Įžanga
Depresija paauglystėje - tai rimtas nuotaikos sutrikimas, sukeliantis nuolatinį liūdesio jausmą, energijos trūkumą, nenorą domėtis bet kokia veikla, net jei ji anksčiau džiugino. Depresija stipriai veikia gebėjimą dalyvauti kasdienėje veikloje, gali paveikti įvairias gyvenimo sritis - nuo akademinių pasiekimų iki socialinių santykių. Nors depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, kalbėti apie ją būtent paauglystėje labai svarbu, kadangi šiuo laikotarpiu depresija ne tik gali pasireikšti netipiniais simptomais, bet taip pat ją gali būti sunku pastebėti dėl paauglystės laikotarpio ypatumų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti paauglio depresiją, kokios yra jos priežastys ir, svarbiausia, kaip galime padėti paaugliui įveikti šį sunkų iššūkį.
Paauglių depresijos simptomai
Depresiją paauglystėje dažniausiai galima atpažinti iš šių emocinių ir elgesio požymių:
- Gilaus liūdesio arba beviltiškumo jausmo.
- Išnykusio susidomėjimo ar malonumo jausmo mėgstamoje, įprastoje veikloje.
- Dirglumo, pykčių protrūkių.
- Kaltės, nepasitikėjimo savimi, žemos savivertės jausmo.
- Socialinio atsiskyrimo.
- Sunkumo organizuoti savo darbus, susikaupti, prisiminti informaciją.
- Pradingusio atsakomybės jausmo dėl nepadarytų darbų mokykloje ar namuose, pamokų nelankymo.
- Lėto mąstymo, kalbėjimo ar lėtų kūno judesių.
- Nuolatinio nuovargio, energijos trūkumo.
- Stipriai pasikeitusio apetito - padidėjusio arba sumažėjusio.
- Pasikeitusio miego - miegama arba per daug, arba per mažai.
- Fizinių negalavimų - galvos, pilvo skausmų.
- Savęs žalojimo ar minčių apie savižudybę.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiniais simptomais, tokiais kaip mokymosi apleidimas, fiziniai skausmai ar dirgli/pikta, o ne liūdna nuotaika. Paaugliams dažniau pasireiškia piktumas, dirglumas.
Paauglių depresijos priežastys
Paaugliai gali susirgti depresija dėl įvairių priežasčių. Kai kuriais atvejais depresijos atsiradimą lemia genetika - jei paauglio artimoje aplinkoje (tėvai, broliai, seserys) yra sergančių depresija, tai paaugliui susirgti taip pat yra didesnė tikimybė. Kartais depresija atsiranda susidūrus su sudėtingomis, traumuojančiomis patirtimis - tėvų skyrybomis, netektimi, smurtu ar kita nelaime. Šį sutrikimą taip pat gali sukelti hormonų pokyčiai, sveikatos būklė, tam tikri vartojami vaistai. Socialiniai veiksniai - tokie kaip šeimos problemos, vienišumas, patyčios mokykloje ar spaudimas iš aplinkos - taip pat gali būti svarbūs. Be to, kartais susideda ne viena, o bent kelios priežastys. Visgi, įtariant, kad paaugliui gali būti depresija, labai svarbu ne tik ieškoti priežasčių, ieškoti kaltų, bet kuo greičiau kreiptis pagalbos.
Psichologė R. Kazlauskienė akcentuoja socialines priežastis: „Daugiausia dėmesio kreipiu į gyvenimiškus faktorius, nes šią sritį galime koreguoti“. Ji aiškina, kad gyvenime susidaro situacijų, kai problemų našta atrodo milžiniška, o tikėjimas savo galiomis jas įveikti labai menkas. Tada žmogus jaučiasi bejėgis, galvoja, kad jis yra nevykęs, nieko nesugeba, neturi jėgų veikti.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kaip atpažinti paauglio depresiją?
