Įvadas
Potrauminis streso sutrikimas (PTSS) yra emocinis sutrikimas, atsirandantis kaip reakcija į labai didelę psichinę ar fizinę traumą. Tai gali būti karas, smurtas, nelaimingi atsitikimai, netektys ar kitos stiprų emocinį sukrėtimą sukeliančios patirtys. PTSS gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą, santykius, darbingumą ir bendrą savijautą. Potrauminis stresas gali pasireikšti įvairiu intensyvumu, be to, jis visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą - bendravimą su aplinkiniais, studijas ir/ar darbą, laisvalaikio veiklą. Laiku atpažinus simptomus ir ieškant pagalbos, galima sumažinti neigiamą poveikį bei pagerinti gyvenimo kokybę.
Ligos Apibūdinimas
Potrauminis streso sutrikimas yra emocinis sutrikimas, atsirandantis kaip reakcija į labai didelę psichinę ar fizinę traumą. Gali pasireikšti kaip viena iš galimų reakcijų į pvz., fizinį smurtą, seksualinį užpuolimą, karą, visų rūšių katastrofas ir kt. Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) vystosi kaip galima reakcija į potencialiai traumuojančius įvykius, o šie įvykiai suprantami kaip išskirtinai grėsmingi, gąsdinantys ar siaubą keliantys patyrimai. Tokių trauminių patirčių pavyzdžiai: stichinė nelaimė, autoavarija, užpuolimas, fizinis smurtas, seksualinė prievarta, dalyvavimas karo veiksmuose ir kita.
Biologiniai ir Psichologiniai Aspektai
Buvo nustatyta, kad išsivysčius šiam sutrikimui, organizme padidėja cheminių medžiagų - katecholaminų išsiskyrimas. Kita hipotezė teigia, kad prisiminimų apie traumavusį įvykį metu, organizme išsiskiria vidiniai opioidai, sąlygojantys palengvėjimą, kai tuo tarpu, sergant potrauminio streso sutrikimu, jų išsiskyrimas būna sutrikęs. Dar kita teorija teigia, kad stresas aktyvina pasąmonėje buvusius konfliktus, be to auka gauna tam tikros naudos: dėmesio, užuojautos, materialinės paramos. Potrauminio streso sindromą reguliuoja centrinės nervų sistemos struktūros, esančios giliai smegenų kamiene. PTSS metu pokyčiai fiksuojami trimis lygiais: žievėje, požievio branduoliuose ir kamiene. Blogiausia, kai pažeidžiamas kamienas: sutrinka jaudinimo - slopinimo procesai ir psichika. Šio sutrikimo pagrindiniai bruožai - po psichologinių stresų pasikeičiantys charakterio bruožai.
Paplitimas
Tikimybė susirgti potrauminio streso sutrikimu bendroje populiacijoje (t.y., visiems žmonėms) svyruoja nuo 1 iki 14%. Tiriant specifines žmonių grupes (karo veteranai, žemės drebėjimo ar kitų stichinių nelaimių, smurto ar kankinimo aukų) tikimybė padidėja priklausomai nuo patyrimo 3-58%, o kartais net iki 85% asmenų. Vidutiniškai PTSS serga 30-40% karo veiksmuose dalyvavusių karių. Svarbi yra dalyvavimo stresinėje situacijoje trukmė. Kuo ilgesnį laiko tarpą asmuo praleidžia stresogeninėje aplinkoje, tuo didesnė tikimybė susirgti PTTS. Kritinė riba - 6 mėnesiai. Lietuvoje atliktame ir 2021 paskelbtame tyrime potrauminio streso sutrikimo rizikos paplitimas buvo 5,8 %, kompleksinio potrauminio streso - 1,8 %.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Svarbiausias priežastinis veiksnys yra įvairūs stresą sukuriantys faktoriai. Tai traumuojantys įvykiai, kurie yra už įprastinio paryrimo ribų ir kurie pažeistų beveik kiekvieną asmenį. Stresoriumi gali būti didžiulis pergyvenimas dėl pačiam individui ar jo mylimam asmeniui kilusio pavojaus, arba staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pakeitimas. Žmogus jaučia ypač stiprų pavojų. Tai gali būti žiaurūs karo veiksmai, terorizmo aktai, seksualinė prievarta, gamtos katastrofa, žemės drebėjimas, vulkanų išsiveržimas, potvyniai, uraganai, avarija, gaisras, kelių artimųjų mirtis, lavonų ar sužeistųjų matymas ir kt. Stipresnes traumas ir sunkesnius psichikos pažeidimus sukelia tyčiniai įvykiai bei technologinės katastrofos, nei savaiminiai (pvz., gamtos) reiškiniai. Vaikams didžiausia trauma yra matyti nužudomus savo tėvus. Organizmo atsparumą stresams mažina pervargimas, badavimas, vandens trūkumas, senyvas amžius. Kuo streso sukėlėjas intensyvesnis, tuo didesniam kiekiui žmonių gali išsivystyti šis sutrikimas. Traumuojančiam veiksniui paveikus didelį kiekį žmonių, kiekvienas individas lengviau susidoroja su traumos pasekmėmis. Ši liga dažniau atsiranda vienišų, išsiskyrusių, socialiai izoliuotų, gyvenančių blogesnėmis materialinėmis sąlygomis žmonių tarpe.
