Santuokos nutraukimas, vaikų globa ir mažamečių nuomonės išklausymas skyrybų atveju neretai tampa pačiais jautriausiais ir sudėtingiausiais klausimais. Šiame straipsnyje aptariamas psichologo vaidmuo apklausiant vaikus skyrybų bylose, atsižvelgiant į jų amžių, socialinę ir psichologinę brandą. Taip pat nagrinėjami psichologiniai metodai, taikomi apklausiant vaikus teismuose, siekiant užtikrinti, kad vaikas nepatirtų antrinės traumos teismo procese, bei padedant teisėsaugos institucijoms surinkti reikiamą informaciją.
Vaikų nuomonės išklausymo būdai skyrybų bylose
Skyrybų ir vaiko dalybų bylose vaiko nuomonė dažniausiai išklausoma tarpininkaujant vienam iš trijų specialistų: Vaiko teisių apsaugos darbuotojui, teismo psichologui (teismo posėdžio arba individualaus pokalbio tarp teismo psichologo ir mažamečio metu) arba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistui.
Anot psichologo N. Oginto, pirmieji vaiko nuomonę skyrybų byloje išklauso Vaiko teisių apsaugos specialistai: „Iš pradžių vaikas savo poziciją dėl bendravimo tvarkos ar gyvenamosios vietos išsako vaiko teisių atstovams, kurie tėvams išsiskyrus aplanko šeimą, kalbasi su tėvais bendraisiais klausimais, t. y. kur liks gyventi vaikas, kokia bus bendravimo tvarka. Į teismą, teismo psichologą kreipiamasi tada, kai tėvai nesutaria, su kuo gyvens vaikas, arba kai kyla įtarimas, kad vaiko nuomone manipuliuojama, jį bandoma paveikti, vaikas kalba frazėmis, žodžiais, kurių įprastai mažamečiai nevartoja.“
Kai vaikas yra apklausiamas teismo posėdžio metu, jis savo nuomonę išsako viešai, girdint teisėjui, tėvams ir teismo psichologui. Visgi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo J. Maciejevskio teigimu, išklausant vaiko nuomonę teismo posėdžio metu labai svarbus teismo psichologo vaidmuo. „Tarp vaiko ir bylos dalyvių, taip pat tarp vaiko ir teisėjo visada yra trečiasis subjektas - psichologas. Teismo psichologas betarpiškai bendrauja su vaiku, užmezga ryšį ir užduoda klausimus vaikui suprantama kalba. Kitaip sakant, jei bylos dalyviai užduoda klausimus vaikui, teisėjas klausimus apibendrina ir perduoda psichologui, psichologas juos pritaiko vaikui pagal jo raidą, išsivystymo lygį“, - teigia teisėjas.
Tuo atveju, kai teismo psichologas vaiką apklausia individualiai, bendraujama nebe teismo posėdžio metu. Sutariamas patogus laikas, vaikas atvežamas pas psichologą arba pats psichologas atvyksta į vaikui neutralią vietą. „Psichologas kalbasi su vaiku, pastebėtas įžvalgas fiksuoja išvadoje, išvadą vėliau perduoda teismui, teisėjui. Teismo posėdžio metu teisėjas perskaito išvadą, ją pakomentuoja, įvertinęs visas aplinkybes nusprendžia, ar į ją reikšminga atsižvelgti. Galiausiai sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos priima teismas“, - teigia N. Ogintas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Pasak teisėjo J. Maciejevskio, pagrindinis principas - vaiką apklausti vieną arba kiek įmanoma mažiau kartų. Dėl šio tikslo teisėjai ir teismo psichologai nuolatos bendradarbiauja, siekia, kad vaiko netektų varginti pasikartojančiomis apklausomis. „Teisėjai tariasi su teismo psichologais, ar geriau kreiptis į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą, ar vaikus apklausti patiems. Tarnyba atlieka išsamesnę ekspertizę dėl vaiko nuomonės gyvenamosios vietos klausimu. Taip pat jie įvertina vaiko ir tėvų ryšio stiprumą, santykio tvirtumą. Tarnyba ilgesnį laiką stebi vaiko ir tėvų interakciją nei teismo psichologai, tačiau jų paslaugos yra mokamos. Matant, kad tėvai konfliktuoja, nepasidalina vaiko globa, sprendžiama, kuris vaiko apklausos būdas tinkamiausias“, - teisėjui pritaria teismo psichologas.
