Žmogaus elgesys yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį veikia daugybė veiksnių. Vienas iš svarbiausių - kitų žmonių elgesys. Mūsų reakcijos, sprendimai ir netgi jausmai dažnai priklauso nuo to, kaip elgiasi aplinkiniai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip kitų žmonių veiksmai veikia mūsų elgesį, kokios psichologinės teorijos tai paaiškina ir kaip geriausia elgtis, susidūrus su negatyviais ar toksiškais žmonėmis.
Nuodingi santykiai ir jų poveikis
Viena iš svarbiausių temų, kalbant apie kitų žmonių elgesio įtaką, yra nuodingi tarpusavio santykiai. Yra žmonių, kurie nuosekliai ir atkakliai nuodija mums gyvenimą. Tai gali būti emociniai chuliganai, sąmoningai ar nesąmoningai naudojantys savo permainingą charakterį ir nuotaiką, kad įbaugintų aplinkinius, gautų iš jų naudos ar galėtų jais manipuliuoti. Tokie asmenys dažnai būna egoistai ir egocentrikai, o žmonės jiems įdomūs tik tiek, kiek gali duoti kokios nors naudos.
Svarbu suprasti, kad niekas neturi ir neprivalo savanoriškai patirti tokio elgesio savo kailiu. Kaip gi geriausia išvengti nuodingų žmonių negatyvo liūties?
Kaip elgtis su toksiškais žmonėmis?
- Palikite juos praeityje: Jei aplinkoje yra žmonių, kurie įperša savo destruktyvią emocinę atmosferą, ir jų neįmanoma sutramdyti užuojauta, kantrybe, patarimais ir dėmesiu, verta paklausti savęs, ar jie tikrai reikalingi. Jeigu leidžia aplinkybės, paprasčiausiai palikite šiuos žmones praeityje ir eikite į ateitį be jų. Atsikratę nuodingų žmonių, nereiškia, kad jų nekenčiate ar linkite jiems blogo - tai tiesiog rūpinimasis savimi. Sveiki santykiai naudingi abiem pusėms.
- Nenusileiskite: Jūsų savigarba gali būti atakuojama ir atakuojama, jai galima smarkiai pakenkti, iš jos gali tyčiotis, tačiau niekas nepajėgus jos iš jūsų atimti, nebent patys tai padarysite. Privalote rasti jėgų apsiginti. Duokite aplinkiniams suprasti, kad nepakęsite įžeidimų ir žeminimo.
- Nepriimkite jų toksiško elgesio pernelyg asmeniškai: Atminkite, problema slypi ne jumyse, o juose. Dauguma toksiškų žmonių stengiasi sukelti pašnekovui kaltės jausmą, įtikinti, kad jis padarė kažką ne taip. Neleiskite, kad taip atsitiktų jums. Nustojus viską imti giliai į širdį, įgysite tikrąją laisvę. Viskas, ką tie žmonės kalba ir daro, iš tikrųjų liečia tik juos pačius.
- Apsiginkluokite užuojauta: Kartais verta pažvelgti į nuodingus žmones su užuojauta, jei žinote, kad jie išgyvena nelengvus laikus arba serga. Tačiau netgi šiuo atveju reikia aiškiai atskirti jų problemas ir elgesį su jumis. Neužleiskite pozicijų vien dėl to, kad jie turi problemų.
- Pasilikite laiko savo poreikiams: Jeigu tenka gyventi ar dirbti su nuodingu žmogumi, pasistenkite pasilikti sau pakankamai laiko atsipalaidavimui, poilsiui ir jėgų atstatymui. Jūs nusipelnėte laiko sau, ramiai pabūti ir pamąstyti, atsiribojus nuo išorinio pasaulio ir jo nuodingų įtakų.
