Smurtas artimoje aplinkoje yra destruktyvus reiškinys, darantis žalą asmenų ir šeimų santykiams bei gerovei. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, siekiama mažinti šio reiškinio mastą, o vienas iš būdų - smurtinį elgesį keičiančios programos. Straipsnyje analizuojama darbo su smurtautojais artimoje aplinkoje svarba, siekiant užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje.
Smurto artimoje aplinkoje mastas ir pasekmės
Nepaisant to, kad smurtauti šeimoje gali tiek vyrai, tiek moterys, statistika rodo, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje vykdo vyrai prieš savo intymes partneres. Tai atspindi lyčių galios disbalansą artimuosiuose santykiuose. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2014 m. atlikta apklausa parodė, kad beveik kas ketvirta moteris Lietuvoje teigia patyrusi vienos ar kitos rūšies smurtą, o nuo fizinio ar seksualinio partnerio smurto kenčia 24 proc. Lietuvos moterų.
Teisinėmis priemonėmis siekiama suteikti smurto aukai pagalbą ir apsaugą, įskaitant įpareigojimą smurtautojui gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu. Tačiau net ir išsiskyrimas su partneriu ne visada nutraukia smurtą ir negarantuoja, kad jis nepasikartos santykiuose su kitu partneriu. Todėl poveikis smurtautojui yra būtinas, kad pagalba aukai būtų veiksminga. Tyrimai rodo, kad apie 70 proc. nukentėjusių asmenų nori, kad smurtaujantis partneris pakeistų savo elgesį, o ne skirtis su juo. Elgesį keičiančios programos sudaro sąlygas bandyti keisti žmogaus elgesį.
Smurtinio elgesio keitimo programų teisiniai pagrindai Lietuvoje
Lietuvoje smurtinio elgesio keitimo programos gali būti skiriamos tam tikrais atvejais:
- Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
- Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme.
- Atidėjus bausmės vykdymą.
- Lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų atvejais.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), asmeniui taip pat gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinio elgesio keitimo programose, tačiau tik asmens sutikimu. Dalyvavimo programose išlaidas apmoka pats asmuo, išskyrus atvejus, kai asmens turtas ir pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių arba jei tai yra nepilnametis.
Taip pat skaitykite: Smurtinio elgesio keitimo programų nauda
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris artimoje aplinkoje įstatymo projekte siūloma įteisinti naują prevencinę apsaugos nuo smurto priemonę - apsaugos nuo smurto orderį. Apsaugos nuo smurto orderiu smurtautojas būtų įpareigotas per 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo orderio išdavimo dienos pradėti lankyti smurtinio elgesio keitimo programą, kurią turėtų tęsti ir pasibaigus orderio galiojimui. Ši naujovė išplėstų asmenų, kuriems gali būti skiriamos smurtinio elgesio keitimo programos, ratą.
Smurtinio elgesio keitimo programų veiksmingumo tyrimai
Deja, Lietuvoje atlikta labai nedaug tyrimų, kurie padėtų suprasti, kaip veikia dabartinė elgesio keitimo programų sistema, ar ir kiek jos veiksmingos. Vienas pirmųjų tyrimų buvo atliktas 2015 m. Šiuo metu vykdomo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo tyrimo metu mokslininkų komanda tiria smurtinės elgsenos artimoje aplinkoje keitimo praktikas bei stengiasi sudaryti išsamų smurto artimoje aplinkoje smurtautojų, patekusių į baudžiamojo teisingumo sistemą, vaizdą.
Remiantis preliminariais tyrimo duomenimis, dauguma programų dalyvių pirmą kartą susidūrė su elgesio keitimo programa tik patekę į probaciją. Dalis jų dalyvavo tėvystės įgūdžių programoje arba juos konsultavo psichologai, jei šeimoje yra vaikų ir pažeidžiami vaiko interesai. Kai kurie priklausomybę nuo alkoholio turintys asmenys yra dalyvavę priklausomybę turinčių asmenų grupiniuose užsiėmimuose.
Tyrimai rodo, kad jei įpareigojimas dalyvauti programoje nebūtų paskirtas teismo, tai dauguma joje dalyvaujančių žmonių savo noru tokioje programoje nedalyvautų. Kita problema yra ta, kad probacijoje vedamų programų trukmė yra ne trumpesnė nei 6 arba 9 mėnesiai, todėl abejotina, ar per Įstatymo projekte siūlomą 15 kalendorinių dienų terminą būtų realu net pradėti lankyti smurtinio elgesio keitimo programą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad smurtavę vyrai nelinkę pripažinti smurto pasekmių savo artimiesiems, dažniau pabrėždami smurto sukeltas pasekmes sau. Tačiau kryptinga kompleksinė pagalba, teikiama probacijos tarnybos pareigūnų ir kitų institucijų atstovų bei savanorių, gali veiksmingai pakeisti žmogaus požiūrį ir tapti jo elgesio pokyčių pradžia.
