Žmogus yra socialinė būtybė, nuolat veikianti ir veikiama įvairių grupių. Darbo grupės psichologija nagrinėja, kaip žmonės elgiasi, jaučiasi ir mąsto būdami grupės dalimi, kokie procesai vyksta grupėse ir kaip grupės veikia individą bei visą organizaciją. Ši sritis apima platų temų spektrą - nuo grupės formavimosi ir vystymosi iki lyderystės, konfliktų valdymo ir komandinio darbo. Straipsnyje aptarsime, kas yra psichologinė grupė, kuo ji skiriasi nuo individualios konsultacijos, kokie sunkumai iškyla jauniems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, ir kokias paslaugas siūlo Jaunimo sveikatos centras. Taip pat aptarsime, kaip psichologijos dalykas padeda mokiniams pasiruošti gyvenimo iššūkiams ir pokyčiams.
Psichologinės Grupės Ypatumai ir Nauda
Psichologinė grupė - tai susitikimas, kuriame dalyvauja keli žmonės, vedami psichikos sveikatos specialisto, siekiant spręsti emocinius, elgesio ar tarpasmeninius sunkumus. Psichologė Živilė Rimšaitė iš Jaunimo sveikatos centro Antakalnio poliklinikoje teigia, kad esminis skirtumas tarp psichologinės grupės ir individualios konsultacijos yra dalyvių skaičius. Grupėje terapiniu veiksniu tampa ne tik kliento bendravimas su psichologu, bet ir su kitais grupės dalyviais. Susikuria „mini sociumas", kuriame atsiskleidžia įprasti reagavimo būdai ir įgūdžiai rasti vietą žmonių būryje. Klientas grįžtamąjį ryšį gauna ne tik iš psichologo, bet ir iš kitų grupės narių.
Dažniausiai grupės susitikimai vyksta kartą per savaitę ir trunka apie 1,5 valandos. Grupės nariai skatinami dalintis savo patirtimi bei tyrinėti savo jausmus, mintis, nuostatas ir kūno reakcijas, susijusius su savo patirtimi, grupe, jos dalyviais bei psichologu. Jei kyla poreikis, bendru sutarimu vienas ar keli iš susitikimų gali būti skiriami kuriai nors konkrečiai psichologinei temai analizuoti.
Jaunimo Sveikatos Centro Iniciatyvos
Jaunimo sveikatos centras Antakalnio poliklinikoje nuo 2017 m. rudens organizuoja palaikomąją psichologinę grupę jaunuoliams, sergantiems lėtinėmis neužkrečiamosiomis somatinėmis ligomis. Be to, periodiškai kartojami mėnesio trukmės dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) kursai jaunimui, kurie turi problemų su nerimu bei stresu. Tiek grupė, tiek kursai yra nemokami ir juose gali dalyvauti jaunuoliai, kuriems šios temos yra aktualios.
Grupė „Diagnozė yra, o kas toliau?" skirta jaunuoliams nuo 18 iki 35 metų, kurie turi diagnozuotą lėtinę somatinę neužkrečiamąją ligą (pavyzdžiui, išsėtinę sklerozę, diabetą, inkstų, kasos, skydliaukės, odos, žarnyno, sąnarių bei kitų organų ligas). Įkurti šią grupę paskatino asmeninė patirtis - keletas sergančių pažįstamų bei savanorystė Jaunimo linijoje, kur kai kada tekdavo telefonu bendrauti su skambinančiaisiais, turinčiais šias ligas.
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
Iššūkiai Susiduriantiems su Lėtinėmis Ligomis
Sužinojimas apie lėtinės ligos diagnozę - stiprus stresinis įvykis, po kurio iššūkiu tampa ne tik nurimti pačiam, bet ir nuraminti savo artimuosius. Tokiu atveju yra svarbi emocinė parama ir socialinis palaikymas. Išgirdus apie diagnozę daugeliui jaunuolių pirmiausia kyla šoko reakcija. Klausimai: „ką?", „kodėl?", „kodėl man?" nedingsta iš galvos. Tačiau neretai gydantis gydytojas neturi aiškių atsakymų, nes į juos galimai dar neatsakė medicinos mokslas. Taigi jaunas žmogus akis į akį susitinka su liga, kuri, greičiausiai, jį lydės likusį gyvenimą.