Nepaisant to, kad depresija paauglystėje yra rimtas sutrikimas, ją tikrai gali būti nelengva atpažinti dėl paauglystės raidos etapui būdingų ypatumų - nuotaikų kaitos, sumažėjusio noro bendrauti su šeima, dirglumo. Visgi, depresija, kitaip nei įprasti paauglystės bruožai, trukdo funkcionuoti kasdienėse veiklose bei yra nuolatinė. Tad, jei paauglio liūdesys, energijos trūkumas, sunkumas atlikti įprastus darbus ar kiti depresijai būdingi simptomai išlieka, nesikeičia dvi savaites, - tai jau gali būti depresijos požymis. Jei tėvai, mokytojai ar kiti paauglio aplinkoje esantys suaugusieji pastebi šiuos simptomus, svarbu įvardinti savo pastebėjimus pačiam paaugliui, paklausti apie jo savijautą, pasikalbėti. Gali būti, kad paauglys iškart neatsivers ir nepasidalins, kas slypi jo viduje, tačiau svarbu užtikrinti paauglį, kad Jums rūpi ir visada esate šalia, galite išklausyti. Taip pat, pastebint depresijai būdingus simptomus, labai svarbu kreiptis į specialistus ir pasitarti, kaip geriausia padėti juos patiriančiam paaugliui.
Psichologė R. Kazlauskienė atkreipia dėmesį, kad paaugliai nelabai linkę atverti tėvams savo emocinį pasaulį patys. Didelė tikimybė, kad paauglys neatsakys iš karto, kad išgirsite „man viskas gerai“. Vis dėlto, jei susirūpinimas nuoširdus, anksčiau ar vėliau paauglys atsivers, ateis pasikalbėti. Nebūtinai tada, kai tėvai to tikisi, bet tada, kai pajaus būtinybę į ką nors atsiremti. Tėvams svarbu parodyti, kad jie laukia pokalbio.
Gydymas ir pagalba
Įtariant, kad paaugliui gali būti depresija, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichiatru. Jei depresijos diagnozė yra patvirtinama, sudaromas gydymo planas, kurį paprastai sudaro medikamentinis gydymas bei psichoterapija. Gydant depresiją taip pat rekomenduojami miego grafiko pokyčiai bei didesnė fizinė veikla. Kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė R. Kazlauskienė teigia, kad specialistas elgesio sferoje stengiasi atpažinti, ko paauglys vengia. Stengiamasi pasirūpinti kūnu ir sutvarkyti miego grafiką. Specialistas moko paauglį atpažinti ir sustabdyti save menkinančias mintis.
Kaip palaikyti paauglį, kenčiantį nuo depresijos?
Vienas iš svarbių pagalbos būdų, kai paauglys kenčia nuo depresijos yra palaikymas, tad tėvų vaidmuo taip pat yra itin svarbus. Rekomenduojama nuoširdžiai domėtis paauglio savijauta, skirti jam visą savo dėmesį, kai jis nori kalbėtis. Svarbu prisiminti, kad paauglys, kuris kovoja su depresija, gali sunkiai komunikuoti, dažniau reaguoti pykčiu, tad svarbu būti kantriems, supratingiems ir palaikantiems. Dažni konfliktai su paaugliu gali mažinti tikimybę, kad paauglys norės atsiverti ir kalbėtis, todėl svarbu peržvelgti namie turimus reikalavimus ir stengtis nepriekaištauti dėl smulkmenų. Prisiminkite, kad depresija yra sutrikimas, kurio paauglys tikrai nepasirinko savo noru, tad nuoširdus buvimas šalia, supratimas ir palaikymas yra tai, ko paaugliui labiausiai reikia.
Vaiko teisių gynėja D. Baškienė tėvus ragina užtikrinti, kad vaikas laikytųsi dienos režimo, gautų pakankamai poilsio, sveikai maitintųsi ir turėtų galimybę aktyviai leisti laiką. O jei simptomai nepraeina, nedelskite kreiptųsi į specialistą: psichologą ar psichiatrą.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Paauglystės tarpsnio ypatumai ir depresija
Paauglystės tarpsnis - vienas sudėtingiausių raidos etapų žmogaus gyvenime. Tai laikas, kai vaikas pamažu tampa suaugusiu: keičiasi ne tik fizinės jo charakteristikos, tačiau intensyviai vystosi smegenys, keičiasi psichologija. Prasidėjusį brendimą neretai išduoda atsiradęs stipresnis nerimas, protesto reakcijos ar tam tikras emocinis nestabilumas. Pasitaiko, kad jauno žmogaus jausmai ima šokinėti nuo vieno kraštutinumo iki kito: artumo siekį keičia atsiribojimas, priešiškos reakcijos, susidomėjimas konkuruoja su baimėm, neapgalvota drąsa - su nusivylimu ir nepasitikėjimu savimi. Kartais pakanka net smulkmenos, kad jausmai pasikeistų. Be to, augančiam žmogui vis labiau rūpi jo kaip individo paskirtis, norisi susigaudyti, kas jis yra, kokiu gali tapti, kur jo galimybių ribos. Paauglys ima bandyti save įvairiose rolėse, elgesio modeliuose ir gali išgyventi tiek pasididžiavimo savimi jausmą, tiek nusivylimą bei neapykantą sau. Nelaiminga meilė ar bendraamžių nepritarimas, patyčios taip pat ne tokia jau reta patirtis paauglystėje - neigiamai veikia pasitikėjimą, nuotaiką, o kur dar konfliktai su tėvais ar mokytojais ir po to sekantys stiprūs kaltės jausmai ar savigrauža. Nepalankiomis aplinkybėmis visi šie pokyčiai ir sunkumai gali įtakoti depresijos išsivystymą paauglystėje.
