Dažni Somatiniai Nusiskundimai: Nerimas ir Stresas

Įvadas

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat patiriame įtampą, nerimas ir stresas tapo neišvengiamais palydovais. Šie veiksniai ne tik veikia mūsų emocinę būseną, bet ir gali sukelti įvairius somatinius, arba kūniškus, nusiskundimus. Straipsnyje aptarsime, kaip nerimas ir stresas pasireiškia kūne, kokie yra dažniausi somatiniai simptomai, susiję su šiais psichikos veiksniais, ir kaip galima veiksmingai spręsti šias problemas.

Somatinių Simptomų Kilmė ir Priežastys

Kūniški (somatiniai) psichikos sutrikimų simptomai - tai įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurie kyla dėl tam tikrų galvos smegenų sričių dirginimo esant patologiniams psichikos pokyčiams. Psichikos sutrikimai, kuriais sergant vyrauja somatiniai simptomai, yra gana dažni. Matyt, to priežastys slypi mūsų gyvenimo būde. Dabartinių dienų tempu gyvenantis žmogus dažnai jaučia nerimą, vidinę įtampą, įvairias baimes, nuotaikos svyravimus, jį vargina nemiga. Tokios emocinės problemos kai kam tampa vos ne gyvenimo norma.

Svarbu tai, kad apie psichinę šių simptomų kilmę galima spręsti tik tada, kada pacientą išsamiai ištyrė somatinių sričių specialistai (šeimos gydytojas, kardiologas, neurologas, chirurgas ar kitas - tai priklauso nuo simptomų tipo). Esant psichinei aukščiau nurodytų simptomų kilmei, išsamūs medicininiai tyrimai nerodo aiškių kūniškų ligų. Tada jau vertėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.

Dažnai pacientai stebisi, kad psichikos sutrikimai gali pasireikšti ir nemaloniais pojūčiais kūne. Tačiau medicininiu požiūriu šių pojūčių kilmė nėra paslaptis. Galvos smegenyse yra atskiros sritys, kurios reguliuoja visus psichikos procesus bei visų organizmo vidaus organų veiklą. Smegenų smilkininėse srityse bei smegenų centrinėje dalyje išsidėstę centrai, kuriuose kyla įvairios emocijas. Greta jų yra centrai, kurie atsakingi už vidaus organų (širdies, plaučių, skrandžio, žarnyno ir kt.) veiklos reguliavimą. Kada dėl emocinių problemų padidėja emocijų centro aktyvumas, jis neišvengiamai „užkabina“ ir greta esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šis vidaus organų veiklą reguliuojančių centrų dirginimas ir gali pasireikšti įvairiais aukščiau išvardintais nemaloniais pojūčiais.

Dažniausi Somatiniai Nusiskundimai Esant Nerimui ir Stresui

Nerimas ir stresas gali pasireikšti įvairiais fiziniais simptomais, kurie dažnai imituoja kitas ligas. Tai gali apsunkinti diagnozavimą ir gydymą, nes pacientai dažnai kreipiasi į įvairius specialistus, ieškodami fizinių problemų priežasčių, o ne psichologinių. Štai keletas dažniausių somatinių nusiskundimų, susijusių su nerimu ir stresu:

Taip pat skaitykite: Depresijos gydymo būdai

• Raumenų įtampa ir skausmai: Nuolatinis stresas dažnai sukelia raumenų įtampą, ypač kaklo, pečių ir nugaros srityse. Tai gali sukelti įtampos tipo galvos skausmus, raumenų spazmus ir bendrą diskomfortą.
• Virškinimo problemos: Nerimas ir stresas gali paveikti virškinimo sistemą, sukeldami įvairius simptomus, tokius kaip pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), kurį sukelia ar sustiprina stresas.
• Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai: Stresas gali padidinti širdies ritmą, kraujo spaudimą ir sukelti širdies permušimus. Ilgalaikis stresas gali padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
• Kvėpavimo problemos: Nerimas gali sukelti dusulį, padažnėjusį kvėpavimą (hiperventiliaciją) ir sunkumą įkvėpti. Tai gali būti ypač nemalonu ir baisu panikos priepuolių metu.
• Galvos svaigimas ir alpimo jausmas: Stresas ir nerimas gali paveikti kraujotaką ir sukelti galvos svaigimą, nestabilumo jausmą ir net alpimą.
• Odos problemos: Stresas gali pabloginti odos būklę, tokią kaip egzema, psoriazė ir aknė. Jis taip pat gali sukelti niežėjimą, dilgėlinę ir kitas odos reakcijas.
• Nuovargis ir miego sutrikimai: Nuolatinis stresas gali išsekinti energiją ir sukelti nuovargį. Nerimas taip pat gali sutrikdyti miegą, sukeldamas nemigą, dažnus prabudimus naktį ir bendrą miego kokybės pablogėjimą.
• Seksualinės problemos: Stresas ir nerimas gali sumažinti libido, sukelti erekcijos disfunkciją vyrams ir sumažinti susijaudinimą moterims.
• Imuninės sistemos susilpnėjimas: Ilgalaikis stresas gali susilpninti imuninę sistemą, padidindamas jautrumą infekcijoms ir ligoms.

Neurastenija: Nuovargis ir Išsekimas

Vienas iš klasikinių somatinių sutrikimų, susijusių su stresu ir nerimu, yra neurastenija. Ji turi dvi pagrindines formas, kurios turi daug bendro. Vienu atveju pagrindinis nusiskundimas yra padidėjęs nuovargis po protinio darbo, dažnai lydimas tam tikro darbo produktyvumo kritimo ir sunkumo atlikti kasdieninius darbus. Greitas protinis nuovargis tipiškais atvejais yra aprašomas kaip nemalonus trikdančių asociacijų ir prisiminimų antplūdis, dėmesio koncentracijos sunkumas ir apskritai neproduktyvus mąstymas. Kitas sutrikimo variantas pasižymi dažniausiai kūno silpnumo bei fizinio nuovargio ar išsekimo pojūčiu net po menkiausių pastangų, kurį lydi raumenų skausmai ir nesugebėjimas atsipalaiduoti. Abiem sutrikimo atvejais būna įvairių kitų nemalonių somatinių pojūčių - dažniausiai galvos svaigimas, įtampos tipo galvos skausmai ir bendro nestabilumo pojūtis. Taip pat dažni būna susirūpinimas blogėjančia protine bei fizine sveikata, dirglumas, anhedonija bei įvairaus, tačiau negilaus, laipsnio depresijos ir nerimo požymių. Daugelyje šalių neurastenija nevartojama kaip diagnos­tikos kategorija. Dauguma praeityje taip diagnozuotų atvejų atitiktų šiuolaikinius depresinio ar nerimo sutrikimų diagnostikos kriterijus.

Panikos Sutrikimas ir Somatiniai Simptomai

Panikos sutrikimas pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais. Panikos priepuoliai kyla staiga ir trunka gana trumpai, bet yra linkę kartotis ir paprastai sukelia didelį diskomfortą, apriboja gyvenimo kokybę - pradedama vengti tam tikrų situacijų, kuriose, kaip tikimės, gali pasikartoti panikos priepuolis.

Panikos priepuolių metu paprastai kartu pasireiškia bent keli fiziniai simptomai:

• Labiau jaučiamas širdies plakimo jausmas
• Skausmas krūtinėje
• Oro trūkumas, sunkumas įkvėpti
• Drebulys
• Prakaitavimas
• Karščio pylimas ar šaltkrėtis
• Galvos svaigimas, alpimo jausmas
• Tirpimas, dilgčiojimas
• Virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas)
• Netikrumo jausmas, nutolimas nuo aplinkos

Kūno simptomai taip pat kelia baimę: bijoma patirti infarktą, insultą, uždusti ar nualpti. Paprastai panikos priepuolius patiriantys žmonės dėl vyraujančių fizinių simptomų linkę kreiptis skubios pagalbos į vidaus ligų specialistus: kardiologus, neurologus, gastroenterologus, o ne į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali padėti greičiausiai. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai.

