Benzodiazepinai (BZD) yra vaistai, slopinantys centrinės nervų sistemos veiklą. Jie plačiai naudojami visame pasaulyje įvairioms indikacijoms, įskaitant nemigą, nerimą, raumenų atpalaidavimą ir epilepsiją. Šie vaistai veikia kaip teigiami alosteriniai moduliatoriai GABAA jungimosi vietoje, stiprindami GABA slopinamąjį poveikį ir tokiu būdu darydami savo poveikį. Nors benzodiazepinai turi daug terapinių vaidmenų ir yra labai paplitę tarp vyresnio amžiaus žmonių, per didelis jų skyrimas turi daug šalutinių poveikių ir gali sukelti sergamumą ar net mirtį.
Benzodiazepinų paplitimas ir vartojimo tendencijos Lietuvoje
Nors Lietuva šiuo metu stengiasi lygiuotis į Skandinavijos šalis, jose BZD suvartojama žymiai mažiau nei pas mus, net 2-3 kartus. Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad kasdien šiuos vaistus vartoja apie 4 proc. Lietuvos gyventojų, tuo metu JAV maždaug 1 proc. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktame tyrime rezultatai parodė, kad Lietuvoje bent kartą raminamuosius ir migdomuosius vartojusių moterų yra 27 proc., vyrų 13 proc. Didesnis paplitimas užfiksuotas tarp vyresnių žmonių. Vidutinis amžius, kai žmogus pirmą kartą vartojo šių vaistų - 36 metai. Pasak psichiatro, galime pasidžiaugti, kad jų vartojimas paskutiniais metais truputį mažėja, deja, šiek tiek kyla migdomųjų pardavimai.
Kodėl benzodiazepinai tokie populiarūs?
Pirmieji BZD buvo atrasti maždaug prieš 50 metų, tai buvo tikras perversmas, nes išstūmė anksčiau naudotus efektyvius, bet labai toksiškus barbitūratus. Šie vaistai tapo labai populiarūs: mat BZD gali numalšinti nerimą labai greitai, per 30 min - 2 valandas pasiekiama maksimali koncentracija kraujo plazmoje. Palyginus su gydymu antidepresantais, pastarieji rezultatą duoda tik po kelių savaičių. Gydant psichoterapija, nepaisant to, kad pozityvus poveikis yra jaučiamas žymiai ilgiau, jo reikia laukti bent keletą mėnesių. BZD skiriami dažniausiai tiems, kuriuos kankina nerimo sutrikimai. Dažnai iš atvykusių pacientų girdžiu, jog jiems neramu ir būtinai reikia vaistų, bet kartais reikia ir nepamiršti, kad nerimas yra natūralus žmogaus jausmas, kurį patiriame visi.
Vis dėlto, kai viskas pereina į toksinį ir traumuojantį nerimą, gydymas medikamentais tampa neišvengiamas. Taip pat priimti sprendimą juos skirti gydytojas gali pacientui kenčiant nuo miego sutrikimų, epilepsijos, alkoholio abstinencijos. Medikus BZD skirti raginama tik tada, kai sutrikimai yra sunkūs, varginantys ir ribojantys veiklą. Prieš juos skiriant būtina pasakyti, kad kursas turi būti baigtinis ir jų vartojimas turės būti nutrauktas.
Priklausomybės nuo benzodiazepinų pavojai
Nepaisant BZD veiksmingumo gydant trumpalaikius nerimo ir nemigos sutrikimus, šie vaistai gali sukelti eilę nepageidaujamų reiškinių, tokių kaip atminties pablogėjimas, budrumo sumažėjimas, nuovargis, mieguistumas, judesių koordinacijos sutrikimai ir t.t. ypač jautrūs jų pašaliniams reiškinimas yra vyresnio amžiaus žmonės.
Taip pat skaitykite: Ar Lexotanilis sukelia haliucinacijas?
