Įvadas
Smurtas artimoje aplinkoje yra destruktyvi socialinė problema, daranti žalą žmonių ir šeimų santykiams bei jų gerovei. Nors smurtauti šeimoje gali abiejų lyčių asmenys, statistika rodo, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje vykdo vyrai prieš savo intymias partneres, atspindėdami lyčių galios disbalansą artimuosiuose santykiuose. Teisinės priemonės, tokios kaip įpareigojimas smurtautojui gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (Lietuvos BPK 1321 str.), yra skirtos suteikti smurto aukai reikiamą pagalbą ir apsaugą nuo tolesnių smurtinių veiksmų. Tačiau išsiskyrimas su partneriu ne visada nutraukia smurtą ir negarantuoja, kad jis nepasikartos santykiuose su kita partnere. Todėl elgesį keičiančios programos yra svarbi priemonė, sudaranti sąlygas bandyti keisti žmogaus elgesį ir mažinti smurtą artimoje aplinkoje.
Baudžiamosios Teisinės Priemonės Lietuvoje
Teisinė sistema yra mechanizmas, skirtas reguliuoti visuomenės narių santykius, užtikrinti tvarką ir teisingumą. Baudžiamoji teisė nustato, kokios veikos laikomos nusikalstamomis, ir kokios teisinės priemonės taikomos asmenims, padariusiems šias veikas. Baudžiamosios teisinės priemonės - tai valstybės prievartos priemonės, skiriamos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Jų tikslas - atgrasyti nuo nusikaltimų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, paveikti nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų kėsinimųsi.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) reglamentuoja baudžiamąsias teisines priemones. Jis numato platų spektrą priemonių, kurias teismas gali taikyti, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytos žalos dydį ir pobūdį. Šios priemonės skirstomos į tris pagrindines grupes: bausmes, baudžiamojo poveikio priemones ir priverčiamąsias medicinos priemones.
Bausmės: Pagrindinė Baudžiamosios Atsakomybės Forma
Bausmė yra griežčiausia ir dažniausiai asocijuojama su baudžiamąja teise priemonė. Tai valstybės pasmerkimas už padarytą nusikalstamą veiką, sukeliantis nuteistajam tam tikrus teisių suvaržymus ar atėmimus. BK numato šias bausmių rūšis, išdėstytas pagal griežtumą:
- Viešųjų teisių atėmimas: Draudimas asmeniui eiti tam tikras pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose, dalyvauti rinkimuose ar kitaip naudotis tam tikromis viešosiomis teisėmis.
- Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas: Gali būti skiriama, jei asmuo nusikalto piktnaudžiaudamas savo profesija ar veikla.
- Viešieji darbai: Neatlygintini darbai visuomenės labui, kuriuos nuteistasis turi atlikti laisvu nuo pagrindinio darbo ar mokslo laiku.
- Bauda: Piniginė nuobauda, mokama į valstybės biudžetą.
- Laisvės apribojimas: Tam tikrų nuteistojo teisių ir laisvių suvaržymas, tačiau neizoliuojant jo nuo visuomenės.
- Areštas: Trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje.
- Terminuotas laisvės atėmimas: Nuteistasis izoliuojamas nuo visuomenės pataisos įstaigoje.
- Laisvės atėmimas iki gyvos galvos: Skiriama tik už pačius sunkiausius nusikaltimus.
Teismas, skirdamas bausmę, privalo laikytis bausmės skyrimo bendrųjų pradmenų, atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, padarytą žalą ir jos atlyginimo laipsnį. Įstatymas numato galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Taip pat skaitykite: Smurtinio elgesio tyrimai Lietuvoje
Baudžiamojo Poveikio Priemonės: Papildomas Atsakas į Nusikaltimą
Šalia bausmių, BK numato ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme arba vietoj jos. Šių priemonių tikslas - paveikti kaltininką, atlyginti padarytą žalą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams ar pašalinti nusikalstamos veikos pasekmes.
Pagrindinės baudžiamojo poveikio priemonės:
- Turto konfiskavimas: Priverstinis neatlygintinas valstybės nuosavybėn paėmimas turto, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė, nusikalstamos veikos rezultatas arba gautas nusikalstamu būdu.
- Išplėstinis turto konfiskavimas: Griežtesnė turto konfiskavimo forma, taikoma už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.
- Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą: Kaltininkas įpareigojamas sumokėti piniginę įmoką į specialų fondą, iš kurio teikiama pagalba nusikaltimų aukoms.
- Dalyvavimo juridiniame asmenyje teisių atėmimas arba veiklos apribojimas: Gali būti taikoma juridiniam asmeniui, jei jo vardu arba jo naudai buvo padarytas nusikaltimas.