Taip pat skaitykite: Geriausi vaiko interesai apklausiant
Smurtinio elgesio keitimo programų įgyvendinimas ir iššūkiai
Šiuo metu Lietuvoje darbas su smurtaujančiais asmenimis sutelktas išimtinai į valstybės institucijas - Lietuvos probacijos tarnybos regionų skyrius. Būtų tikslinga kalbėti apie smurto artimoje aplinkoje atvejo vadybos sistemos plėtojimą, ypač turint omenyje vis didesnio socialines paslaugas teikiančio sektoriaus įsitraukimo į smurto artimoje aplinkoje vadybą bei aktyvesnio bendruomenės dalyvavimo poreikį. Pastaruoju metu kaip esminis smurto artimoje aplinkoje užkardymo, pagalbos aukoms užtikrinimo ir prevencijos įrankis įvardijamas koordinuotas tarpinstitucinis atsakas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat atkreipia dėmesį į centralizuotą visos valdžios dėmesį intymių partnerių smurtui.
Šalyse, kuriose smurtinio elgesio keitimo programos vykdomos jau seniai (Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kt.), su smurtautoju dirbama ne tik individualiai, bet yra paplitęs ir darbas su pora, t. y. su smurtautoju ir nuo smurto nukentėjusiu žmogumi.
Atskiro dėmesio reikalaujanti problema - tai moterų smurtas artimoje aplinkoje. Tyrimų duomenimis, nemaža dalis smurto artimoje aplinkoje atvejų - tai abipusis smurtas, kuomet smurtą vartojo abu partneriai. Tačiau informacijos apie darbą su moterimis pažeidėjomis, joms siūlomas paslaugas ir priemones Lietuvoje trūksta.
Iššūkiai dirbant su moterimis smurtautojomis
- Nėra atskirų grupinių elgesio korekcijos programų moterims (tik 2020 m. buvo parengta ir pradėta vykdyti grupinė programa moterims).
- Trūksta apmokytų specialistų darbui su moterimis pažeidėjomis.
- Dėl mažo moterų, smurtavusių artimoje aplinkoje, skaičiaus darbas su šia grupe mažiau „intensyvus“.
Manoma, kad stipria grandimi, plačiau įsitraukiančia į pagalbos asmenims, norintiems atsikratyti smurtinio elgesio įgūdžių, procesą, turėtų tapti savivaldybių institucijos, skleisdamos informaciją apie elgesį keičiančias programas, informuodamos apie programas vedančias institucijas bei formuodamos teigiamą visuomenės požiūrį į smurtinio elgesio keitimą.
Taip pat skaitykite: Etiniai alkoholio priklausomybės aspektai
Tarptautiniai standartai ir geriausios praktikos
Smurto aukų orumo apsauga ir darbo su smurtautojais poreikis, siekiant mažinti smurtą artimoje aplinkoje, pabrėžiamas tarptautiniuose standartuose. Jungtinių Tautų Komiteto dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims Bendrojoje rekomendacijoje Nr. 19 pabrėžiama, kad smurtas lyties pagrindu yra diskriminacijos forma, kuri labai kliudo moterų galimybei naudotis teisėmis ir laisvėmis lygybės su vyrais pagrindu. Rekomendacijoje rekomenduojamos reabilitacinės programos smurtautojams artimoje aplinkoje.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) nurodo šalims imtis priemonių, kad būtų sukurtos ar remiamos programos, kurių tikslas yra šeimoje smurtaujančius asmenis mokyti nesmurtinio elgesio tarpasmeniniuose santykiuose, siekiant užkirsti kelią tolesniam smurtui ir pakeisti smurtinės elgsenos modelius.
1981 metais JAV buvo įdiegtas Duluto modelis kaip intervencinė programa, kurios pagrindinė idėja - galios ir kontrolės ratas, naudojamas vyrų prieš savo žmonas ar partneres. Duluto modelis iki šiol taikomas daugelyje šalių.
Nauji darbo su smurtautojais būdai
Atsiranda naujesnių darbo su smurtautojais būdų, kaip antai pokyčių pakopomis (pradedant motyvaciniu interviu) taikymas ir darbas su pora. 2010 metais atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad smurtautojai artimoje aplinkoje, paskirti į motyvacinę interviu grupę, ateityje mažiau smurtavo artimoje aplinkoje nei tie smurtautojai, kurie buvo priskirti tradicinei Duluto modelio intervencinei programai.
Tyrimai rodo, kad, keičiant smurtinę elgseną, labai veiksmingas gali būti ne tik darbas su pora, bet kartais net ir darbas su keliomis poromis - mišrių porų grupėje.
Smurtinio elgesio keitimo programos Lietuvoje
Elgesio keitimo programos Lietuvoje pradėtos vykdyti 2007 m. 2008 m. Baudžiamajame kodekse buvo numatyta nauja baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
tags: #dalyvavimas #smurtini #elgesi #keicianciose #programose