Šiame straipsnyje nagrinėjamos autoagresyvaus vaikų elgesio priežastys, jo pasireiškimo formos ir galimi pagalbos būdai. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant mokslinius tyrimus ir specialistų rekomendacijas, siekiant pateikti išsamią informaciją apie šią sudėtingą problemą.
Įvadas
Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie smurtą patyrusius vaikus. Sunku pasakyti, kiek Lietuvoje yra vaikų, patyrusių prievartą ar smurtą, nes šeimos dažnai nutyli ir vengia apie tai pranešti. Prievarta prieš vaikus egzistavo amžiais, tačiau jos supratimas ir vertinimas skiriasi priklausomai nuo laikmečio, kultūros ar socialinio ekonominio visuomenės lygmens. Nepriklausomai nuo mūsų nuostatų ir vertinimų, žala, kurią patiria ne tik pats skriaudžiamasis, bet ir visa visuomenė, tiek moralinė tiek ekonominė, yra akivaizdi ir didžiulė.
Vaiko prievartos rūšys
Yra daug vaiko prievartos rūšių:
- Fizinis smurtas - tai prievarta prieš asmenį: stumdymas, mušimas, sužeidimas, nužudymas.
- Psichologinis (emocinis) smurtas dažnai susijęs su fizine prievarta.
- Nepriežiūra - tai dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir t.t. yra fizinio ir psichologinio smurto dalis.
- Seksualinė prievarta - tai prievartos rūšis, kai vaikas verčiamas tenkinti suaugusio žmogaus seksualinius poreikius.
Autoagresyvus elgesys
Autoagresyvus elgesys - tai elgesys, kuriuo asmuo žaloja save. Tai gali būti įvairios formos, pavyzdžiui, savęs žalojimas (pjovimas, deginimas), galvos daužymas, plaukų rovimas, odos kasymas, kandžiojimas ir kt.
Autoagresyvaus elgesio priežastys
Autoagresyvus elgesys gali turėti įvairių priežasčių, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
- Emociniai sunkumai: Autoagresija dažnai yra būdas įveikti stiprias, skausmingas emocijas, tokias kaip liūdesys, pyktis, baimė, nerimas, kaltė, gėda ar tuštuma.
- Psichikos sveikatos problemos: Autoagresija dažnai pasireiškia kartu su psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija, nerimo sutrikimai, valgymo sutrikimai, asmenybės sutrikimai, potrauminio streso sindromas (PTSS) ir autizmo spektro sutrikimai.
- Trauminės patirtys: Vaikystėje patirta prievarta, nepriežiūra, smurtas ar kitos trauminės patirtys gali padidinti autoagresijos riziką.
- Socialinė izoliacija: Socialinė izoliacija, atskirtis ir bendravimo sunkumai gali paskatinti autoagresyvų elgesį.
- Sensoriniai sutrikimai: Vaikai, kurių sensorinė sistema negauna pakankamai stimuliacijos arba lengvai perstimuliuojama, gali imtis autoagresyvaus elgesio, kad pasiektų sensorinę pusiausvyrą. Probleminis elgesys, kurio funkcija yra sensorinė stimuliacija (savistimuliacija), dažnai vadinamas elgesys, kuris stiprinamas automatiškai. Elgesys, kuris stiprinamas automatiškai dažniausiai tarnauja kaip stimuliacija arba vaiko kūno nuraminimas, o pats dalyvavimas šiame elgesyje veikia vaiką kaip asmeninis pastiprinimas (pats vaikas atlieka veiksmus, kurie suteikia jam malonius pojūčius, todėl ateityje šį elgesį vaikas kartos, tam, kad tuos pojūčius gautų).
Autoagresyvaus elgesio pasireiškimo formos
Autoagresyvus elgesys gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo vaiko amžiaus, asmenybės ir patiriamų sunkumų. Kai kurios dažniausios autoagresijos formos:
- Savęs žalojimas: Tai apima įvairius veiksmus, kuriais vaikas sąmoningai žaloja savo kūną, pavyzdžiui, pjovimąsi, deginimąsi, trankymąsi į daiktus, kasymąsi iki kraujo, dūrimąsi aštriais daiktais ir kt.