Vaiko nuomonės išklausymo amžius ir branda
Teisėjo J. Maciejevskio teigimu, vaikų apklausų teisme neriboja mažamečių amžius: „Tam tikrų kategorijų bylose yra numatyta, kad vaiką privaloma išklausyti, kai jam sueina 10 metų, bet, iš tiesų, teismui nusprendus, kad vaiko nuomonė skyrybų byloje yra svarbi, gali būti apklausiami ir kur kas jaunesni vaikai. Aišku, jaunesnių nei 10 metų vaikų apklausos sudėtingesnės, ypač reikalinga specializuotų psichologų, kurie geba prakalbinti mažamečius, pagalba.“
Panevėžio apygardos teismo psichologo teigimu, šeimos, skyrybų bylose vaikai išklausomi tada, kai jau geba suformuluoti nuomonę: „Svarbu nesumaišyti vaiko norų ir nuomonės. Nuomonė yra sąmoninga, argumentuota, vaiko suvokta pozicija tam tikrais klausimais, o norai dažniau gali būti susiję su poveikiu, kuris yra daromas vaikui skyrybų metu. Skyrybų bylose tėvai dažnai manipuliuoja vaikais, būtent dėl šios priežasties vaikai teisme neretai išsako ne nuomonę, o norus.“ Anot jo, apklausiant vaiką skyrybų bylose labai svarbu įvertinti vaiko brandą, dėl to bendraujant su vaiku žiūrima, ar jis savo nuomonę reiškia nuosekliai, ar nuomonė nekinta perklausus jį apie tuos pačius dalykus keletą kartų ir ar jo pasakojimas sutampa su neverbaline kalba, emocine išraiška, balso tembru, veido mimika ir bendra pastebima psichologine būsena.
„Taip pat atsižvelgiama į tai, ar vaikas kalba suaugusiųjų žodžiais. Pavyzdžiui, noriu pas tėtį, nes mama neturi pakankamai finansų, kad pasirūpintų šeima. Kai vaikas kalba tokiais žodžiais, yra pagrindas manyti, kad tėvai vaiką nuteikinėja, daro jam poveikį, jo išsakyti žodžiai gali būti neteisingi, dirbtinai suformuoti“, - darbine patirtimi dalinasi psichologas N. Ogintas. Teisėjo J. Maciejevskio nuomone, vaikas, gyvendamas su abiem tėvais ar su vienu iš jų, gyvena tam tikrame socialiniame burbule, dėl to neįmanoma, kad aplinka mažamečiui nedarytų įtakos. Dažnai pasitaiko, kad vaikai perima tėvų nuotaikas, poziciją tam tikrais klausimais, tačiau susiduriama ir su atvejais, kai vaikai yra piktybiškai nuteikinėjami prieš vieną iš tėvų. Tokiose situacijose išgirsti tikrąją vaiko nuomonę gali būti itin sudėtinga, reikalinga patyrusio specialisto pagalba.