Šiais laikais yra vaistai, kuriais daugeliu atveju pavyksta ligą kontroliuoti ar bent jau palengvinti jos simptomus. Bet žinojimas, kad visą likusį gyvenimą teks vartoti vaistus, į gyvenimą susiruošusį jaunuolį mažai teramina. Jaunas žmogus patiria aibę stresą keliančių jausmų: baimę, pyktį, gėdą, neviltį, bejėgiškumą, nuo kurių pradžioje atitrūkti padeda tik psichologinis gynybos būdas - neigimas. Po neigimo fazės ateina ligos priėmimo ir vidinio susitaikymo fazė, kurios metu žmogus gali ieškoti įvairių būdų, kaip pagerinti savo gyvenimą.
Dėmesingas Įsisąmoninimas (Mindfulness)
Dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness) - dėmesio atkreipimo į dabarties momentą praktika, kurios metu asmuo stebi čia ir dabar kylančias savo mintis, emocijas bei impulsus. Visa tai priima be jokio vertinimo, nepereidamas į jam įprastas automatines reakcijas. Periodiškai praktikuodami dėmesingo įsisąmoninimo pratimus, išmokstame išties nemažai mūsų psichikai naudingų gebėjimų. Pavyzdžiui, ugdome savo dėmesio koncentraciją, įgūdį decentruotis (t.y. pažvelgti iš šalies ir nesusitapatinti su kylančiais jausmais, mintimis bei impulsais), gebėjimą priimti save ir aplinką, gebėjimą „paleisti" apėmusias emocijas ir kūrybiškiau pažvelgti į problemų sprendimus.
Jaunimo sveikatos centre vykstančioje grupėje dalyvauja 10 žmonių, jos metu vedami keturi užsiėmimai, per kuriuos mokomasi įvairių dėmesingo įsisąmoninimo pratimų. Po kursų pratimus dalyviai gali praktikuoti namuose.
Jaunimo Sveikatos Centro Paslaugos
Jaunimo sveikatos centras siūlo nemokamas anonimines psichologo konsultacijas, nemokamus renginius psichikos sveikatos temomis, centro psichologai atsako į įvairius klausimus ir el. paštu. Centro atstovai periodiškai lankosi Vilniaus mokyklose ar kitose įstaigose ir pasakoja apie psichikos sveikatą. Antakalnio poliklinikoje vyksta ir lytiškumo ugdymo programa - 16-29 metų amžiaus merginos kviečiamos į nemokamas gydytojo akušerio ginekologo konsultacijas, o poliklinikos gydytojai moksleivių grupių laukia poliklinikoje bei veda paskaitas mokyklose.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
Psichologija Mokykloje
Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas.
Psichologijos dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu.
Ugdomos Kompetencijos
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Mokiniai suvokia psichologijos dalyko tikslus ir uždavinius, geba paaiškinti psichologijos specifiškumą, naudojamus metodus, dėsningumus, ryšį su kitais mokslais. Geba, naudodamas psichologijos žinias, kelti klausimus ir rasti atsakymus apie save ir kitus. Atskiria pagrįstą psichologijos dalyko teiginį nuo nepagrįsto, geba argumentuoti.
Giliau pažįsta savo asmenybę, sieja asmenines savybes su tikslingai iškeltais tikslais tobulėti. Stiprina pasitikėjimą savimi bei savo empatiškumą, toleranciją. Geba apibūdinti ir vertinti savo ir kitų emocijas. Geba vertinti ir apibūdinti, kaip emocijų išraiška gali paveikti kitus žmones. Moka išklausyti kitokią nuomonę, konstruktyviai spręsti kilusius konfliktus. Geba save motyvuoti, įveikti sunkumus, geba išsikelti tikslą, formuoti ir pasiekti tarpinius tikslus, analizuoja ir argumentuotai paaiškina savo sprendimus.
Pažinimo Procesai ir Asmenybės Raida
Mokiniai susipažįsta su psichologija, jos ryšiais su kitais mokslais, su pažinimo procesais. Aptariami pojūčiai, suvokimas, dėmesio, atminties, mąstymo procesai, pažinimo procesų veikimo mechanizmai, dėsniai. Ypatingas dėmesys skiriamas mąstymo procesui išryškinant kūrybinio mąstymo svarbą. Sudaromos sąlygos analizuoti savo pažinimo procesus, išbandyti atminties lavinimo, įsiminimo strategijas, kūrybinio mąstymo strategijas. Pristatomos populiarios asmenybės teorijos, analizuojami asmenybės raidos dėsningumai. Susipažįsta su temperamento, charakterio, motyvacijos, emocijų teorijomis. Praktinės veiklos metu giliau pažįsta savo asmenybę, numato tobulėjimo kelius.