- Galvos daužymas: Vaikas gali daužyti galvą į sieną, grindis ar kitus kietus paviršius.
- Plaukų rovimas: Tai gali būti sąmoningas plaukų rovimas nuo galvos, antakių ar blakstienų.
- Odos kasymas: Vaikas gali nuolat kasyti odą, kol susidaro žaizdos ir šašai.
- Kandžiojimas: Vaikas gali kandžioti save, dažniausiai rankas, riešus ar kitas kūno dalis.
- Atsisakymas valgyti ar persivalgymas: Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija ar bulimija, taip pat gali būti autoagresijos forma.
- Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis: Paaugliai gali piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais, siekdami numalšinti emocinį skausmą.
Vaikų reakcija į prievartą
Ikimokyklinio amžiaus vaikams (nuo 3 metų) dažniausiai kyla baimė. Manoma, kad šiame amžiuje intensyviai vystosi intelektas, mąstymas. Pradeda formuotis elgesys. Svarbu, jog tuo metu vyksta savojo “aš” supratimas. Adekvačioje šeimoje formuojasi šeimos jausmas. Atsiradusi baimė gali iš esmės pakeisti tolimesnę vaiko raidą. Kuo ilgiau veikia baimė tuo labiau kenčia visa pažintinė sfera. Vaikas visais atvejais praranda lankstumą, tampa susikaustęs, viskas, kas nauja vertinama labai įtariai.
Mokyklinio amžiaus, ypač pradinių klasių vaikų reakcija į fizinę prievartą pasireiškia įvairiomis patologinėmis reakcijomis. Dažniausiai pasitaiko protesto reakcijos, kurios gali būti:
- aktyvios - vaiko elgesys ir visa jo veikla turi vieną tikslą - tiesiogiai ar netiesiogiai atkeršyti savo skriaudėjui;
- pasyvios - tai išsilaisvinimo iš sudėtingos, traumuojančios psichiką situacijos priemonė. Jos pasireiškia bėgimu iš pamokų, namų, atsisakymu valgyti.
Paauglystėje svarbi ir fizinė prievarta ikimokykliniu bei mokykliniu laikotarpiu, ir esama socialinė aplinka, nes tiesioginė fizinė prievarta šeimoje prieš paauglį esti reta. Svarbios šios elgesio sutrikimo formos:
- antidisciplinarinis elgesys - visa paauglio veikla nukreipta prieš mokyklos reikalavimus, mokyklos tvarką;
- asocialus elgesys (rūkimas, girtavimas ir kt.);
- delinkventiškas elgesys (valkatavimas, vagiliavimas, prievartavimas);
- autoagresyvus elgesys (savęs žalojimas).
Kaip atpažinti autoagresyvų elgesį?
Atpažinti autoagresyvų elgesį gali būti sunku, ypač jei vaikas slepia savo veiksmus. Tačiau yra keletas požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
- Nepaaiškinami sužalojimai: Dažni įpjovimai, nubrozdinimai, mėlynės ar nudegimai, kurių vaikas negali paaiškinti.
- Dažnas dėvėjimas drabužių, dengiančių kūną: Vaikas gali dėvėti ilgas rankoves ar kelnes net karštu oru, kad paslėptų sužalojimus.
- Socialinė izoliacija: Vaikas vengia bendrauti su draugais ir šeima, praleidžia daug laiko vienas.
- Nuotaikų svyravimai: Dažni ir staigūs nuotaikų svyravimai, irzlumas, liūdesys ar nerimas.
- Atsisakymas kalbėti apie savo jausmus: Vaikas nenori kalbėti apie savo emocijas ar patiriamus sunkumus.
- Miego ir valgymo sutrikimai: Sutrikęs miegas, apetito stoka arba persivalgymas.
- Žemas savęs vertinimas: Vaikas jaučiasi bevertis, kaltas ar gėdingas.
- Mintys apie savižudybę: Vaikas gali išreikšti mintis apie savižudybę ar mirtį.
Ką daryti, jei įtariate autoagresyvų elgesį?
Jei įtariate, kad vaikas žaloja save, svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos.
- Kalbėkite su vaiku: Rūpestingai ir supratingai pasikalbėkite su vaiku apie jo jausmus ir patiriamus sunkumus. Svarbu sukurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus pasidalinti savo išgyvenimais.