Taip pat skaitykite: Vaikų savivertės problemos po traumos
Simptomai ir Požymiai
PTTS atsiranda po psichiką traumavusio įvykio praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra nuolatinis keliantis įtampą traumavusio įvykio prisiminimas.
Ligų Eiga
Skiriami ligos variantai:
- Ūmi eiga, jeigu trunka tris mėnesius ar trumpiau.
- Lėtinė eiga, jeigu potrauminio streso sutrikimas trunka ilgiau nei tris mėnesius.
Pagrindiniai Simptomai
Pirmieji potrauminio streso sutrikimo simptomai atsiranda pasibaigus stresinei situacijai. Ligonį pradeda varginti įkyrūs prisiminimai apie patirtą įvykį, paprastai jie kyla be jokio išorinio stimulo. Kartais šie išgyvenimai būna tokie intensyvūs, kad pacientui pradeda atrodyti, kad tai vyksta realybėje. Pacientas vengia buvusio išgyvenimo stimulų (pvz., jei buvo užpultas lifte, vengia juo naudotis), jam gali būti pastovi sudirgimo būsena, greitai išsigąsta, lyg "eina sargybą"( pvz., išprievartavimo auka žvalgosi aplinkui, ar nematyti prievartautojų). Jie kenčia ir tada, kai prisimena ar mato panašų į buvusį įvykį simbolį (pvz.: įvykio metinės, degančio miško garsas, šūvis). Sutrinka miegas, vakare sunkiai užmiegama, naktį dažnai nubundama nuo košmariškų sapnų apie traumavusį įvykį, gali atsirasti baimė užmigti. Lengvai pradedama piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotikais, kadangi šių medžiagų vartojimas iš pradžių atneša šiokį tokį palengvėjimą. Gali staiga atsirasti vaizdiniai apie išgyventą įvykį, trunkantys nuo kelių sekundžių iki kelių valandų, lydimi nerimo, prakaitavimo, širdies plakimo, padažnėjusio kvėpavimo. Sunku susikaupti, kartais pablogėja atmintis. Ligoniai pasidaro uždari, pikti, jiems sunku bendrauti su aplinkiniais, galimi pykčio, agresijos protrūkiai. Sunku paklusti disciplinai, taisyklėms. Nepajėgia suprasti artimųjų džiaugsmo, skausmo. Kiti žmonės, jų interesai pasidaro mažai reikšmingi, neverti jų dėmesio. Ligoniai mano, kad tie, kurie nepatyrė to, ką patyrė jie, negali jų suprasti. Stengiamasi išvengti minčių, jausmų, susijusių su trauma. Kartais šis sutrikimas būna toks sunkus, kad sutrinka ligonių darbingumas, tačiau daugumos pacientų socialinė adaptacija būna gana gera, ilgainiui lieka tik neryškūs potrauminio streso sutrikimo simptomai. Pasikeičia požiūris į visuomeninius įvykius, pastarieji juos mažai domina. Atsisako bendrauti su gydytojais, psichologais, socialiniais darbuotojais. Nustatyta, kad 30 proc. pasveiksta, 40 proc. išlieka neryški simptomai, 20 proc. klinikoje stebimi vidutinio sunkumo simptomai, 10 proc. savijauta blogėja.
Kompleksinis Potrauminio Streso Sindromas (KPTSS)
Kompleksinis PTSS (KPTSS) yra sunkesnė PTSS forma, atsirandanti po ilgalaikio ar pasikartojančio trauminio poveikio (pavyzdžiui, ilgalaikė prievarta vaikystėje, smurtas šeimoje, nepriežiūra ir pan.).