Depresija ir Somatiniai Simptomai

Depresija - tai liga, kuriai būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, vangus mąstymas, sulėtėję judesiai ir kalba. Esant depresijai, sutrinka miegas, pasikeičia apetitas, ryškėja anhedonija - nebesidomima reguliaria ir malonia veikla, sulėtėja ar pagreitėja psichomotorika, sunku susikaupti, nuolat juntamas nuovargis, beviltiškumas ir bejėgiškumas, gali kilti minčių apie savižudybę.

Taip pat skaitykite: Naujausi tyrimai apie paauglius

Depresija neigiamai veikia visą žmogaus gyvenimą: asmeninį ir visuomeninį, darbą. Depresija yra dažna patologija, tačiau retai diagnozuojama, ypač švelnios formos. Šie pacientai į specialistus nesikreipia arba kreipiasi labai retai. Pirminės sveikatos priežiūros specialistas gali pirmas pastebėti šią patologiją, nes dažniausiai bendrauja su pacientais, turinčiais įvairių nusiskundimų.

Depresija dažnai laiku nediagnozuojama todėl, kad dauguma pacientų, kurie kreipiasi į gydytoją, skundžiasi somatiniais simptomais (serga somatinėmis ligomis, tokiomis kaip navikai, cukrinis diabetas ir kt.), yra senyvi arba liga painiojama su neurologinės kilmės ligomis, didelę dalį ligonių sudaro neseniai pagimdžiusios moterys.

Depresijai būdingiausi simptomai:

• Pacientas skundžiasi miego sutrikimu, varginančiu jau kurį laiką (sunku užmigti vakare, naktį miegama blogai - dažnai nubundama, būdraujama, per anksti nubundama ryte, pacientas mieguistas dieną, ryte junta nuovargį, „nepakankamą miegą“).
• Atsiranda didelis, fi zinio ar psichologinio krūvio neatitinkantis nuovargis ir kūno sąstingis kasdien arba beveik kasdien (sunku prisiversti atlikti net paprasčiausius darbus, ypač pradėti; juntamas kūno ir sielos „paralyžius“, atrodo, kad nei mintys, nei raumenys neklauso).
• Sustiprėjusi ar sulėtėjusi psichomotorika, kasdien arba beveik kasdien (pastebima ne tik paciento, bet ir aplinkinių asmenų).
• Pacientas skundžiasi prislėgta nuotaika: liūdesiu, tuštumo jausmu, beveik visą ar visą dieną ir kasdien, arba tokią nuotaiką pastebi kiti asmenys (pvz., verksmingumą). Vaikų ir paauglių depresija gali pasireikšti dirglumu.
• Sunku susikaupti (sunku sutelkti mintis, priimti net paprasčiausius sprendimus, planuoti veiklą), išlaikyti dėmesį, atsiranda iki tol nebūdingas nepasitikėjimas savimi, neryžtingumas (nurodomi pacientų ar kitų asmenų).
• Prarastas gyvenimo džiaugsmas: nebedžiugina įprasta veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą (darbas, pomėgis, sportas, draugai, lytiniai santykiai).
• Sumažėjęs ar padidėjęs kūno svoris (pokytis didesnis nei 5 proc. per mėnesį) arba sumažėjęs ar padidėjęs apetitas kasdien. Vaikų kūno svoris gali nekisti.
• Baimė ir nerimas: vargina didžiulė įtampa, daug labiau nei įprastai rūpinamasi įvairiais kasdieniais reikalais ir sveikata.
• Menkavertiškumo jausmas. Pacientas gali skųstis užplūstančiomis neigiamomis mintimis, emocijomis, nevisavertiškumo, kaltės jausmu. Kartais jam atrodo, kad geriausias šios problemos sprendimas yra išeiti iš gyvenimo - nusižudyti.
• Pasikartojančios mintys apie mirtį (bet ne mirties baimė), savižudybę, planavimas ar ketinimas nusižudyti.

Kaip Atskirti Somatinius Simptomus Nuo Fizinių Ligos Požymių?

