Subjektyviai suvokto streso skalę (angl. Perceived Stress Scale (PSS) sukūrė ir paskelbė Sheldon Cohen 1983 metais. Ši skalė - tai psichologinis instrumentas, matuojantis streso suvokimą. Skalė matuoja laipsnį, kuriuo individas įvertina savo gyvenime patiriamą stresą.
Skalės instrukcija
Šioje skalėje pateikiami klausimai apie Jūsų jausmus ir mintis, išgyventus per paskutinį mėnesį. Ties kiekvienu klausimu pažymėkite savo atsakymą, kuris nurodo, kaip dažnai Jūs atitinkamai jautėtės ar galvojote. Nors kai kurie klausimai atrodo panašūs, tarp jų yra skirtumas, todėl kiekvienas klausimas turi būti vertinamas atskirai. Pasistenkite į klausimus atsakyti pakankamai greitai, per daug nemąstant. Nesistenkite suskaičiuoti, kiek kartų jautėte tam tikrą jausmą, tiesiog pasirinkite vieną iš apytikslių alternatyvų.
Tyrimai, naudojant streso suvokimo skalę
Siekiant išsiaiškinti, ar verslo organizacijų darbuotojai, patiriantys skirtingą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, naudoja skirtingas streso įveikos strategijas, buvo atliktas tyrimas. Dažniausiai jos skirstomos į problemų sprendimo, socialinės paramos, į emocijas orientuotas ir vengimo strategijas.
Tyrimo metodika
Buvo siekiama ištirti ir palyginti patiriamą darbinį stresą skirtingose amžiaus ir lyties grupėse. Tyrime dalyvavo 118 verslo organizacijų vadybininkų.
Tiriamieji ir jų charakteristikos
Tyrime dalyvavo 58 vyrai (49 proc. tiriamosios grupės) ir 60 moterų (51 proc. tiriamosios grupės). Tiriamieji buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes. Mažiausiai tyrime dalyvavo 41-55 metų amžiaus tiriamieji (3 proc.). Dalyvavo įvairaus išsilavinimo tiriamieji. Aukštąjį (universitetinį) išsilavinimą įgijo 81 (69 proc.) tiriamųjų, aukštąjį (neuniversitetinį) - 17 (14 proc.) tiriamųjų, aukštesnįjį - 11 (9 proc.) tiriamųjų, profesinį - 1 (1 proc.) tiriamasis, vidurinį - 8 (7 proc.) tiriamųjų. Taigi didžioji dalis tiriamųjų turėjo aukštąjį (universitetinį) išsilavinimą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Pagal šeimyninę padėtį matome, kad 33 (28 proc.) tyrimo dalyviai yra vedę/ištekėjusios, 76 (64 proc.) - nevedę/neištekėjusios, 6 (5 proc.) - išsiskyrę/išsiskyrusios, o 3 (3 proc.) neatsakė.
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbo stažą organizacijoje, kurioje dirba, rodo, kad iki 3 metų dabartinėje organizacijoje darbo stažą turi 86 (73 proc.) tiriamieji, 28 (24 proc.) - nuo 3 iki 10 metų ir 4 (3 proc.) tiriamieji - virš 10 metų. O pagal bendrą darbo stažą tiriamieji pasiskirsto taip: 65 (53 proc.) tiriamųjų darbo stažas yra iki 5 metų, 35 (30 proc.) tiriamųjų - nuo 5 iki 10 metų, 14 (12 proc.) tiriamųjų - nuo 11 iki 20 metų ir 6 (5 proc.) - virš 20 metų. Taigi daugiausia tyrime dalyvavo tie, kurie dabartinėje savo organizacijoje dirba iki 3 metų, o jų bendras darbo stažas yra iki 5 metų.
Imties sudarymo būdas
Tiriamųjų imtį sudarė 118 verslo organizacijų vadybininkai. Tiriamųjų imtį sudarė tos organizacijos, kurių vadybininkai sutiko dalyvauti tyrime ir el. paštu atsiuntė užpildytas anketas. Šie vadybininkai: 51 (43 proc.) pardavimo, 25 (21 proc.) tiekimo, 18 (15 proc.) nekilnojamojo turto, 15 (13 proc.) reklamos ir 9 (8 proc.) personalo vadybininkai.