KPTSS Simptomai
- Pagrindiniai PTSS simptomai: invazija (įkyrūs prisiminimai, prisiminimų blyksniai, košmarai), vengimas, nuolatinio grėsmės jausmo simptomai.
- Afektų reguliacija: sustiprėjusios emocinės reakcijos net į mažus stimulus, polinkis disocijuoti susidūrus su stresine situacija, situacijoms neadekvatūs emocijų protrūkiai.
- Požiūris į save: nuolatinis gėdos, kaltės jausmas, menkavertiškumo jausmas.
- Santykiai su kitais: sunkumai palaikant santykius, apsunkintas emocinio artumo jautimas.
PTSS ir KPTSS Skirtumai
- Traumos pobūdis: PTSS dažniausiai išsivysto po vienkartinės ir intensyvios traumos, o KPTSS kyla po ilgalaikės, pasikartojančios traumos.
- Simptomai: PTSS simptomai apima invazijos, vengimo, nuolatinio grėsmės jausmo simptomus, o KPTSS turi visus PTSS simptomus ir papildomai pasireiškiančią sutrikusią afektinę reguliaciją, savęs vertinimo bei santykių su kitais sunkumus.
- Poveikis asmenybei: PTSS gali stipriai sutrikdyti kasdienį gyvenimą, bet žmogaus asmenybės struktūra iš esmės lieka nepakitusi. KPTSS dažnai lemia gilesnius asmenybės pokyčius, nes traumos dažniausiai patiriamos formuojantis asmens tapatumui (pvz., vaikystėje) arba yra ilgalaikės ir sisteminės.
- Gydymas: PTSS dažnai efektyviai gydomas taikant į traumą fokusuotas terapijas, tokias kaip EMDR (nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija) ar KET. KPTSS gydymas sudėtingesnis, nes be traumos apdorojimo reikalingas ilgalaikis terapinis darbas su emocijų reguliacija, pasitikėjimu kitais bei savivertės atkūrimu ir stiprinimu.
Diagnostika
Potrauminio streso sutrikimo diagnostika yra sudėtinga, nes pacientai patyrę sunkias psichologines traumas būna uždari, todėl labai svarbu tinkamai ir kryptingai surinkti anamnezę.
Taip pat skaitykite: Apie potrauminį streso sutrikimą
PTTS Diagnostiniai Kriterijai
Asmuo:
- Išgyveno, buvo liudytojas ar dalyvis įvykių, turėjusių didelę įtaką jo paties ar kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei.
- Tuo metu jautė didžiulę baimę, neviltį ar siaubą.
Traumavęs įvykis nuolat išgyvenamas vienu arba keliais iš šių būdų:
- Pasikartojantys, įkyrūs, jaudinantys įvykio prisiminimai (mažiems vaikams būdingi pasikartojantys žaidimai, kuriuose atsispindi traumavęs įvykis).
- Pasikartojantys košmariški sapnai apie tą įvykį (vaikams galimi tiesiog košmariški sapnai).
- Elgesys ar pojūtis, tarytum traumavęs įvykis vėl kartojasi (būdinga iliuzijos, haliucinacijos).
- Stiprus psichologinis distresas susidūrus su įvykiais, kurie primena traumavusį įvykį.
- Fiziologinės reakcijos prisiminus ar priminus traumavusį įvykį (prakaitavimas, širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas).
Nuolatinis traumavusį įvykį primenančių stimulų vengimas ir reakcijų išblėsimas (to nebuvo iki traumos):
- Pastangos išvengti minčių ar jausmų, susijusių su trauma.
- Pastangos išvengti veiklos ar situacijų, kurios primena traumą.
- Nesugebėjimas atsiminti svarbaus traumos aspekto.
- Ryškiai sumažėjęs domėjimasis svarbia veikla ar dalyvavimas joje (maži vaikai praranda neseniai įgytus įgūdžius).
- Atitrūkimo ir susvetimėjimo jausmas.
- Nublankusios emocijos.
- Netikėjimas ateitimi.
Nuolatiniai padidėjusio dirglumo simptomai (to nebuvo iki traumos):
- Sunku užmigti ir išsimiegoti.
- Irzlumas ir pykčio proveržiai.
- Sunku susikaupti.
- Didesnis reaktyvumas.
- Akivaizdžios išgąsčio reakcijos.
