Emocijos - tai kasdienis mūsų palydovas, lydintis mus kiekvieną akimirką. Jos padeda mums geriau pažinti save ir kitus, suteikia gyvenimui spalvų. Tačiau emocijų supratimas, valdymas ir tinkamas išreiškimas ne visada yra paprastas. Šiame straipsnyje panagrinėsime emocijų valdymo svarbą, jo sudedamąsias dalis ir praktinius būdus, kaip ugdyti emocinę brandą.
Emocijų svarba ir paskirtis
Kiekviena emocija, kiekvienas jausmas yra reikalingas ir prasmingas. Emocijos turi savo paskirtį, intensyvumą ir energiją, kurią reikia kaip nors išnaudoti. Gebėjimas atpažinti ir įvardinti savo emocijas, suprasti kito žmogaus patiriamas emocijas ir jausmus yra nepaprastai vertingas įgūdis, padedantis kurti pilnaverčius santykius tiek su savimi, tiek su išoriniu pasauliu.
Emocinis intelektas ir emocinė branda
Emocinis intelektas, arba emocinė branda, apima gebėjimą atpažinti ir valdyti savo emocijas, tinkamai reaguoti į aplinkinių poelgius, suvokti jų emocijas, kurti ir palaikyti ilgalaikius santykius su kitais žmonėmis. Nors intelekto koeficientas (IQ) yra svarbus, emocinis intelektas vaidina itin svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Neretai teigiama, kad apie 80 proc. sėkmės lemia emocinis intelektas.
Keturi emocinio intelekto komponentai
Emocinio intelekto vystymui svarbios keturios kompetencijos:
- Savęs suvokimas: gebėjimas atpažinti ir suprasti savo emocijas, jų priežastis ir poveikį.
- Kitų suvokimas: gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, jų perspektyvas ir poreikius.
- Savęs valdymas: gebėjimas valdyti savo emocijas, impulsus ir elgesį.
- Santykių su kitais valdymas: gebėjimas kurti ir palaikyti teigiamus santykius su kitais žmonėmis, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.
Kaip veikia mūsų smegenys ir emocijos
Mūsų smegenys turi unikalią ypatybę, kurią mokslininkai vadina atvira limbinės sistemos kilpa. Limbinė sistema yra smegenų dalis, atsakinga už mūsų emocijas ir emocines reakcijas (dėl to neretai šią smegenų dalį vadiname tiesiog emocinėmis smegenimis). Priešingai nei vadinamosios roplių (pailgosios) smegenys, kurios atsakingos už visas mūsų gyvybines funkcijas ir veikia uždaros kilpos principu, atviros kilpos sistemos procesai priklauso ir nuo išorės. Tai reiškia, kad emocijos gali plisti tarp žmonių. Jeilio universiteto Vadybos mokyklos atliktas tyrimas parodė, kad džiaugsminga nuotaika gali plisti (ir plinta) lengvai tarsi virusas ir tam padeda būtent atvira limbinės sistemos prigimtis.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Dar viena priežastis, dėl kurios kartais sudėtinga suvaldyti savo emocijas, taip pat susijusi su mūsų smegenimis. Stephenas Neale’as, Lisa Spencer-Arnell ir Liz Wilson savo knygoje dalijasi tyrimu, kurio metu mokslininkai pritaikė naujausias technologijas ir ištyrė smegenų dalių aktyvumą. Pasirodo, emocinėse smegenyse vienu metu veikia iki 6 mlrd. nervinių ląstelių, o mąstančiose smegenyse (vėliausiai evoliuciškai susiformavusioje mūsų smegenų dalyje, kuri atsakinga už mąstymą) vienu metu veikia tik apie 100 nervinių ląstelių. Tai reiškia, kad emocinės smegenys su mąstančiomis sujungtos tarsi plačia magistrale, o atvirkštinė jungtis yra lyg siauras takelis. Be to, emocijoms apdoroti ir intuityviems sprendimams priimti svarbūs von Economo neuronai, randami tik dviejose nedidelėse smegenų žievės dalyse ir sudarantys tik maždaug 1 proc. visų neuronų.
Praktiniai emocijų valdymo būdai
1. Savęs stebėjimas
Pirmas žingsnis stiprinant emocinę kompetenciją yra savo emocinių ir fizinių būsenų bei reakcijų stebėjimas. Stebėkite, kokių emocijų kyla dieną, ryte vos nubudus, per susirinkimą, kai kas nors pagiria, o gal kai paskambina nepatenkintas klientas arba susiginčijate su kolega. Ir atvirkščiai - pastebėkite, ką kūnas atskleidžia apie jūsų emocijas, pavyzdžiui, kalbėdamas su vadovu pajuntate užspaustą gerklę ar prieš svarbų pasisakymą imate jausti pilve kažkokį gniužulą. Ką signalizuoja šie kūno ženklai? Baimę? Pyktį? Taip pat stebėkite, kaip jūsų kūno laikysena, elgesys, žodžiai keičia jūsų savijautą. Labai įdomus dalykas - kai elgiamės taip, tarsi būtume laimingi (pavyzdžiui, juokiamės), mūsų savijauta iš tiesų pagerėja.