- Uždraudimas naudotis specialia teise: Dažniausiai tai būna teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, bet gali apimti ir kitas teises.
- Įpareigojimas atlyginti turtinę žalą: Kaltininkas įpareigojamas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
- Viešas nuosprendžio paskelbimas: Retais atvejais, siekiant prevencinio poveikio, teismas gali nuspręsti paskelbti nuosprendį viešai per žiniasklaidą.
- Kiti įpareigojimai: Teismas gali skirti ir kitus įpareigojimus, pavyzdžiui, uždrausti artintis prie nukentėjusiojo, lankytis tam tikrose vietose, įpareigoti gydytis nuo priklausomybių, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Priverčiamosios Medicinos Priemonės: Kai Nusikaltimą Lemai Sveikatos Sutrikimai
Priverčiamosios medicinos priemonės taikomos asmenims, kurie padarė pavojingą veiką būdami nepakaltinami arba kuriems po nusikaltimo padarymo ar nuosprendžio priėmimo sutriko psichika, dėl ko jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Taip pat šios priemonės gali būti taikomos ribotai pakaltinamiems asmenims arba sergantiems priklausomybės ligomis, jei nusikaltimas susijęs su šiomis būklėmis.
Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas - gydyti asmenį ir apsaugoti visuomenę nuo galimų pavojingų jo veiksmų ateityje. BK numato šias priemonių rūšis:
- Ambulatorinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje: Asmuo gydosi ne ligoninėje, bet yra prižiūrimas specialistų.
- Guldymas į bendro stebėjimo psichiatrijos įstaigą: Asmuo gydomas ligoninėje bendromis sąlygomis.
- Guldymas į sustiprinto stebėjimo psichiatrijos įstaigą: Taikoma pavojingesniems asmenims, reikalaujantiems didesnės priežiūros.
- Guldymas į griežto stebėjimo psichiatrijos įstaigą: Pati griežčiausia medicininė priemonė, skirta itin pavojingiems asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus.
Sprendimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, jų rūšies ir trukmės priima teismas, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada.
Taip pat skaitykite: Geriausi vaiko interesai apklausiant
Smurtinį Elgesį Keičiančios Programos: Tarptautinė Patirtis
Nuo smurto nukentėjusios moterys dažnai renkasi pasilikti su savo smurtaujančiais partneriais. Apie 70 proc. nukentėjusių asmenų nori ne skirtis su savo smurtaujančiu partneriu, o kad šio elgesys pasikeistų. Todėl elgesį keičiančios programos - gera priemonė, sudaranti sąlygas bandyti keisti žmogaus elgesį. Darbo su smurtautojais artimoje aplinkoje ypatumai ir šio darbo veiksmingumo problemos tiriamos užsienio mokslininkų. Lietuvoje moksliniuose tyrimuose paprastai analizuojamos pagalbos smurto aukoms problemos, daugiau dėmesio skiriama moterų smurto aukų apsaugos klausimams. Tačiau, remiantis užsienio mokslininkų atliekamais darbo su smurtautojais veiksmingumo tyrimais, programų veiksmingumas dažnai vertinamas nevienodai, nes paprastai nerodo puikių elgesio keitimo rezultatų. Kartu pabrėžtina, kad darbas su smurtautojais kai kurių Lietuvos mokslininkų vertinamas skeptiškai.
Smurto aukų orumo apsauga ir darbo su smurtautojais poreikis, siekiant mažinti smurtą artimoje aplinkoje, pabrėžiamas tarptautiniuose standartuose. 2011 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) nurodoma šią konvenciją ratifikavusioms šalims imtis būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, kad būtų sukurtos ar remiamos programos, kurių tikslas yra šeimoje smurtaujančius asmenis mokyti nesmurtinio elgesio tarpasmeniniuose santykiuose, siekiant užkirsti kelią tolesniam smurtui ir pakeisti smurtinės elgsenos modelius (Konvencijos 16 str. 1 d.). Kartu atkreipiamas dėmesys, kad, imdamosi nurodytų priemonių, šalys užtikrina, kad labiausiai būtų rūpinamasi aukų saugumu, parama joms ir jų žmogaus teisėmis ir kad tinkamais atvejais šios programos būtų kuriamos ir įgyvendinamos glaudžiai koordinuojant su specialiosios paramos aukoms paslaugomis (Konvencijos 16 str.
