiomis mokyklomis susiję dokumentai (pareiškimai, prašymai, įsakymai, kiti pavieniai dokumentai), pavieniai asmeniniai dokumentai, Antrojo pasaulinio karo meto A. Gučo susirašinėjimas su žmona Giedre Gučiene. Iš publikuotų šaltinių grupės bus naudojami su Lietuvos universitetais susiję tvarkaraščiai, saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos saugyklose.
Straipsnio chronologinių ribų pradžia aiškinama atsižvelgiant į karo ir politinę situaciją. Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d. nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją. Tų pačių metų rugsėjo 17 d. Lenkiją užpuolė Sovietų Sąjunga, o rugsėjo 19 d. sovietai užėmė ir Vilnių. Tai truko neilgai, nes 1939 m. spalio 10 d. Lietuva pasirašė sutartį su SSRS ir atgavo Vilnių, kartu ir Vilniuje esantį universitetą. 1939 m. yra svarbūs aukštųjų mokyklų kontekste, nes SBU buvo uždarytas, iš Kauno perkelta dalis VDU ir atkurtas VU, o kita dalis VDU liko funkcionuoti Kaune. Į šią painią aukštųjų mokyklų situaciją pateko ir psichologijos mokslas. Straipsnio chronologinės ribos apima karo metu Lietuvoje buvusias sovietų, nacių okupacijas ir sovietų reokupacijos pradžią. Chronologinių ribų pabaiga laikomi 1944 m., su kuriais prasidėjo sovietų reokupacija ir kurie ženklina naują etapą psichologijos istorijoje.
Taip pat skaitykite: Kas yra psichologijos katedra?
Psichologija Stepono Batoro universitete (1939-1940 m.)
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir 1939 m. rugsėjį sovietų kariuomenei užėmus Vilnių ir Rytų Lietuvą, o spalio 10 d. sovietams grąžinus Lietuvai Vilnių, be kita ko, sutriko ir SBU darbas. Šiame universitete studentams paskaitos ir kiti užsiėmimai lenkų kalba vyko iki 1939 m. gruodžio 15 d., kai Lietuvos Seimo nutarimu buvo atkurtas lietuviškasis VU.
SBU Vilniuje XX a. trečiajame dešimtmetyje psichologija kaip vienas iš dalykų buvo dėstoma Humanitarinių mokslų, Medicinos ir Teologijos fakultetuose. Vietinių psichologų SBU nebuvo, todėl psichologiją čia dėstė filosofai, psichiatrai, buvo kviečiami profesoriai iš kitų Lenkijos universitetų. Pirmuoju psichologu SBU negausiuose tekstuose apie šį laikotarpį įprastai įvardijamas varšuvietis psichologas Bohdanas Zawadzkis. Tačiau šaltiniai atskleidžia, kad prieš B. Zawadzkiui pradedant dirbti SBU, 1933-1934 m. į psichologijos katedrą buvo pakviestas dirbti kunigas Mieczysławas Dybowskis, kurį, remiantis šaltiniais, vertėtų laikyti pirmuoju vietiniu psichologu universitete. Pats B. Zawadzkis Bendrosios ir pedagoginės psichologijos katedroje pradėjo dirbti nuo 1935-1936 mokslo metų ir dirbo iki 1939 m. Nuo 1936 m. vasario iki 1939 m. gruodžio mėnesio B. Zawadzkio asistente dirbo Lidia Woloszynowa, kuri vėliau tapo garsia psichologijos profesore Lenkijoje.
