Įvadas
Žmogaus psichologija yra sudėtingas ir daugiabriaunis mokslinių tyrinėjimų objektas. Empiriniai tyrinėjimai atskleidžia tik dalį nematomos žmogaus pusės, savybių, kurios yra būtinos norint suprasti žmogaus poelgius ir elgesį įvairiose situacijose. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip emocijos ir instinktai, ypač savisaugos instinktas, veikia žmogaus elgesį krizinėse situacijose, remiantis Charleso Darwino idėjomis ir kitų autorių darbais.
Emocijų Teorijos
Yra daug teorijų ir apibrėžimų, apibūdinančių emocijas, arba jausmus. Emocijų atsiradimas yra aiškinamas labai įvairiai. Charlesas Darwinas teigė, kad emocijos, arba jausmai, yra gyvuliškos kilmės ir individui psichiškai besivystant, jie turėtų išnykti, arba, kad emocijos yra pirmas fiziologinių ir kitų pasikeitimų pavyzdys. Taigi, jausmai verčia mus pažinti daiktus, reiškinius ir kitus žmones, kitaip apibūdina santykį su aplinka.
Svarbios emocijų nagrinėjimui yra Jameso-Lange ir Cannono-Bardo teorijos. Šios abi teorijos paliečia seniausią teorinį ginčą, kuris liečia klausimą, ar mes išgyvename emociją tik pastebėję organizmo reakcijas (kaip teigė Jamesas ir Lange) ar tuomet, kai organizmas reaguoja (kaip mano Cannonas ir Bardas). Savo ruoštu J.E. Singerio ir S. Schachterio socialinės psichologijos eksperimentai patvirtina D. B. Lindsley (1951 D. B. Psichologijos mokslininkai tyrinėjo aplinkos ir nuostatų įtaką patiriamiems jausmams. Jie nustatė, kad ta pati aktyvacijos būsena gali būti išgyvenama kaip džiaugsmas, įtūžis, nerimas arba susijaudinimas. Tą būseną interpretuoja tik kognityviniai procesai. Kas bus patirta - džiaugsmas ar įtūžis - priklauso nuo to, ar žmogus yra džiugioje ar nemalonioje situacijoje. Patiriamo džiaugsmo ar įtūžio intensyvumas priklauso nuo aktyvacijos laipsnio.
Emocijų Klasifikacija
Emocijos gali būti skirstomos pagal išgyvenimo trukmę, pasireiškimų stiprumą ir įtaką asmenybės veiklai. Nuotaikos yra ilgesnį laiką besitęsiančios, valdančios tam tikrą laiką visą asmenybę ir nuspalvinančios elgseną bei psichinius reiškinius, būsenos. Gerai žinome džiugias ir liūdnas, darbingas ir irzlias ir kitokias nuotaikas. Nuotaikų atsiradimo ir pasikeitimo priežastys labai įvairios: organizmo sveikatos būklė, klimatas įvairios visuomeninės priežastys (kaip įvyko 1990 m.
Afektai yra staiga iškylančios, audringai pasireiškiančios, trumpai besitęsiančios jausminės būsenos. Dažniausi yra pykčio, džiaugsmo, išgąsčio, nusivylimo afektai. Afektus sukelia kokie nors reikšmingi ir stiprus dirgikliai (N. Chruščiovo kalba Jungtinių tautų konferencijoje buvo sukelta afekto. Taip pat prie afektų galima būtų priskirti ir kitų Europos politikų pasisakymus, dėl kurių vėliau tekdavo atsisakyti ). Tuomet žmogus nepajėgia objektyviai įvertinti situacijos, nesugeba valdyti savo reakcijų.
Taip pat skaitykite: Smurtinis elgesys: evoliucinis požiūris
Aistros yra stiprios, ilgai besitęsiančios jausminės būsenos, susijusios su veiksmingu veržlumu, nukreiptu į aistros objektą (prie aistrų aš priskirčiau dabartini žmonių sieki sudaryti sau materialinę gerove. Ne tai nėra blogai, tačiau kai kurie individai palaipsniui pradeda nesugebėti valdyti savo aistrų ir taip tampa priklausomi nuo jų. Siekis turėti be galo daug pinigų.). Kaip supratote aistros gali būti nukreiptos ir į materialinių, ir į dvasinių poreikių tenkinimą. Aistros, priklausančios nuo valingos veiklos, dažnai ilgam nulemia asmenybės veiklos pagrindines kryptis.