Vaiko apklausos trukmė ir klausimų formulavimas
Vaiko apklausų specialistas teigia, kad nėra griežto standarto, kaip ir kiek laiko turėtų būti apklausiami vaikai. Visgi, remiantis konkrečia jo praktika, vaiko apklausa, kai psichologas individualiai kalbasi su mažamečiu, trunka ne ilgiau kaip valandą. „Per valandą dažniausiai pavyksta aptarti pagrindinius klausimus, išsiaiškinti vaiko poziciją. Jei apklausa trunka ilgiau - vaikas tiesiog pavargsta“, - pripažįsta specialistas. „Per valandą pasimato, ar vaikas gali suformuluoti savo nuomonę, ar yra tam tikras lojalumo konfliktas ir vaikui sunku išreikšti savo poziciją, jis jaučiasi kaltas ir dėl to negali įvardinti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Jei vaikas apklausiamas teismo posėdžio metu, tai ši procedūra įprastai trunka apie valandą ar trisdešimt minučių.“
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Teismo psichologas pabrėžia, kad apklausų metu psichologai vaiko nuomonę nori suprasti neužduodami tiesioginių klausimų. Psichologai stengiasi neklausti vaiko, ar jis nori gyventi su tėčiu ar su mama. Jie nori įsiklausyti į vaiko pasakojimus, suprasti, kaip jis vertina situaciją ir neužduoti klausimų, kurie prasideda žodžiu kodėl. „Pavyzdžiui, kodėl nenori gyventi pas mamą? Tokie klausimai gali skambėti kaip kaltinimas. Taip pat teismo psichologai stengiasi užduoti kuo mažiau uždarų klausimų. Tokie klausimai yra vienpusiški, labai konkretūs, kategoriški“, - sako N. Ogintas. „Dar svarbu akcentuoti, jog teismo psichologai apklausų metu stengiasi vaikams sukurti psichologiškai saugią aplinką. Stengiamės paaiškinti, kad vyksta ne tardymas, o pokalbis, kurio metu vaikas turi teisę išsakyti tai, ką galvoja, ko nori.“
Apklausų metu psichologai stengiasi neužduoti ir klausimų, kurie padidintų vaiko nesaugumo jausmą ar gynybiškumą. Taip pat siekia vaikui parodyti, kad jis yra neatsakingas už tai, ką teismas nuspręs. Vaiko nuomonė svarbi, bet ne jis priima galutinį sprendimą. „Pasitaiko atvejų, kai tėvai bando vaikui įteigti, kad jo apsisprendimas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra lemiamas. Tokiais atvejais vaikas gali jaustis kaltas, kad, pavyzdžiui, nuvylė tėtį, nes pasakė, jog nori gyventi su mama. Iš esmės vaikų apklausoms skyrybų bylose yra sukurtos bendros taisyklės, tam tikras protokolas. Teismo psichologai taip pat žinias ir įgūdžius nuolatos atnaujina organizuojamų mokymų metu“, - teigia Panevėžio apygardos teismo psichologas.
Psichologo vaidmuo teismo procese ir vaiko paruošimas apklausai
Anot Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo J. Maciejevskio, prieš 10 metų teismuose atsiradusių psichologų esminė užduotis skyrybų, vaikų dalybų bylose - išgirsti mažamečių lūkesčius ir sumažinti galimai žalingą proceso poveikį, jaučiamą psichologinį spaudimą. „Psichologo užduotis apsaugoti vaiką nuo klausimų, kurie gali jį traumuoti, taip pat užtikrinti jo saugumą. Psichologai skyrybų bylose siekia užtikrinti, kad mažamečiai teisme jaustųsi kiek įmanoma jaukiau, kad galėtų laisvai išreikšti tikrąją savo nuomonę ar poziciją tam tikrais klausimais.“