Taip pat skaitykite: Psichologo darbo vietos apžvalga
Socialinė Psichologija ir Tarpasmeniniai Santykiai
Nagrinėdami tarpasmenį elgesį: kaip žmonės komunikuoja, kaip suvokia ir kaip veikia vieni kitus, mokiniai susipažįsta ir mokosi analizuoti bendravimo ir socialinių santykių dėsnius, analizuoja sėkmingo bendravimo veiksnius ir bendravimo klaidas, asmens socialinės sąveikos grupėje ypatumus. Susipažįsta su konfliktų teorija, konfliktų įvairove, aptaria jų priežastis bei sprendimo strategijas.
Psichinė Sveikata ir Pagalba Sau bei Kitam
Mokiniai diskutuoja apie pozityvaus santykio su savimi ir kitais būtinybę, siekiant išsaugoti psichinę sveikatą. Susipažįsta su psichikos sutrikimų samprata, analizuoja streso, nerimo priežastis, kartu su mokytoju ieško būdų, kaip padėti sau ir kitam. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes smurto aukoms bei smurtautojams. Diskutuoja apie savižudybių priežastis, požymius, skatinami kreiptis pagalbos. Ugdomas psichologinis atsparumas įvairioms priklausomybėms.
Grupės Dinamika ir Formos
Grupės yra dinamiškas reiškinys, jos atsiranda, formuojasi ir iširsta. Yra grupių, kurios turi slaptą ir griežtą vidinę tvarką, tačiau savo tikslus slepia nuo visuomenės. Grupės skirstomos į realias ir sąlygines. Realios grupės - tai grupės, kurių nariai veikia bendroje erdvėje, palaikydami tam tikrus kontaktus (pavyzdžiui, moksleivių klasė, darbininkų brigada). Sąlyginėmis vadinamos teoriškai sudaromos grupės pagal kokius nors bendrus požymius (pavyzdžiui, inteligentai, jaunimas).
Pagal narių skaičių ir kitas ypatybes skiriamos mikro ir makro grupės. Makrogrupės yra didelės, jų nariams nebūtini tarpasmeniniai santykiai ir savitarpio kontrolė (pavyzdžiui, tautos, partijos, armijos). Mikrogrupės yra nedidelės grupės, kuriose nariai pasiskirstę rolėmis. Mikrogrupėse vyksta rolių atlikimo savitarpio kontrolė, tarp grupės narių nustatyti tam tikri oficialūs santykiai.
Grupės taip pat skirstomos į formalias ir neformalias. Formaliomis laikomos grupės, sudarytos pagal tam tikras taisykles kokiems nors uždaviniams įvykdyti. Neformalios grupės formuojasi be išorinės organizacijos pagal narių poreikius. Kiekvienas žmogus dažniausiai yra kelių ar keliolikos grupių narys. Pati artimiausia asmenybei grupė vadinama referentine. Jos vertybės sutampa su asmenybės vertybėmis, joje siekiama būti, užimti kuo geresnę padėtį.
Grupės Poveikis Asmenybei
Grupių poveikis individui yra didesnis, negu individo grupei. Amerikiečių psichologas Ašas nustatė, kad 33% žmonių nepajėgia atsispirti grupės nuomonei ir pasyviai prisitaiko prie vyraujančių vertinimų. Tokie asmenys vadinami konformistais, o pastovūs, autonomiški individai - nonkonformistais.
Grupėse individai pasiskirsto rolėmis. Atlikdami savo vaidmenis, jie santykiauja su kitais grupės nariais ir užima tam tikrą statusą tarpasmeninių santykių sistemoje. Asmenybės statusas gali būti aukštesnis arba žemesnis. Tarpasmeniniai grupės narių santykiai pagal kokybę skirstomi į teigiamus ir neigiamus. Teigiami santykiai - tai simpatija, neigiamų santykių pavyzdys - antipatija.
Sociometrijos Metodika
Norint tobulinti tarpasmeninius santykius, būtina pažinti jų ypatybes ir atsiradimo priežastis. Amerikiečių mokslininkas DŽ.Morenas neformaliems santykiams tirti pasiūlė sociometrijos metodiką. Jos esmę sudaro pasirinkimas. Grupės nariams užduodami klausimai - „Su kuo iš grupės narių norėtumėte kartu dirbti?" ir pan. Tiriamieji užrašo - vienoje lapo pusėje su kuo labiausiai norėtų, o kitoje lapo pusėje - su kuo labiausiai nenorėtų dirbti ilsėtis, žaisti ir pan. (pagal užduotą klausimą).
tags: #darbo #grupese #psichologiniai #ypatumai