- Kreipkitės į specialistus: Kreipkitės į psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą, kurie specializuojasi vaikų ir paauglių psichikos sveikatos srityje. Specialistai gali padėti nustatyti autoagresijos priežastis ir parinkti tinkamą gydymo planą.
- Būkite palaikantys: Palaikykite vaiką ir parodykite jam, kad esate šalia, kad ir kas nutiktų. Svarbu, kad vaikas jaustųsi mylimas ir priimtas.
- Ieškokite informacijos: Ieškokite informacijos apie autoagresiją ir psichikos sveikatos problemas. Kuo daugiau žinosite, tuo geriau galėsite suprasti vaiko patiriamus sunkumus ir jam padėti.
- Kreipkitės į pagalbos organizacijas: Yra daug organizacijų, kurios teikia pagalbą vaikams ir paaugliams, patiriantiems emocinių sunkumų ar psichikos sveikatos problemų. Šios organizacijos gali suteikti konsultacijas, paramą ir informaciją.
Funkcinis elgesio vertinimas (FBA)
Funkcinis elgesio vertinimas (FBA) - tai individualus ir unikalus procesas, puikiai tinkantis kiekvienam vaikui. Šiame straipsnyje rasite kai kurias rekomendacijas, kaip atlikti funkcinę elgesio analizę, tačiau šios rekomendacijos nėra universalios ir nebūtinai tinka visiems vaikams ar visoms situacijoms. Ši publikacija skirta žmonėms, kurie prižiūri ar moko autistiškus vaikus (tai gali būti tėvai, mokytojai, terapeutai ir kt.), kurie atliko visus funkcinės elgesio analizės etapus ir nustatė, kad vaiko probleminio elgesio funkcija - automatinis elgesio stiprinimas.
Kartais gana sunku nustatyti, ar iš tiesų probleminio elgesio priežastis susieta su sensorinių pojūčiu gavimu. Jei Jūs manote, kad elgesys gali turėti sensorinę funkciją, siekiant atlikti funkcinį vertinimą arba funkcinę elgesio analizę patartina kreiptis į profesionalius konsultantus. Vaikai, kurių sensorinė sistema negauna pakankamai stimuliacijos arba lengvai perstimuliuojama, imsis daug ko, kad pasiektų, kad ši sistema būtų subalansuota. Sensorinio elgesio ypatybė ta, kad kartais jis gali atrodyti kaip paprasčiausias probleminis elgesys arba sensorinis deficitas. Sensorinė stimuliacija gali atsirasti bet kurioje iš sensorinių sistemų: regimojoj, taktilinėj, auditorinėj, uoslės, skonio, vestibuliarinėje ir proprioceptyvinėje. Svarbu žinoti kiekvienos šių sistemų ypatumus, nes bet kokį įsikišimą būtina adaptuoti prie specifinių kiekvieno vaiko poreikių (vizualinių, taktilinių ir kt.). Stimuliacijos apimtis, būtina šių sistemų palaikymui, priklauso nuo konkretaus vaiko. Kai kurie vaikai gali valandų valandas žiūrėti į liuminescencines lempas, kad patenkintų savo vizualiniu poreikius, tokiu būdu trukdydami mokytojui susikoncentruoti į mokymo procesą.
Elgesio korekcija
Po to, kai jūs nustatėte probleminio elgesio funkciją, siekiant sumažinti jo intensyvumą būtina atlikti šiuos du žingsnius: 1) nustoti stiprinti (maitinti) probleminį elgesį ir 2) reikia apmokyti vaiką, ką jis turi daryti VIETOJE tokio elgesio. Dirbant su elgesiu, kurio pagrindas siekis gauti sensorinius pojūčius, būna sunku atlikti gryną gesinimą (gesinimas reiškia nutrauktus ryšius tarp elgesio stiprinimo ir paties elgesio). Taip yra todėl, kad tikram sensorinio elgesio gesinimui naudojamos konkrečios apsaugos priemonių rūšys. Pavyzdžiui, sensorinio vaiko, kuris daužo galvą, elgesio gesinimo procedūra pareikalaus specialaus šalmo. Dažniausiai, dauguma autistiškų vaikų tėvų nenori naudoti apsauginės aprangos namuose ar viešumoje. Dėl to, darbas ties elgesiu stiprinamu automatiškai, dažniausiai vyksta naudojant kombinaciją reakcijos blokavimo su funkciškai ekvivalentišku pakeičiančiu elgesiu. Tai yra, jei vaikas daužo per stalą todėl, kad jam patinka garsas, kuris išgaunamas tokiu būdu, davimas jam dėlionės žaidimui nebus funkciškai ekvivalentišku pasiūlymu.
