Dantų skausmas nuo streso: priežastys, gydymas ir profilaktika

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stresas gali paveikti dantų sveikatą, kokie yra bruksizmo simptomai ir gydymo būdai, bei kaip valdyti dantenų ligas ir dantų jautrumą. Taip pat pateiksime naudingos informacijos apie dantų skausmo priežastis ir efektyvius būdus jam numalšinti.

Bruksizmas: kas tai ir kaip atpažinti?

Bruksizmas - tai nevalingas dantų griežimas ar sukandimas, kuris gali varginti tiek suaugusius, tiek vaikus. Šis sutrikimas gali pasireikšti dieną arba naktį, dažnai žmogui to net nežinant. Ankstyvasis bruksizmo atpažinimas ir gydymas yra labai svarbūs, nes negydomas bruksizmas gali sukelti rimtų dantų pažeidimų, žandikaulio skausmų ir kitų nemalonių sveikatos sutrikimų.

Bruksizmas būna kelių tipų:

• Dieninis bruksizmas - tai stiprus dantų sukandimas, atsirandantis dėl streso įtakos dienos metu. Tai savotiška emocijų išraiškos forma, dėl to dažniausiai lieka nepastebėta.
• Naktinis bruksizmas - tai nevalingas, ritmiškas dantų griežimas miegant, pasireiškiantis dažniau ne stipriu dantų sukandimu, bet neįprastais apatinio žandikaulio judesiais. Dėl šių judesių, dantys trinasi vienas į kitą skirtingais kramtomaisiais paviršiais. Dauguma žmonių patys nežino, kad griežia dantimis miegodami. Anksčiau nei patys pacientai, tai pastebi artimieji, išgirdę girgždesius arba gydytojai odontologai, radę dantų griežimo žymių ant dantų paviršių. Patys bruksistai pastebi tik tada, kai pajaučia ryškius dantų griežimo simptomus.

Kaip atpažinti bruksizmą?

Bruksizmą galima atpažinti iš keleto simptomų, tokių kaip:

• Nudilę dantys
• Nutrupėję ar įskilę dantys
• Skausmas veido srityje
• Pernelyg jautrūs dantys
• Įsitempę veido ir žandikaulio raumenys
• Galvos skausmas
• Žandikaulio dislokacija
• Nudilęs dantų emalis, atidengiantis po juo esantį dentiną (esantį danties viduje)
• Traškėjimas ar pokšėjimas smilkininio žandikaulio sąnario srityje
• Apkandžiotas liežuvis
• Pažeidimai vidinėje skruostų dalyje
• Kaklo, pečių, nugaros skausmai
• Nemiga, depresija, pabudimas nepailsėjus, dieninis mieguistumas, dirglumas

Kas sukelia bruksizmą?

Gydytojų nuomone, bruksizmas neturi vienos specifinės priežasties. Dažniausiai jį sukelia keli veiksniai:

Taip pat skaitykite: Kaip prižiūrėti dantų protezus?

• Psichologiniai faktoriai - stresas, nervinė įtampa, baimės, patirtos emocinės traumos, įvairios depresijos formos. Daugelis gydytojų mano, kad tai dažniausiai pasitaikančios ir pirminės bruksizmo priežastys. Kai kuriais atvejais - miego sutrikimai.
• Netaisyklingas sąkandis, netaisyklingi dantys, vainikėliai, tiltai, plombos.
• Vaistai (antidepresantai), alkoholis, tabakas, narkotinės medžiagos (kokainas, extasy).
• Nepilnavertė mityba, magnio ir B5 vitamino trūkumas.
• Bruksizmas gali pasireikšti kaip atsakas į skausmą traumų metu ar sunkiai sergant.
• Žandikaulių augimo ir dantų dygimo periodas. Tai pagrindinis veiksnys, sukeliantis bruksizmą vaikams. Manoma, kad mažiems vaikams iki nuolatinio sąkandžio susiformavimo, dantų griežimas yra fiziologinis procesas. Dažniausiai jis pasireiškia, kai išauga pirmieji pieniniai dantukai arba kai pradeda dygti nuolatiniai dantys, t. y. apie penktus septintus gyvenimo metus. Paprastai šie požymiai išnyksta augant.