Tiriamiesiems pateikta anketa
Tiriamiesiems pateikta anketa sudaryta iš kelių dalių. Pirmoji dalis - kreipimasis į darbuotoją. Antroji - demografiniai duomenys apie tiriamuosius: lytis, amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, darbo stažas organizacijoje, kurioje dirba bei bendras darbo stažas. Trečioji dalis - metodikos, kuriomis tiriamas darbinis stresas, pasitenkinimas darbu bei streso įveika. Tai - „Stresas darbe“, įvertinimo klausimynas (VSSD), Pasitenkinimo darbu skalė bei Streso įveikos klausimynas.
„Stresas darbe“, įvertinimo klausimynas (VSSD)
Šis klausimynas yra sudarytas J. Ėriņš pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. V-699/A1-241 „Dėl psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“. Gautas leidimas jį naudoti J. Gulbinaitės magistro darbui rašymui kuravusios dėstytojos doc. dr. S. Gustainienės. Klausimyną sudaro 20 teiginių - veiksnių, sukėlusių stresą darbe per praėjusį mėnesį. Tiriamųjų prašoma įvertinti, kokio lygio stresą jiems, kaip darbuotojams, per praėjusį mėnesį kėlė kiekvienas iš pateiktų veiksnių. Prie kiekvieno teiginio prašoma apibraukti skaitmenį, kuris geriausiai atspindi jų nuomonę apie patiriamą stresą. (1 - visiškai nesukėlė streso, 2 - mažai streso, 3 - vidutiniškai streso, 4 - daug streso, 5 - labai daug streso). Kuo didesnis skaičius, tuo didesnis stresas.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Šį streso darbe klausimyną sudaro 4 skalės:
- Darbo reikalavimai, kuriuos sudaro 5 teiginiai (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,693);
- Darbo organizavimas, kuriam priskiriami 3 teiginiai (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,702);
- Darbo turinys, kurį sudaro 7 teiginiai (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,846);
- Darbuotojų tarpusavio santykiai ir (arba) santykiai su darbdaviu, kuriai priskiriami 5 teiginiai (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,798).
Pasitenkinimo darbu skalė
Pasitenkinimo darbu skalė (angl. Job Satisfaction Scale) buvo sukurta P. E. Spector (1985, cit. pagal Fields, 2002). Skalę sudaro 36 teiginiai. Tiriamųjų prašoma perskaityti kiekvieną teiginį ir apibraukti tą skaitmenį, kuris geriausiai atspindi jų nuomonę apie pasitenkinimą darbu. Teiginius tiriamasis įvertina 6 balų skalėje („visiškai sutinku“ - 6 balai, „sutinku“ - 5 balai, „galbūt sutinku“ - 4 balai, „galbūt nesutinku“ - 3 balai, „nesutinku“ - 2 balai, „visiškai nesutinku“ - 1 balas).
Pasitenkinimo darbu skalę sudaro 9 subskalės, o kiekvienai subskalei priskiriami 4 teiginiai. Subskalės yra šios:
- Užmokestis - kas mėnesį gaunamas atlyginimas (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,806);
- Paaukštinimo galimybės (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,748);
- Vadovavimas - tiesioginio vadovo valdymas (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,810);
- Kiti darbo privalumai (premijos, patogus darbo grafikas, įmonės organizuojamas laisvalaikis ir pan.) (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,909);
- Darbo sąlygos - darbo aplinka (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,824);
- Darbo organizavimas - darbų paskirstymo ir atlikimo būdų sistema (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,435. Kadangi šis koeficientas žemas, vienas šios skalės teiginys buvo pašalintas. Po to vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,642);
- Bendradarbiai - asmeninių ir darbinių bendradarbių savybių įvertinimas (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,802);
- Darbo pobūdis - darbe atliekamų funkcijų specifika (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,797);
- Ryšiai darbe - įmonės darbinės informacijos pralaidumas tarp darbuotojų (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,602).