Stresai yra emocinės būsenos, sukeltos ekstremalių asmenybei sąlygų, pasireiškiančios įtampomis, judesių padrikimu, nepasitikėjimu pasirenkant veikimo kryptis, klaidingomis reakcijomis . Organizmo reakcijos į stresą būna fiziologinės, motorinės, psichologinės. Dėl fiziologinių reakcijų pirmiausia sutrinka širdies, kvėpavimo sistemos darbas, išsiplečia akių vyzdžiai, dėl motorinių - imama drebėti, mikčioti, sutrinka judesių koordinacija. Psichologinės reakcijos gali pasireikšti neramumu, baimės, gėdos, pykčio priepuoliais, sveikos nuovokos praradimu, nesugebėjimu blaiviai mąstyti, spręsti problemas, ko nors išmokti. Pagal stresoriaus rūšį ir jo poveikį stresas gali būti fiziologinis bei psichologinis. Fiziologinį stresą gali sukelti labai didelis fizinis krūvis, aukšta arba žema temperatūra, traumos, skausmai. Psichologinis stresas dar skirstomas į informacinį ir emocinį. Informacinis kyla dėl informacijos pertekliaus. Žmogus nesugeba susitvarkyti su užduotimi, greitai ir teisingai spręsti esant didelei atsakomybei už sprendimo pasekmes. Emocinį kyla grėsmingose situacijose, esant pavojui, pastovioms neigiamoms emocijoms, įtampai ir pan.
Frustracija yra stiprus nervinis - psichinis žmogaus sukrėtimas, kylantis tada, kai, siekiant išsvajoto tikslo, susiduriama su neįveikiama kliūtimi. Kitaip frustraciją galima pavadinti nesėkmių išgyvenimu. Ją gali sukelti ne tik išorinės kliūtys (kitų žmonių priešinimasis, nepatenkintas meilės poreikis, , visuomenės elgesio taisyklės,), bet ir vidinis konfliktas ar reikiamų sugebėjimų stoka. Dėl frustracijų padidėjusi įtampa sutrikdo žmogaus veiklą, todėl jis ginasi tam tikromis gynybinėmis reakcijomis. Bene svarbiausias iš jų - agresyvumas. Neretai jis pasireiškia drastiškomis pastangomis ir veiksmais, siekiančiais sunaikinti arba pašalinti frustracijos šaltinį. Dar viena frustracijų pasekmė - depresija. Tai apatijos, liūdesio, nepasitikėjimo, beviltiškumo, nepasitenkinimo išgyvenimas. Jis kyla dėl to, kad žmogus negali pasiekti reikšmingo tikslo. Frustracijos gali pasireikšti regresija - primityvesnių elgesio formų išsiveržimu. Esant regresijos būsenai žmonės verkia, kalba visokius niekus, kramto nagus.
Elgesys Krizinėse Situacijose
Kaip žmogus elgiasi krizinėje situacijoje? Daug kas priklauso nuo to, kiek ta situacija yra krizinė, koks tokioje vietoje atsidūrusio žmogaus temperamentas, galiausiai, koks jo charakteris. Duoti pirmam ar laukti kol smogs, gintis ar bėgti, stovėti iki galo ar nusileisti iškarto. Kokį variantą pasirinkti. Tikrai sunku nuspręsti, o nusprendus sunku argumentuoti, nes tikėtina, kad tuo metų mus bus užvaldžiusios emocijos. Kartais jomis pasikliaudami, arba tiesiog jų pagauti, padarome tokių dalykų, po kurių verčiau mirsime iš gėdos, nei priimsime dėl jų atsakomybę. O būna ir visai atvirkščiai, kai jausmai parodo mūsų ,dar iki šiol pilnai nesuvokto, organizmo begalybės jėgas ir galias. Atrandame savo sugebėjimo, o svarbiausiai galimybių dydį, ir sukuria tokius dalykus, kuriuos būdami normalios būsenas, nė nepagalvotume, kad galime sukurti. Taigi emocijos paprastoje situacijoje gali mus pakylėti į neregėtas savo galimybių ribas, arba visiškai priešingai nuleisti į giliausios bedugnės krašto.