Priežasčių, kodėl dyla dantys, gali būti ir daugiau, todėl diagnozę nustatyti gali tik gydytojas odontologas. Labai svarbu, kad šis sutrikimas būtų diagnozuotas laiku, nes, kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo mažiau bus padaroma žalos dantims ir kitoms burnos organų sistemoms.

Kuriam amžiui būdingas bruksizmas?

Bruksizmas gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Yra vaikų, kurių pieniniai dantukai jau būna nudilę. Bruksizmas paūmėja ir brendimo laikotarpiu, bet dažniausiai vargina 25 - 44 metų žmones. Šio įpročio atsiradimui didžiausios įtakos turi psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, nerimas, įtampa.

Kokios bruksizmo pasekmės?

Bruksizmo pasekmės būna gana skaudžios. Griežimas dantimis maždaug trečdaliui žmonių pridaro bėdų. Tai daug pavojingiau už dantų kariesą, nes kenčia ne tik atskiri dantys, bet ir dantų grupė. Kartais dantų karūninės dalies praradimas būna negrįžtamas. Intensyvus griežimas dantimis gali sukelti apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų, gali imti skaudėti veido raumenys, galva, sutrinka miegas, dantys tampa paslankesni, pablogėja kramtymas. Dėl atsiradusių pažeidimų, žmonės skundžiasi dantų jautrumu šalčiui, karščiui bei bloga estetika, nes stipriai dyla dantys, lūžinėja plombos ar protezai. Pasitaiko atvejų, kai dantys nugraužiami iki pusės vainiko ar net iki dantenų. Esant dideliam kramtomųjų raumenų aktyvumui, pavieniai dantys gali įtrūkti ar net nulūžti, o vainikėliai gali suskilti. Ilgainiui dantyse prie dantenų susiformuoja pleištiniai defektai, kurie yra labai jautrūs braukiant nagu ar valant dantų šepetėliu. Į bruksizmo procesą įtraukiami įvairūs dantys, tačiau labiausiai nukenčia iltys. Tai itin būdingas bruksizmo požymis. Dėl to, labai svarbu kuo ankščiau išsiaiškinti apie esamą bruksizmą, kad būtų galima gydyti priežastį, o ne vėliau atsirandančias jo pasekmes.

Kaip gydomas bruksizmas?

Pajutus pirmuosius požymius, rekomenduojama kreiptis į gydytoją odontologą. Jis, nustatęs bruksizmo priežastis, sudarys gydymo planą. Kuo ankščiau bus pradėtas gydymas, tuo mažiau bus padaroma žalos dantims ir kitoms burnos organų sistemoms.

Dažniausiai pacientai gydytojui odontologui skundžiasi dantų skausmu. Norint pašalinti bet kurį nemalonų pojūtį, kurį sukelia bruksizmas, reikia patį žalinga įprotį - bruksizmą stengtis kontroliuoti arba išgydyti.

Taip pat skaitykite: Dantų ligos ir psichologija

Visų pirma, reikėtų stengtis patirti kuo mažiau stresų ir rasti kiekvienam tinkamą būdą atsiplaiduoti KASDIEN (pvz., įvairios sporto šakos, skaitymas, darbas sode ir pan.). Taip pat rekomenduojama vartoti kuo mažiau alkoholinių gėrimų ir kofeino.

Jei bruksizmą sukėlė netaisyklingas sąkandis, atliekama jo korekcija, nušlifuojamos per aukštos plombos, sunkesniais atvejais iš naujo protezuojami dantys.

Labai svarbus iltinių dantų atstatymas, nes taip apsaugomi šoniniai dantys nuo dilimo, o smilkinio - apatinio žandikaulio sąnarys - nuo pažeidimų.

Dažnai bruksizmui gydyti gaminama speciali kapa, kad būtų apsaugomi dantys, sąnarys bei raumenys. Tai plastikinė konstrukcija, gaminama individualiai pagal paciento dantų anatomines ypatybes. Ši kapa dedama ant dantų, kad jie tiesiogiai vienas su kitu nesiliestų. Dėl jos žandikaulio sąnarys ir raumenys atsipalaiduoja. Taip dantys, sąnariniai paviršiai apsaugomi nuo trynimosi, išvengiama raumenų, galvos, ausų skausrmų. Kapa dedama į burną einant miegoti arba nešiojama dienos metu kai yra stresinės situacijos ar vyrauja nervinė įtampa.