Pasitenkinimo darbu (bendra) patikimumo lygis aukštas (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,942). Kiekvienos subskalės balų suma svyruoja nuo 4 iki 24 balų, o pasitenkinimo darbu (bendra) skalės balų suma svyruoja nuo 36 iki 216 balų. Atvirkštinius teiginius reikia pervertinti.
Streso įveikos klausimynas
Pirminį lietuvišką Streso įveikos klausimyno variantą parengė Ž. Grakauskas ir G. Valickas (2006). Klausimyną sudaro 24 teiginiai. Tiriamiesiems nurodoma, kad žmonės, susidūrę su stresiniais įvykiais, elgiasi labai įvairiai. Klausiama, kaip jie apibūdintų savo įprastas reakcijas į stresą? Prašoma nurodyti, kokius jie taiko iš išvardintų streso įveikos būdų, apibraukiant jiems tinkamą skaitmenį.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Streso įveikos klausimyną sudaro 4 skalės, o kiekvienai skalei priskiriami 6 teiginiai. Skalės yra šios:
- Socialinė parama (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,782);
- Problemų sprendimas (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,707);
- Emocinė iškrova (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,706);
- Vengimas (vidinio suderinamumo koeficientas ±=0,726).
Tyrimo eiga
Pirmiausia, pasirinkti tiriamieji - verslo organizacijų vadybininkai. Rengiama jiems užpildyti anketa, kuria siekiama ištirti jų darbinį stresą, pasitenkinimą darbu ir streso įveikos strategijas. Antra, parengta anketa išsiųsta el. paštu į atsitiktinai pasirinktas 93 Lietuvos verslo organizacijas, apie kurių vykdomą veiklą buvo galima rasti interneto svetainėse. Kartu su anketa išsiųstas kreipimasis į darbuotoją (vadybininką) ir prašymas dalyvauti tyrime. Per tris tyrimo savaites (2008 03 24 - 2008 04 14) gauta 118 užpildytų anketų iš 32 (34 proc.) verslo organizacijų vadybininkų. Viena įmonė, atsiuntusi 22 vadybininkų užpildytas anketas, paprašė suteikti grįžtamąjį ryšį. Iš 61 (66 proc.) verslo organizacijos nesulaukta jokio atsakymo. Gauti duomenys užkoduoti ir apdoroti naudojant darbo su statistiniais duomenimis paketą SPSS.15.0/Windovs (2006) bei Sleipner programa (2.1 versija, 2002). Skaičiuojamas tiesinės koreliacijos koeficientas (Pirsono koreliacijos koeficientas), pritaikyta klasterinė analizė (Ward metodas) bei atlikta vieno faktoriaus dispersinė analizė (angl. ANOVA).
Tyrimo rezultatai
Vyrų ir moterų darbinio streso palyginimas
Šis palyginimas atliktas naudojant Stjudento t kriterijų. Nustatyti skirtumai vyrų ir moterų grupėse bei pažymėtas jų statistinis reikšmingumas (*p<0,05). Matyti, kad jie patikimai statistiškai skiriasi (t(104)=-2,268; p<0,05). Vyrų ir moterų patiriamas darbinis stresas skiriasi darbo reikalavimų (M(m)=10,38, SD=3,16; M(v)=12,17, SD=4,21; t(106)=-2,61; p<0,05) ir darbo santykių (M(m)=8,70, SD=3,10; M(v)=10,31, SD=4,75; t(98)=-2,17; p<0,05) atveju. Skirtumų darbo organizavimo (M(m)=6,32, SD=2,68; M(v)=7,14, SD=3,46; t(107)=-1,44; p>0,05) ir darbo turinio (M(m)=13,70, SD=5,50; M(v)=15,57, SD=6,33; t(116)=-1,71; p>0,05) atvejais nenustatyta. Šie skirtumai yra statistiškai nereikšmingi. Todėl hipotezė, kad vyrų ir moterų darbinis stresas skiriasi, pasitvirtino tik iš dalies.