Kaip jos gali sąlygoti mūsų elgėsi krizinėje situacijoje. Čia vėlgi nerastume vienareikšmiško atsakymo, ne dėl to, kad jo nėra, o dėl to kad negalima rasti vieno tinkamiausio. Sužlugdytas, tai tiesiog prarasti visus savo nuovokumus, palūžti psichologiškai, kas bendra nuomonę yra blogiausiai variantas, arba fiziškai. Kaip pavyzdi norėčiau paminėti, kad prieš porą metu Rusijoje įvyko didelis gaisras, kurio metu degė policijos būstinė viename iš Rusijos Sibiro didmiesčių. Vienas iš pareigūnų gelbėdamasis nuo mirties iššoko iš trečio aukšto. Vėliau jis iki pat ryto dirbo su gelbėtojais ir bandė išgelbėti savo kolegas. Tik kitos dienos vakare buvo nustatyta, kad tam pareigūnui buvo lūžę keli slanksteliai ir nekas negalėjo patikėti ir suprasti, kaip jis galėjo padėti gelbėti savo kolegas, nes pats buvo sunkai sužeistas. Kalbant apie krizines situacijas, neverta pamišti sportinių renginių. Dažnai tenka girdėti, kad sportininkai blogai sužaidė varžybas, nes perdegė emociškai, ar atvirškčiai, žymiai silpnesnė komanda nugalėjo keleta kartu už save stiprene. Naturalliai iškyla klausimas, ar čia yra kažkokių pašalimių faktorių. Atsakymas akivaizdus, vis dėlto tu faktorių yra labai daug ir įvairių. Kaip vieną iš jų galime nagrinėti ir emocijos, kurios tiesiogiai įtakoje žmonių nuotaikos, o juo savo ruoštu turi tiesioginį poveikį nusistatymui .
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Emocijos Karo Metu
Emocijos karo metu, kaip ir taikos, turi labai didelę reikšmę žmogaus elgesiui. Manyčiau, kad esminis skirtumas yra tai, kad jos, mano nuomone, būna žymiai stipresnės, priverčia žmogų arba pasiekti savo galimybių ribas, arba nusmukti žemiau nei įmanoma. Atsižvelgiant į emocijų įtaką veiklai, .jie yra skirstomi į steninius ir astetinius Galima teigti, karo emocijos dažnai sąlygojo stresą. Koks to streso efektas, ar jis tave mobilizuos ar atvirkščiai priklauso tik nuo žmogaus, jo dvasinio ir psichologinio tvirtumo ir pasiruošimo. Kitaip tariant, jei jis buvo ankščiau susidūręs su panašia situacija, tai žmogus adekvačiau išgyvens, nes turės veiksmų planą ir visiškai nepasiduos emocijoms. Kaip pavyzdį galima būtų paimti Antrą Pasaulinį karą, kai Rusijos tauta, supratusi, kad yra grasinama jos tautiniam gyvybiškumui, mobilizavosi ir davė atkirti Nacistiniai Vokietijai. Daug, kad Antro pasaulinio karo laimėjimo laurus priskiria rusų lyderiui J. Stalinui, bet mano nuomone, jo nuopelno čia yra mažiausiai. Staigu rusų tautos atsigavimą lėmė ne kas kita, o emocijos, suteikusios papildomų jėgų ir mobilizavusios visus rusų ir kitų tautų rezervus, taip morališkai sužlugdžius vokiečius, ir lėmus jų pralaimėjimą. Aišku daug kas pasakys, kad rusai laimėjo karą mase, nesiskaitydami su savo žmonėmis, naudodami juos, kaip patranku mėsa. Nedrįsčiau prieštarauti šiems teiginiams, bet visiškai su jais nesutikčiau. Juk, žmonės galėjo bet į miškus slapstytis, ar stoti į Vokietijos puse, kaip padarė dalis ukrainiečių, bet ne, jie beveik savanoriškai ėjo į frontą ir žinodami, kad tik nedaugelis jų grįš namo. Toks nusistatymas Tėvynės atžvilgiu, ir savo tautos atžvilgiu buvo lemtas, mano nuomone, emocijų, kurios lėmė motyvacijos pakėlimą ir aukštų tikslų siekimą. Kaip prisimenu, Stalingrado mūšyje vyko emocionali dvikova tarp rusų ir vokiečio snaiperių. Apie tai yra sukurtas filmas. Rusu snaiperis V. Zaicev, pasirodė emociškai stipresnis už vokiečių kolega ir galiausiai nukovė priešininką, nors jam ir teko susitaikyti su savo gero draugo mirtimi. Apskriti snaiperiai turi būti vieni stipriausiu emociškai žmonių. Ištverti ilgas laukimo valandas nepalankiausiomis sąlygomis, ir nušauti savo priešą lyg niekur nieko. Negalvojant, kad jis gal turi šeimą vaikus, o tiesiog atliekant savo darbą, tą kurį geriausiai moki, nes sudvejojus gali netekti pats tai, ką iš visų atimi. Be to snaiperis turi būti visada tvirtas, nes pats dažnai tampa visų priešo karių akylai ieškomu taikiniu. Vienas neapgalvotas judėsis ar veiksmas, emocija ir tave prisimins kaip istoriją.
