Įvadas
Mokymosi motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis moksleivių sėkmę ir asmenybės raidą. Šiame straipsnyje nagrinėjamos mokymosi motyvacijos ypatybės, jos ryšys su savęs vertinimu ir asmenybės brendimu. Straipsnyje remiamasi įvairių autorių įžvalgomis ir tyrimų duomenimis, siekiant atskleisti mokymosi motyvacijos svarbą skirtingais amžiaus tarpsniais.
Mokymosi motyvacijos samprata ir reikšmė
Motyvacija - tai veiksnių visuma, skatinanti žmogų veikti ir siekti tikslų. Mokymosi motyvacija yra vidinių ir išorinių paskatų sistema, kuri veikia mokinio norą ir pastangas mokytis. Prof. habil. dr. teigimu, vaikas yra motyvuota būtybė, veikiama vidinių ir išorinių motyvų. Mokykliniame amžiuje motyvacija tampa itin svarbi, nes ji gali nulemti tiek didelį susidomėjimą mokymusi, tiek visišką abejingumą.
Anot K. Tepperwein (2000), mokymosi rezultatai ir sėkmė labai priklauso nuo motyvacijos, o tai turi lemiamą reikšmę visam tolimesniam gyvenimui. V. Jovaiašos nuomone, motyvacija yra psichofiziologinis procesas, reguliuojantis asmenybės veiklą ir santykius su aplinka motyvų kaitos pagrindu. Todėl, norint keisti mokinio veiklą ar elgesį, būtina keisti jo motyvaciją.
Vidinė ir išorinė motyvacija
Mokymosi motyvacija gali būti skirstoma į vidinę ir išorinę. Vidinė motyvacija kyla iš paties mokinio, kai mokymasis teikia jam džiaugsmą ir pasitenkinimą. Išorinė motyvacija atsiranda dėl išorinių veiksnių, tokių kaip pažymiai, pagyrimai ar bausmės.
A. Maslow pripažįsta aplinkos, kaip motyvacijos šaltinio, įtaką. M. Deci ir R. Ryan teigia, kad mokymosi poreikis atsiranda, kai besimokantysis pajunta neatitikimą tarp esamos kompetencijos ir norimos (siekiamos).
Taip pat skaitykite: R. Butkienės patirtis psichiatrijos srityje
Lietuvos edukologijos klasikai, tokie kaip B. Bitinas (2002), motyvaciją apibūdina kaip kiekvienos veiklos varomąją jėgą, kuri reiškiama formule „galiu, noriu, reikia“.
Motyvacijos teorijos
Yra įvairių motyvacijos teorijų, kurios padeda suprasti, kaip formuojasi ir veikia žmogaus motyvacija. Bihevioristinė teorija teigia, kad vaiko elgesį lemia išoriniai poveikiai. Humanistinė A. Maslow poreikių hierarchijos teorija teigia, kad pirmiausia turi būti patenkinti įgimti pagrindiniai poreikiai. Geštalt psichologijos atstovas K. Levinas mano, kad asmenybės pradžia yra energija, kuri atsiranda dėl įtampos ir poreikių.
Savęs vertinimo įtaka mokymosi motyvacijai
Savęs vertinimas yra svarbus asmenybės bruožas, kuris daro didelę įtaką mokymosi motyvacijai. Žemas savęs vertinimas gali lemti nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti ir vengimą iššūkių. Aukštas savęs vertinimas, priešingai, skatina pasitikėjimą savimi, norą mokytis ir siekti aukštesnių rezultatų.
Moksleivių savęs vertinimo bruožus tyrinėjo įvairūs Lietuvos mokslininkai: G. Valickas (1991), D. Šienė (2000), A. Dildienė (1995), R. Viliūnienė (1994), M. Markovienė (2000). Taip pat užsienyje: C. Rogers (1994), S. Lamborn, M. S. Mounts (1991). Savęs vertinimo procesui bei jo dėsningumams atskleisti nemažai dėmesio Lietuvoje skyrė L. Bulotaitė (1995), M, Barkauskaitė (1986), R. Paskutiniuo. Šios mintys, nerimastingumas, beviltiškumas, likimas, depresija dažnai yra nulemtas neigiamo požiūrio į save ir žemo savęs vertinimo.