Atminkite! Kai jūs kuriate įsikišimo programą elgesiui, kuris stiprinamas automatiškai, Jūs konkuruojate su labai stipriai mėgstamu ir lengvai pasiekiamu veiklos būdu. Jei vaikas kandžioja savo ranką, kad sureguliuotų savo sensorinius poreikius, Jūs imate konkuruoti su ranka, kuri visada vaikui prieinama ir reikalauja mažiausiai pastangų tam, kad ją įkastum.
Taip pat skaitykite: Emocijų analizė vaikų kūryboje
Pagalba šeimai
Šeima - daugiau nei teisinis, visuomeninis ir ekonominis vienetas. Tai meilės ir solidarumo bendruomenė, unikaliai suderinta mokyti ir perduoti kultūrinėms, etinėms, visuomeninėms, dvasinėms bei religinėms vertybėms, kurios yra esminės jos narių ir visuomenės vystymuisi ir gerovei. Namai yra pirma bendruomenė, kurią vaikas sutinka. Deja šeimų be konfliktų tiesiog nėra. Kad ir kaip artimi, atidūs vienas kitam būtų suaugusieji ir vaikai, vargu ar jų santykiai visiškai nesukelia nesutarimų. Tai suprantama: mat labai skiriasi suaugusiųjų ir vaikų gyvenimo patirtis ir žinios. Dar labai skiriasi patirtimi pągrystas aplinkos sąlygų vertinimas. Ir jau visiškai skiriasi uždaviniai, kuriuos reikia kasdien spręsti vyresniems ir jaunesniems. Tačiau vienose šeimose konfliktai ne tik pašalinami nenuskriaudžiant “priešininko”, bet net sutvirtina savitarpio supratimą. O kitose šeimose jie virsta užsitęsusių ginčų grandine, išsekinamu karu, nuo kurio kenčia visi.
Neretai tenka girdėti, kad suaugusiųjų ir vaikų, janavedžių, bendradarbių užsitęsusių konfliktų priežąstis yra ta, jog nesutariančios šalys nežino, kokios yra bendro gyvenimo taisyklės ir normos, kokie auklėjimo principai. Iš dalies taip yra, tačiau tik iš dalies. Net ir žinodamas dorovės normas, žmogus negalės užmegzti kontakto su aplinkiniais, jei jo širdis ir siela bus abejingos kitų poreikiams, rūpesčiams ir interesams. Tik savitarpio pagalba ir savitarpio supratimas gali būti tokia fazė, kuria remiantis pagal įsisąmonintas taisykles - elgesio etika - galima išmokti ir įgusti bendrauti su žmonėmis. Praktiškai taip ir yra: šeimose, kur savitarpio pagalba ir tarpusavio supratimą vaikai mato nuo mažų dienų, jie natūraliai ir organiškai, dažnai be specialių pedagoginių pastangų užauga dori. Juos auklėja pati aplinka. Ir atvirksčiai, neretai iš pažiūros darniose šeimose, kur, atrodo, visko pakanka, - šeima pasiturinti, išsilavinusi, mandagaus elgesio, - auga žmogus, su kuriuo niekas negali susitvarkyti.