Viena iš pagrindinių komplikacijų - galima priklausomybė, jei vartojama ilgiau nei 4-6 savaites. Dėl vaistų atpalaiduojančio poveikio raumenims bei migdymo, kyla didelė rizika nelaimingiems atsitikimams vairuojant ar krentant. Tai itin pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, nes jie tokiais atvejais patiria daug kaulų lūžių.
Yra susirūpinimas dėl per didelio benzodiazepinų skyrimo ir dėl to atsirandančios žalos. Griuvimai ir su griuvimais susijusios komplikacijos yra reikšmingai susiję su benzodiazepinų vartojimu. Tai taip pat padidina riziką hospitalizuoti dėl šlaunikaulio lūžių, atsirandančių dėl atsitiktinio kritimo. Be to, lėtinis šių vaistų vartojimas yra labiausiai susijęs su kognityvinių funkcijų pablogėjimu vyresnio amžiaus žmonėms. Be minėtų rizikų, ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas turi tendenciją didinti demencijos, ypač 65 metų ir vyresnių žmonių grupėje, dažnį. Atrodo, kad benzodiazepinų vartojimas yra susijęs su padidėjusia Alzheimerio ligos rizika ir mirtimis tarp Alzheimerio liga sergančių pacientų. Be to, tarp paskirtų benzodiazepinų ir bandymų nusižudyti arba įvykdytų savižudybių yra tiesioginė koreliacija.
Priklausomybės mechanizmas
Benzodiazepinai (toliau - BZD) yra vaistai, slopinantys centrinės nervų sistemos veiklą. Įsivaizduokime automobilį, jis turi greičio pedalą, jį paspaudus mes lekiame, skubame, nerimaujame, o paspaudus stabdžių pedalą viskas sustoja, aprimsta - panašiai veikia šie vaistai. Reikia prisiminti ir tai, kad vartojant ilgo veikimo BZD, išgėrus alkoholio, neretai viskas baigiasi labai liūdnai - mirtimi, todėl jų poveikio nuvertinti negalima.
"Kai klausiu, dėl kokių priežasčių jie pradėjo vartoti vaistus, dažniausiai jie nurodo santykių problemas arba didelį stresą darbe. Tai klasika: užklumpa nerimas, atsiranda nemiga, žmogus nueina pas gydytoją, nupasakoja savo simptomus ir dažnai gauna raminamųjų. Pradėjęs juos vartoti pamato, kad poveikis geras, ir įkliūva. Iš pradžių vaistai geriami tik vakare prieš miegą, tačiau su laiku viena tabletė nebepadeda, ir žmogus savarankiškai ima didinti dozę. Gerai, jeigu jis laiku susigriebia, kad didėja jo organizmo tolerancija vaistams, bet dažniausiai tenka susidurti jau su užleistais atvejais, kai vaistai vartojami labai dideliais kiekiais. Toksinis poveikis retai pasireiškia, žmonės jaučiasi gerai gerdami dideles dozes, kol suveikia sveikas protas arba aplinkybės įspraudžia į kampą - tiek vaistų gauti yra sunku, nes gydytojai, pastebėję, kad žmogus vaistų prašo per dažnai, jų nebeišrašo, todėl vaistų tenka ieškoti juodoje vaistų rinkoje", - aiškino pašnekovė.
Abstinencijos sindromas
Staiga nutraukus šiuos vaistus, grįžta visi simptomai, kartais net su didesnėmis problemomis, nei buvo iki tol. Nerimui malšinti juos galima skirti ne ilgiau nei 8-12 savaičių, miego sutrikimams ne ilgiau nei 4 sav. Kartais skiriama ir ilgiau, nes kiekvienas žmogus labai individualus, tačiau tam reikia situacijos įvertinimo, aprašytų indikacijų ir pagrindimo. Nutraukiant benzodiazepinus svarbiausia viena taisyklė. Pasak psichiatro, vis dažniau į Lietuvą atkeliauja BZD su opioidais, tačiau toks vaistas labai pavojingas, nes gali sukelti dideles problemas - kvėpavimo sustojimą, komą. Amerikoje ir Kanadoje šie vaistai skiriami laisviau, bet A. Dambrava ragina nesuklysti.