Ar bruksizmas gali paveikti dantų implantus ir vainikėlius?

Bruksizmas veikia ne tik dantų, bet ir dantų implantų būklę. Griežiant ar kandžiojant dantimis sudaromas stiprus ilgalaikis spaudimas. Periodonto raištis, kuris laiko dantis jų vietose, dalį tos jėgos amortizuoja. Dantų implantai tokio raiščio neturi ir yra visiškai suaugę su kaulu. Taigi, dantų implantas jaučia didesnį spaudimą, nei dantis, kurį jis pakeitė. Jei pacientui diagnozuotas bruksizmas ir jis pageidauja įsidėti ar jau turi dantų implantus bei dantų vainikėlius, rekomenduojama įsigyti naktines dantų kapas, kad investicija būtų apsaugota.

Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?

Dantų ėduonis: priežastys, gydymas ir komplikacijos

Dantų ėduonis yra viena iš dažniausių dantų skausmo priežasčių. Ėduonies pažeidimas atsiranda dėl bakterijų veiklos, kurios naikina dantų emalį ir sukelia jautrumą bei skausmą. Norint numalšinti dantų skausmą dėl ėduonies, būtina gydyti pažeistą vietą, šalinant ėduonį ir užpildant plombą.

Dantų ėduonies komplikacijos gali būti įvairios ir priklauso nuo pažeidimo masto bei gydymo atidėjimo. Ėduonies pradžioje dažniausiai pasireiškia skausmas, kuris gali būti lengvas ir trumpalaikis. Tačiau, jei ėduonį ignoruojate ir nesikreipiate į gydytoją, ėduonis gali plisti į giliau esančius danties sluoksnius, pasiekiant nervą. Tokiu atveju skausmas gali būti stiprus ir nuolatinis, kartu su jautrumu šilumai, šaltumai ar slėgiui.

Jei ėduonis pasiekia danties viduje esantį minkštą audinį, vadinamą pulpu, gali atsirasti uždegimas - pulpitą, kuris pasireiškia stipriu skausmu, patinimu ir jautrumu spaudimui. Uždegimas gali plisti ir į danties šaknį, sukeldamas periodontitą, kuris gali būti rimta infekcinė būklė.

Kai ėduonis ir uždegimas pasiekia danties šaknį, gali susiformuoti abscesas. Abscesas yra pūlinė danties šaknies infekcija, kuri gali sukelti intensyvų skausmą, patinimą ir karščiavimą. Be to, abscesas gali turėti rimtesnes pasekmes, jei infekcija plinta į aplinkinius audinius ar net į kraują.

Jei ėduonis yra paliktas negydomas, tai galimas priešlaikinis danties ištraukimas. Prarastas dantis gali sukelti daugybę pasekmių, įskaitant estetinius trūkumus, kitiems dantims padidėjusią apkrovą ir netgi kaulų masės netekimą burnos srityje.

Svarbu suprasti, kad dantų ėduonis yra progresuojanti būklė, kuri gali turėti rimtas pasekmes. Todėl labai svarbu laiku gydyti ėduonį ir išvengti jo komplikacijų. Reguliarus odontologo patikrinimas, gera burnos higiena ir sveikos mitybos įpročiai padės išvengti dantų ėduonies atsiradimo ir sumažinti gydymo poreikį.

Dantų ėduonies gydymas

Dantų ėduonies gydymas priklauso nuo pažeidimo dydžio ir srities. Įprasti dantų ėduonies gydymo metodai apima šiuos žingsnius:

1. Gydytojas nuvalo pažeistą danties audinį ir pašalina visus ėduonies likučius. Tai gali būti atliekama specialiu ėduonies pašalinimo įrankiu arba burbulinio valymo metodu, naudojant sraigę arba lazerį.
2. Po ėduonies pašalinimo, pažeista vieta užpildoma specialia dantų plomba ar užpildu. Plomba dažniausiai yra kompozitinė, kurios spalva derinama su natūraliais dantimis, todėl estetiškai tinkama. Plombavimas padeda atkurti danties formą ir funkciją bei apsaugo nuo tolesnio ėduonies progreso.
3. Jei danties pažeidimas yra didesnis, gali būti rekomenduojamas danties vainikėlis. Vainikėlis yra danties formos ir funkcijos atkūrimo procedūra, kurioje pažeistas dantis yra apdengiamas specialiu protezu. Tai suteikia danties stiprumą, apsaugo nuo tolesnio ėduonies plitimo ir pagerina išvaizdą.
4. Endodontinis gydymas arba danties kanalo gydymas. Šis gydymas apima danties šaknies vidaus audinių pašalinimą, valymą, sterilizaciją ir užpildymą specialiu medžiagų mišiniu, siekiant išsaugoti dantį ir užkirsti kelią infekcijos plitimui.
5. Jei ėduonis yra labai didelis ir pažeidžia danties struktūrą iki tokio lygio, kad negalima atkurti danties plomba ar vainikėliu, gali prireikti danties ištraukimo. Po danties ištraukimo gali būti svarstoma danties implantacija ar kitas būdas atkurti prarastą dantį.

Svarbu suprasti, kad dantų ėduonies gydymas turėtų būti atliekamas kuo greičiau po pažeidimo pastebėjimo.

Dantenų ligos: gingivitas ir periodontitas

Gingivitas ar periodontitas yra dantenų ligos, kurios gali sukelti skausmą ir uždegimą. Skausmą sukelia uždegimas dantenose ir dantų paslankumas. Gydymas apima profesionalų dantų valymą, gydymą ir tinkamą burnos higieną, kad būtų išvengta tolesnio uždegimo ir pažeidimų.

Dantenų ligos gali turėti įvairių komplikacijų, kurios gali paveikti burnos sveikatą ir bendrą gerovę. Gingivitas yra pirmoji dantenų liga, kurią dažniausiai sukelia bloga burnos higiena. Jei negydote gingivito, jis gali progresuoti į periodontitą.

Periodontitas yra pažengusi dantenų liga, kurios metu uždegimas plinta į giliau esančius dantenų audinius ir kaulą, kuris laiko dantis. Periodontitas gali sukelti dantenų recesiją, kaulų masės netekimą ir net dantų praradimą.

Jei dantenų liga pasiekia pažangesnę stadiją, gali susiformuoti abscesas. Abscesas yra pūlinė infekcija, kuri dažniausiai pasireiškia dantų šaknyje arba tarp dantų ir dantenų. Tai sukelia stiprų skausmą, patinimą ir karščiavimą. Be abscesų, dantenų ligos gali sukelti kitas bakterinės infekcijos formavimosi vietas burnoje.

Pažengusios dantenų ligos gali sukelti dantų nestabilumą ir praradimą. Kai dantenų liga progresuoja, dantys gali prarasti paramą ir stabilumą. Tai gali lemti dantų poslinkius, tarpdančių tarpų susiaurėjimą ar netgi dantų iškraipymą. Be to, pažengusioje stadijoje dantenų liga gali sukelti dantų praradimą, kuris gali turėti įtakos kalbėjimui, kramtymui ir bendrai gyvenimo kokybei.

Dantenų ligos gali turėti ne tik vietinį poveikį burnai, bet ir neigiamą įtaką bendrajai sveikatai. Tyrimai rodo ryšį tarp dantenų ligų ir kitų sveikatos problemų, tokiose srityse kaip širdies ligos, diabetas, plaučių ligos ir net ankstyvas gimdymas. Uždegimas, kuris susidaro dantenų ligų metu, gali turėti sisteminį poveikį organizmui ir prisidėti prie įvairių ligų vystymosi.

Svarbu suprasti, kad tinkama burnos higiena ir reguliarūs odontologo patikrinimai yra būtini, norint išvengti ir kontroliuoti dantenų ligas. Prevencija ir laiku pradėtas gydymas yra raktas į gerą burnos sveikatą ir komplikacijų prevenciją.

Dantenų ligų gydymas

Dantenų ligų gydymas priklauso nuo konkrečios ligos stadijos ir paciento individualių poreikių.