Žinant, kad mažamečio laukia apklausa teisme ar jo nuomonė bus išklausyta individualaus pokalbio su teismo psichologu metu, gali kilti klausimas, ką sakyti vaikui? Ar reikia vaikui bandyti paaiškinti susiklosčiusią situaciją? Anot psichologo, normalu vaikui pasakyti, kur jis bus vedamas, ko jo ten bus klausinėjama. Rekomenduojama vaikui akcentuoti, jog svarbu, kad jis psichologui ar teismui pasakytų, ką galvoja, kaip jaučiasi. Svarbu mažamečiui paaiškinti ir faktą, kad ne jis, o teismas priima galutinį sprendimą, tačiau jo nuomonė yra labai svarbi. „Tėvų leidimas ir vaiko padrąsinimas išsakyti nuomonę duoda labai daug naudos. Vaikui suteikiamas tam tikras psichologinis leidimas išsipasakoti psichologui. Mažametis nesijaučia kaltas, nebijo pasidalinti asmeninėmis šeimos istorijomis ar išgyvenimais“, - pabrėžia psichologas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo J. Maciejevskiʼo nuomone, idealiame pasaulyje išvis neturėtų kilti tokių situacijų, vaikas neturėtų būti vedamas į teismą aiškinti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Visgi susiklosčius tokiai situacijai labai svarbu, jog vaikais suprastų išsakytos nuomonės svarbą skyrybų, vaiko dalybų byloje. „Teismas priima sprendimą vadovaudamasis ne tik vaiko nuomone, bet ir kitais duomenimis, tad vaikui svarbu suprasti, kad vien jo nuomonė nenulems galutinio verdikto. Teismas prisiima atsakomybę, kadangi vaikui sprendimo emocinė našta gali būti nepakeliama. Aišku, prieš apklausą tėvai turėtų paruošti vaiką, jį nuraminti, paaiškinti, kad jo išsakyta nuomonė negalutinė ir ji neturės įtakos vaiko ir tėvų santykiams. O teisėjas ir teismo psichologas visada sieks, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai. Dar akcentuoju, kad siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ypač svarbus teisėjo ir psichologo bendradarbiavimas. Norit išlaikyti glaudų ryšį tarp teisėjų ir teismo psichologų, šiemet organizuojama konferencija „Teismų psichologai Lietuvoje: dešimtmečio retrospektyva“, - sako teisėjas.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Teismo psichologo vaidmens atsiradimas ir specifika
Dar 2010 m. buvo svarstoma, ar tikslinga steigti psichologų etatus teismuose, tačiau Teisėjų taryba laikėsi tvirtos pozicijos, teigdama, kad tokie etatai būtini. Sprendimas įgyvendintas tik 2014 m. gavus finansavimą. Psichologas teismuose - tai kvalifikuotas tarpininkas tarp vaiko ir teisininko, siekiantis apsaugoti vaiką nuo traumuojamojo poveikio teismo procese ir padėti teisėsaugos institucijai surinkti su byla ar įvykiu susijusią informaciją. Teismo psichologas neteikia paslaugų pagal privačių asmenų prašymus, o teikia psichologinę pagalbą vaikui ikiteisminiame tyrime ar teismo procese teismo pirmininko ar teisėjo pavedimu.
Iššūkiai ir darbo specifika
Kiekviena apklausa yra savita ir sudėtinga. Sunkiausias momentas - pats traumuojamasis įvykis ir vaiko emocinė, psichologinė būsena teisinės procedūros metu. Teismo psichologas turi ne tik gebėti išlikti nešališkas ir neutralus, bet ir talkinti teisėjui, kitiems teisininkams, padėdamas surinkti reikiamą informaciją. Teismo psichologo darbas apima ne tik apygardos teismą, bet ir apylinkių teismus. Dažniausiai teismo psichologas kviečiamas dalyvauti baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamieji, nukentėjusieji, liudytojai yra nepilnamečiai, ypatingą dėmesį skiriant seksualinių, smurtinių nusikaltimų ikiteisminiams tyrimams ir baudžiamosioms byloms.
Vaiko apklausos kambariai
Nepilnamečių apklausos vyksta specializuotuose vaiko apklausos kambariuose, kurie yra jaukesnė patalpa, pakeičianti teismo posėdžių salę. Tokioje aplinkoje vaikas bendrauja tik su psichologu, o visi rūpimi klausimai perduodami vaikui per psichologą nuotoliniu būdu. Tokioje aplinkoje vaikas gali jaustis saugus, susipažinti su būsimomis teisinėmis procedūromis, priprasti ir niekieno netrikdomas papasakoti apie tam tikrą įvykį, atsakyti į užduodamus klausimus. Rengdamasis apklausai, psichologas supažindina vaiką su būsima apklausa, stengiasi sukurti saugią ir jam aiškią aplinką.