Taip pat skaitykite: Žvynelinės paūmėjimas dėl streso
"Mažinant sau priimtiną vaistų dozę pasireiškia abstinencijos simptomai - nerimas, nemiga, širdies permušimai, padažnėjęs pulsas, galvos svaigimas, o jeigu labai sunki abstinencija, gali prasidėti traukuliai. Išeiti pačiam iš šios būsenos turint ilgą vaistų vartojimą stažą labai sunku. Gal tai ir įmanoma padaryti turint labai stiprią valią, bet rizikuojant savo gyvybe. Žmonės pasakoja, kad įvyksta visiška dezorientacija, žmogus nežino, kur yra, negali valgyti ir gerti, negali iš lovos atsikelti, viską skauda, o jei dar ir traukuliai prisideda, jis gali netekti sąmonės. Jei šalia nėra kito žmogaus, viskas gali baigtis labai blogai", - teigė gydytoja. Jei vaistas vartojamas tik iki mėnesio, E.Jurolaic manymu, priklausomybė retai kada išsivysto, tačiau bėda ta, kad jeigu žmogus mėnesį vartojo vaistus, net jeigu tai darė tvarkingai, kaip paskirta, ir staiga juos nutraukia, labai tikėtina, kad abstinencijos požymius jis pajus.
Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
Kiti pavojai
Vartojant BZD būtina įspėti pacientą dėl vairavimo, ypač, jei vartojami ir kiti medikamentai, nes pasireiškia slopinamasis poveikis. Kartais pacientams reikia griežtai uždrausti vairuoti tokioje būsenoje, nes vaistas lėtina reakcijos greitį. Būna, jog išgėrus BZD, kuriam laikui dingsta atmintis, todėl po jų vartojimo rekomenduojama bent 7-8 valandas pamiegoti.
Reikia prisiminti ir tai, kad vartojant ilgo veikimo BZD, išgėrus alkoholio, neretai viskas baigiasi labai liūdnai - mirtimi, todėl jų poveikio nuvertinti negalima.
Kaip atpažinti ir išvengti priklausomybės nuo benzodiazepinų?
Svarbu atpažinti ir užkirsti kelią priklausomybei ir žalai. Tai galima padaryti laikantis benzodiazepinų vartojimo gairių. Akivaizdu, kad sprendžiant dėl gydymo vyresnio amžiaus pacientams, reikia atsižvelgti į liekamuosius neuropsichologinius padarinius.
Taip pat skaitykite: Santykių paranoja: požymiai ir pasekmės
Svarbiausia taisyklė - vaistus nutraukti galima tik palaipsniui ir tai yra labai svarbu. Tačiau visada dėl to patiriame nemažą pasipriešinimą, turime daug aiškinti, kodėl reikia daryti būtent taip. Kuo lėčiau mažinamos dozės, tuo viskas būna geriau, kartais siūloma BZD pakeisti į ilgo veikimo, kad nebūtų didelio pojūčio. Taip pat rekomenduojama, kad tą patį pacientą gydytų vienas sveikatos priežiūros specialistas. Deja, dabar taip retai būna, pacientai dažnai mėgsta keisti gydytojus.
Jei pacientas nori ir gali nutraukti ilgesnį laiką trunkantį BZD vartojimą, verta pradėti mažinti dozę ir/ar retinti jo vartojimą. Daugumai pacientų benzodiazepinų vartojimo nutraukimas nebūna probleminis. Rekomenduojama tai atlikti laipsniškai, siekiant išvengti simptomų, susijusių su vaisto nutraukimu, atsiradimo ir pradinių simptomų, dėl kurių buvo skirti vaistai, atsikartojimo. Didesnes dozes vartojantiems pacientams tai gali trukti ilgą laiką, skaičiuojamą mėnesiais ir - kartais - metais. Nutraukiant nepageidaujamo vaisto vartojimą labai svarbus šeimos narių ar kitų artimų žmonių palaikymas. Dažnai vaisto nutraukimą gali atlikti juos paskyręs specialistas, pvz. šeimos gydytojas. Kai kuriais atvejais, jei išlieka simptomai, dėl kurių benzodiazepinai buvo paskirti, pvz. nerimas, nemiga, reikalinga gydytojo psichiatro konsultacija. Toks specialistas ne tik padės sumažinti vaisto nutraukimo simptomus, net, esant reikalui, padės suvaldyti simptomus, dėl kurių BZD buvo paskirti.
A. Dambrava tiki, jog labai svarbu stengtis mokyti žmones, kaip kovoti su nerimu ir nemiga, nes kartais vaistai nėra būtini. Taip pat svarbu pripažinti, jog vaistų nutraukimas gali sukelti papildomą stresą. Gydytojas sako, kad pacientus tai tarsi nuramina, jie supranta, jog psichiatras jų pusėje. Nereikėtų pamiršti ir skatinti sunkesniais atvejais kreiptis į toksikologijos centrus, pakalbėti apie tai su artimaisiais. Jei žmogus nori kreiptis į priklausomybių centrą, pasidomėti, ar šis centras turi patirties su BZD nutraukimo simptomais kamuojamais žmonėmis. Siūloma nenutraukti dviejų priklausomybių vienu metu, pavyzdžiui, nutraukus BZD, tuo pat metu nemesti rūkyti, o tik atsikračius pirmosios priklausomybės, imtis kitos. Jei nemigos ar nerimo forma nėra sudėtinga, tikrai rekomenduoju žolinius preparatus. Pats Hipokratas vartojo tokius preparatus ir gyveno labai ilgai, be to, jų vartojimo trukmė neribojama.
Savo ruožtu H. Jakavičius atkreipia dėmesį, kad stiprūs vaistai toli gražu ne visais atvejais turėtų būti pirmas pasirinkimas, jie pasitelkiami, kai kitais būdais neįmanoma kontroliuoti problemos. Esant lengvam nerimui ar nemigai verta išmėginti natūralius būdus lengvo nerimo ar nemigos malšinimui: kvėpavimo pratimus, judėjimą, atpalaiduojančias veiklas ir panašiai. Taip pat, jei vis dėlto nusprendžiama skirti benzodiazepinų grupės vaistus, rekomenduojama rinktis silpnesnius ir ilgiau veikiančius medikamentus. Jei vaistas veikia trumpai, tai ir jo teigiamas efektas trunka trumpai, tuomet kyla rizika, kad žmogus savavališkai išgers papildomą dozę. Bet kokiu atveju, kai gydytojas skiria vaistus, svarbu žmogui ir pačiam stebėti savo savijautą. Tolerancijai išsivystyti ir priprasti prie vaisto nevisada reikia daug laiko, viskas priklauso nuo vaisto dozės, stiprumo ir vartojimo dažnumo.
Anot H. Jakavičiaus, visi pacientai nori išgyti greitai, bet tenka jiems paaiškinti, jog kaip pripratimas prie vaistų atsirado ne staiga, taip ir nutraukimas, siekiant išvengti nemalonių simptomų, truks ilgesnį laiką, reikės disciplinos, kontrolės, laikytis griežto gydymo plano, dažnai lankytis pas gydytoją. Jis pateikia pavyzdį, kai pacientas per dieną suvartoja po 15 tablečių stipraus veikimo benzodiazepino alprazolamo - tokios priklausomybės ambulatorinis gydymas gali trukti 6 mėn. Priklausomybė nuo vaistų gydoma tos pačios grupės vaistais, po truputį mažinant dozę iki visiško nutraukimo, kad smegenys adaptuotųsi nepatirdamos tam tikro „šoko“ dėl vaistų mažinimo. Pirmiausiai su pacientu išsiaiškiname, kokius vaistus jis vartoja, kokiomis dozėmis, kiek dažnai ir ilgai.