1981 metais JAV buvo įdiegtas Duluto modelis (angl. the Duluth model) kaip intervencinė programa Duluto smurto artimoje aplinkoje projekto pagrindu, siekiant apsaugoti moteris nuo prieš jas smurtaujančių vyrų artimoje aplinkoje. Pagrindinė šio modelio idėja - galios ir kontrolės ratas, naudojamas vyrų prieš savo žmonas ar partneres. Duluto modelis iki šiol taikomas daugelyje šalių, jį vykdant laikomasi pozicijos, kad socialinių institucijų patriarchalinis pobūdis lemia vyrų dominavimą šeimoje, pateisinant prievartą stiprinama vyrų galia bei jų vykdoma kontrolė artimoje aplinkoje. Taikant smurto artimoje aplinkoje intervencines programas siekiama skatinti asmeninę atsakomybę už prievartinę elgseną santykiuose, vystant lyčių egalitarinį požiūrį ir elgesį.
Mokslinių tyrimų seniai įrodyta, kad smurtautojai praeityje dažnai patys yra nukentėję nuo smurto. Smurtinė patirtis vaikystėje gali turėti įtakos disfunkciniam žmogaus elgesiui ateityje - smurtinės traumos, tėvų smurtinių santykių stebėjimas gali lemti žmogaus išmokymą spręsti konfliktus smurtiniu būdu. Darbo su smurtautojais metu yra keičiamas smurtautojų mąstymas, o per mąstymą keičiamas ir elgesys, smurtautojas išmoksta tinkamai reikšti emocijas, valdyti impulsus.
Didėjant poreikiui dirbti su artimoje aplinkoje smurtaujančiais asmenimis ir dažnėjant tokioms praktikoms, atsiranda naujesnių darbo su smurtautojais būdų, kaip antai pokyčių pakopomis (pradedant motyvaciniu interviu) taikymas ir darbas su pora. Verta paminėti 2010 metais atlikto tyrimo rezultatus, kurio metu buvo įvertinta pokyčių pakopomis grįsta intervencija ir nustatyta, kad smurtautojai artimoje aplinkoje, paskirti į motyvacinę interviu grupę, ateityje mažiau smurtavo artimoje aplinkoje nei tie smurtautojai, kurie buvo priskirti tradicinei Duluto modelio intervencinei programai (angl. batterer intervention programs). Motyvacinio interviu su smurtautoju tikslas - padidinti asmens motyvaciją pokyčiams ir padėti jam pakeisti savo smurtinį elgesį. Be to, tyrimai parodė, kad tarp smurtautojų, dalyvavusių motyvacinio interviu sesijose, labai padaugėjo norinčiųjų stengtis pakeisti savo elgesį.
Taip pat skaitykite: Etiniai alkoholio priklausomybės aspektai
Šalyse, kuriose smurtinio elgesio keitimo programos vykdomos jau seniai (pvz., Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kt.), su smurtautoju dirbama ne tik individualiai, bet yra paplitęs ir darbas su pora, t. y. su smurtautoju ir nuo smurto nukentėjusiu žmogumi. Mokslininkai nustatė, kad darbas su kelių porų grupe buvo pranašesnis už darbą su viena pora ir už poros, kuri nedalyvavo jokioje intervencijoje, elgesį, mažinant partnerio agresiją praėjus 6 mėnesiams po intervencijos. Be to, smurtautojai, su kuriais buvo dirbama kelių porų grupėje, mažiau smurtavo artimoje aplinkoje, nei tie asmenys, kuriems intervencija buvo taikyta tik vienoje poroje. Lietuvoje darbas su porų grupėmis iš esmės netaikomas, o darbas su pora gali būti vykdomas tik kaltininko ir aukos mediacijos (sutaikymo) atvejais probacijos metu arba porai kreipiantis individualia tvarka ir pageidaujant, kad su jais būtų dirbama kartu.
Smurtinio Elgesio Keitimo Programos Lietuvoje
2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Nr. XI-1425, kuriuo siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą nukentėjusiam žmogui. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Įstatymas pirmiausiai yra skirtas pagalbai smurto aukoms teikti ir apsaugai ir jame nėra nuostatų dėl smurtinio elgesio keitimo. Elgesio keitimo programos Lietuvoje pradėtos vykdyti 2007 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą „Dėl probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos ir probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano“. 2008 m. birželio 12 d. įstatymu Nr. X-1597 Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse buvo numatyta nauja baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra uždraudęs pernelyg plačiai aiškinti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose - ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama (taikoma) tik tiems asmenims, kuriuos expressis verbis nurodo baudžiamasis įstatymas - tik asmenims, kurie nusikalstamą veiką padarė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Lietuvoje smurtinio elgesio keitimo programas laisvėje vykdo probacijos tarnybos, vyrų krizių centrai, kai kurios nevyriausybinės organizacijos.
tags: #dalyvavimas #smurtini #elgesi #keicianciose #programose #lada