Bendradarbiavimas ir psichologinės pagalbos svarba
Teisėjai, turintys aukštą profesinę kompetenciją, nevengia tartis ir konsultuotis dėl tam tikrų nepilnamečių atvejų civilinėse bylose, vaikų apklausų specifikos ir taktikos baudžiamosiose bylose. Teisėjas vadovauja visam teismo procesui ir visada, kai jam trūksta specialiųjų psichologinių žinių, į pagalbą gali kviestis vietinį apygardos teismo psichologą. Psichologinė pagalba būtina ne tik nepilnamečiams vaikams, bet ir suaugusiesiems - psichologinis liudytojų parengimas, emocinė pagalba nukentėjusiems asmenims, jų artimiesiems, psichologinių konsultacijų teikimas teismų darbuotojams neabejotinai turėtų teigiamų rezultatų.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektorė dr. Neringa Grigutytė teigia, kad tinkamai organizuotas vaiko dalyvavimas teisiniame procese ir kvalifikuota apklausa gali užtikrinti didesnį bylų nagrinėjimo efektyvumą. Nuo 2018 metų teisiškai įsigaliojo sprendimas, jog apklausiant vaikus iki 14 m., psichologo dalyvavimas yra būtinas, o nuo 14 m. iki 18 m. rekomenduojamas.
Metodikos ir rekomendacijos
Analizuojant nepilnamečių vaikų apklausas, mokslininkai pastebi, jog didžioji dalis formalizuojamų klausimų yra uždari, nukreipiantys, šališki ir/arba atsakymą menantys.
Psichologo dalyvavimas baudžiamosiose bylose
Nuo š.m. liepos 1-osios tiriant baudžiamąją bylą vaikai ir nepilnamečiai, jeigu jie yra nukentėjusieji ar liudytojai, privalo būti apklausiami dalyvaujant psichologui. Smurtą patyrę ar nuo kitų nusikaltimų nukentėję vaikai ar nepilnamečiai tiriant nusikaltimą privalo būti apklausiami dalyvaujant psichologui. Per šimtas psichologų visoje Lietuvoje jau sutiko padėti įgyvendinti šį sprendimą. „Teisingumo ministerija įpareigojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą sudaryti psichologų, galinčių dalyvauti apklausose, sąrašą. Turime pažymėti, kad į kvietimą prisidėti tiriant nusikaltimus, susijusius su vaikais, atsiliepė labai daug specialistų. Pirmiausia, psichologai privalo turėti universitetinį aukštąjį išsilavinimą, magistro laipsnį. Be to, jeigu jie nėra baigę psichologijos studijų krypties teisės psichologijos šakos studijų, privalo dalyvauti specialiuose mokymuose, ir tik po to, jau sukaupę pakankamai specialių žinių apie vaikų psichologiją, apie baudžiamosios bylos procesus, įtraukiami į sąrašą.
Anot direktorės, psichologai žino, kaip bendrauti su vaiku, kaip jį prakalbinti, kaip gauti kiek įmanoma objektyvesnius parodymus, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teisėjai surinktų patikimus duomenis. „Psichologų, sutikusių dalyvauti nepilnamečių apklausose, sąrašas yra patalpintas mūsų interneto svetainėje, jis prieinamas visiems. Tad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas pasirinks psichologą iš šio sąrašo ir susisieks su juo nurodytais kontaktais. Kol kas psichologui už paslaugas moka ta institucija, kuri tiria bylą ir kviečiasi psichologą“, - sako tarnybos vadovė A. Psichologams atlyginimas mokamas už faktinį paslaugų teikimo laiką - pasiruošimą ir dalyvavimą apklausoje bei kelionę į apklausos vietą ir atgal. Numatytas valandinis įkainis - 13 eurų. Tiek pat mokama ir valstybės skirtiems advokatams.