Sutrikimo trukmė ne mažiau kaip mėnuo.
Taip pat skaitykite: Pagalba asmenims, turintiems KPSS ir savižalą
Sutrikimas sukelia kliniškai svarbią įtampą ir kliniškai svarbų funkcionavimo sutrikimą.
Gydymas
Jeigu traumuojantys įvykiai nebesikartoja, atsiradę požymiai per keletą dienų ar savaičių turėtų praeiti savaime. Reikia leisti sau išgyventi traumuojančią patirtį (verkti, liūdėti, pykti, susitaikyti su tuo, kas įvyko) ir mokytis prisitaikyti iš naujo. Nereikia skubėti žmogaus guosti (sakyti, kad ,,viskas bus gerai“) ar bandyti dirbtinai (vaistais) nuslopinti žmogaus skausmą - gedėjimą. Artimieji turi būti itin kantrūs ir leisti traumuotam žmogui išlieti savo emocijas (skausmą, pyktį, liūdesį ir kt.), reikalingas šeimos narių ir draugų palaikymas. Kuo geresni santykiai šeimoje ir didesnė emocinė parama, tuo silpniau pasireiškia PTSS požymiai ir rečiau sergama PTSS. Jeigu požymiai nepraeina po mėnesio, tuomet tai PTSS, kuriam būtinas gydymas. Būtina kreiptis į gydytojus. Svarbu paminėti, kad potrauminio streso sutrikimą turintys asmenys kreipiasi pagalbos į gydytojus nenoriai. Dažnai jie patys bando palengvinti savo būklę pradeda vartoti alkoholį ar kitokius narkotikus ir tampa priklausomais žmonėmis. Negydomas PTSS savaime nepraeina, bet progresuoja. Negydomas gali pereiti į ilgalaikius asmenybės pakitimus ir tęstis visą gyvenimą. Žmogaus prisitaikymas aplinkoje nuolat blogėja: didėja bendravimo problemos, žmogus praranda artimus žmones - šeimą, draugus; kyla sunkumų darbe. PTSS labai neigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą. Sergantys PTSS neretai skundžiasi galvos, skrandžio krūtinės skausmais, galvos svaigimu, bendru imuninės sistemos nusilpimu ir pan. Sergantiems PTSS žmonėms labai padidėja savižudybės grėsmė.
Gydymo Metodai
Potrauminio streso sutrikimui taikomas kombinuotas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas. Nukentėjusiam patekus į ligoninę, drauge su terapiniu ir chirurginiu gydymu (jeigu reikalingas), turi būti paskirtas ir psichiatrinis gydymas. Gydant potrauminio streso sutrikimą svarbiausi yra antidepresantai, taip pat vartojami raminamieji vaistai. Dauguma gydytojų pasisako už individualią psichoterapiją, ji sumažina ligos užsitęsimo tikimybę. Psichoterapinio gydymo metu padedama pacientui įveikti ligos neigimą, atsitraukti nuo minčių apie traumavusį įvykį, formuojamas adekvatus požiūris į save, savo ligą, svarbu, kad ligonis sutrikimą priimtų kaip normalų tai situacijai, kurią išgyveno. Efektyvi šeimos, grupinė psichoterapija.
Psichoterapija
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) - padeda keisti neigiamus mąstymo modelius ir susijusius elgesio modelius.
- Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR) - metodas, kuris padeda perdirbti traumines patirtis.
- Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP) - skirta susidurti su trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti.
- Ekspozicinė terapija - palaipsniui padeda susidurti su baimę keliančiais prisiminimais ar situacijomis.
- Grupinė ar šeimos terapija - gali padėti stiprinti socialinį palaikymą.
Medikamentai
- Antidepresantai (SSRI, SNRI)
- Raminamieji ir/ar nuotaikos stabilizatoriai, priklausomai nuo simptomų.
- Migdomieji, naktinius košmarus mažinantys vaistai.
Gyvenimo Būdo Keitimas ir Savipagalba
- Reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti stresą.
- Meditacija, kvėpavimo pratimai ir sąmoningumo praktikos gali padėti reguliuoti emocijas.
- Meno terapija gali padėti išreikšti emocijas ir įprasminti patyrimus.
- Palaikymo tinklo stiprinimas - artimųjų ir draugų parama suteikia emocinės stiprybės.