Atskirti somatinius simptomus nuo fizinių ligos požymių gali būti sudėtinga, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų:

• Medicininiai tyrimai: Jei jaučiate somatinius simptomus, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti reikiami medicininiai tyrimai ir atmestos fizinės ligos. Jei tyrimai nerodo jokių organinių pakitimų, gali būti, kad simptomai yra susiję su nerimu ar stresu.
• Simptomų pobūdis: Somatiniai simptomai dažnai būna neapibrėžti, kintantys ir gali pasireikšti įvairiose kūno vietose. Jie taip pat gali būti susiję su stresinėmis situacijomis ar emociniais išgyvenimais.
• Psichologinė būklė: Jei kartu su somatiniais simptomais jaučiate nerimą, baimę, liūdesį, dirglumą ar kitus psichologinius simptomus, tai gali būti ženklas, kad jūsų nusiskundimai yra susiję su psichikos sveikata.
• Reakcija į gydymą: Somatiniai simptomai dažnai nereaguoja į įprastinį gydymą, skirtą fizinėms ligoms. Tačiau jie gali pagerėti taikant psichoterapiją, streso valdymo technikas ar vaistus nuo nerimo ir depresijos.

Kada Kreiptis Pagalbos?

Jeigu Jus keletą mėnesių vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, o išsamus ištyrimas pas šeimos gydytoją bei kitus specialistus nerodo aiškios ligos - vertėtų apie savo sveikatą pasitarti ir su psichiatru.

Taip pat skaitykite: Savižudybių prevencija

Taip pat reikėtų kreiptis pagalbos, jei nerimas sutrikdo funkcionavimą pagrindinėse gyvenimo srityse (darbe/moksle, santykiuose su žmonėmis, laisvalaikyje, sveikatos palaikyme).

Nerimo požymiai, kurie rodo, kad reikia kreiptis į specialistą:

• Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
• Kasdienio gyvenimo sutrikimai - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
• Fiziniai nerimo simptomai, tokie kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
• Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
• Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
• Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę.

Nerimo ir Streso Sukeltų Somatinių Simptomų Gydymas

Gydymas turėtų būti kompleksinis, apimantis tiek fizinius, tiek psichologinius aspektus.

• Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir kitos psichoterapijos formos gali padėti išmokti valdyti nerimą, keisti neigiamas mąstymo schemas ir įveikti stresą.
• Vaistai: Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai nuo nerimo ar antidepresantai, kurie padeda sumažinti nerimo simptomus ir pagerinti savijautą.
• Streso valdymo technikos: Meditacija, joga, gilus kvėpavimas ir kitos streso valdymo technikos gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti savijautą.
• Gyvensenos pokyčiai: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir vengimas žalingų įpročių (alkoholio, nikotino, kofeino) gali turėti didelės įtakos nerimo ir streso valdymui.
• Alternatyvūs gydymo būdai: Akupunktūra, masažas, aromaterapija ir kiti alternatyvūs gydymo būdai gali būti naudingi kaip papildoma pagalba valdant nerimą ir stresą.

Prevencija

Profilaktika yra geriausias būdas išvengti nerimo ir streso sukeltų somatinių simptomų. Svarbu rūpintis savo psichikos sveikata, praktikuoti streso valdymo technikas, palaikyti sveiką gyvenseną ir laiku kreiptis pagalbos, jei jaučiate nerimo ar streso simptomus.

Remiantis Amerikos ir Didžiosios Britanijos psichiatrų nuomone, geriausia depresijos profilaktika yra veikla, nesusijusi su kasdieniu darbu, padedanti pacientui atitrūkti nuo rutinos, - tai pomėgis.

Patariama užsiimti patinkančia sporto šaka, puoselėti patinkančią meno rūšį, keliauti, domėtis kalbomis ir pan. Ši veikla padeda mažinti stresą, kuris yra vienas pagrindinių depresijos atsiradimo mechanizmų ir rizikos veiksnių. Taip pat svarbu formuoti asmens socialinius įgūdžius, nes dauguma į depresiją linkusių ar ja sergančių asmenų yra socialiai atskirti - vieniši.

tags: #daznai #somatiniai #nusiskundimai #maskuoja #ilgalaiki #nerima