1. Profesionalus dantų valymas. Tai yra pagrindinis dantenų ligų gydymo žingsnis. Odontologas arba dantų higienistas nuvalo dantų paviršius, pašalina danties akmenis (tartarą) ir ėduonies likučius. Taip pat bus pašalintos dantenų skilvelių ir šakniavaisių srityse susikaupusios bakterijos. Šis procedūra padeda sumažinti uždegimą ir sustabdyti ligos progresavimą.
2. Šaknies paviršiaus lyginimas (angl. root planing). Ši procedūra atliekama pažengusios dantenų ligos atveju. Specialiu įrankiu pašalinamos dantenų skilvelių srityse susikaupusios bakterijos, danties akmenys ir uždegiminiai audinių dariniai. Po to šaknies paviršiai lyginami (root planing), kad būtų užtikrintas geresnis dantų ir danties skilvelių kontaktas. Šis gydymas padeda sumažinti uždegimą, kontroliuoti ligos progresavimą ir pagerinti dantų bei dantenų būklę.
3. Vaistai. Kai uždegimas yra sunkesnis arba plinta į gilesnius audinius, gydytojas gali paskirti antibakterinius ar priešuždegiminius vaistus. Jie gali būti skiriami tablečių ar skysčio pavidalu arba vietinėmis priemonėmis (burnos skalavimas, tepalai, geliai). Šie vaistai padeda kontroliuoti infekciją ir uždegimą.
4. Palaikomoji terapija. Po dantenų ligų gydymo svarbu palaikyti geros burnos higienos praktikas ir reguliariai lankytis pas odontologą. Tai apima reguliarius dantų valymus, periodines dantenų būklės vertinimus ir profilaktinius gydymo metodus. Pacientui gali būti rekomenduojami dažnesni profilaktiniai patikrinimai ir periodinės dantų higienos procedūros, priklausomai nuo ligos sunkumo ir paciento poreikių.

Svarbu prisiminti, kad dantenų ligos gydymas yra individualus ir gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno paciento būklės. Svarbu pasikonsultuoti su odontologu, kuris nustatys tinkamiausią gydymo planą ir suteiks individualias rekomendacijas.

Dantų jautrumas: priežastys, pasekmės ir gydymo būdai

Dantų jautrumas gali būti nemalonus ir trikdantis simptomas, sukeliantis diskomfortą ir netgi skausmą. Nors tai dažnai laikoma menka problema, ji gali sukelti įvairias komplikacijas ir nepatogumus.

Dantų jautrumas dažnai sukelia skausmą ir diskomfortą, ypač kai geriami šalti ar karšti gėrimai arba kai valgomi saldūs maisto produktai. Šis skausmas gali būti nuolatinis arba trumpalaikis, bet jis gali smarkiai įtakoti kasdienį gyvenimą ir maitinimą.

Dantų jautrumas gali riboti maisto pasirinkimą, nes vengiama kai kurių maisto produktų, kurie sukelia diskomfortą. Tai gali turėti neigiamą poveikį mitybai ir gali trukdyti gauti visas reikalingas maistines medžiagas.

Dantų jautrumas gali sukelti problemas su burnos higiena. Dėl skausmo ar diskomforto žmonės gali vengti valyti dantis, siekdami išvengti jautrumo. Tai gali lemti blogesnę burnos sveikatą, įskaitant dantų ėduonį ir kitas ligas.

Dantų jautrumas gali sukelti stresą ir nerimą pacientams, ypač jei simptomai yra ilgalaikiai ar intensyvūs. Nuolatinis skausmas gali turėti neigiamą psichologinį poveikį, sukeliantį įtampą ir nepatogumus.

Dantų jautrumas dažnai yra simptomas, kuris rodo, kad dantų emalio ar danties audiniai yra pažeisti ar susilpnėję. Jei šie pažeidimai nėra tinkamai gydomi arba yra ignoruojami, tai gali lemti sunkesnes dantų problemas, tokias kaip dantų ėduonis, dantų skilimas ar net dantų praradimas.

Norint išvengti ar sumažinti dantų jautrumą ir susijusias komplikacijas, svarbu pasikonsultuoti su odontologu. Gydytojas gali nustatyti jautrumo priežastį ir pasiūlyti tinkamą gydymo planą. Tai gali apimti specialius jautrumo mažinimo produktus, emalio stiprinimo procedūras, dantų poliravimą ar kitus gydymo metodus, skirtus atkurti dantų sveikatą ir sumažinti jautrumą.

Svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl priežastys ir gydymo metodai gali skirtis. Todėl svarbu kreiptis į kvalifikuotą odontologą, kuris atliks tinkamą tyrimą ir pasiūlys individualizuotą gydymo planą, atsižvelgdamas į jūsų konkretų atvejį.