Egocentrizmas ir harmoningo bendravimo svarba
Dažnai bendraujame iš egocentrizmo pozicijų, kai savo nuomonę laikome vienintele teisingiausia, o kito žmogaus nuomonės nemokame arba nesugebame priimti. Iš tokios pozicijos bendrauti sunku, o pasiekti harmonijos tokiame bendravime apskritai neįmanoma. Aplinkinius ypač blogai veikia egocentriškas elgesys, nes jis turi savyje visą paletę vadinamų žemų energijų išraiškų. Tai gali būti pyktis, nuolatinė kritika, ambicijos, neapykanta, o kartais ir žeidžiantis abejingumas. Visa tai kelia įtampą ir nepasitikėjimą.
Mokykimės būti geri vieni kitiems, mokykimės nuoširdumo ir atvirumo bendravime. Ramus tonas ir geranoriškumas - harmoningo bendravimo pagrindas. Harmoningų energijų - geranoriškumo, draugiškumo, pozityvumo - išraiškos gerina nuotaiką, savijautą ir bendrą žmonių emocinę būseną, nes žmonės jaučia nuoširdų susidomėjimą ir rūpestį. Iš čia gimsta tarpusavio pasitikėjimas: žmonės atsiveria giliam ir nuoširdžiam bendravimui, o tai yra pagrindas geriems santykiams.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Asmenybės psichologijos teorijos ir jų įtaka
Psichologija - mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Viena iš psichologijos sričių yra asmenybės psichologija, kuri nagrinėja žmogų kaip visumą. Asmenybės teorijos bando paaiškinti daugiau ar mažiau visus psichikos ar elgesio fenomenus.
Pagrindinės asmenybės psichologijos kontroversijos
- Prigimtis ar aplinka: Kas labiau lemia žmogaus asmenybę - prigimtis (biologija) ar aplinka (kultūra)?
- Vidiniai ar išoriniai veiksniai: Kas labiau apibrėžia elgesį - žmogaus vidiniai ypatumai ar situacijos diktuojamos sąlygos?
- Stabilumas ar kaita: Ar žmogaus asmenybė yra stabili laikui bėgant, ar ji keičiasi?
- Praeitis ar dabartis: Ar dabartinis žmogaus elgesys labiau nulemtas praeities įvykių ar dabarties situacijos?
- Determinizmas ar teleologija: Ar žmogaus elgesys yra nulemtas priežasčių (determinizmas), ar tikslų siekimo (teleologija)?
- Įsisąmoninti ar neįsisąmoninti veiksniai: Ar žmogus įsisąmonina visus jo elgesį veikiančius veiksnius?
- Unikalumas ar tipiškumas: Ar kiekvienas žmogus yra unikalus, ar galima jį priskirti tam tikram tipui?
Atsakymai į šiuos klausimus priklauso nuo konkrečios asmenybės teorijos.
Ribų svarba santykiuose
Dauguma mūsų problemų kyla todėl, kad nemokame tinkamai nusibrėžti ribų santykiuose bei esame linkę nepaisyti kitų ribų. Riba - tai leidžiama norma arba paskutinis laipsnis. Su regimomis ribomis viskas labai aišku, tačiau su vidinėmis, dvasinėmis ribomis kyla nemažai sunkumų.
Ribos paprastai nusako, kas esu aš, ką aš galiu ir kas aš nesu. Žinojimas, kur mano kiemo ribos leidžia tame kieme daryti, ką noriu, bet tuo pačiu prisiimti už tai atsakomybę. Būtina suprasti, kad kiekvienas turime ribas ir privalome jas ginti, nes esame atsakingi prieš save ir atsakingi kitiems už save. Bet ribos taip pat aiškiai nurodo, už ką mes nesame atsakingi ir kur prasideda kitų atsakomybės ribos.
Asmenybės tipai ir ribų problemos
Klinikiniai psichologai išskiria keletą asmenybių tipų, turinčių skirtingų problemų dėl ribų:
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
- Nuolaidieji: Neturi aiškių ribų ir pranyksta susidūrus su kitų ypač valdingų žmonių reikalavimais.
- Vengėjai: Nesugeba paprašyti kitų pagalbos, jiems sunku pripažinti, kad turi bėdų ir atsiverti kitiems.
