Benediktas Vanagas - vienas žinomiausių Lietuvos lenktynininkų, nuolatinis Dakaro ralio dalyvis, sporto rinkodaros įmonės „Pitlane“ vadovas ir geriausias Lietuvos sporto vadybininkas. Tačiau kas slypi už šių titulų? Kokia psichologija padeda B. Vanagui įveikti sunkumus ir siekti pergalių sporte bei gyvenime?
Dakaro iššūkiai: kova su savimi
Dakaro ralis - tai ne tik lenktynės, bet ir išbandymas žmogaus fizinėms bei psichologinėms galimybėms. Pragariškos sąlygos, dideli atstumai, alinantis karštis ir nuolatinė įtampa reikalauja geležinės kantrybės ir nepalaužiamų ambicijų. B. Vanagas, dalyvaudamas Dakaro ralyje, susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant ir fizinius sužalojimus. Pavyzdžiui, 2015 m. Dakaro ralyje B. Vanagui teko lenktyniauti su sulaužyta ranka.
Sporto psichologai teigia, kad tokio pobūdžio varžybos, kaip Dakaro ralis, visų pirma yra kova ne su varžovais, o su savimi. Anot sporto psichologo A. Stočkaus, žmogus, kuris įveikia tokio lygio varžybas, jau yra nugalėtojas, nesvarbu, ar atvyksta pirmas, ar paskutinis.
B. Vanagas pats yra minėjęs, kad jam padeda keli žmonės. Pasak A. Stočkaus, lenktynininkai į tokias varžybas važiuoja labai gerai pasiruošę ir žino, ko nori. Žmogaus galimybės yra daug didesnės, nei kartais įsivaizduojame. Viskas priklauso nuo motyvų. Kai žmogus atranda motyvą, kodėl jam to reikia, jis nori nugalėti visų pirma pats save, parodyti, kad jis gali daugiau, negu gali iš tikrųjų. Lūžusios rankos ir kitus skausmus nuslopinti nesudėtinga, jei turi pakankamai tvirtą motyvą.
Stresas kaip mobilizuojantis faktorius
Sporto psichologė L. Vaisetaitė teigia, jog esant stresui skausmas tampa antraeiliu dalyku. Tai - organizmo gynybinė reakcija. Kaip teigė psichologė, pagrindinis B. Vanago dėmesys dabar yra sutelktas į lenktyniavimą ralyje, o ne į skausmą. Akivaizdu, kad sportininkui yra labai svarbu dalyvauti šiose lenktynėse, pasiekti gerą rezultatą, todėl visas dėmesys sutelktas į važiavimą.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Pasak L. Vaisetaitės, tai yra ilgas streso laikotarpis. Pasiruošimo etape taip pat buvo streso ir įtampos. Šiuo atveju stresas yra mobilizuojantis dalykas. Taigi stresas ir mobilizacija yra naudingi dalykai, bet, žinoma, vėliau organizmui, kuris šiuo metu naudoja resursus, reikės atsigauti.
Asmenybės stiprybė ir požiūris į gyvenimą
Anot A. Stočkaus, po Dakaro ralio B. Vanagas bus dar stipresnis žmogus su visai kitu požiūriu į daugelį dalykų. Jis bus įveikęs tokius sunkumus ir gyvenime pamatęs tai, ko dažnas nenorėtų pamatyti ar pajausti. Yra žmonių, kurie nori iššūkių, ir šis iššūkis yra labai rimtas. Jį įveikęs žmogus turės labai didžiulį pasitenkinimą. Sportininkai iš esmės yra stiprios asmenybės, nedaugelis tiek ilgai galėtų ištverti tokią įtampą ir tokį nuovargį.
Psichologinis pasiruošimas lenktynėms
Nors nuo balandžio 12 d. vykusios ,,Wolf School” lenktynininkų akademijos seminarų prabėgo jau mėnuo, informaciją, kuria dalinosi lektoriai, paprastas mirtingasis gali ,,virškinti” ne vienerius metus. Tačiau lenktynininkų psichologo Jono Dereškevičiaus paskaita ypatingai įtraukė visus jos besiklausančius - nesvarbu, kaip ,,giliai” lenktynėmis jie gyvena.
Pirmojoje lekcijos dalyje J. Dereškevičius papasakojo apie žmonių sąmonės, pasąmonės ir kūno sąveiką, kaip lenktynininkui tikslingai valdyti savo mintis, kaip sutelkti matymą nepriklausomai nuo lenktynininką veikiančios aplinkos, matymo ir kūno mechanikos sąveiką, teisingą kvėpavimą ir kitas fizines kūno funkcijas. Taip pat buvo aptariami teisingo maitinimosi niuansai, siekiant lenktynių metu būti pakankamai dėmesingam ir energingam.