Paauglių depresijos formos
Paauglystės depresijoms ne visada būdinga pažeminta nuotaika. Dažnai ši liga reiškiasi nuotaikų kaita, emociniu labilumu, gali būti būdingas abejingumas viskam ir apatija, nepasitikėjimas savimi arba intensyvios protesto reakcijos, agresijos protrūkiai.
Nuotaikų kaita ir emocinis labilumas
Emocinis labilumas gana charakteringas brendimo požymis, nemaža dalimi sąlygotas hormoninių pokyčių. Apie patologiją galime kalbėti tada, kai nuotaikų kaitos įgyja ypatingą intensyvumą ir ima ženkliai trukdyti tiek pačiam paaugliui, tiek jo aplinkai. Nuotaikos gali keistis kelių valandų bėgyje ar kelių savaičių intervalais - nuo džiaugsmingos iki depresyvios ar suirzusios. Geros nuotaikos laikotarpiais paaugliai linkę linksmintis su draugais, noriai bendrauja, užsiima juos dominančiomis veiklomis, o nuotaikai pasikeitus - gali paskęsti į apatiją, kelti egzistencinius klausimus, skųstis beprasmybės išgyvenimais, jiems gali kilti suicidinių minčių, išauga autoagresijos rizika.
Abejingumas ir apatija
Dažnai paauglių depresijai būdinga apatija, nesidomėjimas jokia veikla ir abejingumo viskam demonstravimas. Simptomai vystosi palaipsniui, tačiau vėliau reikalauja daug pastangų juos įveikiant. Trigeriu gali tapti natūraliai padidėję aplinkinių reikalavimai paaugliui bei pačio jaunuolio nauji lūkesčiai sau. Visa tai kursto vidinę įtampą ir ji didėja, jei lūkesčiai nesutampa su realiomis galimybėmis. Nesėkmės, nuvertinimas, kritika skatina nusivylimą savimi ir gali pastūmėti atsisakyti bet kokių mėginimų ir siekių ("kam bandyti, vis tiek nieko nesigaus"). Nuotaika krenta, vis stipriau įsisuka nesėkmių ratas, vis sunkiau rasti valios atsiradusius sunkumus spręsti. Paauglys ima leisti laiką ilgai gulėdamas lovoje, naršydamas socialiniuse tinkluose ar klausydamas muzikos. Jo niekas nebedomina. Netgi gali liautis praustis, valytis dantis, keisti rūbus, ima miegoti su tais pačiais, nebesitvarko savo aplinkos. Jam sunku mąstyti apie ateitį, nebeturi jokių tikslų, kyla beprasmybės jausmas. Kartais tokia "pilka" kasdienybė paįvairinama susitikimais su draugais ar vieno vakaro linksmybėmis, neigiami jausmai slopinami aktyvia masturbacija, atsitiktiniais lytiniais santykiais, svaigalais.
Abejingumas sau, savęs nuvertinimas
Depresija gali reikštis ir visišku savęs atsisakymu, abejingumu sau. Paauglys nepasitiki savimi, jis jaučiasi nesugebąs pateisinti lūkesčių, išpildyti svajonių, todėl atsisako galvoti apie ateitį, gyvenimo planus ir perspektyvas. Viskas atrodo neįgyvendinama, per sunku, pasmerkta nesėkmei. Kasdienybėje renkasi bet ką, kas lengviau, nesidomi naujais ar buvusiais pomėgiais, vengia bendravimo. Jaunuolis ne gyvena, o tiesiog plaukia pasroviui, vis labiau ir labiau bodėdamasis savo kasdienybe ir savimi.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Priešiškumas ir protesto reakcijos
Nors protestas prieš tėvus, mokytojus yra normalus reiškinys, vykstant individualizacijos procesui bei formuojantis jaunuolio asmenybei, sergant depresija, jis vyksta itin aštriai ir kelia daug nemalonių jausmų ir konfliktų. Impulsyvūs agresijos protrūkiai, pasikartojantys nesutarimai gali kelti minčių suaugusiems, kad paauglys tyčia daro kažką blogo. Kartais toks protestas netgi gali reikštis chuliganišku elgesiu, pabėgimais iš namų. Visgi, ši kova su aplinkiniais chaotiška ir betikslė. Ji slepia jaunuolio nusivylimą, liūdesį, beprasmybės jausmą, nepasitikėjimą savo jėgomis, kompleksus ir abejones. Besiveržiantis pyktis ar agresija neretai pilnai negali būti išreiškiami, todėl atgręžiama į vidų ir virsta autoagresija: savęs žalojimu, mėginimais nusižudyti, alkoholio, narkotikų vartojimu ar rizikingu elgesiu.