- Tironai: Negerbia kitų žmonių ribų, sunkiai suvokia kitų ribas ir su jomis nenusitaiko.
- Abejingieji: Nesugeba įsiklausyti į kitų poreikius.
Ribos ir pyktis
Tada, kai bandote užbrėžti kam nors ribas, jūsų viduje ima kilti pyktis. Neigiami jausmai kyla kaip signalas, kad mums kažkas negerai, jog reikia ginti tai, kas mums svarbu. Pyktis leidžia mums pasijusti pakankamai stipriems išspręsti sunkumus, suteikia jėgų apsiginti.
Ribos su šeima
Vienas iš dažniausiai sutinkamų reiškinių užaugusių vaikų ir tėvų santykiuose - vaikų kaltės jausmas, jog negali tėvams grąžinti skolos už tai, kad daug dėl jų padarė, galbūt net paaukojo. Vaiko pareigos jausmas dažnai neleidžia su tėvais nusistatyti reikalingų ribų ir verčia kentėti. Tėvams turime jaustis dėkingi už viską, ką jie mums suteikė, turime jiems padėti, kai tikrai reikia pagalbos. Bet ar turime gyventi taip, kaip patinka mūsų gimdytojams? Ne, neturime.
Ribos santuokiniuose santykiuose
Šeimoje itin svarbu atkleisti savo ribas. Pasyvus elgesys: užsisklendimas savyje, raukymasis, manipuliacijos, pasyvi agresija daro milžinišką žalą santykiams. Sutuoktiniams būtinas laikas atskirai: asmeniniam tobulėjimui, mėgstamiems užsiėmimams bei pabendravimui su draugais.
Ribos ir vaikai
Būtent tėvai išmoko vaikus sugebėjimo brėžti ir toleruoti kito ribas. Bendravimo pavyzdžių šeimoje lietomis plytomis jie stato vėlesno gyvenimo santykius. Tėvai, auklėdami vaikus, privalo nustatyti jų amžiui tinkančias ribas bei išmokyti atžalas nubrėžti savo ribas kitiems.
Asmenybės sutrikimai
Asmenybės sutrikimai priskiriami prie grupės psichologinių sutrikimų, kurie pasižymi nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgsenos būdais. Žmonės, sergantys asmenybės sutrikimais, neretai sunkiai sutaria su kitais žmonėmis, patiria sunkumų spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Dažnai asmenys patys būna įsitikinę, kad jų elgesys ir mąstymas yra visiškai normalus.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
Dažniausi asmenybės sutrikimai:
- Paranoiškas asmenybės sutrikimas
- Šizoidinis asmenybės sutrikimas
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas
- Antisocialus asmenybės sutrikimas
- Ribinis asmenybės sutrikimas
- Histrioninis asmenybės sutrikimas
- Narcisistinis asmenybės sutrikimas
- Vengiančiojo tipo asmenybės sutrikimas
- Priklausomas asmenybės sutrikimas
- Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas
Gydymas priklauso nuo asmenybės sutrikimo tipo ir sunkumo. Psichoterapija gali labai padėti suprasti ir valdyti sutrikimo simptomus bei elgesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
Planuoto elgesio teorija
Planuoto elgesio teorija teigia, kad žmogaus elgesys priklauso nuo jo ketinimų. Šiuos ketinimus veikia:
- Požiūris į savo elgseną (kiek žmogus mano, kad tam tikras elgesys jam naudingas ar žalingas).
- Subjektyvios normos (kaip žmogus suvokia kitų žmonių lūkesčius dėl jo elgesio).
- Elgesio kontrolė (kiek žmogus jaučiasi pajėgus įgyvendinti tam tikrus planus).
Jei šie trys veiksniai yra ganėtinai stiprūs, jie mumyse formuoja ir tam tikrą elgesį. Tačiau kartais viską sugriauna impulsyvus elgesys arba vidinės kontrolės nebuvimas.