Įvairiapusiai raidos sutrikimai
Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn, 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn. Vaikystės autizmas. sensoriniai sutrikimai, neįprasti atsakai į sensorinę stimuliaciją., pvz. Nepagydomi- visa gyvenima. Dgn nuimama-tik kai hiperdignostika per anksti o tik veluojanti raida iki 18m isaiskeja. Pauglyste - nera tinkamas (iskraipo elgesy kopijuodamos) diagnozei. kompensaciniai socialinio elgesio mechanizmai. Miego sutrikimai, 50-80%. Nemiga. Pas juos < melatonino. 1. 2. 3. TLK-11 diagnostiniai kriterijai. TLK-10 diagnostiniai kriterijai. ➢ Tyrimai rodo, kad patikimai galima diagnozuojamas jau 18 mėn. ➢ Kūdikių, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika, tyrimuose naudojamos naujos technologijos kaip kad akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai. ➢ Pirmaisiais gyvenimo metais buvo nustatyti keli neurokognityviniai biologiniai žymenys - socialinio atsako skirtumai, pvz. o socialiniai interesai ir santykiai su bendraamžiais; jis supranta- ji supranta. Zaidzia ne su vaikais, o salia vaiku. Produktus valgo atskirai- nevalgo sumaisytu produktu. ➢Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl. ➢ 2metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl. ➢4m socialinio bendravimo klausimynas (angl. ➢ Autizmo diagnostinis interviu (angl. ➢ Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl. ➢ Socialinio jautrumo skalė (angl. ➢ Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl. Įvairiapusiai raidos sutrikimai. ➢ Taikomoji elgesio analizė (angl. ➢ Denverio modelis mažiems vaikams (angl. ➢ Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (angl. ➢ Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl. Įvairiapusiai raidos sutrikimai. ➢ Pagalba šeimai. Įvairiapusiai raidos sutrikimai. ➢ Struktūra - vaikui svarbu žinoti eiga, laikytis susitarto laiko trukmės. Konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas, vėlavimas gali padidnti vaiko nerimo lygį, sąlygoti elgesio pokyčius. ➢ Kantrumas - vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui. ➢ Klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų. ➢ Įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiam vaikui gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai. Ar izeidzianciai. ➢ Išlikti profesionaliam, nepriimti vaiko pasisakymų asmeniškai. ➢ Bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą. ➢ Pozityvus požiūris - svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti. ➢ Bendravimas per fizinę veiklą leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau. Ausines padeda- < dirgiklliu, net neklausant. ➢ Gydymas gali būti skiriamas nuo 6 metų amžiaus, kai pasireiškia vidutinio, didelio ar labai didelio laipsnio hiperkinezinis sutrikimas, t. y.
Tėvų ir vaikų bendravimo problemos
Priežąstys, dėl kurių į šeimą įsiskverbia negerovės, o to indikatorius yra vaiko elgesys, esti įvairios. Sunku tikėtis, kad vaikas, užaugęs šeimoje, kur kiekvienas yra abejingas aplinkinių poreikiams, kiekvienas pasinėręs tik į savo rūpesčius, būtų atidus kitam. Nepaisant, jog tokiose šeimose paprastai viešpatauja vaiko kultas - “įpėdinis auga”, - tėvai rūpinasi tik jo sveikata, visa kita nieko nejaudina. Praeina kuris laikas - ir vaikas tampa šeimos despotu. Bet ir tai nesukelia tikro nerimo - visa priskiriama atžąlos charakterio tvirtumui. Tiesa, mokykloje ir kieme nuolat kyla konfliktų, tačiau dėl jų pagal įprotį tėvai kaltina bet ką, tik ne savo vaiką.
Perdėtas rūpinimasis vaiku, nepaprastas jo lepinimas. Ir tai neretai pasitaiko šeimose, kur tėvai patys dirba “neatsitiesdami” ir pasirengę padėti kiekvienam. Tačiau vaikų atžvilgiu jų pozicija tokia: vaikai pairmiausia sukurti tam, kad jais džiaugtumės, glamonėtume, saugotume ir globotume. “Jie dar užaugs”, “”Užaugs ir viską išmoks”,- kam šito neteko girdėti. Iš tikrųjų vaikas auga nepratinamas stengtis, įveikti sunkumus. Na, ir kam eikvotui jėgas, jeigu vos tik pašaukus - visi skuba į pagalbą. Štai ir galutinis rezultatas: dorovingų tėvų, kurie pasirengę paskutinį kąsnį atiduoti, šeimoje auga aiškus vartotojas.