2. Emocijų priežasčių įvardijimas
Kai pradedate pastebėti savo emocijas, pamėginkite įvardyti, kas jums jas sukelia. Jaučiate baimę prieš lipdamas ant scenos skaityti pranešimo? Kas jums kelia šią baimę - bijote pasirodyti neišmanėlis, nenorite susimauti, o gal baiminatės pamiršti esminius kalbos argumentus? Prisiminkite užduotį, kurią atlikote pradžioje. Peržvelkite abu sąrašus: kas jums patinka kituose ir kas jus kituose labiausiai erzina. Gali būti, kad jums patinka kituose tie dalykai, kurie patinka ir jumyse, o erzina visiškai priešingi. Bet gali būti ir taip, kad kituose jus erzina tai, kas jums nepatinka jumyse… Kartais žiūrint į kitus lengviau pamatyti save - tarsi žiūrėtum į veidrodį (tik ne visada lengva ir paprasta pripažinti tai, ką matai jame). Pasistenkite įvardyti tikrąsias priežastis, kodėl jus erzina vienas ar kitas dalykas. Negalite pakęsti, kai kas nors kitas vėluoja, o kai taip įvyksta, tiesiog sprogstate iš pykčio? Sustokite trumpam ir paklauskite savęs, kas kelia tą pyktį. Gali būti, kad pats esate itin punktualus žmogus ir neįsivaizduojate, kad gali būti kitaip. Svarbiausia šiame etape - tiesiog konstatuoti, kaip yra, ir nevertinti. Nėra gerų ar blogų emocijų. Būkite kuo objektyvesni.
3. Įpročių keitimas ir neuroplastiškumas
Atitinkamas reagavimas į tam tikrus dirgiklius yra įpročio dalykas. Tačiau įpročius galime keisti. Įpročių keitimas yra mokymasis. Kai mokomės, smegenyse kuriame naujas schemas. Kai keičiame įpročius, senąją schemą turime pakeisti nauja. Ir čia mums padeda žavinga smegenų ypatybė, kurią vadiname neuroplastiškumu. Ilgai galvojome (ir taip tvirtino mokslininkai), kad mūsų nervinės ląstelės neatsinaujina, kitaip tariant, nuo mūsų gimimo jos po truputį nyksta. Geroji žinia yra ta, kad neuromokslininkai tyrimais patvirtino, kad egzistuoja toks reiškinys kaip neurogenezė. Kiekvieną dieną smegenys subrandina apie 10 tūkst. naujų nervinių ląstelių.
4. Sąmoningas pasiruošimas emocijoms
Kai suvokiame, kad tam tikros situacijos mums kelia tam tikras emocijas, galime joms iš anksto pasiruošti. Pasirinkimas, kaip sureaguoti, taip pat prasideda nuo sąmoningumo.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
5. "Pamaitinkite savo liūtą" užduotis
Norintiesiems, kad emocinės ir mąstančios smegenys susidraugautų, pateikiame smagią užduotį „Pamaitinkite savo liūtą“. Viskas labai paprasta: kasdien pasakykite sau bent po tris komplimentus. Taip ilgainiui išmokysite savo emocines smegenis greičiau reaguoti į signalus, kuriuos joms siunčia mąstančioji smegenų dalis.
Emocijų išgyvenimas ir paleidimas
Jei vengi emocijų - jei neleidi sau jų išgyventi iki galo - tai niekada nuo jų ir neatsiksi, nes visą laiką teks baimintis. Bijosi skausmo, bijosi sielvarto. Tačiau metęsis į emocijas, leidęs sau panirti į jas giliai - net su visa galva, patirsi jas iki galo. Pažinsi skausmą. Pažinsi meilę. Pažinsi sielvartą. Ir tik tada galėsi sau tarti: „Na gerai. Aš patyriau šią emociją, jau pažįstu ją. Tad netramdykite ašarų, patirkite jausmą iki galo - bet galiausiai sugebėkite sau tarti: „Na gerai, štai skyriau laiko vienatvei."
Emocijų valdymas vaikams: "Pyktis. Ką daryti? Elgesio vadovas 4-6 metų vaikams"
Knygos, tokios kaip "Pyktis. Ką daryti? Elgesio vadovas 4-6 metų vaikams", gali būti puiki priemonė padedant vaikams suprasti ir valdyti savo emocijas. Knyga gali padėti vaikams atpažinti emocijas, suprasti jų priežastis ir išmokti tinkamai jas išreikšti. Knygoje gali būti užduodami klausimai, tokie kaip:
- Ką aš turiu žinoti apie emocijas?
- Kaip aš dažniausiai elgiuosi kai pykstu? Kaip galėčiau elgtis, kad parodyčiau, išreikščiau, išgyvenčiau pyktį?
- Kaip aš dažniausiai elgiuosi kai bijau? Ką galėčiau daryti kai bijau ir kad mano baimė sumažėtų, o aš pasijausčiau geriau?
- Kaip aš elgiuosi kai man liūdna? Ką aš galėčiau padaryti, kad išgyvenčiau liūdesį ir man pasidarytų lengviau?
- Kaip aš elgiuosi kai džiaugiuosi? Ką dar galėčiau daryti, kad pasidžiaugčiau?
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis