Stresas darbo aplinkoje yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tiek darbuotojai, tiek vadovai. Jis gali turėti rimtų pasekmių ne tik asmeninei sveikatai, bet ir organizacijos produktyvumui. Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat suktis darbų verpete. Nepriklausomai nuo įmonės dydžio, dėl per didelio darbo tempo vienas iš trijų jūsų kolegų gali patirti stresą darbe. Stresas yra kasdieninio gyvenimo sudedamoji dalis. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, stresas yra antras iš veiksnių, susijusių su sveikatos problemomis darbe iš dažniausiai pranešamų, veikiantis 28% darbuotojų.
Šiame straipsnyje aptarsime streso priežastis darbo aplinkoje, jo galimas pasekmes ir, svarbiausia, veiksmingus būdus, kaip su juo kovoti, siekiant sukurti sveikesnę ir produktyvesnę darbo aplinką.
Streso Priežastys Darbo Aplinkoje
Stresas darbo vietoje gali kilti dėl įvairių veiksnių.
- Per didelis darbo krūvis: Kai darbuotojai jaučiasi priblokšti užduočių, tai gali sukelti stresą.
- Nepakankamas įvertinimas ir palaikymas: Darbuotojai, kurie jaučia, kad jų pastangos nėra vertinamos arba nesulaukia tinkamo palaikymo iš vadovų, dažnai patiria stresą.
- Neapibrėžti lūkesčiai: Jei darbuotojai nėra tikri, ko iš jų tikimasi, tai gali sukelti nerimą.
- Neefektyvi darbo aplinka: Tokia aplinka, kaip netvarkinga biuro erdvė ar netinkamos darbo sąlygos, taip pat gali prisidėti prie streso.
- Nauja darbo vieta: Naujoje darbo vietoje aplinkybės verčia darbuotoją prisitaikyti. Naujos taisyklės, kitoks darbo pobūdis - tai kas dar nepažįstama ir nauja žmogui kelia įtampą. Tokiems darbuotojams būdinga socialinė izoliacija, atsitraukimas.
- Mikroklimatas: Paprastai darbdaviai per mažai dėmesio skiria mikroklimatui, kuris yra susijęs su darbo našumu ir pačių darbuotojų sveikata.
- Socialinis darbas: Socialinis darbas yra daugialypis, o socialiniai darbuotojai neretai dirba su skirtingomis heterogeninėmis grupėmis, kas reikalauja daugiau ne tik žinių, laiko sąnaudų, bet ir gebėjo persiorientuoti į esamą situaciją, nuolat prie besikeičiančių darbo sąlygų ir politikos. Socialinis darbuotojas, ne visada dirba jam palankioje aplinkoje, jo darbui keliami dideli reikalavimai, kartais nepalankus paslaugų gavėjai ir jų aplinkos požiūris. Visa tai sukelia nemalonius potyrius, o kai kuriems stresą. Socialinis darbas emociškai sekinantis, todėl socialiniams darbuotojams kyla didelė rizika ne tik patirti stresą, bet ir perdegti.
Psichosocialiniai veiksniai
Psichosocialinis veiksnys - tai aplinkybė, veiksmas, situacija, kuri turi įtakos darbuotojo fizinei sveikatai, drauge sukeldama jam stresą.
Tyrimai rodo, kad gydytojų psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai yra susiję su gyvenimo kokybe. Nustatyta, kad 41,3 proc. respondentų reikia didelių specifinių įgūdžių darbe, penktadalis teigė, kad darbo reikalavimai yra dideli ir tik pusė respondentų manė, kad sprendimų priėmimo laisvė yra vidutinė. Taip pat nustatyta reikšminga priklausomybė tarp amžiaus ir darbui specifinių įgūdžių poreikio, darbo reikalavimų ir bendradarbių paramos. Beveik pusė gydytojų patyrė vidutinį elgsenos stresą.
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
Individualūs veiksniai
Darbuotojai, dirbantys toje pačioje aplinkoje skirtingai išgyvena stresą. Tai lemia ne vien individualūs veiksniai (santykiai šeimoje, ekonominė padėtis, asmenybės ypatumai), bet ir patiriamo streso suvokimas. Pasitikintys savimi darbuotojai ne taip neigiamai reaguoja į įtampą darbe.
Streso Pasekmės
Ilgalaikis stresas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip:
- Širdies ligos
- Diabetas
- Depresija
- Nerimas
- Perdegimas darbe atsirado dėl per didelio darbo krūvio, kontrolės ir informacijos stokos, socialinio palaikymo trūkumo.
Stresas gali sumažinti darbuotojų produktyvumą, kūrybingumą ir konkurencingumą. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas.
- Miego sutrikimai: Darbe patiriamas stresas daro įtaką miego trukmei. Įprastai stresą patiriantys žmonės miega trumpiau. Tarptautinė apklausa apie stresą darbe parodė, kad darbuotojai, kurie per parą miega 6 ar mažiau valandų, dažniau skundžiasi darbe patiriamu stresu. Jie kenčia nuo per didelių darbo krūvių, atsakomybės, mažo atlyginimo, viršvalandžių, laisvo laiko bei poilsio trūkumo.
- Elgesio pokyčiai: Atliekant bet kokią veiklą, pastebimas nesugebėjimas sukoncentruoti dėmesio, taip pat pokalbio metu ar tam tikroje temoje. Reiškiami jausmai neadekvatūs esamai situacijai, darbuotojas yra atitrūkęs nuo realybės. Galimi smurto, žodinės agresijos protrūkiai, net jei žmogus iki tol nebuvo agresyvaus elgesio. Pradedamos naudoti ar dažniau naudojamos narkotinės medžiagos ir alkoholis.
- Socialinė izoliacija: Esant stresinei situacijai socialiniai darbuotojai dažnai jaučia miego sutrikimus, nuotaikų kaitą, kankina nerimas bei negatyvios mintys, būna apatiški ir vengia kontakto su kolegomis ir net savo klientais.
Streso požymiai
Stresą rodantys požymiai kiekvienam gali būti individualūs, pvz., fizinio simptomo požymis valgymo sutrikimas, vieniems gali pasireikšti padidėjusiu ar besaikiu valgymu, o kitiems - apetito praradimu; miego sutrikimas: nuolatiniu miego norėjimu arba priešingai - nemiga. Valgymo pokyčiai patyrus stresą, įvardijami kaip emocionalus valgymas, siekiant numalšinti stresą organizmą. Tačiau pasitaiko, kad socialiniai darbuotojai pradeda linkti prie žalingų įpročių - alkoholio. Į tai reikia atkreipti dėmesį tuomet, kai socialinio darbuotojo fiziniai pokyčiai kardinaliai pakito.
Kaip Kovoti Su Stresu Darbo Aplinkoje
Atsižvelgiant į streso priežastis ir pasekmes, svarbu žinoti, kaip su juo tinkamai kovoti.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
Organizacinės Priemonės
- Efektyvus darbo krūvio valdymas: Organizacijos turėtų skirti ypatingą dėmesį darbo krūvio valdymui. Tai apima užduočių paskirstymą tinkamai ir užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamą paramą atlyginimų, personalo ir resursų prasme.
- Atviras ir skaidrus bendravimas: Vadovai turėtų skatinti atvirą ir skaidrų bendravimą su savo komanda. Darbuotojai turi jaustis saugūs bendraujant apie savo problemas ir jausmus.
- Komandinis darbas: Komandinis darbas gali sumažinti stresą, nes darbuotojai gali dalintis užduotimis ir remtis vienas kitu. Stenkitės gerinti komandinį darbą, bendradarbiauti su kolegomis. Pasirūpinkite kolegomis. Prisiminkite, kad esantys šalia jūsų kolegos susiduria su panašia situacija kaip ir jus.
- Psichosocialinės rizikos vertinimas: Lietuvoje psichosocialinės rizikos vertinimas visoms darbovietėms yra privalomas nuo 2005 metų, tačiau ne visada šio įpareigojimo yra laikomasi arba, net jei vertinimas ir atliekamas, tai daroma formaliai, rezultatai tiesiogine prasme nugula į stalčių. Psichosocialinės rizikos vertinimas parodo, kuriose srityse darbuotojus reiktų labiau tausoti.
- Mikroklimato tyrimai: Labai džiugu, kad šie tyrimai tampa vis populiaresni, tačiau svarbu nepamiršti įvertinti ir kokie veiksniai, susiję su darbo sąlygomis, darbo reikalavimais, darbo organizavimu, darbo turiniu, darbuotojų tarpusavio ar darbuotojų bei vadovų tarpusavio santykiais jiems kelia įtampą bei stresą ir gali būti žalingi jų sveikatai.
- Supervizijos: Streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančios išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus. Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvų sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose, o gilinimasis į žmogaus profesinį vaidmenį verčia patį asmenį keisti netenkinančius santykių modelius.
- Geras darbo organizavimas ir vadyba: Siekiant saugoti darbuotojus ir gerinti jų saugą ir sveikatą darbe svarbu geras darbo organizavimas ir vadyba. Mažinant darbo streso lygį organizacijose, reikalinga kenksmingų darbo veiksnių kontrolė.
Asmeninės Strategijos
- Sveikatos priežiūra: Skatinti darbuotojus rūpintis savo sveikata yra esminis aspektas. Tai gali apimti sveikus maisto pasirinkimus, fizinį aktyvumą, meditaciją ar jogos pamokas.
- Laiko valdymas: Kiekvienas darbuotojas turėtų išmokti efektyviai valdyti savo laiką. Nustatykite aiškius savo veiklos prioritetus. Neužsikraukite sau per sunkios naštos - dienai, savaitei, kitiems metams, visam gyvenimui. Gerai apgalvokite, ką turite padaryti, o ką galima atidėti arba tiesiog nedaryti. Nesistenkite viską padaryti vienas. Nebijokite užduotis, darbus deleguoti kitiems. Perskirstykite vaidmenis šeimoje. Planuokite savo laiką. Galite užsivesti tam tikslui skirtą užrašų knygelę, tik atsiminkite, kad planuodami, turite palikti vietos ir spontaniškiems sprendimams ar nenumatytoms pertraukoms, poilsiui, valgymui, kūno priežiūrai ir pan.
- Profesionali pagalba: Nereikėtų bijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Psichologai ir terapeutai gali suteikti naudingų įrankių ir strategijų, kaip valdyti stresą.
- Paramos ir pagalbos ieškojimas ir teikimas: Geri tarpusavio santykiai padeda įveikti darbe patiriamą įtampą.
- Pertraukėlės: Reguliariai darykite pertraukėles darbe, skirti laiko poilsiui namuose. Laikytis dienotvarkės, poilsio režimo.
- Problemu orientuotas sprendimų priėmimas: Orientuokitės į problemų sprendimą.
Sveikos Reakcijos į Stresą
Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais.
Neefektyvus Streso Valdymas
Nesveikais streso įveikos elgesio būdai gali tapti tuomet, kai ilgą laiką vis pasirenkamos neefektyvios priemonės. profesionalus, bet ir psichologiškai atsiriboja, užsidaro, slopina savo jausmus. Tačiau neišsakyti ir užgniaužti jausmai gali prasiveržti įvairiomis į kitą nukreiptomis agresijos formomis, keršto siekimu arba savidestrukciniu elgesiu.
- Priklausomybės: Pastoviai patiriant stresą labai lengva “užkibti” ant priklausomybių kabliuko. Stresą juk reikia numalšinti. Ir kas geriausiai malšina stresą? Realybėje - alkoholis iš tikrųjų puikiai nuima stresą ir veikia veiksmingai, tik gaila, kad jo darosi vis per mažai, kad pasiekti tokį pat efektą. Nikotinas - iš tikrųjų veikdamas į galvos smegenų kraujagysles padeda trumpam susikoncentruoti - sufokusuoti mintį. Bet čia tik trumpalaikis efektas, nes abi medžiagos ne tik sukelia priklausomybę, bet, pavyzdžiui, alkoholio skilimo produktai sudarko miego ritmus bei sukelia nerimo sutrikimus, kas savo ruožtu, dar labiau mažina atsparumą stresui. Užkimbama, nes atsipalaiduoti “padeda” ir žolė, ir ekstazis, ir stipresnės medžiagos. Šalia priklausomybių medžiagoms sukeliančioms priklausomybę yra kitų priklausomybių - tai kompiuteriniai žaidimai, lažybos, lošimai, seksas, pornografija, ydingi santykiai.
Investicijos į Darbuotojų Psichikos Sveikatą
Remiantis „Deloitte“ atliktu tyrimu, išleidę vieną D. Britanijos svarą darbuotojų psichikos sveikatai, darbdaviai atgauna penkis, nes darbuotojai rečiau serga, jų efektyvumas darbe mažesnis ir sulėtėja darbuotojų kaita. Tuo metu PwC atlikta studija parodė, jog kiekvienas į psichikos sveikatą darbo vietoje investuotas doleris neša 2,30 dolerių grąžą.
Taip pat skaitykite: Psichologo darbo vietos apžvalga
tags: #darbo #veiksniai #galintis #sukelti #psichologini #stresa