Antroji lekcijos dalis aptarė žmogų kaip jo minčių visumą. Kalbėdamas apie žmogaus kaip sportininko subrendimą, Jonas paminėjo, jog norint pasiekti tobulumą, lenktynininkai turėtų pravažiuoti bent 10 000 ratų lenktynių trasoje, siekiant pilnos intelekto brandos ir kūno automatizmo. Paskutinė seminaro dalis buvo skirta žmonių emocijoms.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Asmeninis gyvenimas ir vertybės
B. Vanagas retai atvirauja ir pasakoja apie asmeninį gyvenimą. Jis augina paauglį sūnų ir keturmetę dukrą. Lenktynininko šeima yra apsisprendusi vengti viešumos. B. Vanagas nekalba apie šeimą bei asmeninį gyvenimą, nes nemano, kad kažkam tai turėtų rūpėti. Toks yra jo ir jo artimų žmonių pasirinkimas. Profesinė veikla - vieša, apie ją galime kalbėti ar diskutuoti.
B. Vanagas mano, kad Lietuva yra geriausia vieta auginti vaikams. Jam svarbiausia, kad jo vaikai nugyventų įdomų ir prasmingą gyvenimą, kad gautų daug patirties, o dar svarbiau, kad būtų tiesiog išmintingi.
Atsakymai į vaikų klausimus: žvilgsnis į pasaulį vaiko akimis
B. Vanagas, atsakydamas į vaikų klausimus, parodo savo gebėjimą pažvelgti į pasaulį vaiko akimis, pateikdamas originalius ir kartais netikėtus atsakymus.
- Kodėl lėlės Barbės visada pasistiebusios ir stovi ant pirštų galų? Nesu tikras, tačiau kas paneigtų faktą, kad jos užaugusios nori tapti balerinomis?
- Kuo žmogus tampa, kai numiršta? Manau, kad žmogus nebijotų mirties, jei žinotų, kas vyksta po to.
- Kodėl kūdikiai atrodo tokie negražūs? Man kaip tik kūdikiai visai gražūs. Tačiau reikia nepamiršti, kad Jie patiria šiek tiek streso ateidami į šį pasaulį, tad reikia laiko apsiprasti su nauja aplinka.
- Kas kieno pirmasis paprašo sekso - vyras moters ar moteris vyro? Hmmm. Nežinau statistikos, tačiau manau, kad šios dalys galėtų būti lygios.
- Kodėl maudantis baseine susigarbanoja pirštai? Ar tai reiškia, kad mes per valandą pasenstame? Mes tikrai nepasenstame (juokiasi). Tačiau į mūsų odą įsigeria vanduo, todėl pirštai „susiraukšlėja“.
- Kodėl man bėgant dreba dantys? Dantys dreba todėl, kad begant greitai statai kojas ant žemės ir kaskart liečiant pėda žemę kūnas kresteli.
- Ką reiškia suaugusių dažnai kartojamas žodis fuck? Hmmm. Tai žodis, negražiai apibūdinantis veiksmą mylintis.
- Kaip žinoti, kad tu kažką myli? Myli tuomet, kai negali negalvoti apie tą žmogų. Bei, kai pagalvojus apie jį (ar ją) apima toks lengvumo jausmas, kad atrodo pradėsi skristi.
- Kai gimsta brolis ar mes galime jį atgal sukišti, kad gimtų sesė? Kai gimsta brolis, reikia džiaugtis, kad nuo šiol turėsi brolį.
- Mamos pagimdo vaikus, o ką gero daro tėčiai? Mamos pagimdo vaikus, o tėčiai rūpinasi, kad mamos ir vaikai būtų saugūs ir viskuo aprūpinti.
- Ar tarp daržovių galima išauginti dešrelių? Dešrelių, gaila, tarp daržovių neužauginsi.
- Kodėl kad ką nors nusipirktum reikia pinigų? Buvo laikai, kai žmonės mainydavo daiktus, kuriuos turėdavo į tuos, kurių norėdavo.
- Kodėl aš esu gražesnis už sesę? Todėl, kad kiekvienas mūsų esame unikalūs.
- Jei praryčiau slieką, kas nutiktų? Visų pirma, sliekas numirtų.
- Kas per maistas yra dieta? Valgydami maistą gauname dalį mums reikalingos energijos.
Sėkmės formulė: aistra, užsispyrimas ir nuolatinis tobulėjimas
B. Vanagas įsitikinęs, kad didelių pergalių ir sporte, ir versle pasiekti įmanoma, kasdien darant daugiau nei atrodytų, kad reikia. Norint išlikti konkurencingu, privalu kasdien mokytis ir nuolat išeiti už savo komforto zonos ribų.
Pasak B. Vanago, lenktynininku jis tapo todėl, kad tiesiog norėjo juo būti. Jis yra gana užsispyręs ir, manau, būtent todėl jam pavyko pasiekti visų savo užsibrėžtų tikslų. Žiūrint į jo gyvenimo kelią, anksčiau ar vėliau įvykdo visus išsikeltus planus. Jis žino, kad nėra nieko neįmanomo.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
tags: #benediktas #vanagas #psichologija #tau