Psichologo dalyvavimas apklausose, anot tarnybos direktorės A. Banevičienės, turėtų padėti ir vaikui, ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teisėjams. „Nusikaltimų tyrėjams psichologo pagalba apklausose yra išties didelė, nes vaikai, ypač mažamečiai, nemoka suformuluoti atsakymų, su jais reikia bendrauti gerai pažįstant vaiko psichologiją, jo netraumuojant. Vaikai paprastai užsisklendžia, nenoriai bendrauja, klauso įvairiausių pamokymų, ką sakyti, ko nesakyti arba atvirkščiai, fantazuoja nesustodami. Todėl psichologai, siekdami tinkamai apklausti vaiką, įgyja jų pasitikėjimą, vadovaujasi keliais apklausos etapais - parengia vaiką pokalbiui, užmezga ryšį ir jį nuolat stiprina, paaiškina pagrindines apklausos taisykles, suformuluoja pagrindinius reikšmingus bylai klausimus ir t.t. Praktiškai, vaiko apklausą ir atlieka būtent psichologas“, - pasakoja A.
Daug kur yra įrengtos specialios patalpos mažamečių apklausoms, kad vaikai jaustųsi patogiai, nebūtų papildomų įtampų. Priimtas sprendimas dėl psichologų dalyvavimo vaikų ir nepilnamečių apklausose kol kas susijęs tik su vaikais ir nepilnamečiais, kurie baudžiamojoje byloje yra nukentėjusieji ar liudytojai. Apklausiant būtent juos privalo dalyvauti ir psichologas. „Tiriant bet kokią baudžiamąją bylą, kurioje nukentėjusysis ar liudytojas yra asmuo iki 14 metų amžiaus, psichologo dalyvavimas privalomas. Psichologas taip pat privalomas ir nepilnamečių (iki 18 metų) apklausose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją. Kitais atvejais, kitokių nusikaltimų baudžiamosiose bylose psichologas gali dalyvauti tyrėjų ar kitų proceso dalyvių prašymu“, - pasakoja VGTP tarnybos direktorė A.
Anot jos, sistema dėl psichologų dalyvavimo baudžiamųjų bylų apklausose tik kuriasi, todėl tam reikalingas atitinkamas dėmesys. Kol kas psichologai neturi institucijos, su kuria galėtų konsultuotis, kuri galėtų juos apjungti, analizuoti realią situaciją, teiktų pasiūlymus sistemos tobulinimui. Kol kas iki galo nėra apibrėžtas psichologo vaidmuo apklausoje, jo privalomi veiksmai: ar jis turi būti aktyvus apklausos dalyvis, ar tik stebėtojas? Psichologai pastebi, kad kartais apklausa staiga dėl įvairiausių priežasčių yra nutraukiama, tai sukelia papildomą stresą vaikams, baimę dėl dar vienos būsimos apklausos. „Siekiant apsaugoti vaiko interesus būtinas itin glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kuris leistų parengti ir patvirtinti vaikų apklausos organizavimo tvarką, numatytų konkrečias priemones tos tvarkos įgyvendinimui. Tuomet visiems atsirastų žymiai daugiau aiškumo - ir psichologams, ir ikiteisminio tyrimo tyrėjams, ir visiems proceso dalyviams“, - sako VGTP tarnybos vadovė A.
Teismo psichologo indėlis į tiesos paieškas
Apie teismo psichologo indėlį į tiesos paieškas pasakoja Šiaulių apylinkės teismo psichologė Vaida Lisienė ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Donatas Dauginis.
Psichologas tapo aktyviu dalyviu apklausiant vaiką teisme
V. Lisienė teismo psichologe pradėjo dirbti 2015 metų pradžioje: „Mes buvome pirmieji teismų psichologai penkiuose Lietuvos apygardų teismuose. Pasisemti patirties neturėjome iš ko, nebuvo jokios bendros praktikos, parengtų bendrų dokumentų, aiškios apklausų struktūros. Turėjome viską susikurti nuo pat pradžių.“ Nors pirmiesiems teismo psichologams nebuvo lengva, palaipsniui vyko pokyčiai, teismuose buvo sukurta vieninga teismo psichologo darbo sistema. Psichologai dalyvavo mokymuose, kaip vykdyti apklausas, buvo parengtos metodikos, psichologai nuolat konsultavosi tarpusavyje. Be to, kaip sako V. Lisienė, dauguma psichologų, kurie dirbo ir dirba teismuose, yra baigę teisės psichologijos magistro studijas. Teisme dirbantis psichologas privalo turėti psichologijos bakalaurą ir psichologijos magistro išsilavinimą. Tačiau, anot pašnekovės, tai yra psichologas, o ne teisininkas.