Dantų jautrumo gydymas

Dantų jautrumo gydymas priklauso nuo jautrumo priežasties ir paciento individualių poreikių. Yra specialios dantų pastos, kuriose yra aktyvių ingredientų, skirtų sumažinti dantu jautrumą. Šios pastos gali turėti dezensibilizuojančius arba užkertančius kelią jautrumui komponentus, kurie padeda sumažinti nervų dirginimą. Jautrumo mažinimo dantų pastos dažnai naudojamos kaip pirmasis žingsnis gydant dantų jautrumą.

Taip pat galimas plombų dėjimas, bei dantų šaknies kanalų gydymas.

Svarbu pažymėti, kad tai tik keletas gydymo metodų, kuriuos gali pasiūlyti odontologas. Gydytojas atliks tinkamą tyrimą ir pasiūlys individualizuotą gydymo planą, atsižvelgdamas į jūsų specifinius poreikius ir būklę. Tik profesionali konsultacija su odontologu gali užtikrinti tinkamą ir efektyvų dantu jautrumo gydymą.

Natūralios priemonės dantenų ligoms gydyti

Žmonės gydydavo dantenų ligas naudodami natūralias priemones nuo senų senovės.

• Vanduo su druska naikina bakterijas ir dezinfekuoja uždegimo paveiktas dantenų vietas. Ištirpinkite 1 arbatinį šaukštelį jūros druskos puodelyje šilto vandens.
• Dėl savo priešuždegiminių ir dezinfekuojamųjų savybių šalavijas naudojamas nuo seniausių laikų. Paimkite smulkiai supjaustyto šviežio šalavijo ar žiupsnelį džiovinto, patrinkite ant pažeistos dantenų vietos ir palikite 2-3 minutėms.
• Ciberžolėje esantis kurkuminas turi stiprių priešuždegiminių savybių, o pati ciberžolė - dar ir antimikrobinių bei antioksidacinių savybių. Ji išvalo žaizdą ir skatina gijimą. Sumaišykite ciberžolės miltelius su vandeniu ar sutrinkite šviežios ciberžolės šaknį.
• Aliejus - tai senas, ilgus amžius naudotas būdas palaikyti gerai dantų ir dantenų būklei. Užkrėstoms vietoms dezinfekuoti ir dantenoms gydyti naudojamas aliejus. Sumaišykite valgomąjį šaukštą sezamų, kokosų ar saulėgrąžų aliejaus ir juo bent porą minučių skalaukite burną, stengdamiesi, kad jo patektų ant pažeistų vietų.
• Kepimo soda - tai turbūt pats paprasčiausias prevencinis sprendimas. Sodą galima naudoti vietoje dantų pastos, tačiau, būkite atsargūs, kadangi kepimo soda turi abrazyvinių savybių, todėl ją reikėtų naudoti atsargiai, sumaišius su alyvuogių aliejumi. Jei jau sergate dantenų uždegimu, užuot valę dantis dantų pasta, iš kepimo sodos ir vandens pasidarykite pastą ir užtepkite ją ant dantenų.

Dantų gydymas bendrinėje nejautroje

Veido ir burnos chirurgijos centras ypač jautriems pacientams siūlo dantis gydytis bendrinėje nejautroje. Itin kokybiškų medikamentų dėka pacientai jau tą pačią dieną gali vykti namo. Dantis bendroje nejautroje galima gydyti mažiems vaikams, ypač tiems, kurie atsidūrę gydytojo kabinete patiria didelę baimę. Narkozės būsenoje patogu dantis gydytis ir tiems, kurie turi daug ėduonies pažeistų dantų arba būtinas chirurginis gydymas. Šis metodas itin gelbsti, kuomet pagalbos prireikia neįgaliems vaikams bei suaugusiesiems. Skausmo, streso bei nemalonaus tempimo jausmo neteks patirti ir prireikus dantis išrauti ar panorusiems plačią šypseną susigrąžinti pasinaudojus dantų implantacija. Narkozės metu visų dantų gydymą, o prireikus ir pašalinimą, galima atlikti vienu metu. Tai patogu pacientui, darbą ramiai atlikti gali ir gydytojas.