B. Zawadzkis SBU dirbo iki 1939-ųjų, tačiau ne iki pat universiteto uždarymo. 1939 m. rugpjūčio 30 d. jis parašė raštą Humanitarinių mokslų fakulteto dekanui, kad kaip atsargos karininkas yra mobilizuojamas į Lenkijos kariuomenę ir vadovavimą katedrai perdavė filosofui Tadeuszui Czezowskiui. Panašu, kad universitetas paskutinius nepilnus du mėnesius dirbo be (kaip dabar turimi duomenys rodo) vienintelio psichologo ir neaišku, koks būtų buvęs psichologijos likimas SBU, jei Lenkija nebūtų netekusi Vilniaus. Lietuvos psichologijos raidai ankstyvas B. Zawadzkio pasitraukimas iš universiteto reiškė, jog greičiausiai netekta galimybės, kad būtent psichologijos mokslo atstovas bus tas vienas iš nedaugelio lenkiškajame universitete dirbusių akademikų, kuris liks universitete ir savo lenkiškąją patirtį perkels į lietuviškąjį kontekstą. Tokiu atveju lenkiškojo tęstinumo telieka ieškoti materialiniuose ir intelektualiniuose (pavyzdžiui, gal per karą išliko SBU laikotarpio psichologijos eksperimentams skirtų aparatų) ir materialiniuose-idėjiniuose (pavyzdžiui, gal per karą liko knygų ir konspektų, kuriuos naudojo psichologiją SBU dėsčiusieji ir psichologiją studijavusieji) objektuose. Galima daryti prielaidą, kad bent jau dalis su psichologija susijusių knygų galėjo likti VU, nes 1939 m. gruodžio 18-19 d. iš SBU į VU buvo perimtas viešosios bibliotekos turtas. Tačiau psichologijos knygų perkėlimą patvirtinti sunku, nes savarankiškos bibliotekos, veikusios fakultetuose, kabinetuose bei seminaruose, nebuvo perkeltos.
Atgavus Vilnių Lietuvos valdžiai reikėjo spręsti dėl aukštojo mokslo atkūrimo, aukštojo mokslo įstaigų skaičiaus ir išsidėstymo Lietuvoje. Sprendimas atsispindi 1939 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo išleistame įsakyme, kuriame paskelbta, kad Lietuvoje nuo to laiko pradėjo egzistuoti du - Vilniaus ir Vytauto Didžiojo - universitetai. Padalinus universitetus, vyko ir fakultetų dalijimai. Visų pirma iš Kauno į VU buvo perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetai, o kartu su jais ir visi studentai bei dėstytojai. 1940 m. sausio 15 d. pradėtas ir tų pačių metų birželio 15 d. baigtas VU semestras. Nepriklausomoje Lietuvoje VU ir kitokios sudėties nei buvo iki tol VDU veikė vieną semestrą.
Verta žvilgtelėti į ištakas. Lietuvoje Pirmosios Respublikos laikotarpiu Lietuvos universitete psichologija pasižymėjo dvilypumu, nes buvo dėstoma Humanitarinių mokslų ir Teologijos-filosofijos fakultetuose. Pastarajame fakultete dėstė psichologai Mečislovas Reinys, Jonas Pankauskas ir Jonas Steponavičius, o Humanitarinių mokslų fakultete - J. Vabalas-Gudaitis, Vladimiras Lazersonas, A. Gučas ir K. Dausa. Šaltiniai atskleidžia, kad atgavus Vilnių kartu su į VU perkeltu Humanitarinių mokslų fakultetu persikėlė ir visi ten Pirmosios Respublikos laikotarpiu dirbę psichologai - V. Lazersonas, J. Vabalas-Gudaitis, A. Gučas ir K. Dausa. Nuo Lietuvos universiteto įsikūrimo VDU Humanitarinių mokslų ir Teologijos-filosofijos fakultetai turėjo po atskiras psichologijos ir pedagogikos katedras, tačiau XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje katedros buvo sujungtos. V. Lazersono tarnybos lapas atskleidžia, kad VU katedros vėl buvo atskirtos, nes jis buvo išrinktas Psichologijos katedros vedėju ir pirmą kartą per savo karjerą universitete pradėjo eiti vadovaujamas pareigas. J. Vabalas-Gudaitis buvo išrinktas Pedagogikos katedros vedėju ir Fizinio auklėjimo katedros globėju. K. Dausa tapo J. Vabalo-Gudaičio vyr. asistentu, o A. Gučas jaunesniuoju jo asistentu. Humanitarinių mokslų fakultete psichologijos dalykai buvo dėstomi filosofijos ir pedagogikos grupių studentams. Lietuvos universitete tarpukario laikotarpiu susiformavo atskiros filosofijos.