Per didelis griežtumas, pernelyg didelis drausminimas. Pradinis principas toks: charakterį ugdo ir grūdina ne džiaugsmas, o pareigos supratimas, ne skatimai ir pagyrimai, bet reiklumas. Tačiau nepaliaujamai kontroliuojamo elgesio vaikas netenka vaikiško gyvenimo, negali pats priimti ir vykdyti sprendimų, pats sau ką nors leisti ir uždrausti. Ir pagaliau jis tampa neiniciatyvus, neįgudęs savęs drausminti, reguliuoti. O vien tik paklusmu ir uolumu nei moksle, nei darbe toli nenuvažiuosi. Net ir artimiesiems maža iš jo naudos. Apie kokią savitarpio pagalbą, apie kokį tarpusavio supratimą galima kalbėti, kai vaikas nesavarankiškas, nepasitiki savo jėgomis.
Svarbu, ne kiek reikia myluoti vaiką ir juo rūpintis, o tai, kokie viso to rezultatai - dėkingumas, atsakomasis rūpinimasis ir atidumas žmonėms ar egoizmas ir nepasotinamas godumas. Tas pat ir dėl reiklumo: svarbu, ar jis pagal vaiko jėgas, ar padeda vaikui tibulėti, ar tik sužadina nevertingumo, nenusimanymo, kaktumo jausmą. Jei reikalavimai protingi ir atitinka vaiko geriausius ketinimus, jei neprieštarauja jo siekiams ir iniciatyvai - jie prilygsta gerumui ir džiaugsmui ir padeda jų siekti.
Labai žaloja tėvų ir vaikų tarpusavio supratimą suaugusiųjų nesusivaldymas. Pats konfliktas - dar nieko bloga: atsirado nesutarimų, ir kiekvienas, žinoma, gina savo požiūrį. Protingi žmonės protingai ir išsprendžia konfliktą - randa abiem pusėms priimtiną sprendimą. Čia atsižvelgiama lyg ir į tam tikrą auklėjimo kriterijų - vaiko interesus, jo ateitį. Kitaip esti šeimose, kur konflikto tarytum ir nėra. Niekas nieko nesvarsto rimtai, negalvoja, ar yra teisus. Suaugusieji tiesiog be reikalo pasiduoda nuotaikai ir “charakteriui”. Dėl to kyla barniai, mėginama pažeminti vienas kitą arba vaiką. Rėkimas ir šiurkštumas vaikus irgi sunervina, ar prislegia, sukelia išorinį nuolankumą, norą bet kokiomis priemonėmis išvengti konflikto. Ir nors pats vaikas pirmiausia kenčia dėl tokio santykių stiliaus, pamažu jis pradeda perimti jį kaip natūralų ir atitinkamai elgiasi mokykloje ir bendraamžių dragijoje, net ir namie pradeda atsikalbinėti. Taip susidaro pamatas plėstis vaiko konfliktui su aplinkiniais.
Dar viena šeimos gyvenimo problema - vaikų santykiai su draugais. Šie santykiai negali pakeisti net idealiausio bendravimo su suaugusiaisiais: mat suaugusiesiems vaikas visada pavaldus, o su vienmečiais - lygus. Tačiau daugelis tėvų dažnai prieštarauja vaikų bendravimui su vienmečiais. O juk tik šis bendravimas sudaro vaikui galimybę rasti realias savęs įtvirtinimo formas. Suaugusieji to duoti vaikui negali, kad ir kiek jie skaitytų moralus, kad ir kiek pateiktų tinkamų pavyzdžių. Tvirtas gyvenimo taisykles galima įsisąmoninti tik remiantis savo patirtimi, savo paties vertinimu.
Labai žąloja tėvų ir vaikų savitarpio supratimą užsitęsę vaikų nusižengimų svarstymai ir dažni prinimai dėl ankstesnių nusižengimų. Vaikas jau seniai prisipažino, jog jo elgesys buvo netinkamas, ištaisė kitados suaugusiųjų nurodytą trūkumą. Ir staiga, padarius kokią nors klaidą, tuojau prisimenamas visas ankstesnių nusižengimų sąrašas. Šeimos vidinių santykių pobūdis, dorovonis, psichologinis šeimos mikroklimatas yra labai svarbūs. Perimdami tėvų elgesio ir santykių normas, vaikai pradeda pagal jas formuoti savo santykius su artimaisiais, o vėliau šitaip bendrauja su aplinkiniais žmonėmis.
tags: #autoagresyvus #vaiku #elgesys #priežastys