Streso įtaka dantenų ligoms

Sveiki dantys ir dantenos labai priklauso nuo psichologinės žmogaus būsenos. Nuolatinis stresas ir įtampa, ilgai užsitęsusi depresija, netgi vienatvės jausmas spartina tam tikrų dantenų ligų vystymąsi. Pasak Dr. Messina, organizmui patiriant stresą, suaktyvinami ir išlaisvinami kovos (stresiniai) hormonai, aktyvinama neurohumoralinė sistema. Šie hormonai suaktyvina raumenų veiklą, pasireiškia jų susitraukinėjimas: tokie kramtomųjų raumenų judesiai sukelia dantų griežimą. Remiantis Z. Gungormus, bruksistams būdinga ir didesnė katecholaminų (adrenalino, noradrenalino, dopamino), sintetinamų antinksčių šerdyje ir postganglinėse nervinėse skaidulose, koncentracija. Šie hormonai taip pat aktyvina raumenų motorinę funkciją. Yra atlikti tyrimai, kurie nagrinėjo ganėtinai egzotiškas hipotezes: bruksizmas - tai savotiška iškrovos forma, kaip sportas ir meditacija, joga, tik organizmo. Organizmas, veikiamas neigiamų emocijų, reaguoja, skatindamas raumenų, šiuo atveju veido ir žandikaulių, susitraukimus, ir žmogus griežia dantimis.

Parodontas - tam tikrų audinių kompleksas, kuris supa mūsų dantis ir laiko juos pritvirtinus prie žandikaulio. Jeigu šie audiniai pažeidžiami, puola dantenų ligos: giginvitas, parodontitas ir parodontozė. Dantenų kraujavimas, skausmas ir uždegimas - tai pirmas periodontito (ši liga liaudiškai vadinama paradontoze) simptomas. Šią ligą sukelia dantenų bei žandikaulio užkrėtimas.

1. Lengvas pasireiškia paciento dantenų niežuliu, nemaloniu kvapu iš burnos ir dantų apnašų buvimu.
2. Vidutinio sunkumo periodontitas - pagilėjusios patologinės dantenų kišenės, didesnių kaulų kišenių atsiradimas. Pacientai skundžiasi sunkiais skausmais dantų, dantenų, nemaloniu kvapu iš burnos. Pablogėja bendra ligonio būklė.
3. Gydymas - šaknų apnašų valymas ir šaknies poliravimas, atliekamas mechaniniais instrumentais, ultragarsu bei lazeriu.

Pasak Amerikos akademijos mokslininkų, po pastarųjų 16 intensyvių tyrimams skirtų metų galima teigti, kad tiesiogini ryšys tarp periodonto ligų ir psichologinių veiksnių (įtampos, depresijos, chroniško streso ir kt.) tikrai egzistuoja, mat jis pasitvirtino 57 proc.

Pulsuojantis danties skausmas: priežastys ir gydymas

Pulsuojantis danties skausmas yra dažnas ir itin nemalonus simptomas, kuris gali rodyti įvairias dantų ar burnos sveikatos problemas. Šis skausmas dažnai būna pulsuojantis, o tai rodo, kad jis gali būti susijęs su danties nervu arba uždegimu.

Yra kelios dažniausios pulsuojančio danties skausmo priežastys:

1. Pulpitas yra uždegiminis procesas, kuris vystosi danties pulpoje - danties centre, kur yra nervai ir kraujagyslės. Kai pulpitas progresuoja, skausmas tampa pulsuojantis ir stiprėja. Tai gali atsirasti dėl gilios ėduonies, traumos ar danties skilimo.
2. Dantų abscesas yra pūlingas darinys, kuris susidaro danties šaknyje arba aplinkiniame audinyje. Tai rimta infekcija, kuri gali sukelti stiprų, pulsuojantį skausmą, patinimą ir net karščiavimą.
3. Gilėjantis danties ėduonis gali pasiekti danties nervus, sukeldamas pulsuojantį skausmą.
4. Dantenų uždegimas gali sukelti skausmą, ypač jei liga pažengusi į periodontitą - būklę, kai pažeidžiami gilieji dantenų audiniai ir net dantų šaknys.
5. Danties lūžiai arba skilimai gali sukelti pulsuojantį skausmą, jei pažeidžiami danties nervai.
6. Jei danties šaknų kanalai yra užkrėsti ar uždegti, tai gali sukelti stiprų, pulsuojantį skausmą.

tags: #dantu #skausmas #nuo #streso