Teisėjas D. Dauginis pabrėžė, kad vienas pagrindinių akcentų yra tai, kad teismo psichologas apklausos metu ne tik suprantamais žodžiais kalbasi su apklausiamu asmeniu ir užduota teisėjo nurodomus klausimus, tačiau to pokalbio metu turi gebėti atpažinti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagal tai nukreipti pokalbį (apklausą), kur reikia sustoti ir daugiau pasiaiškinti. Anot teisėjo, teismo psichologas turi turėti daug teisinių žinių. Prieš 10 metų iššūkis pradėti dirbti teisme buvo ne tik psichologams, bet ir jau didelę patirtį turintiems teisėjams. Jie turėjo prisitaikyti prie naujovių apklausiant vaiką teisme. Esant naujiems reikalavimams turėjo dirbti ne tik teisėjai, bet ir prokurorai bei kiti proceso dalyviai. Anot V. Lisienės, tai buvo tam tikras iššūkis, nes psichologas tapo aktyviu dalyviu apklausiant vaiką teisme: psichologas su vaiku - apklausos kambaryje, teisėjas ir kiti proceso dalyviai - teismo posėdžių salėje. Teismo psichologė pabrėžė, kad tuo metu tai buvo didžiulis proveržis ir naujovė, nes anksčiau apklausos kambariuose psichologo iš viso nebuvo arba jo vaidmuo buvo simbolinis.
D. Dauginis įsitikinęs, kad teismuose, pradėjus dirbti psichologams, baudžiamasis procesas tapo kokybiškesnis, palengvino teisėjų darbą nustatant tikrąsias bylos aplinkybes. Juk apklausos tikslas yra gauti bylai reikšmingų duomenų, todėl net ir esant nemalonioms situacijoms, kuriose dalyvavo vaikas, apklausą būtina vykdyti. Būtent tokiose situacijose itin padeda teismo psichologas, kuris padeda suformuluoti tokį klausimą, kad vaikas suprastų ir gebėtų kuo detaliau pateikti įvykio aplinkybes.
Užduotis psichologui - vaiką paruošti apklausai
Teismo psichologė V. Lisienė pasakoja, kad anksčiau nebuvo nei specialistų, nei tam skirto laiko paruošti vaiką jo laukiančiai procedūrai. Teisme pradėjus dirbti psichologams, pradėta taikyti „Thom Layen 10 žingsnių apklausos metodika“. „Tai yra sakyčiau dar vienas tokių apklausų specifiškumas. Per nepilnamečių apklausas, priešingai nei suaugusiųjų, yra pasiruošimo apklausai stadija, kurios metu teismo psichologas dar iki apklausos pradžios bendrauja su vaiku ir bando su juo užmegzti ryšį, paaiškinti, kas vyks apklausos metu, o suaugusių asmenų apklausų metu to teismas nedaro“, - teigia teisėjas D. Dauginis.
Prieš apklausą, priklausomai nuo vaiko amžiaus, jo raidos ypatumų, psichologai vaikui pasako, ką jam reikės daryti, jei jis nesupras klausimų, jei nežinos ar neprisimins kokių nors detalių. „Pasikalbame apie tai, kad labai svarbu sakyti tiesą, kad svarbu viską papasakoti nuo pradžios iki galo. Tai vaikui suteikia saugumo. Įžanginis pokalbis atskleidžia vaiko gebėjimą bendrauti, atsakyti į klausimus. Be to, pastebime, jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių“, - pasakoja teismo psichologė. Specialistė pabrėžė, kad vaikas jaučiasi saugiau, kai žino daugiau apie apklausos struktūrą. „Kai žinome, kur einame, turime aiškias gaires, aiškias taisykles, daug saugiau, lengviau išbūti. Kartais su vaikais reikia pasikalbėti, kad tai gali būti nemalonu, skaudu“, - sako psichologė.
#
tags: #psichologo #dalyvavimas #apklausoje #su #vaikais