Pagalba depresija sergančiam paaugliui
Paaugliui sergant depresija, sveikimo procesas stipriai priklauso nuo bendrai sutelktų pastangų: pačio paauglio, jo artimųjų ir be abejo specialistų pagalbos.
Artimųjų vaidmuo
Depresija sergantys paaugliai neretai susiduria su sunkumais realistiškai vertinti save ir išgyvena nepilnavertiškumą. Todėl galvojant apie pagalbą, svarbu stengtis nekaltinti, nemoralizuoti, o padėti pastebėti teigiamus dalykus, padėti patikėti savimi, atkurti jausmą, kad yra svarbus, mylimas, vertinamas. Svarbu parodyti pasitikėjimą ir tikėjimą jaunuoliu, nes neretai paaugliai mažai jo sulaukia iš aplinkos.
Impulsyvūs sprendimai, protesto reakcijos, agresyvus elgesys ar nuotaikų kaitos neturėtų būti smerkiamos, nes yra susijusios ir su brendimo procesais, hormonų svyravimais - todėl svarbu neprarasti kantrybės, diskutuoti svarbiomis paaugliui temomis, dėl kurių kyla konfliktai.
Itin svarbu kurti atvirus ir pagarbius santykius. Reikia vengti manipuliacijų, apgaulių, pamokymų, bendrauti nuoširdžiai, nesistengiant raminti, guosti, vaizduoti situaciją geresne nei yra. Kurti ar išlaikyti ryšį padeda domėjimasis paauglio problemomis, interesais, pastangos suprasti ir pagalba susigaudant, kaip kyla sunkumai, dėl kurių paauglys išgyvena. Toks bendravimas moko ir paauglį į daugelį dalykų žvelgti su pagarba, priimti kantriau, mažiau kyla neigiamų emocijų.
Kasdienybėje svarbu būti tinkamu pavyzdžiu paaugliui, nes jaunas žmogus vis dar ieško sau autoriteto ir identifikacijos objekto. Gerai veikia, jei paaugliui pavyksta sukurti pozityvius santykius ir su bendraamžiais. Todėl gali būti prasminga aptarti, kokių kliūčių jaunuoliui kyla bendraujant, skatinti komunikaciją su draugais.
Mokyklos vaidmuo
Depresiją neretai lemia skausmingos patirtys mokykloje, namuose, bendraujant su bendraamžiais. Taip pat patiriamas smurtas ar seksualinė, fizinė, emocinė prievarta. Sunkiai emociškai pakeliamos paaugliams ir patyčios mokykloje ar kitoje aplinkoje. Tad kartais pirmieji sunkumų turintį vaiką pastebi ne tėvai, bet mokytojai, socialiniai pedagogai. Vaiko teisių gynėja D. Baškienė ragina mokytojus būti ypač dėmesingus vaiko elgesio pokyčiams: „Sumažėjusi motyvacija, atsiskyrimas nuo draugų ar dažnai kintančios nuotaikos. Būtent šiuos depresijos požymius lengviau pastebės mokytojai nei tėvai, mat jie vaiką mato tarp kitų vaikų ir gali pastebėti pokytį jo bendravime, veiklose pertraukų metu, aktyvume.“ Tiesa, pašnekovė priduria, kad kone svarbiausia tai, kad tiek tėvai, tiek mokytojai bendradarbiautų tarpusavyje ir kartu ieškotų geriausių galimybių padėti vaikui atsigauti nuo sunkių psichologinių išgyvenimų.