Jaunesnių ir vyresnių darbuotojų darbinio streso palyginimas
Šis palyginimas atliktas naudojant Stjudento t kriterijų. Skirtumai jaunesnių (M=43,06, SD=13,74) ir vyresnių (M=41,55; SD=16,30) tiriamųjų amžiaus grupėse, kurie statistiškai reikšmingai nesiskiria (t(112)=0,54; p>0,05). Skirtumų darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio bei darbo santykių atvejais (p>0,05) nenustatyta.
Vyrų ir moterų pasitenkinimo darbu palyginimas
Šis palyginimas atliktas naudojant Stjudento t kriterijų. Vyro ir moters patiriamas pasitenkinimas darbu skiriasi darbo organizavimo atveju (M(m)=15,50, SD=3,666; M(v)=14,26, SD=2,593; t(106)=2,129; p<0,05). Užmokesčiu, paaukštinimo galimybėmis, vadovavimu, kitais privalumais, darbo sąlygomis, bendradarbiais, darbo pobūdžiu ir ryšiais darbe nenustatyta (p>0,05). Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Todėl hipotezė, kad vyrų ir moterų pasitenkinimas darbu skiriasi, pasitvirtino tik iš dalies.
Jaunesnių ir vyresnių darbuotojų pasitenkinimo darbu palyginimas
Pirmoji grupė (18-25 m.) bus vadinama jaunesniųjų, o antroji (26-40 m.) - vyresniųjų darbuotojų grupe. Skirtumai jaunesnių (M=140,06, SD=25,40) ir vyresnių (M=141,73; SD=29,33) tiriamųjų amžiaus grupėse, kurie statistiškai reikšmingai nesiskiria (t(112)=-0,326; p>0,05). Užmokesčio, paaukštinimo galimybėmis, vadovavimo, kitais privalumais, darbo sąlygomis, darbo organizavimo, bendradarbiais, darbo pobūdžiu ir ryšiais darbe atvejais (p>0,05) reikšmingų skirtumų nenustatyta. Taigi hipotezė, jog jaunesnių ir vyresnių darbuotojų pasitenkinimas darbu skiriasi, nepasitvirtino.
Darbuotojų darbinio streso ir pasitenkinimo darbu ryšio nustatymas
Skaičiuojamas tiesinės koreliacijos koeficientas (Pirsono koreliacijos koeficientas). Gautos reikšmės rodo esant vidutinio stiprumo neigiamam ryšiui tiek vyrų, tiek moterų grupėse. Tai reiškia, kad vienam tiriamam reiškiniui didėjant, kitas mažėja.
Darbuotojų streso įveikos strategijų tarpusavio ryšio bei ryšio su darbiniu stresu ir pasitenkinimu darbu nustatymas
Skaičiuojamas tiesinės koreliacijos koeficientas (Pirsono koreliacijos koeficientas). Vyrų ir moterų grupėse ryšio koeficientai tarp įveikos strategijų, darbinio streso ir pasitenkinimo darbu pateikti lentelėje. Matome, kad esti tiek teigiamas, tiek neigiamas ryšys. Nustatytas vidutinio stiprumo, silpnas, labai silpnas ir jokio ryšio tarp vyrų ir moterų streso įveikos strategijų tarpusavyje, su darbiniu stresu ir pasitenkinimu darbu. Moterų grupėje, skirtingai nuo vyrų, rasti papildomi streso įveikos strategijų bei darbinio streso (bendro) ryšiai. Darbiniam stresui (bendram) didėjant, socialinė parama taip pat didėja moterų grupėje. Taigi vyrų ir moterų grupėse emocinė iškrova teigiamai susijusi su vengimu, darbiniu stresu (bendru) ir neigiamai su pasitenkinimu darbu (bendru). Moterų grupėje pastebėta, kad emocinė iškrova dar teigiamai susijusi su socialine parama bei neigiamai su problemų sprendimu. Taip pat darbinis stresas (bendras) teigiamai susijęs su socialine parama moterų grupėse. Ryšio tarp likusių skalių nerasta.