Emocijų Įtaka Mąstymui
Žmonių emocijos yra labai įvairios savo turiniu, reikšme, trukme ir patvarumu. Psichologai dar nesukūrė išsamios jausmų klasifikacijos. Pirmiausia emocijos skirstomi į teigiamus ir neigiamus . Būdinga, kad kiekvieną teigiamą emociją atitinka neigiamas. Pvz., džiaugsmą - liūdesys, meilę - neapykanta, kovingą pakilimą - baimė ir t.t. Teigiamų ar neigiamų jausmų kyla tenkinant įvairiausius žmogaus poreikius. Poveikiai, kurie padeda patenkinti poreikius arba juos patenkins ateityje, kelia malonių išgyvenimų. patenkinti poreikius arba gali trukdyti tai padaryti, kelia nemalonius jausmus. .Emocijos gali padidinti žmogaus aktyvumą, pasitikėjimą savimi ir skatina veikti, arba atvirkščiai yra emocijos, kurios mažina aktyvumą, paralyžiuoja valią, nuteikia tik pasyvios gynybos reakcijoms. Tačiau esant skirtingoms situacijoms tie patys emocijos kinta. Dažnai yra sakoma: „jis šiandein blaivaus proto“. Čia teisingai pastebima, kad be mocijos gali ir skatinti, ir stabdyti mąstyseną. Emocijas gali sukelti ne tik išorinės kliūtys (kitų žmonių priešinimasis,), bet ir vidinis konfliktas ar reikiamų sugebėjimų stoka. Dažnai jaučiami sudėtingos emocijos, kai kartu susipina ir malonus, ir nemalonūs, (juokas pro ašaras, meilė ir neapykanta). Tokios emocijos provokuoja žmogu elgtis dviprasmiškai. Atrodytų reikėtų džiaugti, bet kartu ir liūdėti. Žmogus gali pasimesti, sutrykti jo mąstymas. Aprašant paprasčiausias emocijas, yra skiriamos trys pagrindinės jgali sąlygoti: pasitenkinimas-nepasitenkinimas, įtempimas-atsipalaidavimas, susijaudinimas-nusiraminimas. Pasitenkinimo ar nepasitenkinimo emocijos atsiranda dėl paprasčiausių biologinių poreikių (maisto, miego, temperatūros ir kitų panašių) patenkinimo ar nepatenkinimo. Įtampa atsiranda dėl įprasto gyvenimo būdo pasikeitimų. Kuo sudėtingesnė sistema yra griaunama, tuo didesnę įtampą ji sukelia. Persitvarkymams baigiantis, atsiranda malonios atsipalaidavimo emocijos. Susijaudinimą gali kelti kokie nors nauji impulsai, gresiantys pakeisti asmenybės savęs vertinimą, nuostatas (pažiūras, vertybes, vertinimo kriterijus). Nusiraminimas atsiranda praėjus pavojui, kognityviškai įvertinus situaciją ir pan. Gera nuotaika yra svarbi darbo, mokymosi ir kūrybinės veiklos sąlyga. Nuotaikų priežastys ne visada įsisąmoninamos. Įsisąmoninus priežastis, neretai jų pakeisti negalima, todėl nuotaikas formuoti bei reguliuoti, kaip ir kitas emocijas, yra įmanoma tik netiesiogiai. Žmogaus mąstymui didelę įtaka turi stresas.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
tags: #darvino #itakoje #elgesys #buvo #priskiriamas #instinktams