Studijų programos
Psichologijos programa parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ bei atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos (EuroPsy) reikalavimus psichologų rengimui. Studijų metu susipažinsite su visais svarbiausiais psichologijos aspektais - nuo nervų sistemos funkcionavimo iki grupių psichologijos, nuo atminties mechanizmų iki psichologinio konsultavimo pagrindų, nuo asmenybės psichologijos iki organizacijų psichologijos. Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe - pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą.
Katedros ir moksliniai tyrimai
Psichologijos institute veikia kelios katedros, kurių kiekviena specializuojasi tam tikroje psichologijos srityje:
Sveikatos psichologijos katedra: Organizuoja ir vykdo ilgalaikius, plačios apimties mokslinius tyrimus sveikatos psichologijos srityje. Atliekami sveikatos stiprinimo, psichologinių problemų bei sutrikimų prevencijos, įvairių visuomenės grupių bei individų, sergančių lėtinėmis ligomis, psichologiniai tyrimai. Jų tikslas - prisidėti prie Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo bei šalies gerovės kūrimo. Katedros mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su psichologais praktikais, dirbančiais įvairiose Lietuvos sveikatos priežiūros institucijose, dalyvauja vietiniuose bei tarptautiniuose tyrimų projektuose.
Klinikinės psichologijos katedra: Katedros pradžia yra 1991 metai, kai Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje ir radikalios permainos Vilniaus universitete sukūrė palankią atmosferą visoms naujoms iniciatyvoms. Iki tol Vilniaus universitete buvo tik viena psichologijos katedra. Klinikinės psichologijos specialistų branduolys Lietuvoje formavosi jau nuo pat pirmųjų psichologijos specialybės absolventų laidų praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, Nors sovietmečio ideologiniai varžtai labai ribojo psichologijos raidą, tačiau profesoriaus Alfonso Gučo vadovaujama VU Psichologijos katedra palaikė visas studentų iniciatyvas, siekiant jiems rūpimos specializacijos savo profesijoje. Taip nuo pirmųjų laidų dalis absolventų pasuko į klinikinės psichologijos sritį, vėliau - ir į organizacinės psichologijos. Atėjus Nepriklausomybės reformų laikui, klinikinės psichologijos specialistai jau buvo ne tik įsitvirtinę įvairiose sveikatos apsaugos srityse, bet ir vystė mokslinius tyrimus bei dalyvavo psichologijos specialistų rengime Vilniaus universitete.
Disertacijų temos
Psichologijos institute vykdomi įvairūs doktorantūros tyrimai. Štai keletas rengiamų disertacijų temų:
- Mokytojų (ne)motyvuojančio bendravimo su mokiniais poveikio universalumas.
- Ribinio asmenybės sutrikimo požymių raiška, raidos trajektorijos ir veiksniai paauglystėje.
- Asmenybės funkcionavimo sunkumų prevencijos galimybės vaikystėje.
- Religinių ir dvasinių sunkumų vaidmuo psichopatologijos kontekste.
- Nuotoliu dirbančiųjų darbo atlikties bei gerovės individualios ir organizacinės prielaidos.
- Ankstyvoji asmenybės sutrikimo intervencija paauglystėje.
- Jaunų suaugusiųjų, turinčių neuroraidos sutrikimų, psichikos sveikatos sunkumų rizikos veiksniai.
- Darbo ir gyvenimo pusiausvyros, didėjančios gyvenimo vaidmenų įvairovės ir taikomų individualių bei organizacinių strategijų sąsajos lankstaus darbo organizavimo kontekste.
#
tags: #vu #bendrosios #psichologijos #institutas