Asmenims, įtariantiems, kad turi priklausomybę nuo vaistų, gydytoja psichiatrė M. Sakalauskienė rekomenduoja pirmiausiai pasikalbėti su šeimos gydytoju. Tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai priklausomybės ligos gydomos RPLC filialuose, kur dirba gydytojai psichiatrai, toksikologai, psichologai ir kiti specialistai. Yra pacientų, kurie nenori, kad apie jų problemas sužinotų aplinkiniai - tuomet gydymas teikiamas anonimiškai. Iš praktikos pastebime, kad dažnu atveju žmonėms nepavyksta savarankiškai susilaikyti nuo medikamentų vartojimo. Dėl šios patirties pacientai dažnai mano, kad nėra būdų jiems padėti. Todėl rekomenduojame kreiptis į gydytojus - kuo greičiau įvardinama problema ir suteikiama pagalba, tuo greičiau galima grįžti į visavertį gyvenimą.
Pagalba perdozavus benzodiazepinų
Daugelio benzodiazepinų D, pvz., alprazolamo, diazepamo, klonazepamo, lorazepamo, oksazepamo, bet gali būti ir C pvz., zolpidemo, arba net X, pvz., triazolamo (žr. Taip pat gali būti hipotenzija, tachikardija, kartais bradikardija, retai širdies sustojimas. Skrandžio plovimas gali būti atliekamas iki 2 val. Aktyvintoji anglis turėtų būti skiriama iki 2 val. Flumazenilis yra specifinis benzodiazepinų receptorių antagonistas, pašalinantis visus benzodiazepinų ir ne benzodiazepininių GASR agonistų poveikius, išskyrus kvėpavimo centro slopinimą. Flumazenilio poveikio trukmė (maždaug 40-80 min.) yra trumpesnė už daugumos benzodiazepinų. Švirkščiamas į veną su 5 proc. gliukozės ar 0,9 proc. natrio chlorido tirpalais. Pradinė flumazenilio dozė lėtai švirkščiama į veną 0,2 (0,1-0,3) mg per 30-60 s, jeigu nėra poveikio švirkščiama pakartotinai po 0,1-0,3 (iki 0,5) mg kas 30-60 s iki bendros 2-3 mg, o sunkiais atvejais iki 5 mg dozės. Atsinaujinus benzodiazepinų poveikiui, galima švirkšti flumazenilio į veną 0,5 mg/min. Palaikomosios flumazenilio dozės gali būti lašinamos į veną, paprastai 0,1-0,4 mg/val. Po narkozės benzodiazepinų poveikiui šalinti flumazenilio švirkščiama į veną po 0,2 mg per 15 s greičiu kas 60 s iki bendros 1 mg dozės. Chinidinas, diltiazemas, fluoksetinas, fluvoksaminas, izoniazidas, omeprozolis, verapamilis ir kt. Chinidinas, disulfiramas, izoniazidas, verapamilis ir kt.
Populiariausi benzodiazepinai
Tai vienas iš populiariausių raminamųjų vaistų, kurio google paieškų sistemoje kiekvieną mėnesį ieško net 5000 žmonių visoje Lietuvoje. Įspūdingi skaičiai. Vaisto sudėtyje yra alprazolamo, kuris priskiriamas benzodiazepinų grupei. Benzodiazepinai dažniausiai skiriami nerimo bei panikos atakų gydymui. Dozę kiekvienam individualiai parenka psichiatras, įvertinęs paciento būklę. Šie vaistai skiriami tik trumpalaikiam gydymui. Rekomenduojama maksimali gydymo trukmė yra ne ilgiau nei 4 savaitės. Staigus XANAX vartojimo nutraukimas gali sukelti abstinenciją.
Veiklioji medžiaga yra bromazepamas, kuris kaip ir alprazolamas, priskiriamas benzodiazepinams. Skiriamas nerimui bei su juo susijusiems simptomas gydyti. Lexotanil taip pat sukelia priklausomybę, todėl gydymas neturėtų trukti ilgiau nei 8-12 savaičių. Šis vaistas taip pat sulaukia labai daug užklausų google paieškos sistemoje. Tai rodo, jog žmonės žino, ko ieško. Prie šios grupės vaistų priskiriami ne tik Xanax, Lexotanil, Clonazepam, bet ir nemažai kitų.
tags: #benzodiazepinai #sukelia #priklausomybe