Tėvų išsilavinimo įtaka
Tyrimai rodo, kad tėvų išsilavinimas turi įtakos paauglių mokymosi motyvacijai ir savęs vertinimui. D. Šienės (1995) tyrimo duomenimis, paaugliams vidinė motyvacija yra svarbesnė tada, kai jų tėvų išsilavinimas aukštesnis. Aukštesnis tėvo išsilavinimas turi didesnį poveikį paauglio vidinei mokymosi motyvacijai nei motinos. Paauglio savęs vertinimui didesnę įtaką turi motinos įgytas išsilavinimas.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Pastaruoju metu atliekant įvairius tyrimus susijusius su mokinio mokymusi ir pasiekimais atsižvelgiama ir į mokinio tėvų išsilavinimą. Šiuose tyrimuose padarytos išvados, kad mokinio tėvų išsilavinimas turi nemažai įtakos mokinio pasiekimams.
Amžiaus tarpsnių ypatumai
Jaunesnių ir vyresnių paauglių mokymosi motyvacija skiriasi. D. Šienės (1995) tyrimas parodė, kad vyresnių paauglių stipresnė vidinė mokymosi motyvacija, o jaunesnių paauglių - išorinė mokymosi motyvacija. Taip pat vyresnių paauglių itin stipri tolimesnio mokymosi motyvacija.
Dažnas vaikas pradedantis lankyti mokyklą jau pasižymi tam tikrais mokymosi motyvacijos ypatumais, beveik visi jie nori mokytis. Paaugliai skiriasi savo požiūriu į mokymąsi, nuostatomis mokyklos atžvilgiu, mokymosi motyvacija. Skiriasi jų požiūriai į mokomuosius dalykus ir mokymosi veiklą: vieni dalykai atrodo visiškai neįdomūs ir neverti pastangų, kitų dalykų pamokos laukiamos su nekantrumu. Augant kinta moksleivio santykiai su mokytojais. Paaugliai, kurie mokosi dalykinėje sistemoje ir su kuriais dirba jau keli pedagogai, palaiko gana skirtingus santykius su įvairiais mokytojais: vienus myli, su kitais nenori turėti nieko bendra, tretiems abejingi. Taip pat kinta ir paauglio mokymosi motyvai. Taip vyksta visų pirma dėl to, kad pats mokymasis įgyja naują prasmę - moksleivis pradeda suvokti, kodėl reikia mokytis ir kodėl verta stengtis mokykloje, kad ir kaip būtų sunku ir reikalautų daug pastangų.
Mokymosi motyvacijos ugdymas
Mokymosi motyvacijos ugdymas yra svarbus uždavinys tiek tėvams, tiek mokytojams. Svarbu skatinti vidinę motyvaciją, sudaryti sąlygas mokiniams patirti mokymosi džiaugsmą ir pasitenkinimą. Taip pat svarbu padėti mokiniams formuoti teigiamą savęs vertinimą, pasitikėti savo jėgomis ir siekti aukštesnių tikslų.
Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose (2003) ugdymo procesas apibrėžiamas kaip aktyvus interpretacinis mokinio santykis su mokomąja medžiaga, suteikiantis galimybę mokiniui plėtoti savo galias, vertybių sistemą ir praktinės veiklos gebėjimus.
Taip pat skaitykite: Kaip efektyviai mokytis atmintinai?
Praktiniai patarimai
- Sukurkite teigiamą mokymosi aplinką. Užtikrinkite, kad mokinys jaustųsi saugiai ir palaikomai.
- Skatinkite smalsumą ir domėjimąsi. Leiskite mokiniui rinktis temas ir užduotis, kurios jam įdomios.
- Pabrėžkite mokymosi svarbą. Paaiškinkite mokiniui, kaip mokymasis padės jam pasiekti savo tikslus.
- Palaikykite mokymosi procesą. Padėkite mokiniui įveikti sunkumus ir nepasiduoti.
- Švęskite sėkmę. Pagirkite mokinį už jo pastangas ir pasiekimus.