Kaip padėti paaugliui susidoroti su stresu
Pastaruoju metu dažnai girdime, kad stresas ir nerimo sutrikimai vis dažnesni paauglių gyvenime. Dažniausiai paaugliams stresą sukelia jų santykiai su draugais ir mylimaisiais, taip pat socialinis spaudimas būti vienokiam ar kitokiam. Šį spaudimą nuolat didina ir vis populiarėjančios socialinės medijos.
Streso valdymas
Paaugliams kovoti su stresu gali padėti jų tėvai, jeigu jie patys suvokia, kaip su juo kovoti. Valdant į galvą ateinančias automatines mintis, gali pasikeisti jūsų požiūris ir tai, kaip stipriai reaguojate į stresą sukeliančias situacijas. Pasiūlykite, kad vaikai sąmoningai pakeistų baimės jausmą į tą, kurio jie patys norėtų. Vaikai, pamatę, kad gali bent iš dalies valdyti savo mintis, iš tiesų jausis labiau pasitikintys savimi ir pradės galvoti apie tai, kaip galėtų sau padėti, pavyzdžiui, paprašys mokytojo pagalbos, jei ko nors nesupranta. Paaugliai turi būti matomi ir suprasti, kad jie galėtų sukurti stiprų ryšį su kitu žmogumi. Būkite smalsūs, atviri, priimkite juos tokius, kokie jie yra, išreikškite savo meilę tada, kai jie parodo, jog jaučia nerimą ar stresą. Visuomet priminkite, kad jų savivertė neturi priklausyti nuo jų pasiekimų.
Svarbūs aspektai
- Miegas: Moksliniai tyrimai rodo, kad didesnis valandų skaičius žiūrint į mobiliojo telefono, kompiuterio ar planšetės ekraną susijęs su prastesne savijauta.
- Pasitikėjimas: Vaikai turi turėti bent kelis suaugusius žmones, kuriais gali pasitikėti.
Specialistų patarimai
Vilniaus technologijų mokymo centro psichologė Milda Tumėnienė teigia, kad svarbiausia taisyklė, siekiant padėti nerimą patiriančiam paaugliui - tai jį ar ją išklausyti. Labai svarbu nenuvertinti jo patiriamų baimių, nenuneigti jų tokiomis frazėmis kaip, pavyzdžiui: tu perdedi, šioje situacijoje visai nėra dėl ko jausti stresą, ir kiti susiduria su tokiomis situacijomis, bet nestresuoja taip kaip tu - ir panašiai. Taip pat nederėtų barti ar gėdinti paauglio dėl to, kokius nuogąstavimus jis ar ji išsako. Vietoj to reikėtų pasikalbėti su jaunuoliu apie tai, kas konkrečiai kelia stresą, pasiteirauti, kas anksčiau padėdavo įveikiant stresą keliančias situacijas, kartu paieškoti galimų sprendimo būdų (o, jeigu sunku juos rasti, pasvarstyti apie galimybę kreiptis profesionalios pagalbos), parodyti supratimą ir palaikymą.
Kaip jaunuoliams patiems susidoroti su stresu?
Vienas iš veiksmingų būdų kovoti su stresu - kvėpavimo pratimai. Taisyklingai kvėpuojant į mūsų kraują patenka daugiau deguonies, stabilizuojasi širdies ritmas, nurimsta kūnas ir psichika. Dar vienas būdas nuraminti save - vaizduotės pratimai. Taip pat atsipalaiduoti gali padėti ir pasivaikščiojimai gamtoje, ramios muzikos klausymas. Svarbu dirbti ir su savo mintimis. Verta savęs paklausti, kas šioje situacijoje galėtų nutikti blogiausio, ar aš pajėgčiau ištverti tą blogiausią scenarijų, galbūt tuos galimus nemalonius situacijos padarinius savo veiksmais galėčiau kaip nors sumažinti.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu streso niekaip nepavyksta įveikti pačiam, derėtų kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, kurie padės išsiaiškinti galimas stipraus ar užsitęsusio streso priežastis bei suteiks pagalbą kontroliuojant patiriamą stresą.
Psichinės sveikatos stiprinimas
Psichikos sveikata yra svarbi sėkmingai streso kontrolei. Siekiant palaikyti psichinę pusiausvyrą, svarbus yra reguliarus miego ir poilsio režimas. Taip pat svarbu sveika ir vitamininga mityba, fizinė veikla. Be visa ko, svarbu nelikti su užklupusiomis sudėtingomis situacijomis vienam ir nebijoti savo sunkumais pasidalinti su artimaisiais, draugais. Gerai psichinei sveikatai taip pat svarbu puoselėti ir savo dvasinius poreikius - tam gali padėti meditacija ar malda.