Profilaktika
Sergant potrauminio streso sutrikimu, būtina psichologinė korekcija, ne mažiau svarbi artimųjų, draugų parama. Trauminis įvykis - tai įvykis, kuris kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai. Grėsmę keliantį įvykį asmuo gali patirti pats, gali tapti tokio įvykio liudininku arba sužinoti, kad tai patyrė jam artimas žmogus (pavyzdžiui, šeimos narys ar draugas). Trauminis įvykis paveikia visus - po sukrečiančių įvykių visi patiria stresą ir žmonėms reikia laiko atsigauti. Vis dėlto 5.8-13.9% asmenų po trauminio (-ių) įvykio (-ių) patiria itin stiprų stresą (Kvederaite, Gelezelyte, Kairyte et al., 2021; Kvedaraite, Gelezelyte, Karatzias et al., 2021), kuris gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS). PTSS simptomai gali pasireikšti tik tada, kai yra įvykęs trauminis įvykis. Potrauminis stresas gali pasireikšti įvairiu intensyvumu, be to, jis visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą - bendravimą su aplinkiniais, studijas ir/ar darbą, laisvalaikio veiklą. Po itin sunkių, ilgalaikių ar pasikartojančių trauminių įvykių, tokių kaip ilgalaikis smurtas šeimoje, pasikartojanti fizinė ar seksualinė prievarta suaugus ar vaikystėje ir pan., gali pasireikšti sudėtingesnės potrauminės reakcijos. Patiriant itin stiprius psichologinius sunkumus ilgiau nei tris mėnesius po trauminio įvykio gali pasireikšti kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS), kurio paplitimas Lietuvos populiacijoje - 1.8-10% (Kvederaite, Gelezelyte, Kairyte et al., 2021; Kvedaraite, Gelezelyte, Karatzias et al., 2021). Šis sutrikimas pasižymi visais trims PTSS simptomais bei šiais psichologiniais sunkumais: 1) sunkiais ir nuolatiniais emocijų reguliavimo sunkumais, kurie gali pasireikšti tiek negalėjimu valdyti savo emocijų, tiek emocine nejautra; 2) nuolatiniu įsitikinimu, kad asmuo yra nevertingas, nereikšmingas; 3) nuolatiniais sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose. Kaip ir potrauminis stresas, KPTSS visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą. Kompleksinio potrauminio streso sutrikimas buvo oficialiai pripažintas ir 2018 m. Jeigu po trauminio įvykio yra patiriamas itin stiprus stresas, kuris trukdo kasdienei veiklai ir yra manoma, kad asmuo patiria potrauminį stresą, rekomenduojama kreiptis į specialistus - psichologus ar gyd. psichiatrus - kad būtų galima tiksliai įvertinti potrauminio streso reakcijas ir pagal tai parinkti tinkamiausius pagalbos būdus.
Kaip Ieškoti Pagalbos
Jei įtariate PTSS sau ar artimam žmogui, svarbu kreiptis pagalbos.
- Pirmasis ir pagrindinis žingsnis - nesigėdyti kreiptis pagalbos, o tolimesni gali apimti šiuos:
- Savęs stebėjimas ir informacijos rinkimas. Apgalvojimas, kokie simptomai kelia daugiausiai sunkumų, kokią jų trukmė ir poveikis kasdienybei, jų užsirašymas gali padėti vėliau specialistui tinkamai įvertinti situaciją.
- Kreipimasis į psichikos sveikatos specialistus. Psichologas gali padėti išsiaiškinti emocinius sunkumus ir pasirinkti terapinius metodus ar suteikti tolimesnes rekomendacijas, psichiatras gali diagnozuoti PTSS ir skirti medikamentinį gydymą, o psichoterapeutas gali taikyti specifinius PTSS gydymo metodus.
- Nemokamos arba privačios pagalbos pasirinkimas pagal galimybę. Nemokama pagalba psichikos sveikatos centruose (priklausančiuose poliklinikai), krizių įveikimo centruose. Mokama pagalba iš privačių specialistų ar specializuotų klinikų. Emocinė paramos linijos, prireikus skubios emocinės paramos - „Jaunimo linija“, „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Vyrų linija“ ir pan.
- Tolimesnė gydymo eiga. Laikymasis specialistų rekomendacijų (medikamentų, terapijos, gyvenimo būdo keitimo), nebijojimas keisti specialistus, kol randamas tinkamas, o svarbiausia - laiko skyrimas sveikimui, nes PTSS gydymas nėra itin greitas procesas.
tags: #potrauminio #streso #busena